Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-72-795/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-02-18
Bylos Nr.: 1A-72-795/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44320-2019-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: D. R., R. D.
Advokatai: Galina Korabliova, Asta Mačernytė

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-795/2021Proceso Nr. 1-01-1-44320-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistajam D. R. ir jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,nuteistosios R. D. gynėjai advokatei Galinai Korabliovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. D. ir nuteistojo D. R. gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu, padaręs 2019 m. spalio 2 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

D. R. pripažintas kaltu, padaręs 2019 m. lapkričio 9 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. R. pripažintas kaltu, padaręs 2019 m. lapkričio 14 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

D. R. pripažintas kaltu, padaręs 2019 m. lapkričio 23 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

D. R. pripažintas kaltu, padaręs 2019 m. lapkričio 24 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. R. pripažintas kaltu, padaręs 2019 m. lapkričio 25 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

D. R. pripažintas kaltu, padaręs 2019 m. lapkričio 26 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

D. R. pripažintas kaltu, padaręs 2019 m. gruodžio 3 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. R. pripažintas kaltu, padaręs 2019 m. gruodžio 29 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. R. paskirta subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir D. R. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir D. R. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

R. D. pripažinta kalta, padariusi 2019 m. spalio 2 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 18 parų arešto bausmė.

R. D. pripažinta kalta, padariusi 2019 m. lapkričio 9 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

R. D. pripažinta kalta, padariusi 2019 m. lapkričio 14 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 18 parų arešto bausmė.

R. D. pripažinta kalta, padariusi 2019 m. lapkričio 23 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 18 parų arešto bausmė.

R. D. pripažinta kalta, padariusi 2019 m. lapkričio 24 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 6 mėnesių laisvė atėmimo bausmė.

R. D. pripažinta kalta, padariusi 2019 m. lapkričio 25 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 18 parų arešto bausmė.

R. D. pripažinta kalta, padariusi 2019 m. lapkričio 26 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 18 parų arešto bausmė.

R. D. pripažinta kalta, padariusi 2019 m. gruodžio 3 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. D. paskirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį atliktą bausmę.

R. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės UAB „T.“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Civilinei ieškovei UAB „T.“ solidariai iš nuteistųjų D. R. ir R. D. priteistas 249 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinės ieškovės UAB „P.“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Civilinei ieškovei UAB „P.“ solidariai iš nuteistųjų D. R. ir R. D. priteistas 1 211,70 Eur, o iš nuteistojo D. R. priteistas 192 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinės ieškovės UAB „A.“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Civilinei ieškovei UAB „A.“ solidariai iš nuteistųjų D. R. ir R. D. priteistas 190 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinės ieškovės UAB „S.“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Civilinei ieškovei UAB „S.“ solidariai iš nuteistųjų D. R. ir R. D. priteistas 779 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. R. ir R. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, pagrobė svetimą turtą:

1.1. jie 2019 m. spalio 2 d., apie 19.29 val., veikdami bendrai, iš UAB „T.“ priklausančios parduotuvės „Tc.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės 249 Eur vertės ausines „(duomenys neskelbtini)“;

1.2. jie 2019 m. lapkričio 9 d., apie 18.37 val., veikdami bendrai, iš UAB „P.“ priklausančios parduotuvės „D.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 310 Eur vertės moterišką rankinę „(duomenys neskelbtini)“;

1.3. jie 2019 m. lapkričio 14 d., apie 19.11 val., veikdami bendrai, iš UAB „P.“ priklausančios parduotuvės „D.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė bendros 98 Eur vertės dvi moteriškas pinigines „(duomenys neskelbtini)“, kurių vienos vertė 49 Eur, bei vieną 69,90 Eur vertės moterišką piniginę „(duomenys neskelbtini)“, t. y. veikdami bendrai, pagrobė UAB „P.“ priklausantį nedidelės 167,90 Eur vertės turtą;

1.4. jie 2019 m. lapkričio 23 d., apie 15.37 val., veikdami bendrai, iš UAB „P.“ priklausančios parduotuvės „O.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės 181,90 Eur vertės striukę „(duomenys neskelbtini)“;

1.5. jie 2019 m. lapkričio 24 d., apie 19.02 val., veikdami bendrai, iš UAB „P.“ priklausančios parduotuvės „D.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 370 Eur vertės rankinę „(duomenys neskelbtini)“;

1.6. jie 2019 m. lapkričio 25 d., apie 13.10 val., veikdami bendrai, iš UAB „P.“ priklausančios parduotuvės „O.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės 181,90 Eur vertės striukę „(duomenys neskelbtini)“;

1.7. jie 2019 m. lapkričio 26 d., apie 16.37 val., veikdami bendrai, iš UAB „A.“ priklausančios parduotuvės „C.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės 190 Eur vertės 90 ml talpos kvepalų pakuotę „(duomenys neskelbtini)“;

1.8. jie 2019 m. gruodžio 3 d., apie 18.20 val., veikdami bendrai, iš UAB „S.“ priklausančios parduotuvės „Pr.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvirai, matant pardavėjai, pagrobė 350 Eur vertės moterišką rankinę „(duomenys neskelbtini)“ ir 429 Eur vertės moterišką rankinę „(duomenys neskelbtini)“, t. y. veikdami bendrai, atvirai pagrobė UAB „S.“ priklausantį 779 Eur vertės turtą.

