Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-11-07 · Civilinė byla Nr. e2A-480-883/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-07
Bylos Nr.
e2A-480-883/2023
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01234-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „B.“
Atsakovas
A. S., P. P., K. N., D. R., A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-480-883/2023Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01234-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „B.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B.“ ieškinį atsakovams A. S., P. P., K. N., D. R., A. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste -UAB) „B.“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. S., P. P., K. N., D. R., A. P. 5505,50 Eur turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09850-22 nustatytas ir 2022 m. gegužės 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašytas faktines aplinkybes, A. S., P. P., K. N., D. R., A. P. 2022 m. kovo 18 d. apie 21 val., eidami per (duomenys neskelbtini) progimnazijos stadiono teritoriją, aptvertą laikinomis tvoromis bei „stop“ juosta, esančią (duomenys neskelbtini), sugadino rekonstrukcijų metu nutiestą stadiono sportinę dangą, kurią nutiesė ieškovė. Sugadinta danga priklausė ieškovei, dėl kurios sugadinimo ji patyrė 5505,50 Eur turtinę žalą. Ieškovė buvo priversta progimnazijos stadione iš naujo įrengti sintetinę dangą, dangos įrengimo kaina yra 5505,50 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu visi atsakovai pripažino, kad dangą sugadino bei kad padarytą žalą atlygins. Atsakovus sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu bei bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, todėl atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti bei nurodė, kad, kaip konstatuota nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsakovai sugadino UAB „B.“ darbuotojų nutiestą guminę (elastinę) stadiono dangą netyčia, būdami neatsargūs ir įtakoti kitų asmenų neatsargių veiksmų – paliekant dalinai atvirą tvorą aplink teritoriją, nesant tinkamų „stop“ juostų ir kitų įspėjamų ženklų. Atsakovai į stadioną pateko laisvai, nežinodami apie naujai nutiestą dangą bei apie aplinkybę, kad stadionu eiti negalima dėl šio fakto. Kadangi vieta, per kurią jie ėjo, įvykio metu nebuvo aptverta ar aiškiai pažymėta, kad stadionu eiti negalima, todėl atsakovai turėjo pagrįstą ir pateisinamą įsitikinimą, kad eiti stadionu galima, ėjo įprasta atsakovų maršruto vieta ir trumpesne kryptimi namų link, be to, dangos požymių neliko net ant atsakovų avalynės. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovai veikė neteisėtai, be to, atsakovai buvo nepilnamečiai ar tik sulaukę pilnametystės, kas įrodo jų mažesnę gyvenimo patirtį ir atsakovai negali būti prilyginti suaugusiam asmeniui, turinčiam didesnę gyvenimo patirtį. Ieškovė patirtą žalą įrodinėja 2022 m. kovo 17 d. atliktu darbų aktu Nr. 1, kuriame ji nurodyta kaip rangovė, o užsakovas yra UAB „R.“. Aktu nurodyta medžiagų ir darbų pavadinimas – sintetinės dangos Conipur SC 13 mm įrengimas stadiono bėgimo takuose, kiekis 350 m², suma 5505,50 Eur su PVM ir 4550 Eur be PVM, tačiau šis įrodymas negali būti laikomas įrodymu, nes žalos atsiradimas, kuris taikomas atsakovams, siejamas su įvykiu, kilusiu 2022 m. kovo 18 – 19 d. laikotarpiu, jau po akte nurodytų darbų atlikimo. Ieškovė nepateikia tikslios defektacijos – kiek realiai buvo sugadinta dangos, koks kiekis ir kiek reikėjo dangos keisti, kiek dėl to patirta papildomų išlaidų, todėl ieškovė tinkamai nedefektavusi, neatlikusi patikimos defektų ekspertizės ir vertinimo, pašalinus dangos galimus pažeidimus ir neužfiksavusi tiksliai, kurie sugadinimai padaryti atsakovų, o kurie kitų subjektų, nenustačiusi pažeidimo mąsto, nepagrindžia ir reiškiamos atlyginti žalos sumos. Aktu nurodytas dangos kiekis atitinka viso stadiono plotą, nors net pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, atsakovai iš nežinojimo ir netyčia ėjo tik dalimi stadiono, todėl negalėjo sugadinti 350 m² dangos. Atsakovų kaltės dėl kilusios žalos nėra, kadangi pagal visas įvykio aplinkybes ir situaciją, bei nedidelę atsakovų gyvenimo patirtį, nėra nustatyta, kad einant stadionu, kuris nebuvo tinkamai paženklintas ir užtvertas bei tuo pačiu apsaugotas, kad jame nesilankytų svetimi žmonės, jie neturėjo ir negalėjo numatyti galimos žalos, nes net nebuvo jiems žinoma apie padengtą naują dangą, kuri turėjo džiūti. Dėl šio fakto kalta pati ieškovė, tinkamai nepažymėjusi, neaptvėrusi stadiono.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. spalio 3 d. sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „B.“ ieškinį atmetė.

