Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo (kreditoriaus, išieškotojo) - A. J. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys – V. S. (skolininkas) A. S. (skolininko sutuoktinė) ir antstolė A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2022-05-18 patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 d. pasirašyti notarine tvarka patvirtintą susitarimą su bendraturčiu dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo. Tačiau skolininkas to nepadarė.

Antstolės siūlyme taip pat pažymima, kad skolininkas per nustatytą terminą nepateikė antstolei notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau — CPK) 667 straipsniu, antstolė pasiūlė išieškotojui prie FM per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybėje.

Dėl turto dalies nustatymo

Motyvuojamoji dalis

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą — veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau — LAT), kuris 2014-06-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014 yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vykdymo procese būtina nustatyti skolininkui (sutuoktiniui) priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą, tai šis klausimas gali būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis.

Antstolė 2022-06-15 siūlymu išieškotojui dėl kreipimosi į teismą skolininko turto daliai nustatyti nurodė, kad išieškotojas per 30 d. nuo siūlymo gavimo dienos turėtų kreiptis į teismą dėl skolininko sutuoktinės A. S. turto (nekilnojamojo turto, darbo užmokesčio pajamų, lėšų banko sąskaitose),kuris yra bendras su skolininku V. S. nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 4.89 straipsnio 1 dalį, bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai.

CK 3.116 straipsnyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams teismo sprendimu.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas reglamentuoja, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Kadangi skolininko V. S. skola yra asmeninė skolininko prievolė, kuri negali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, todėl, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. S. turimų piniginių lėšų, darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, bei nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Skolininkas V. S. pateiktu atsiliepimu su išieškotojo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimu nurodo, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl turto dalies nustatymo, nurodo, kad jis ir A. S. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl taikomas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d. ). Bendrąja jungtine nuosavybe laikomas turtas įgytas po santuokos sudarymo, pajamos, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, kitos išmokos, kurių skolininkui prikluso ½ dalis.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėjas nurodo, kad patvarkymą su pasiūlymu nustatyti jo dalį bendroje jungtinėj nuosavybėje gavo 2022-07-15. Tačiau esą pareiškėjas nėra teisininkas, todėl nesuprato kokius veiksmus turi atlikti. Todėl kreipėsi į antstolį, paaiškėjo, kad reikia kreiptis į teismą, o sutartį su advokatu sudarė 2022-08-22, t. y. jau praleidęs antstolio nurodytą terminą. Pareiškėjas teigia ,jog neatnaujinus termino būtų paneigta išieškotojo teisė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo.

Su pateiktu prašymu nesutinkantis ir prašo netenkinti abiejų išieškotojo reikalavimų, kadangi jie nepagrįsti. Kaip matyti antstolės A. M. kontoroje vykdomas notaro R. M. 2019-07-02 išduotas vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini), bendra išieškotina suma 17582,90 Eur. Skolos likutis apie 6000-8000 Eur ( kas matyti iš turto arešto aktu nustatyto arešto masto ).

Vykdant išieškojimą pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą 2022-04-05 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 8644,23 Eur sumai areštavo jam su sutuoktine priklausantį nekilnojamąjį turtą- ½ dalį gyvenamojo namo, , unik Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,12 ha žemės sklypo, unik Nr. (duomenys neskelbtini), 631/2270 dalių 0,454 h žemė sklypas unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), t.y visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Paaiškina, kad nepaisant taikyto arešto nekilnojamajam turtui, jis ir jo sutuoktinė periodiškai kiekvieną mėnesį dengia pagal savo galimybes esamą įsiskolinimą - kas mėnesį iki 500 eurų sumai, t. y. A. S. perveda iš savo gaunamo darbo užmokesčio nuo 2021-06-29 skolos dengimui - antstolei A. M. 200 eurų arba 300 eurų ( sąskaitos išrašas pridedamas), o jis taip pat daro pavedimus per AB Šiaulių bankas - po 200 ar 300 eurų kas mėnesį ( mokėjimo pavedimai pridedami) ,t.y išieškotojui per mėnesį skola dengiama ne mažiau kaip po 400-500 eurų. Iš to matyti, kad per trumpą laiką yra padengta didesnė skolos dalis, o skolos likutis sudaro apie vieną trečdalį visos skolos sumos. Atsižvelgiant į savo pajamas, nurodytą skolos sumą mokės ir ateityje. Pažymėtina, kad CPK 595 str. 1 d. yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 str. 2d. ) . Tokiu būdu, jei išieškotojas sutiktų su nusistovėjusia skolos mokėjimo tvarka ir išdėstymu, siektų sudaryti su juo taikos sutartį, kuria ir aptartų likusios skolos dalies mokėjimo grafiką ir terminus.

Todėl turto dalies nustatymas ir išieškojimo nukreipimas priverstinai į jo sutuoktinės darbo užmokestį ar kitas pajamas pažeistų jos interesus. Tuo labiau, kad abu stengiasi greičiausiais terminais pagal galimybes padengti likusį įsiskolinimą išieškotojo naudai.

Sprendžiant išieškotojo prašymą, prašo vertinti CPK 663 str. nuostatas, kurios nustato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šio str. 3 d nustato, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Kaip matyti išieškotina suma nors ir yra didesnė nei 4000 eurų, tačiau per įstatymu nustatytus 18 mėnesių mokant vidutiniškai po 450 eurų bus sumokėta 8100 eurų , t.y padengta visa skolos suma.

Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Todėl vertinant šiuos principus, išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą, paliktina periodinė skolos mokėjimo tvarka, nesiimant veiksmų skolą išieškoti iš nekilnojamojo turto ar priverstinai – iš jo sutuoktinės pajamų. Ji ir taip kiekvieną mėnesį perveda po 200 eurų, dabar po 300 eurų jo skolai padengti, kas sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų jos gaunamų pajamų. Kaip matyti jis ,kaip skolininkas, teikia antstolei įrodymus dėl turimų pajamų, su sutuoktine kas mėnesį skolai padengti perveda ženklias sumas. Skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinės gaunamose darbo pajamose akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei paties išieškojimo efektyvumui.

Tai kad turimas būstas yra jo ir sutuoktinės gyvenamoji patalpa, patvirtina duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašo nenukreipti išieškojimo į vienintelį būstą, nes skola yra dengiama kas mėnesį , sumokant dalį savo gaunamų pajamų ir jos padengimas neužtruks ilgiau kaip 18 mėnesių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013).

LR CPK 667 str. 2- 3 d nustatyta, kad antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis.

Nesutinka su tuo, kad išieškotojui būtų atnaujintas terminas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti dalį bendroje nuosavybėje. Patvarkymą su pasiūlymu nustatyti skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje gavo 2022-07-15. Kaip matyti pagal LR CPK 667 str. reglamentavimą yra svarbus termino antstolio nustatyto termino laikymasis , nes jo nesilaikymas sukelia tam tikras teisines pasekmes - jų nesilaikius su tokiu prašymu galima kreiptis tik po metų laiko. Išieškotojas patvirtina, kad praleidęs kreipimosi terminą, nes patvarkymą su pasiūlymu nustatyti dalį bendroje jungtinėj nuosavybėje gavo 2022-07-15. Tačiau esą pareiškėjas nėra teisininkas, todėl nesuprato kokius veiksmus turi atlikti. Todėl kreipėsi į antstolį, paaiškėjo kad reikia kreiptis į teismą, Sutartį su advokatu sudarė 2022-08-22, t.y jau praleidęs antstolio nurodytą terminą. Iš tokio paaiškinimo negalima nustatyti kokios svarbios priežastys lėmė, kad terminas buvo praleistas. Paties išieškotojo nurodymas, kad jis kreipėsi į antstolį ir advokatą, paneigia jo aiškinimą, kad nežinojo kokių veiksmų reikia imtis . Patvarkyme buvo nurodytas kreipimosi į teismą terminas, ir paaiškintos nesikreipimo pasekmės. Todėl išieškotojas nenurodo jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios galėtų leisti terminą atnaujinti. Jis tiesiog elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ,dėl ko jo teisės neturi būti ginamos. Termino praleidimas- jo paties neveikimo rezultatas. Tuo labiau, kad jis yra vidurinio išsilavinimo, užsiiminėjo statybų verslu ( stogų dengimas), kas rodo, kad kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo suvokti savo neveikimo pasekmes. Todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatyta taisyklė, kad CPK 78 str. norma, nustatanti teismo teisę atnaujinti praleistą terminą, negali būti taikoma pagal analogiją vykdymo procese tokią teisę suteikiant antstoliui( analogiškai ir išieškotojui ).???

Kadangi prašoma nustatyti dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje – tuo atveju, jei ta dalis būtų nustatinėjama, būtina nustatyti ir naudojimosi turtu tvarką Nes turtą pardavus iš varžytinių, nebūtų aišku, kokia ir kuria konkrečiai dalimi būsto galėtų naudotis naujas savininkas.

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu.

LAT praktikoje, sprendžiant skolininko turto dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, nustatymo klausimus, pabrėžiama, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (LAT 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016).

Nustatyta, kad skolininko atžvilgiu yra vykdomas vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17 582,90 Eur skolos išieškojimo iš V. S., kurį vykdo antstolė A. M., išieškotojo – A. J. naudai. Skolininkui pakankamai neturint (asmeninių) piniginių lėšų ir turto, iš kurio gali būti išieškoma, kreditorius, antstolės siūlymu, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti , kad V. S. sutuoktinė yra A. S.. 2022-09-27 Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos teismuose nėra pradėtos ar baigtos bylos dėl jų santuokos nutraukimo. Duomenų apie galiojančią skolininko ir jo sutuoktinės vedybų sutartį Vedybų sutarčių registro duomenimis, nėra. Teismas neturi duomenų apie sutuoktinių turto padalijimo faktą. Atitinkamai A. S. darbo užmokestis ir kitos pajamos, susijusios su darbo santykiais, pensijos ir kitų rūšių pajamos laikytinos bendrąja jungtine V. S. ir A. S. nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi, jų susitarimu nėra pakeistas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad pusė A. S. darbo užmokesčio, kitų pajamų, susijusių su darbo santykiais, pensijų ir kitų rūšių pajamų, piniginių lėšų bankų sąskaitose ir nekilnojamojo turto - žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui.

Akcentuotina ir tai, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Taigi antstoliui nepavykstant išieškoti skolos iš skolininko V. S. asmeninių lėšų ir bendraturčiams nustatyta tvarka nenustačius dalių dydžio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimą dėl bendraturčio dalies dydžio nustatymo sprendžia teismas (CK 4.89 straipsnio 2 dalis, CPK 667 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013).

Antstoliui nepavykstant išieškoti skolos iš skolininko V. S. asmeninių lėšų ir bendraturčiams nustatyta tvarka nenustačius dalių dydžio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimą dėl bendraturčio dalies dydžio nustatymo sprendžia teismas (CK 4.89 straipsnio 2 dalis, CPK 667 straipsnio 2 dalis). Byloje duomenų, kad skolininkas būtų visiškai įvykdęs pateiktą antstoliui vykdomąjį dokumentą, nėra: vykdomoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas nėra pilnai padengęs įsiskolinimo. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkas būtų ginčijęs antstolės veiksmus (pvz., dėl įsiskolinimo / vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo ir pan.), nėra. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad pusė A. S. darbo užmokesčio, kitų pajamų, susijusių su darbo santykiais, pensijų ir kitų rūšių pajamų, piniginių lėšų bankų sąskaitose ir nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui V. S..

Pažymėtina ir tai, kad CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, skolininkui V. S. išaiškintina, kad skolininko turto dalies nustatymas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, t. y. skolininko V. S. galimybei tartis su išieškotoju A. J. dėl jo sutikimo skolą mokėti dalimis, siekti sudaryti su juo taikos sutartį, kuria ir aptartų likusios skolos dalies mokėjimo grafiką ir terminus bei aptarti galimybę, kad priverstinis išieškojimas nebūtų pradėtas iš jo sutuoktinės gaunamų pajamų. Teismo sprendimas nustatyti nuosavybės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tik suteikia galimybę antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią piniginių lėšų ar turto dalį, esančią skolininko sutuoktinį. Tačiau ar tai bus realizuojama priklauso tik nuo išieškotojo valios ,nes skolininkui susitarus(ar sudarius taikos sutartį)dėl skolos mokėjimo ir vykdant tokį susitarimą išieškotojas turi galimybę neatnaujinti priverstinio išieškojimo, o skolininkas V. S. turėtų teisę visus įrodymus ir paaiškinimus dėl įsiskolinimo sumos mokėjimo dalimis ir pan. pateikti vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui.

Dėl termino kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atnaujinimo

Pareiškėjas A. J. kreipdamasis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prašė atnaujinti praleistą terminą šiam pareiškimui pateikti.

Teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi šį terminą pareiškėjui atnaujino.

Skolininkas V. S. pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo A. J. pareiškimą nurodęs, kad nesutinka su tuo, kad išieškotojui būtų atnaujintas terminas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti dalį bendroje nuosavybėje. Nurodęs, kad antstolės patvarkyme buvo pareiškėjui nurodytas kreipimosi į teismą terminas, ir paaiškintos nesikreipimo pasekmės. Skolininkas mano, kad pareiškėjas (išieškotojas) nenurodo jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios galėtų leisti terminą atnaujinti. Jis laiko, kad pareiškėjas A. J. tiesiog elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai, dėl ko jo teisės neturi būti ginamos.

CPK XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas. CPK 366 straipsnyje nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013). Teismas laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju neatnaujinus pareiškėjui termino būtų paneigta jo, kaip išieškotojo, teisė kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 593 straipsnio 5 dalimi, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis (50 proc.) jo sutuoktinės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto – nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, piniginių lėšų bankų sąskaitose, esančių šiuo metu ir būsiančių ateityje.

Nustatyti, kad negalima išieškoti iš sutuoktinio piniginių lėšų, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose yra numatytos kaip išimtys, t. y. iš tokios rūšies (tikslinių, susijusių tik su sutuoktiniu) lėšų, kurios nepripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolės A. M. kontorai išreikalautą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.