2. Be to, D. R. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: jis 2019 m. gruodžio 29 d., apie 13.11 val., iš UAB „P.“ priklausančios parduotuvės „D.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės bendros 192 Eur vertės 3 pinigines „(duomenys neskelbtini)“, kurių vienos vertė 64 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Nuteistoji R. D. apeliaciniu skundu tvirtina, kad jai buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistoji pažymi, jog dėl visų padarytų nusikaltimų gailisi. Nusikaltimai buvo padaryti 2019 metais, todėl teigti, kad R. D. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio ir nepasikeitė, būtų neteisinga. Nuteistoji nusikalstamų veikų nekartoja, registruojasi Užimtumo tarnyboje, intensyviai ieško darbo, norėdama atlyginti padarytą žalą.

4. Nuteistojo D. R. gynėja advokatė A. Mačernytė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, išklausius proceso dalyvių parodymus ir ištyrus bylos medžiagą pirmosios instancijos teisme, gynybai kilo pagrįstų abejonių dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų pakankamumo, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, į tai neatsižvelgė. Skundas taip pat reiškiamas ir dėl pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, skaičiuojant skirtiną laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistasis D. R. visiškai prisipažino kaltu tik dėl 2 epizodų, tačiau neigė bendrininkavimą. Nuteistasis davė nuoseklius parodymus bylos nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis teigė, kad ausines pavogė vienas, nežinant R. D., nes nenorėjo dalintis, o rankinę jis buvo nusprendęs pavogti ir tai darė be R. D. pagalbos. Aplinkybė, kad prokurorė D. R. išbėgimą iš parduotuvės su rankine suprato kaip jų veiką susitarus, yra spėjimas. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog iš įrašo matyti tik galimas buvimas dviese, bet ne veikimas kartu.

4.2. D. R. nesutinka su nuosprendžio dalimi, nes jam buvo paskirta per griežta bausmė, pirmosios instancijos teismui padarius klaidų apskaičiuojant skirtiną bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas turėjo pagal BK 65 straipsnį subendrinti bausmes apėmimo bodu, o ne iš dalies jas sudėti. Be to, teismas turėjo įskaičiuoti D. R. sulaikymo laiką, t. y. nuo 2020 m. sausio 23 d. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas į D. R. laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaičiavo 10 mėnesių.

5. Teismo posėdžio metu R. D. gynėja advokatė G. Korabliova nurodė, kad nuteistajai buvo paskirta per griežta bausmė, todėl prašė skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. D. R. gynėja advokatė A. Mačernytė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. R., turėjo bendrinti apėmimo būdu, o ne iš dalies sudėti, ir prašė tenkinti apeliacinį skundą, paskiriant švelnesnę bausmę. Nuteistasis D. R. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, bausmes bendrinti apimant ir į bausmę įskaityti suėmimo laiką. Prokurorė L. Karbauskienė prašė abu apeliacinius skundus šioje byloje atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistosios R. D. apeliacinis skundas netenkinamas, o nuteistojo D. R. gynėjos advokatės A. Mačernytės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Dėl nuteistojo D. R. nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų pakankamumo jo kaltei konstatuoti

9.1. Nuteistojo D. R. gynėjos advokatės A. Mačernytės apeliaciniame skunde yra pažymima, jog D. R. prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas, visiškai, išskyrus dėl dviejų epizodų – 2019 m. spalio 2 d. ausinių vagystė iš parduotuvės „Tc.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gruodžio 3 d. rankinių vagystė iš parduotuvės „Pr.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), – neigė savo kaltę, veikus bendrininkų grupe. Pažymėtina, jog nė vienu atveju nuteistasis D. R. neneigė atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, pagrobęs svetimą turtą, jis tik dviejų nusikalstamų veikų atveju neigia bendrininkavimo požymį. Būtent šį klausimą nuosprendyje ir aptaria apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

9.2. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Teisiamojo posėdžio metu D. R. dėl 2019 m. spalio 2 d. nusikalstamos veikos parodė, kad į parduotuvę „Tc.“ atėjo kartu su R. D., buvo susitarę vogti, bet „nesigavo“. R. D. padėjo ausines, o jis jas paėmė, jai nematant. Ausines paėmė iš vitrinos, iš tos vietos, kur jos būdavo sukabintos. Įsidėjo į „tašę“. Šaldytuvų skyriuje kameros „nemato“, nes aukšti šaldytuvai, todėl jis ten ir ėjo. Kai R. D. jam į krepšį įdėjo pakuotę, nuėjo prie šaldytuvų skyriaus. Pasakė, kad dar reikia nuimti „vorą“, nes su juo neišeisi, kadangi uždėta signalizacija. Šaldytuvų skyriuje nuėmė „vorą“. R. D. nematė, kaip jis nuėmė „vorą“. Tada R. D. pasakė, kad renkasi daug apsauginių, ausinės buvo paliktos šaldytuvų skyriuje ir, kai ji nusisuko, D. R. jas pasiėmė, įsidėjo ir jie išėjo. Teismui pagarsinus D. R. 2019 m. spalio 24 d. (t. 4, b. l. 56–58), 2020 m. vasario 12 d. (t. 4, b. l. 111–116), 2020 m. kovo 4 d. (t. 4, b. l. 127–132) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei 2020 m. vasario 11 d. akistatos tarp D. R. ir R. D. protokolą (t. 4, b. l. 97–100), jis parodė, kad teisingi parodymai duoti teisme ir akistatos metu. Nežino, kodėl nurodė, kad vagystes įvykdė su R. D., gal ten ne apie tuos epizodus kalbėjo. Jo parodymai keitėsi tik vieną kartą, kadangi epizodų yra daug. D. R. parodė, jog teisiamojo posėdžio metu viską prisimena gerai, nes galvojo vien tik apie šį epizodą (t. 5, b. l. 46–48). Vis dėlto šiuos nuteistojo D. R. parodymus dėl bendrininkavimo tarp jo ir R. D. nebuvimo pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino kaip gynybinę versiją ir siekį, kad būtų sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Aplinkybę, kad 2019 m. spalio 2 d. nusikalstamą veiką D. R. ir R. D. padarė, veikdami bendrininkų grupe, patvirtina byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarta įrodymų visuma.

9.3.1. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad periodiškai yra atliekama prekių inventorizacija, radus neatitikimus, prekių ieškoma, todėl yra peržiūrimi vaizdo įrašai. Už vaizdo įrašų peržiūrėjimą parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakingas yra jis. Atlikdamas peržiūrą, pamatė, kaip paimamos prekės ir išnešamos iš parduotuvės. Įsirašė įrašus į kompaktinį diską, parašė pareiškimą ir nunešė į policiją. Jei gerai prisimena, buvo pavogtos ausinės. Kiekviena prekių grupė turi savo nustatytą vietą. Kai nustatė asmenis, paėmusius prekę, peržiūrėjo visus įrašus, kuriuose matosi, ką jie veikė parduotuvėje. Tik būdami visiškai tikri, kad asmuo iš parduotuvės išėjo nesusimokėjęs, rašo pareiškimą. Jei įrašų trūksta, pareiškimo nerašo, nes daro prielaidą, kad žmogus prekę galėjo palikti tarp lentynų. Negali pasakyti, ar šaldytuvų skyriuje buvo kamerų aprėptis. Ausinių ir šaldytuvų skyriai yra priešingose parduotuvės vietose. Ausinių skyrius yra tarp dviejų parduotuvėje esančių išėjimų, o šaldytuvų – tolimiausias kampas nuo išėjimų. Kiek prisimena, asmenys, galimai įvykdę vagystę, į šaldytuvų skyrių nėjo. Policijai visada stengiasi pateikti vaizdo įrašus, kuriuose matytųsi visas asmens kelias po parduotuvę, t. y. nuo daikto paėmimo iki išėjimo pro duris. 2020 metų pavasarį jie keitė visą įrašymo sistemą, kamerų kokybę ir išdėstymą, todėl, kas buvo spalį, patikrinti neįmanoma, nes 2020 metų vasario mėnesį pakeitė įrašymo įrangą. 2019 m. spalio 2 d. šaldytuvų skyriuje ausinės rastos nebuvo. Prekių radimas kituose skyriuose yra fiksuojamas. Jie pasidaro tų dienų ir daiktų, kurie randami kituose skyriuose, įrašus. Vaizdo įrašai yra vientisi, nieko nekarpė. Nėra fiksuota nė vieno atvejo, kad dėl netinkamo darbuotojų prekių sudėliojimo būtų neatitikimų. Šaldytuvų skyrius yra filmuojamas, jei būtų kokius nors nuteistojo D. R. veiksmus užfiksavę, būtų pateikę vaizdo įrašus, bet šiuo atveju tokių įrašų nerado (t. 5, b. l. 61–62).

9.3.2. Iš 2019 m. spalio 16 d. UAB „T.“ pareiškimo matyti, kad 2019 m. spalio 2 d. 19.29 val. iš parduotuvės „Tc.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pavogtos 249 Eur vertės ausinės „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 7 ).

9.3.3. Iš 2019 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti UAB „T.“ pateikti vaizdo įrašai, daryti 2019 m. spalio 2 d. parduotuvėje „Tc.“.

9.3.3.1. Atidarius aplanką pavadinimu: ,, (duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašas prasideda 2019 m. spalio 2 d. 19:26:57 val. Tuo metu matyti, kad vaizdo įrašas spalvotas, vaizdas fiksuojamas iš viršaus, kamera nukreipta į parduotuvės lentynas ir vitrinas su prekėmis. 19:27:37 val. matyti, kaip į vaizdo stebėjimo sektorių įeina vyriškis. Tyrimo metu nustatyta, kad vyriškis yra D. R. D. R. prieina prie vitrinos, pažiūri į prekes ir nueina. Netrukus į vaizdo stebėjimo sektorių įeina D. R. su mergina, kuri tyrimo metu nustatyta yra R. D., ji rankose nešasi daiktą. Abu asmenys prieina prie vitrinos, kur yra sukrautos prekės, ir jas apžiūrinėja, po to išeina iš vaizdo stebėjimo sektoriaus. 19:33:01 val. į vaizdo stebėjimo sektorių įeina D. R., R. D. ir parduotuvės konsultantas. Visi trys asmenys atsistoja prie vitrinos ir bendrauja, apžiūrinėja prekes. Matyti, kaip parduotuvės konsultantas rankose laiko pakuotę su ausinėmis. 19:36:50 val. visi trys išeina iš vaizdo stebėjimo sektoriaus.

9.3.3.2. Atidarius aplanką pavadinimu: ,, (duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašas prasideda 2019 m. spalio 2 d. 19:27:02 val. Tuo metu matyti, kad vaizdo įrašas spalvotas, vaizdas fiksuojamas iš viršaus, kamera nukreipta į parduotuvės lentynas ir vitrinas su prekėmis. Matyti, kaip R. D. stovi kartu su D. R. R. D. prieina prie vitrinos ir iš jos paima vieną pakuotę su ausinėmis, po to kartu su D. R. nueina prie kitų vitrinų. Po kurio laiko R. D. kartu su D. R. grįžta prie tų pačių vitrinų ir žiūri į prekes. R. D. rankose laiko vieną pakuotę su ausinėmis. 19:29:25 val. R. D. iš vitrinos paima dar vieną pakuotę su ausinėmis, o vieną pakuotę įdeda D. R. į rankinę ir abu asmenys nueina, taip abu asmenys išeina iš vaizdo stebėjimo sektoriaus. 19:32:53 val. į vaizdo stebėjimo sektorių įeina D. R., prie jo prieina R. D. su parduotuvės konsultantu. Parduotuvės konsultantas laiko rankose pakuotę. Matyti, kaip visi trys asmenys bendrauja, apžiūrinėja prekes. 19:36:50 val. D. R. su R. D. išeina iš vaizdo stebėjimo sektoriaus.

9.3.3.3. Atidarius aplanką pavadinimu: ,, (duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašas prasideda 2019 m. spalio 2 d. 19:27:02 val. Tuo metu matyti, kad vaizdo įrašas spalvotas, vaizdas fiksuojamas iš viršaus, kamera nukreipta į parduotuvės lentynas ir vitrinas su prekėmis. Matyti, kaip R. D. stovi su D. R. R. D. prieina prie vitrinos ir iš jos paima vieną pakuotę su ausinėmis, po to kartu su D. R. nueina ir taip asmenys išeina iš vaizdo stebėjimo sektoriaus. Po kurio laiko R. D., laikydama rankose pakuotę su ausinėmis, kartu su D. R. grįžta prie tų pačių vitrinų ir žiūri į prekes. R. D. iš vitrinos paima dar vieną pakuotę su ausinėmis ir vieną pakuotę įdeda D. R. į rankinę, po to abu asmenys nueina, taip išeidami iš vaizdo stebėjimo sektoriaus. 19:32:53 val. į vaizdo stebėjimo sektorių įeina D. R., kuris prieina prie vitrinos, iš kurios R. D. paėmė dvi pakuotes su ausinėmis. Prie D. R. prieina R. D. su parduotuvės konsultantu, kuris rankoje laiko pakuotę su ausinėmis. Matyti, kaip visi trys asmenys bendrauja prie vitrinų. Paskui visi trys asmenys nueina prie kitos vitrinos, esančios toje pačioje eilėje, ir apžiūrinėja prekes. D. R. su R. D. išeina iš vaizdo stebėjimo sektoriaus.

9.3.3.4. Atidarius aplanką pavadinimu: ,, (duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašas prasideda 2019 m. spalio 2 d. Tuo metu matyti, kad vaizdo įrašas spalvotas, vaizdas fiksuojamas iš viršaus, kamera nukreipta į parduotuvės lentynas ir vitrinas su prekėmis ir parduotuvės išėjimą–įėjimą. Matyti, kaip R. D. su D. R. išeina iš parduotuvės. Vaizdo įrašas trunka 1 minutę 1 sekundę. Kadangi vaizdo įraše laikas nurodytas smulkiu šriftu, tai nesimato tikslus laikas, kada R. D. su D. R. išeina iš parduotuvės.

9.3.3.5. Atidarius aplanką pavadinimu: ,,(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašas prasideda 2019 m. spalio 2 d. Tuo metu matyti, kad vaizdo įrašas spalvotas, vaizdas fiksuojamas iš viršaus, kamera nukreipta į parduotuvės salę, kurioje stovi lentynos ir vitrinos su prekėmis. Matyti, kaip praeina D. R. su R. D. Abu asmenys prieina prie supakuotų prekių dėžėse. Matyti, kaip D. R. kažką daro, kadangi D. R. yra nugara atsisukęs į kamerą, todėl nesimato, ką šis daro. Po to D. R. su R. D. išeina iš vaizdo stebėjimo sektoriaus. Kadangi vaizdo įraše laikas nurodytas smulkiu šriftu, tai nesimato tikslus laikas, kada R. D. su D. R. išeina iš vaizdo stebėjimo sektoriaus (t. 1, b. l. 43–45).

9.3.4. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nuteistųjų versija, kad D. R. šaldytuvų skyriuje padėtas ausines, kurias, išėmęs iš savo tašės, jas ten padėjo, R. D. nurodžius tai padaryti, dėl to, kad parduotuvės darbuotojai pradėjo juos stebėti, iškart atgal įsidėjo į tašę, tik jau nematant ir nežinant R. D., yra, pirmiausia, neįtikima, nes dėl grėsmės būti sugautam išimti ausines ir padėti ant šaldytuvo, o po to jas iškart vėl įsidėti į tašę, yra visiškai nelogiška. Be to, logikai prieštarauja ir R. D. versija, jog ji vaikščiojo su kitomis ausinėmis rankose prie vitrinos, kad sudaryti įspūdį, jog ji žada jas pirkti, kadangi iš vaizdo įrašų (nuteistieji 19:33:01 vėl sugrįžo prie vitrinų su konsultantu) matyti, kad R. D. tą darė, jau žinodama, kad ausinės yra padėtos šaldytuvų skyriuje ir nuspręsta jų nebevogti. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus vaizdo įraše ,, (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotus nuteistųjų paskutinius veiksmus, išeinant iš matomumo zonos, bei jų tęsiamus veiksmus, užfiksuotus vaizdo įrašuose ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistieji nuo to laiko, kai vėl 19:32:53 pasirodė prie ausinių vitrinos, į šaldytuvų skyrių užėję nebuvo, t. y. nuėję nuo ausinių vitrinos, sustojo prie dėžių, o po to iškart išėjo lauk pro duris. Antra, ne mažiau svarbu tai, jog nuteistųjų versiją iš esmės paneigia liudytojo V. K., kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, parodymai. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jis peržiūrėjo visus vagystės dienos įrašus, tarp jų ir šaldytuvų skyrių filmuojančios kameros, tačiau šios kameros vaizdo įrašuose nuteistieji nebuvo užfiksuoti, todėl to įrašo jis neišsaugojo ir nepateikė, t. y. atrinko tik tuos įrašus, kuriuose yra užfiksuoti vagystę padarę asmenys. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad nuteistasis D. R. dėl šios nusikalstamos veikos davė prieštaringus parodymus. 2019 m. spalio 24 d. per apklausą jis parodė, kad ausinių nevogė, jas tik palaikė, po to atidavė R. D. ir nežino, ar ji jas vėliau pavogė. 2020 m. vasario 11 d. per akistatą su R. D. jis nurodė, kad jie ausinių išvis nevogė, nes išsigandę atsisakė tai padaryti ir ausines padėjo šaldytuvų skyriuje. Tuo tarpu 2020 m. vasario 12 d., t. y. jau kitą dieną, per apklausą nurodė, kad ausines pavogė kartu su R. D. Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir per apklausą 2020 m. kovo 4 d. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismui, jog šios aplinkybės, iš kurių matyti, kad D. R. dėl tos pačios veikos buvo apklaustas 4 kartus, visiškai paneigia nuteistojo versiją, kad jis, duodamas minėtus parodymus 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. kovo 4 d., sumaišė nusikalstamų veikų epizodus.

9.3.5. Pažymėtina, jog nuteistojo D. R. gynėjos advokatės A. Mačernytės apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl tinkamo įrodymų vertinimo, tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai. Įrodymai kaip visuma gali būti vertinami tik po to, kai kiekvienas iš jų įvertinamas atskirai, pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2014 ir kt.). Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2013, 2K-7-84-489/2018). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir detalų įrodymų tyrimą, pašalino tarp duomenų buvusius prieštaravimus, savo išvadas pagrindė bylos įrodymų visetu, jų tarpusavio sugretinimu ir palyginimu, nurodė aiškius, abejonių nekeliančius teisinius argumentus, kurių nepaneigė apeliacinės instancijos teismo išvados. Taigi nagrinėjamu atveju nesama pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar padarė išvadas, nepagrįstas bylos duomenų visuma.

9.3.6. Pažymėtina, jog išskyrus pačių nuteistųjų D. R. ir R. D. parodymus, daugiau jokie kiti bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys nepaneigia, kad jie 2019 m. spalio 2 d. nusikalstamą veiką padarė ne bendrininkaudami. Taigi byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog D. R. ir R. D. 2019 m. spalio 2 d., apie 19.29 val., veikdami bendrai, iš UAB „T.“ priklausančios parduotuvės „Tc.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės 249 Eur vertės ausines „(duomenys neskelbtini)“. Taigi nuteistųjų D. R. ir R. D. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo bendrininkų grupe yra įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. R. dėl 2019 m. gruodžio 3 d. nusikalstamos veikos parodė, kad tiesiog ėjo ir per stiklą pamatė arti sudėtas rankines. Prie parduotuvės jis dairėsi, žiūrėjo, kur pardavėjos, planavo. Lyg ir paklausė R. D. „ar gražūs?“. Jam darant duris įeiti į parduotuvę, R. D. buvo už kampo ir, kaip suprato, ėjo jam iš paskos, nes išbėgdamas jis ją pamatė prie durų. Jis R. D. pasakė „palauk“, greitai įbėgo ir išbėgo, ji net nesuprato. Išbėgant D. R. pasirodė, kad R. D. nori eiti kartu, bet pardavėja rėkė, tai jis nebeprisimena, ar ji norėjo įeiti, ar pro šoną ėjo ir jis išbėgo. D. R. neprisimena, kur ir kaip stovėjo R. D., bet jam durų nelaikė. Kai nuteistasis įėjo, buvo trys žingsniai iki rankinių, greitai apsisuko, durys net nespėjo užsidaryti. Kai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, D. R. buvo lūžęs žandikaulis. Sakė, kad nekviestų duoti parodymų, buvo išvežtas į ligoninę, jį pykino, buvo nualpęs, tačiau į tai niekas neatsižvelgė. Pavogtas rankines D. R. kažkam pardavė, o R. D. sutiko tik vakare, kai rankinių jau nebeturėjo.(t. 5, b. l. 46–48). Vis dėlto šiuos nuteistojo D. R. parodymus dėl bendrininkavimo tarp jo ir R. D. nebuvimo pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino kaip gynybinę versiją ir siekį, kad būtų sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Aplinkybę, kad 2019 m. gruodžio 3 d. nusikalstamą veiką D. R. ir R. D. padarė, veikdami bendrininkų grupe, patvirtina byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarta įrodymų visuma.

9.4.1. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. L. parodė, kad nuteistųjų neatpažįsta, nes vagystės metu vaikino veido nematė, o merginos nematė apskritai. Liudytoja matė tik tai, kad į parduotuvę įbėgo vyras, pagriebė dvi rankines ir išbėgo su pagrobtomis prekėmis pro duris, ji bandė jį vytis, bet matė tik „padus“. Durų ji tuo momentu nestebėjo, nes buvo toli ir turėjo klientą. Tiesiog žvilgsniu pamatė, kad kažkas labai staigiai įlindo. Sugrįžo, spaudė iškvietimą, kad įvyko vagystė, o paskui iš ofiso gavo filmuotą medžiagą. Iš filmuotos medžiagos matė, kad vaikinui duris laikė moteris (t. 5, b. l. 49–50).

9.4.2. Iš 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „S.“ pareiškimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 3 d. 18.20 val. iš parduotuvės „Pr.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pavogtos dvi bendros 779 Eur vertės rankinės „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 93).

9.4.3. Iš 2019 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „S.“ pateikti vaizdo įrašai, daryti 2019 m. gruodžio 3 d. parduotuvės viduje ir lauke šalia parduotuvės „Pr.“.

9.4.3.1. Atidarius vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“, matyti laikas 2019 m. gruodžio 3 d. 18.12 val. Ant šaligatvio, prie parduotuvės įėjimo, matomi du asmenys. Vyras užsidėjęs juodos spalvos kepurę su baltu „(duomenys neskelbtini)“ ženkliuku, ant kaklo uždėtas, apvyniotas storas šalikas, tamsios ir šviesios spalvos juostomis, apsivilkęs juodos spalvos pusilgę striukę, tamsiai mėlynais džinsais, avi tamsios spalvos batais, kurių padas baltos spalvos, ant nugaros užsidėjęs didelę tamsios spalvos kuprinę. Mergina užsidėjusi šviesios spalvos kepurę, apsirengusi tamsiais rūbais, tamsi trumpa striukė, iš po kurios išlindęs šviesios spalvos megztukas / tunika, vilki juodas kelnes, su savimi turi didelę juodos spalvos rankinę, avi trumpus tamsios spalvos batus. Abu stoviniuoja, vaikštinėja lauke prie įėjimo ir stebi parduotuvės vidų, tarpusavyje kalbasi. 18.21.35 val. vaikinas su mergina prieina prie parduotuvės durų, vaikinas įeina į parduotuvę, o mergina laiko pravertas duris. 18.21.42 val. vaikinas išbėga iš parduotuvės, nešinas rankinėmis. Mergina ramiai nueina. 18.21.42 val. iš parduotuvės išbėgo parduotuvės darbuotoja vytis vaikiną, tačiau tuoj sugrįžo atgal į parduotuvę. 18.24.51 val. vaizdo įrašas baigiasi.

9.4.3.2. Atidarius vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“, matyti laikas 2019 m. gruodžio 3 d. 18.23.45 val. Matyti iš skyriaus nueinanti darbuotoja. 18.24.14 val. į parduotuvę įeina vyras, užsidėjęs juodos spalvos kepurę, ant kaklo uždėtas, apvyniotas storas šalikas, tamsios ir šviesios spalvos juostomis, apsivilkęs juodos spalvos pusilgę striukę, tamsiai mėlynais džinsais, avi tamsios spalvos batais, kurių padas baltos spalvos, ant nugaros užsidėjęs didelę tamsios spalvos kuprinę. Vyras skubiu žingsniu eina tiesiai prie kolonos su lentynomis, kur sudėtos rankinės. Iš antros lentynos čiumpa pilkos spalvos rankinę, iš trečios lentynos čiumpa rudos spalvos rankinę ir išbėga lauk. Matyti, kai praėjimo varteliai pradeda žybsėti. Tuomet parduotuvės darbuotoja bėga pro žybsinčius vartelius lauk. Paskui ją išeina ir kita darbuotoja. Grįžusios darbuotojos pastebi, kad lentynoje nėra rankinių, rodo pirštu, iš kurios vietos pavogė. 18.25.44 val. vaizdo įrašas baigiasi.

9.4.3.3. Atidarius vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“, matyti laikas 2019 m. gruodžio 3 d. 18.21.42 val. Vaizdo įraše 18.21.47 val. matyti tiesiai bėgantis vyras, tamsiai apsirengęs, avintis tamsius batus su baltu padu, su kuprine, rankose kažką turi. 18.22.01 val. vyras bėgdamas pasisuka į kairę pusę ir jo nebesimato vaizdo įraše. 18.22.42 val. vaizdo įrašas baigiasi (t. 2, b. l. 124–126).

9.4.3.4. Iš teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad be šio vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodytų aplinkybių, 18.20.40 val. D. R. ir R. D. išeina iš kameros stebėjimo sektoriaus, 18.21.25 val. jie sugrįžta, apsižiūri. 18.21.36 val. D. R. atidaro duris ir įeina, o R. D. prilaiko beužsidarančias duris, kad jos neužsidarytų. 18.21.41 val. R. D. pastumia laikomas duris, jas labiau atidarydama, ir pro jas išbėga D. R. D. R. išbėgus, iš karto nueina ir R. D. 18.21.46 val. išbėga pardavėja (vaizdo įrašas prisegtas 2 tomo gale).

9.4.4. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nuteistųjų versija, kad šią nusikalstamą veiką padarė vienas D. R., yra visiškai paneigta aprašytu vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ turiniu, iš kurio akivaizdu, kad šią vagystę nuteistieji padarė kartu, iš anksto įvertinę situaciją (nedidelės parduotuvės pardavėjų elgesį ir prekių išdėstymą) bei tarpusavyje suderinę savo veiksmus, kurie sudarė galimybę labai greitai, per 5 sekundes, nepagautiems (pardavėja išbėgo įkandin labai greitai) įvykdyti vagystę, t. y. D. R. įbėgo į parduotuvę, o R. D. laikė pravertas duris ir iki galo atvėrė jas D. R., kad šis nekliudomai išbėgtų su pavogtomis prekėmis.

9.4.5. Pažymėtina, jog išskyrus pačių nuteistųjų D. R. ir R. D. parodymus, daugiau jokie kiti bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys nepaneigia, kad jie 2019 m. gruodžio 3 d. nusikalstamą veiką padarė ne bendrininkaudami. Taigi byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog D. R. ir R. D. 2019 m. gruodžio 3 d., apie 18.20 val., veikdami bendrai, iš UAB „S.“ priklausančios parduotuvės „Pr.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvirai, matant pardavėjai, pagrobė 350 Eur vertės moterišką rankinę „(duomenys neskelbtini)“ ir 429 Eur vertės moterišką rankinę „(duomenys neskelbtini)“, t. y. veikdami bendrai, pagrobė UAB „S.“ priklausantį 779 Eur vertės turtą. Taigi nuteistųjų D. R. ir R. D. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo bendrininkų grupe yra įrodyta.

10. Dėl nuteistajam D. R. paskirtų bausmių tinkamo subendrinimo

10.1. Nuteistojo D. R. gynėjos advokatės A. Mačernytės apeliaciniame skunde yra tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai subendrino D. R. paskirtas bausmes. BK nenumatyta galimybė, priimant antrąjį (trečiąjį ir kitus) nuosprendį, ignoruoti pirmojoje (ankstesnėse) bylose nuosprendžiu subendrintas bausmes (net ir tuo atveju, kai jos buvo subendrintos netinkamai) ir „išbendrinti“ jas tam, kad būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu. BPK nustatyti būdai ir procedūros, kaip aukštesnės teisminės instancijos, nagrinėdamos bylas apeliacine, kasacine tvarka ar atnaujinus baudžiamąją bylą BPK XI dalyje numatytais atvejais, gali pakeisti teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2/2014). Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, kai būtina subendrinti naujai skiriamą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrintos bausmės. Šios nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė.

10.2. Pagal teismų praktiką, jei, priėmus nuosprendį, teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką (veikas), paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi, priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).??? ???

10.3. Šiuo atveju nustatyta, kad D. R. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, padarė laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 29 d., t. y. iki priimant 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendį dėl kitų jo nusikalstamų veikų. Pastaruoju (2020 m. gegužės 28 d.) nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, buvo subendrinta su 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta ir su 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių bausmių bendrinimo taisyklėmis) subendrinta neatlikta 1 metų 10 mėnesių bausme, bei 2019 m. liepos 30 d nuosprendžiu paskirta neatlikta 60 parų arešto bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.

10.4. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, nustatęs, kad visas naujas 9 nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, D. R. padarė, neatlikęs 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių (1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 60 parų arešto bausmės), nauju nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrino su 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nesubendrinta su 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskyrė subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vėliau šią subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrino su 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta ir su 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalys) subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bei 2019 m. liepos 30 d nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 9 dalies ir 64 straipsnio 3 dalies nuostatas.

10.5. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas, be pagrindo išbendrindamas jau įsiteisėjusiu ir vykdomu 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su nesubendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių taisyklėmis, pakeitė ankstesniu 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę. Antra, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalyse įtvirtintas taisykles, į paskirtos subendrintos bausmės laiką neįskaitė bausmės, iš dalies atliktos pagal 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendį, ir trečia, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis pagal BK 64 straipsnyje įtvirtintas taisykles, privalėjo nustatyti, kokia bausmių, paskirtų 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais, dalis yra neatlikta, tačiau to nepadarė ir bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu, subendrino su visomis ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 60 parų arešto bausme).

10.6. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir neatliktų bausmių dalis apskaičiuojama nuosprendžio už naują nusikaltimą (nusikaltimus) priėmimo dienai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu D. R. paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. R. pasiųstas atlikti 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Ši nutartis įsiteisėjo ir buvo perduota vykdyti 2020 m. vasario 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendis, kuriuo D. R. buvo paskirta 60 parų trukmės arešto bausmė, įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdyti 2020 m. vasario 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendis, kuriuo D. R. buvo paskirta ir su 2019 m. liepos 15 d. bei 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo ir buvo pradėtas vykdyti 2020 m. birželio 23 d. Taigi skundžiamo 2020 m. lapkričio19 d. nuosprendžio priėmimo dienai dalis 2019 m. liepos 15 d. bei 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių jau buvo atlikta, tačiau nustatyti neatliktų bausmių dalį naujo nuosprendžio priėmimo dienai neįmanoma, kadangi, 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu subendrinus bausmes, nuo 2020 m. birželio 23 d. yra vykdoma subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64 straipsnis nenumato galimybės, bendrinant nuosprendžiais paskirtas bausmes, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį teismo nuosprendį. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu nuosprendžiu subendrinus bausmes pagal BK 64 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bausmių bendrinimo taisyklę, prie nauju nuosprendžiu D. R. paskirtos bausmės buvo pridėta ir dalis ankstesniais nuosprendžiais jau atliktų bausmių. Toks bausmių bendrinimas pažeidžia BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dvigubas bausmių subendrinimas naikintinas.

