- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-2394-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13675-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- M. S.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei L. S. dėl termino palikimui priimti pratęsimo bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo M. S. (M. S.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti jam terminą palikimui po tėvo J. S. (J. S.) mirties priimti ir panaikinti 2012 m. liepos 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 7303, išduotą atsakovei L. S.. Nurodė, kad J. S. mirė 1995 m. gruodžio 11 d. Palikimą po J. S. mirties 2012 m. birželio 12 d. priėmė jo sutuoktinė L. S.. Terminą palikimui priimti ieškovas praleido dėl svarbių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Po tėvų santuokos nutraukimo ieškovas visiškai nebendravo su tėvu, nepalaikė su juo jokio ryšio, nieko apie jį nežinojo. Taip pat nutrūko ir ieškovo ryšiai su tėvo giminaičiais. Ieškovui pradėjus galvoti apie ryšio su tėvu atnaujinimą, jis kreipėsi į advokatus, norėdamas sužinoti savo tėvo gyvenamąją vietą. Ieškovo advokatė 2012 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir iš 2012 m. rugpjūčio 28 d. pažymos Nr. (29)3V-2144 ieškovas sužinojo, kad jo tėvas mirė 1995 m. gruodžio 11d. Apie tėvo mirtį ieškovo niekada niekas neinformavo, todėl iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. jam apie tai nebuvo žinoma ir ieškovas negalėjo įstatymo nustatytu terminu priimti palikimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.6 straipsnis nustato baigtinį sąrašą sąlygų, kurioms esant įpėdiniai neturi teisės paveldėti. Bendravimo nebuvimas su mirusiuoju nėra paveldėjimo teisę naikinanti aplinkybė. Kadangi J. S. nebuvo sudaręs testamento ir nebuvo atėmęs paveldėjimo teisės iš savo vaikų, akivaizdu, kad jo valia buvo palikti palikimą po savo mirties pagal įstatymą. Priimdama J. S. palikimą jo sutuoktinė L. S. žinojo apie ankstesnę J. S. santuoką bei sūnų, tačiau nei notaro, išdavusio paveldėjimo teisės liudijimą, nei teismo bylos nagrinėjimo metu neinformavo apie įstatyminius mirusiojo įpėdinius. Atsakovė elgėsi nesąžiningai kitų įpėdinių atžvilgiu. Kadangi atsakovė palikimą priėmė tik 2012 m. birželio 12 d., o paveldėjimo teisės liudijimas jai buvo išduotas tik 2012 m. liepos 10 d., termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nepakenks civilinių teisinių santykių stabilumui, nes atsakovė nuosavybės teises į ieškovo tėvui priklausantį turtą įgijo tik prieš šiek tiek daugiau nei du mėnesius.
Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti praleido daugiau nei šešiolika metų. Tokia praleisto termino trukmė tiek pati savaime, tiek santykyje su įstatymo nustatytu terminu palikimui priimti, nėra pateisinama. Ieškovas ieškinyje nenurodo jokių svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindu praleistam terminui atnaujinti. Ieškovo nurodomos priežastys, kad jis tik dabar suprato tėvo ir vaiko tarpusavio ryšių svarbą, kad dėl motinos nesiryžo susisiekti su tėvu, nelaikytinos svarbiomis. Ieškovo tėvas J. S. mirė 1995 m. Tuo metu ieškovui jau buvo 18 metų t. y. jis jau buvo pilnametis, subrendęs asmuo, galintis savo teisę bendrauti su tėvu įgyvendinti savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų požiūrio. Kadangi ieškovas niekada nebendravo su tėvu bei jo giminaičiais, atsakovė apie ieškovą neturėjo jokių duomenų, nežinojo jo vardo, gyvenamosios vietos. J. S. turėjo du sūnus iš kitų santuokų – ieškovą S. S. ir M. S.. M. S. palaikė ryšius su tėvu, dalyvavo jo laidotuvėse, jam buvo žinoma apie palikimą, tačiau jis ilgai neapsisprendė, ar palikimą priimti. Atsakovė paaiškino, jog palikimą ji priėmė iš karto po vyro mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu buvo nustatytas tik juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovė priėmė palikimą po vyro mirties. Paveldėjimo teisės liudijimo atsakovė neprašė išduoti, kol nebuvo įsitikinusi, ar kiti asmenys pretenduos į mirusio sutuoktinio palikimą, tačiau niekas į palikimą nepretendavo, todėl atsakovė įsitikino ir turėjo pagrįstų lūkesčių, kad ji viena yra mirusiajam priklausiusio turto paveldėtoja, ir kad niekas į šį palikimą nepretenduos. Atsakovė viena išlaikė butą daugiau nei 16 metų. Ieškovas neprisidėjo prie buto išlaikymo, todėl teisės dabar tapti turto bendrasavininku suteikimas ieškovui prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. S. atsakovei L. S. 1 850 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad, praėjus septyniolikai metų po palikėjo mirties, ieškovas neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus paveldėtojai prieš tai CK 5.57 straipsnio pagrindu nepratęsus termino palikimui priimti. Tarpusavio ryšių nepalaikymas, pavėluotas sužinojimas apie tėvo mirtį po septyniolikos metų, nėra priežastis, leidžianti konstatuoti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas svarbių aplinkybių, dėl kurių praleido terminą palikimui priimti, nenurodė, todėl neturi subjektinės teisės į palikimą. Atsakovė neprivalėjo informuoti ieškovo, kurio adresas buvo nežinomas, apie jo tėvo mirtį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Kadangi ieškovas su tėvu bei jo artimaisiais nepalaikė jokių ryšių, jis neturėjo galimybės sužinoti apie tėvo mirtį bei realizuoti savo teisės į palikimą. Bendravimo nebuvimas su mirusiuoju nėra paveldėjimo teisę naikinanti aplinkybė. J. S. nebuvo sudaręs testamento, nebuvo atėmęs paveldėjimo teisės iš savo vaikų, todėl akivaizdu, kad jo valia buvo palikti palikimą po savo mirties pagal įstatymą. J. S. mirtis nebuvo staigi, todėl, jeigu būtų norėjęs atimti paveldėjimo teisę iš savo vaikų, jis turėjo galimybę pasirūpinti testamento sudarymu.
2) Būtent tėvas nutraukė visus ryšius su ieškovo motina ir ieškovu po santuokos nutraukimo, taigi ryšio su tėvu nepalaikymas nebuvo sąlygotas ieškovo apsisprendimo.
3) Atsakovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis patvirtina aplinkybė, kad ji nuslėpė nuo teismo, nagrinėjusio jos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apie kitų įpėdinių pagal įstatymą buvimą. Kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atsakovė pateikė teismui Gyventojų registro tarnybos pažymą su žinomai melaginga informacija, jog velionis vaikų neturėjo. Žinodama apie kitus asmenis, turinčius teisę į palikimą, atsakovė tyčia nesikreipė į notarą ar teismą dėl palikimo priėmimo, nes tokiu atveju įpėdiniai būtų informuoti apie J. S. mirtį ir galėtų dėl palikimo priėmimo kreiptis laiku.
4) Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas praleido terminą ginčyti palikimo priėmimą, nors konstatavo, jog apie tėvo mirtį ieškovas sužinojo tik po septyniolikos metų nuo jo mirties. Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie paveldėjimo teisės egzistavimą ir apie tai, kad atsakovė priėmė palikimą, CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto termino ieškovas nepraleido.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad apie tėvo mirtį ir apie jo palikimą ieškovas, jeigu būtų bendravęs su tėvu arba domėjęsis jo gyvenimu, turėjo sužinoti žymiai anksčiau. Būdamas pilnametis, ieškovas turėjo visas teises, galimybes ir pareigas bent pasidomėti savo tėvo gyvenimu. Būdamas rūpestingas ir gerbiantis tėvą asmuo, ieškovas turėjo anksčiau įgyvendinti savo siekius susitikti su tėvu ir tokiu būdu turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie jo mirtį ir palikimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sužinojimas apie tėvo mirtį praėjus 17 metų nėra svarbi termino praleidimo priežastis.
2) Palikimo priėmimas yra įpėdinių teisė, kuria jie gali pasinaudoti, bet gali ir nepasinaudoti. Kol niekas iš palikėjo vaikų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, atsakovė taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Praėjus keletui metų, kai niekas iš įpėdinių nesikreipė dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, atsakovė pagalvojo, kad buto savininke liko ji viena ir joks papildomas dokumentas (paveldėjimo teisės liudijimas) nėra reikalingas. Problema iškilo tik 2011 metais, kai UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl skolos už šildymą išieškojimo. Ieškinyje atsakovais buvo nurodyti L. S. ir jau miręs J. S.. Taip atsakovė sužinojo, kad buto savininkais nekilnojamojo turto registre yra ji ir J. S., t.y. atsakovės nuosavybės teisė nėra tinkamai įregistruota, todėl atsakovė iš karto kreipėsi į notarą.
3) Niekas iš sutuoktinio giminaičių nesidomėjo palikimu, su atsakove nebendravo, į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, todėl nei iš Gyventojų registro tarnybos pažymos, nei iš kitų šaltinių atsakovė neturėjo informacijos apie J. S. įpėdinius ir objektyviai pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėjo nurodyti jokių duomenų apie kitus J. S. įpėdinius.
4) Palikimą atsakovė priėmė ne 2012 m., o 1995 m., faktiškai pradėdama jį valdyti. Per 16 metų atsakovė įgijo pagrįstų lūkesčių, kad niekas kitas į palikimą nepretenduoja.
5) Ieškovo argumentas, kad ryšių su tėvu nepalaikymas nebuvo sąlygotas jo paties apsisprendimo, nepagrįstas, nes tapęs pilnamečiu ieškovas daugiau nei 16 metų nesidomėjo tėvo likimu.
6) Aplinkybė, kad palikėjas testamentu neatėmė ieškovo teisės paveldėti, t. y. nesudarydamas testamento išreiškė savo valią palikti palikimą pagal įstatymą, neturi jokios reikšmės bylai, kadangi byloje nėra jokio ginčo dėl ieškovo teisės būti J. S. įpėdiniu ir priimti palikimą. Byloje ginčas yra tik dėl to, ar ieškovas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir ar yra pagrindas atnaujinti ieškovo praleistą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Byloje kilęs ginčas dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Nustatyta, kad palikėjas J. S. mirė 1995 m. gruodžio 11 d. (b.l. 12). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą - bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir namų apyvokos reikmenis po J. S. mirties priėmė mirusiojo sutuoktinė L. S., faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (b.l. 10-11). 2012 m. birželio 12 d. L. S. kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (b.l. 38), paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2012 m. liepos 10 d. (b.l. 77). Kadangi palikimas priimtas faktiniu valdymu, mirusiojo palikimo priėmimo data – 1995 m. gruodžio 11 d. Ieškovas S. S. į teismą dėl termino palikimui primti pratęsimo kreipėsi 2012 m. rugsėjo 26 d. (b.l. 1), t.y. praėjus beveik 17 metų po palikimo atsiradimo dienos ir palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Apeliantas nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs reikalavimą pratęsti terminą palikimui priimti ir panaikinti atsakovei L. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas 2012 m. birželio 20 d. (b.l. 9). Ieškovas nurodo kad apie tai, kad J. S. mirė, sužinojo 2012 m. rugpjūčio mėn. (b.l. 5), o duomenis apie tai, kad palikimą priėmė L. S., gavo 2012 m. rugsėjo mėn (b.l. 8). Šios apelianto nurodytos aplinkybės byloje surinktais įrodymais nepaneigtos. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Testamentų registro duomenys yra vieši, apeliantas turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, nuo minėto fakto įregistravimo Testamentų registre dienos. Byloje nesant duomenų, kad apie palikimo priėmimą apeliantui tapo žinoma anksčiau, konstatuotina, kad apeliantas nepraleido CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantas neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus paveldėtojai prieš tai CK 5.57 straipsnio pagrindu nepratęsus jam termino palikimui priimti, kadangi tik tokiu atveju apeliantas bus pripažintas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą CK 5.8 straipsnio prasme. Nepratęsus termino palikimui primti, apelianto pareikštas reikalavimas panaikinti L. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą teismo negali būti tenkinamas. Taigi esminė aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra susijusi su apelianto teise į termino palikimui primti pratęsimą.
CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Apeliantas savo reikalavimą iš esmės grindžia aplinkybe, kad iki 2012 m. rugpjūčio mėn. jam nebuvo žinoma apie palikėjo mirtį ir kartu apie palikimo atsiradimo faktą bei teisę paveldėti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju vien sužinojimo apie palikėjo mirtį faktu negali būti remiamasi sprendžiant dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Palikimo priėmimo terminai įstatymų leidėjo nustatyti be kita ko siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą ir teisinių santykių stabilumą. Šių principų požiūriu būtų nepateisinama situacija, jei įpėdiniui terminas priimti palikimą būtų pratęsiamas praėjus itin ilgam laiko tarpui nuo palikimo atsiradimo ir jo priėmimo kitų asmenų remiantis vien tuo, kad įpėdinis nežinojo apie palikėjo mirtį, nors tokį nežinojimą sąlygojo išimtinai paties įpėdinio elgesys. Apeliantui palikėjo mirties momentu buvo 18 metų. Byloje nenustatyta, kad būtų egzistavusios objektyvios kliūtys apeliantui pasidomėti palikėjo likimu per 17 metų laikotarpį, tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas. Tą padaręs, apeliantas apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimą būtų sužinojęs anksčiau. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju sąlygojo ne objektyvios priežastys, o subjektyvi apelianto pozicija palikėjo atžvilgiu, būtent dėl kurios apeliantui ir nebuvo žinoma apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimą. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į termino palikimui priimti praleidimo trukmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas palikimui primti pareiškėjui negali būti pratęsiamas. Nors apeliantas pagrįstai teigia, kad nebendravimas su palikėju nėra paveldėjimo teisę naikinanti aplinkybė, tačiau apelianto teisė į palikimą šiuo atveju pasibaigė pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, nesant pagrindo šį terminą pratęsti (CK 5.50 straipsnio 1,3 dalys).
Apeliantas taip pat remiasi atsakovės neva nesąžiningu elgesiu, sutrukdžiusiu jam priimti palikimą. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutikti su apelianto teiginiais dėl neva nesąžiningo atsakovės elgesio neturi pagrindo. Pirma, byloje nepaneigti atsakovės teiginiai, kad ji neturėjo konkrečių duomenų apie apeliantą ir jo gyvenamąją vietą. J. S. ir atsakovės santuoka įregistruota 1985 m. vasario 23 d. Paties apelianto teigimu, su J. S. jis nebendravo nuo pat J. S. ir apelianto motinos santuokos nutraukimo 1978 m., su atsakove niekada nebuvo susitikęs. Atsakovės teigimu, apie tai, kad J. S. turėjo sūnų, jai buvo žinoma tik iš paties J. S.. Gyventojų registro tarnybos 2011 m. gegužės 20 d. pažymoje nurodyta, kad duomenų apie J. S. vaikus nėra (b.l. 118), 2012 m. birželio 12 d. išraše apie asmenį (b.l. 62) nurodyta, kad mirusysis vaikų neturi. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už valstybės institucijų oficialiai teikiamų duomenų teisingumą. Neturėdama jokių duomenų apie apeliantą, atsakovė neturėjo jokios galimybės šiuos duomenis nurodyti bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėjusiam teismui ar paveldėjimo bylą tvarkiusiai notarei. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, o juose nustatytos aplinkybės - visiškai įrodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad atsakovė sąmoningai nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tam, kad kiti įpėdiniai nesužinotų apie savo teisę paveldėti. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, palikimas gali būti priimamas tiek paduodant pareiškimą notarui, tiek faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu nustatyta, kad atsakovė priėmė palikimą pastaruoju būdu. Pažymėtina, kad paveldimas turtas priklausė palikėjui ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise ir buvo jų gyvenamasis būstas. Tai, kolegijos vertinimu, leidžia pripažinti pagrįstais atsakovės teiginius, kad ji maniusi, kad joks papildomas dokumentas nuosavybės teisės įforminimui nėra reikalingas. Be to, nors apeliantas teigia, kad tokie atsakovės veiksmai (nesikreipimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo) apribojo jo galimybes sužinoti apie tėvo mirtį ir atsiradusį palikimą, byloje surinkti įrodymai šio teiginio nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie palikėjo mirtį ieškovui tapo žinoma kreipusis į Gyventojų registro tarnybą, o apie palikėjo turėtą nekilnojamąjį turtą – į VĮ Registrų centras (b.l. 5, 11). Šie duomenys buvo nurodytų institucijų žinioje ir galėjo būti apelianto gauti anksčiau, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų kreipiantis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taigi, kaip jau minėta, termino palikimui primti praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausančios, aplinkybės ar nesąžiningi atsakovės veiksmai, o tik paties apelianto elgesys.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė termino palikimui primti pratęsimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad terminas palikimui primti apeliantui negali būti pratęstas, o tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 163).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 3 dalimi, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. S. 500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovės L. S. naudai.