5. Teismas rėmėsi byloje esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga ir sprendė, kad išankstinės tyčios sugadinti kelio dangos atsakovai neturėjo. Įvertinęs duomenis, kad palikta dalinai atvira tvora aplink teritoriją, sugadinta stop juosta ir kiti įspėjamieji ženklai, teismas darė išvadą, jog atsakovai negalėjo numanyti, kad įvykio vietoje yra naujai padengta guminė (elastinė) danga ir ja eiti tuo metu buvo negalima. Teismas sutiko su ieškove, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – pažeidus pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, - atsakovams sugadinus nutiestą naują stadiono guminę (elastinę) dangą, ieškovei atsirado žala, tačiau taip pat sutiko su atsakovų atstovo pozicija, kad ieškovė ir pati nebuvo maksimaliai apdairi ir rūpestinga, pilnai neužtikrino, jog pašaliniams asmenims nekiltų jokių abejonių apie esamą draudimą ar negalimumą eiti stadionu naujai padengta gumine (elastine) danga.

6. Teismas nurodė, kad atliktų darbų aktas yra 2022 m. kovo 17 d., o atsakovų žala padaryta 2022 m. kovo 18 d. vakare, be to, ieškovė nenurodė sugadintos dangos masto, į bylą nepateikė jokių įrodymų, išskyrus keletą pridedamų foto nuotraukų, kuriose matoma tik sugadinta guminė (elastinė) danga, tačiau tikslaus mąsto nustatyti neįmanoma. Nesant tikslios defektacijos – kiek realiai buvo sugadinta dangos, koks kiekis ir kiek dangos reikėjo keisti, kiek dėl to patirta papildomų išlaidų, neatlikus defektų ekspertizės ir vertinimo, pašalinus dangos galimus pažeidimus ir neužfiksavus tiksliai, kurie dangos pažeidimai padaryti atsakovų, nenustačius pažeidimo mąsto, nepagrindžiamas ir reiškiamos atlyginti žalos dydis.

7. Teismas konstatavo, jog ieškovė nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų nei apie taikytas technologijas perliejant dangą, nei apie realiai patirtą dėl guminės (elastinės) dangos sugadinimo žalą po įvykio, ieškovės į bylą pateiktas atliktų darbų dieną prieš įvykį aktas, 2021 m. lokalinė sąmata neįrodo jos patirtų nuostolių dydžio, realumo. Teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, spręsta, kad nebėra pagrindo spręsti ir kitų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo, bei konstatuotina, kad atsakovų civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju negalima.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „B.“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas turėjo pareigą pagal šalių pateiktus įrodymus nustatyti patirtos žalos dydį. Nesutinkama su skundžiamo sprendimo išvada, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys dangai padarytos žalos mastą. Teismo motyvai, kad dangai padarytos žalos faktui nustatyti ieškovė turėjo atlikti dangos defektaciją/ekspertizę, neatitinka dispozityvumo principo. Nors sprendime akcentuojama, kad ieškovė nepateikė patirtos žalos dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų, bei kad pateikti dokumentai yra tik bendro pobūdžio pasvarstymai, tačiau atsakovai iš viso nepateikė atsikirtimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Apeliantė į bylą pateikė 2022 m. kovo 17 d. atliktų darbų aktą, kuris patvirtina, kad 350 m² bėgimo takelio dangos tiesimo darbai buvo įkainoti 5505,50 Eur suma. Kadangi dangos pertiesimo darbai buvo vykdomi iš esmės iš karto po to, kada buvo surašytas nurodytas atliktų darbų aktas, dangos pertiesimo darbų kaštai buvo analogiški.