10.7. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. R. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, padarė laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 29 d., t. y. iki priimant 2020 m. gegužės 28 d. ir nuosprendį dėl kitų jo nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje. Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016).

10.8. Nusikalstamos veikos, už kurias D. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, priskiriamos greta esančioms nusikalstamų veikų kategorijoms (apysunkiai ir nesunkūs nusikaltimai, ir baudžiamieji nusižengimai), todėl paskirtos bausmės bendrinamos, taikant dalinio bausmių sudėjimo taisykles (BK 63 straipsnio 4 dalis), o pridedamos bausmės dalis nustatoma tokia, kad neviršytų skundžiamu nuosprendžiu nustatytos subendrintos bausmės dydžio. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir bausmes bendrinti, prie griežtesnės 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir su 2019 m. liepos 15 d. bei 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrintos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį (8 mėnesius) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Į paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitomas bausmės, iš dalies atliktos pagal 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendį, laikas.

11. Dėl nuteistajai R. D. paskirtos bausmės pagrįstumo

11.1. Šiuo atveju apeliaciniame nuteistosios R. D. skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistosios kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl R. D. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteista skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajai R. D. buvo paskirta teisinga bausmė ir ji neturėtų būti švelninama.

11.2. Nors nuteistoji R. D. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (R. D. prisipažino padariusi 6 nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimus padarė būdama recidyvistė ir veikdama bendrininkų grupe).

11.3. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

11.4. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog R. D., veikdama kartu su D. R., padarė penkis baudžiamuosius nusižengimus, du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus nuosavybei, iki jų padarymo jau būdama ne kartą teista už įvairias, tarp jų ir už analogiško pobūdžio veikas, realiai atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo paleista lygtinai, tačiau 2018 m. rugsėjo 26 d., pasibaigus probacijai, dirbdama (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. sausio 21 d. padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, už kurią nuteista 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, be to, ji 2019 m. gegužės 6 d. padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteista 2019 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taip pat šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ji kaltinama padariusi 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. spalio 26 d. ir 2019 m. spalio 27 d. nusikalstamas veikas nuosavybei, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalis (beje, dėl šių nusikalstamų veikų buvo priimtas 2020 m. vasario 4 d. baudžiamasis įsakymas, paskiriant arešto bausmę, tačiau R. D. pateikė prašymą surengti teismo posėdį dėl per griežtos bausmės) (t. 3, b. l. 46–67). Nuteistoji R. D. daug kartų bausta administracine tvarka (t. 3, b. l. 9–45). Nors yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau niekur nedirba, bylos medžiagoje nesama informacijos apie kitą legalų pragyvenimo šaltinį.

11.5. Taigi, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistosios asmenybę, rodo aiškų jos nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad R. D. pataisos procesas nebuvo itin efektyvus ir kad ji turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Taigi jokių išskirtinių aplinkybių, apibūdinančių R. D. padarytas nusikalstamas veikas ar ją pačią, kurios sudarytų pagrindą švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, nenustatyta. Tai, kad R. D. nurodė, jog augina (duomenys neskelbtini) ir stengiasi susirasti darbą, taip pat savaime nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Visų pirma pažymėtina, kad finansinio, šeiminio ir socialinio pobūdžio aplinkybės negali būti pagrindu, kuriuo remdamasis teismas kaltininkams turėtų skirti švelnesnes bausmes, nes priešingu atveju būtų iškreipiamas teisingumo principo turinys. Tai, kad nuteistoji R. D. turi įsipareigojimų šeimai, jai buvo žinoma ir prieš nusikalstamų veikų padarymą, tačiau nesulaikė nuteistosios nuo įstatymų pažeidimo. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusikaltimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu. Vien tik simbolinės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes.

11.6. Apibendrinant visa tai, kas aptarta, konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie išimtines aplinkybes, dėl kurių nuteistajai paskirta bausmė galėtų būti švelninama. Apeliantės šeiminį, socialinį gyvenimą apibūdinančios aplinkybės yra būdingos daugeliui nuteistųjų, o byloje nėra duomenų, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistoji būtų padariusi dėl išimtinai sudėtingos ar beviltiškos padėties, neturėdama kitos išeities ar egzistuojant kitoms panašioms aplinkybėms, kurios leistų spręsti apie mažesnį jos asmenybės ir padarytų veikų pavojingumą. Taigi švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai R. D. už padarytas nusikalstamas veikas, paskiriant griežčiausias BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimus ir areštus, nustatant mažesnius nei sankcijų vidurkis jų dydžius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistosios R. D. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo D. R. gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. R. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir D. R. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, ir D. R. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. bei 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrintos 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (8 mėnesius) 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti D. R. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Į paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti D. R. bausmės, iš dalies atliktos pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendį, laiką.

Panaikinti iš 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą dėl bausmės laiko pradžios skaičiavimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Regina BertašienėKristina KakurinėSavinijus Katauskas