Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

vamzdynai yra prijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, nes to prašė atsakovas – 2017 m. su trečiuoju asmeniu UAB „Kaišiadorių vandenys“ sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo sutartį“. Be to, Rašte pateikta informacija apie naujo vartotojo priėmimą, bet ne apie atsakovo vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų įrengimo darbus. Taigi, šios aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir galimai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar yra pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas byloje, kurio procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2022 m. vasario 15 d. nutartį. Taigi naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

Pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindą sieja su iš UAB „Kaišiadorių vandenys“ gautais dokumentais, kurie gauti 2024 m. rugpjūčio 5 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2024 m. spalio 29 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi per nustatytą terminą.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo (Kaišiadorių rūmų) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinys atsakovui M. B. ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių vandenys“ ir Ž. G. dėl nuosavybės teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, 2021 m. spalio 12 d. sprendimu buvo tenkintas.

Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimą 2022 m. vasario 15 d. nutartimi paliko nepakeistą.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Pažymėtina, kad procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Prašymą atnaujinti procesą grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, turi būti konstatuota kaip įrodyta pareiškėjo nurodytų aplinkybių atitiktis visiems naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijams. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi įrodyti aplinkybių atitiktį kriterijų visumai.

Nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, tačiau tokie įrodymai, turi atitikti ne tik įrodymams, bet ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. Tai, ar pareiškėjo gauti dokumentai, duomenys, kaip nauji įrodymai, gali atitikti naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymius, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Dėl aplinkybių ir įrodymų naujumo

Kaip proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas nurodo jo vertinimu naujai paaiškėjusią aplinkybę – kad tretysis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ nuslėpė reikšmingą bylai medžiagą, kad ruošė techninių sąlygų išdavimą dėl nuotekų įrengimo, kad turėjo raštišką buvusio žemės sklypo savininko – trečiojo asmens – Ž. G. sutikimą vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų įrengimui, nes priešingu atveju nebūtų išduotos techninės sąlygos nuotekoms įrengti.

Akcentuotina, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Pažymėtina, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamos tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

Nagrinėjamu atveju, argumentuodama minėtos aplinkybės naujumą pareiškėja nurodo: kad UAB „Kaišiadorių vandenys“ nuslėpė informaciją apie 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Kaišiadorių vandenys“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ ir jo priedą pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), ir visą bylos nagrinėjimo procesą tvirtino, kad “neturi jokių dokumentų apie darbų vykdymą, pavyzdžiui sudarytos sutarties dėl darbų atlikimo, ir/ ar apmokėjimą ar kitų įrodymų, patvirtinančių ar leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovo M. B. nurodytų vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų įrengimo darbus atliko UAB „Kaišiadorių vandenys“, taip pat atsižvelgus į tai, kad nėra duomenų, kad atsakovas M. B. būtų iš UAB „Kaišiadorių vandenys“ gavęs technines sąlygas vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado projektavimui.

Darytina išvada, kad pareiškėjo pateikta aplinkybės naujumo argumentacija atskleidžia, kad

pareiškėjas toliau siekia rasti duomenų ir argumentų, kurių pagrindu galėtų realizuoti savo pastangas, kurių realizavimui proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas – pastangas įrodyti, kad ginčo objektas buvo įrengtas teisėtai, kas jau buvo įvertinta tiek pirmos tiek apeliacinės instancijos teismų, taip pat ginčyti teismo priimtą sprendimą ir taip tikėtis kitokio teismo sprendimo, nes pareiškėjo pateikti argumentai yra susiję ne su aplinkybių naujumu, o su trečiojo asmens procesinių veiksmų (neveikimo) vertinimu, taip pat su teismo procesinio sprendimo vertinimu.

Pažymėtina, kad prašoma atnaujinti byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tokio pobūdžio bylose pagal rungimosi ir dispozityvumo principus šalys turi teisę laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, pačios veikti proceso eigą (CPK 12, 13 straipsniai). Tai reiškia, kad aplinkybė apie tai, kad pareiškėjo vertinimu, trečiasis asmuo procese neatskleidė tam tikrų aplinkybių, negali būti pripažįstama nauja aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes tokio pobūdžio aplinkybė yra rungimosi ir dispozityvumo principų išraiška.

Prašomos atnaujinti bylos procese atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato) turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva gauti minimus duomenis ar prašyti teismo juos išreikalauti. Tokios pozicijos, vertinant tokio pobūdžio aplinkybes tokio pobūdžio bylose laikomasi ir teismų praktikoje (2023 m. balandžio 19 d. nutartis Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-494-459/2023).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomi duomenys, kuriuos ji įvardija kaip naujas aplinkybes, savo esme yra ne aplinkybės, o argumentai t. y. nauja byloje teismų išnagrinėtų aplinkybių ir įrodymų interpretacija, o ne naujos aplinkybės, todėl šie duomenys negali būti pripažįstami naujomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Dėl aplinkybių ir įrodymų esminės reikšmės

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Kaip proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas nurodo jo vertinimu naujai paaiškėjusią aplinkybę – jog, pinigų priėmimo kvitas serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad UAB „Kaišiadorių vandenys“ ruošė techninių sąlygų išdavimą dėl nuotekų įrengimo, kad turėjo raštišką buvusio žemės sklypo savininko – trečiojo asmens – Ž. G. sutikimą vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų įrengimui, nes priešingu atveju nebūtų išduotos techninės sąlygos nuotekoms įrengti.

Teismas ištyręs prašyme ir atsiliepimuose nurodytas aplinkybes ir argumentus bei su prašymu pateiktus rašytinius įrodymus nenustatė pareiškėjo nurodyto kvito įtakos sprendimo neteisėtumui.

Pats kvitas, kuriame nurodoma, jog atsiskaitoma už techninių sąlygų išdavimą savaime nereiškia, jog atsakovas turėjo trečiojo asmens Ž. G. sutikimą vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų įrengimui, kas ir buvo pagrindas pripažinti atsakovo savavališką statybą.

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta turinčia esminę reikšmę prašomoje atnaujinti byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadai, nes ji negalės būti pagrindas panaikinti jau priimtą teismo sprendimą ir reikalavimus išspręsti kitaip.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims nutarties nuorašą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.