8.2. Nesutinkama su teismo argumentu, kad ieškovė, perklojusi dangą, neparengė naujo atliktų darbų akto tiems patiems darbams. Šalių sudarytos sutartyje nėra numatytas pakartotinis tų pačių rangos darbų perdavimas, dėl ko, apeliantė neturėjo nei pareigos (nei teisės) iš naujo aktuoti tuos pačius dangos tiesimo darbus, juo labiau, kad tai būtų sąlygoję užsakovei UAB „R.“ prievolę papildomai už juos atsiskaityti.

8.3. Skundžiamame sprendime nėra pateikta motyvacija, dėl ko teismas konstatavo, kad ieškovė neva pati nebuvo maksimaliai apdairi ir rūpestinga, nenurodė, kokios buvo ieškovės pareigos nagrinėjamo ginčo kontekste, kokius kitus papildomus veiksmus be to, ką ieškovė ir taip atliko (aptvėrė teritoriją laikinomis tvoromis ir „stop“ juostomis), ieškovė turėjo papildomai atlikti. Sprendime nebuvo atskleista apeliantės, kaip rangos darbus vykdančio subjekto visų atsakomybių ir pareigų apimtis, kad būtų galima objektyviai vertinti, ar ieškovė iš tiesų nebuvo maksimaliai apdairi ir rūpestinga - tai turi reikšmės sprendžiant dėl ieškovė dalinės atsakomybės. Dangai padarytą žalą lėmė ne ieškovė tariamas neveikimas ir/arba neapdairumas, bet atsakovų abejingumas galimiems jų neteisėtų veiksmų padariniams.

9. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl atsakovo D. R. rašytinių paaiškinimų

11. Atsakovas D. R. 2023 m. spalio 17 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė procesinį dokumentą, įvardintą rašytiniais paaiškinimais.

12. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-290-3330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, ir kt.). Pažymėtina, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas D. R. įstatymo nustatytu terminu pirmosios instancijos teismui nepateikė (CPK 318 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais atsakovas siekia paneigti apeliacinio skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo galimybę savo poziciją išdėstyti teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė, atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl įvykio laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 18 d. 19.00 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 9.00 val., kurio metu nenustatytas asmuo, adresu (duomenys neskelbtini), sugadino (duomenys neskelbtini) progimnazijos stadiono dangą, kurią dengė S. K. priklausančios įmonės UAB „B.“ darbuotojai, dėl ko padaryta 5505,50 Eur žala, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. 2022 m. gegužės 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, nutrauktas nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, konstatuojant, kad įtariamieji A. S., P. P., K. N., D. R., A. P. sugadino UAB „B.“ darbuotojų nutiestą guminę (elastinę) stadiono dangą, tačiau neturėjo tyčios sugadinti svetimą turtą, o būdami neatsargūs ir iš dalies įtakoti kitų asmenų neatsargių veiksmų (paliekant dalinai atvirą tvorą aplink teritoriją, sugadinant stop juostas ir kitus įspėjamuosius ženklus). Minėtu nutarimu UAB „B.“ išaiškinta, kad dėl padarytos žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus civilinio proceso tvarka.

14. Ieškovė šioje byloje pateikė 2022 m. kovo 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 01, kuriame ji nurodyta kaip rangovė, o UAB „R.“ – užsakovė, akte nurodytas medžiagų ir darbų pavadinimas – sintetinės dangos Conipur SC 13 mm įrengimas stadiono bėgimo takuose, kiekis 350 m², suma 5505,50 Eur su PVM ir 4550 Eur be PVM, kuriuo ji grindžia žalos padarymo mąstą. Byloje taip pat pateiktas 2022 m. kovo 25 d. atliktų darbų aktas Nr. 01, iš kurio matyti, kad užsakovė yra UAB „R.“, rangovė - UAB „B.“, medžiagų/darbų pavadinimas - sintetinės dangos Conipur SC 13 mm įrengimas stadiono bėgimo takuose, treniruoklių aikštelėje ir likusi vidinė stadiono dalis, kiekis 1983 m², suma 25 779 Eur be PVM, bei sintetinės dangos Conipur SC 14 mm. Krepšinio ir tinklinio žaidimų aikštelėse, kiekis 426 m² , suma 9372 Eur be PVM. Iš fotonuotraukų matyti, kad sugadinta dalis stadiono dangos. Iš 2021 m. kovo 8 d. Lokalinės sąmatos matyti planuojami atlikti (duomenys neskelbtini) gimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo darbai ir jų kainos.

15. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį vien tuo pagrindu, jog nėra įmanoma nustatyti žalos padarymo masto. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka.

16. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

17. Byloje nėra ginčo dėl ieškovei padarytos žalos fakto bei dėl to, kad padaryta žala kilo dėl atsakovų veiksmų, tačiau ieškovės ieškinys buvo atmestas konstatavus, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.).

18. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023). Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti ‏(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

20. Esant padarytai žalai dėl atsakovų veiksmų, ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti žalą už ieškovei priklausančio turto sugadinimą, negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad ieškovė tinkamai neįrodė žalos dydžio. Ieškovė į bylą pateikė 2022 m. kovo 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 01 (16 b. l.), kuriame fiksuota, kad gimnazijos sporto aikštyno sportinės dangos Conipur SC 13 mm įrengimas stadiono bėgimo takuose kainavo 5505,50 Eur (350 m²). Visgi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad teismui šio ieškovės pateikto įrodymo nepakanka, nes šis atliktų darbų aktas datuotas iki žalos padarymo laiko (t. y. 2022 m. kovo 18 d.), padarytos žalos dydžiui nustatyti. Iš ieškovės apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog pateikė visus reikalingus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, teikė paaiškinimus, kodėl, jos vertinimu, pateikto atliktų darbų akto pakanka žalos dydžiui pagrįsti. Nors ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo detalizuota, kokiais įrodymais ieškovė galėtų detaliau pagrįsti savo patirtos žalos dydį, nors teismas ir turi teisę ieškovei siūlyti teikti papildomus įrodymus ar atlikti ekspertizę, tačiau, ieškovei pačiai pasirinkus, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises ir kokius savo reikalavimus grindžiančius įrodymus teikti teismui, teismas žalos dydį turėjo vertinti pagal jam byloje pateiktus įrodymus.

21. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo motyvais, kad sprendime nebuvo atskleista apeliantės, kaip rangos darbus vykdančio subjekto, visų atsakomybių ir pareigų apimtis. Pažymėtina, kad įvykio metu galiojo 2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo Nr. 346 (redakcija galiojusi nuo 2011-07-01 iki 2023-04-30), kurių 20 punkte numatyta, kad gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m. Tad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar stadiono teritorija, kurioje buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, buvo aptverta laikantis įstatymų reikalavimų, siekiant užtikrinti, jog į teritoriją nepateiktų pašaliniai asmenys, taigi tame tarpe ir atsakovai. Byloje pati ieškovė patvirtino, kad dalis laikinos tvoros buvo nuversta ir „stop“ juosta nuplėšyta (dėl nenustatytų asmenų veiksmų), atsakovai savo ruožtu pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nebuvo užtikrintas rekonstrukcijos vietos neprieinamumas, darbų vieta nebuvo aiškiai paženklinta. Nors teismas sprendime glaustai įvardijo, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, tačiau konkrečių ieškovės pareigų pažeidimo nenurodė. Kaip teisingai nurodo ir pati apeliantė, minėtų aplinkybių nustatymas svarbus ne tik sprendžiant klausimą, ar ieškovė buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, bet ir sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti CK 6.253 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės netaikymą ir atleidimą (visiškai ar iš dalies) nuo civilinės atsakomybės.

22. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamas sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, įvertinus tirtinų aplinkybių, reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį, jų pobūdį, ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti ieškovės patirtos žalos dydį, aiškintis, ar ieškovė buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, užtikrindama stadiono rekonstrukcijos darbų vietos apsaugą nuo pašalinių asmenų, kokią reikšmę ieškovės pareigoms dėl statybvietės apsaugos turi trečiųjų asmenų padaryti veiksmai dėl aptvėrimo pažeidimų ir, galiausiai, kokią reikšmę tai turi sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo apimties atsakovų atžvilgiu.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė