Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės UAB ,,Bankrotų administravimo grupė“, prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-330-524/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (ieškovė) bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir BUAB) „Baltic TS Group“, atstovaujama advokato A. R., pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo teismo prašo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-330-524/2022 dalyje dėl 119 960 Eur žalos ieškovei iš atsakovės priteisimo; 2) priteisti ieškovei BUAB „Baltic TS Group“ iš atsakovės L. G. 119 960 Eur žalą ir 5 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) Priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys duomenys bus pateikti bylos eigoje. Pagrindiniai prašymo argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

3. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis Nr. 3K-3-265/2004, 2012-06-08 nutartis Nr. 3K-3-282/2012). Siekiant atnaujinti procesą turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjo teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 straipsnis, 369 str. 2 d.). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

5. Šiuo atveju pareiškėja proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-330-524/2022 dalyje dėl 119 960 Eur žalos ieškovei iš atsakovės priteisimo galimybę sieja su tuo, jog apie bylos atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojo 2023 m. vasario 8 d., kai po teismo spendimo byloje įsiteisėjimo gavo papildomus duomenis (įrodymus), patvirtinančius tai, kad Lescinsky Service SIA 2018 m. liepos 5 d. pardavė iš bankrutavusios UAB „Baltic TS Group“ po 2017 m. lapkričio 7 d. sutarties pasirašymo ir 2017 m. lapkričio 14 d. Įrangos priėmimo – perdavimo aktu perimtą ieškovės turtą: kraną SWF NOVA NSC 10 t, tiltinį kraną 8 t., tekinimo stakles DIP300, valcavimo stakles, šlifavimo stakles, dažymo kamerą, malimo mašiną, vertikalaus gręžimo stakles 2C732, vertikalaus gręžimo stakles, tekinimo stakles DIP400 1A64A, ir šis turtas vėliau buvo įkeistas kito kreditoriaus naudai. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-330-524/2022 įsiteisėjo 2023 m. sausio 12 d. Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2A-27-464/2023 priėmus nutartį dėl apeliacinio skundo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja teikia nepraleidusi nustatyto trijų mėnesių termino.

Dėl proceso atnaujinimo.

6. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/020).

7. Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-330-524/2022 nurodydama, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, t. y. 2023 m. vasario 8 d. administratorius iš vieno BUAB „Baltic TS Group“ kreditorių atstovo gavo informaciją, jog Lescinsky Service SIA 2018 m. liepos 5 d. pardavė iš BUAB „Baltic TS Group“ po 2017 m. lapkričio 7 d. sutarties pasirašymo 2017 m. lapkričio 14 d. įrangos priėmimo – perdavimo aktu perimtą pareiškėjos turtą, būtent kraną SWF NOV A NSC 10 t, tiltinį kraną 8 t., tekinimo stakles DIP300, valcavimo stakles, šlifavimo stakles, dažymo kamerą, malimo mašiną, vertikalaus gręžimo stakles 2C732, vertikalaus gręžimo stakles, tekinimo stakles DIP400 1A64A, kas atitinkamai patvirtina pareiškėjos byloje įrodinėtas aplinkybes, jog atsakovė L. G., būdama Bendrovės vadove, restruktūrizavimo metu, nesant restruktūrizavimo plane numatytam turto pardavimui, nesant kreditorių pritarimo, 2017 m. lapkričio 7 d. vienam iš akcininkų Lescinsky Service SIA pardavė didelės vertės ilgalaikį materialų turtą, reikalingą veiklai vykdyti, už tai negaudama jokių piniginių lėšų ir šis sandoris nebuvo nei neįvykdytas, nei atidėtas, nei anuliuotas, priešingai, nei byloje įrodinėjo atsakovė. Pareiškėja tvirtina esanti įsitikinusi, kad šios aplinkybės paneigia Lietuvos apeliacinio teismo ir Klaipėdos apygardos teismo procesiniuose sprendimuose konstatuotas aplinkybes, vertinant fiduciarinių atsakovės pareigų pažeidimą ir žalos Bendrovei ir kreditoriams padarymo faktą. Nurodo, kad naujai gauti įrodymai, kurie egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo jai ir teismui žinomi, turi esminę reikšmę ginčo teisingam išsprendimui ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje.

9. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad jai tapo žinomos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, tai yra tai, jog Lescinsky Service SIA 2018 m. liepos 5 d. pardavė iš BUAB „Baltic TS Group“ po 2017 m. lapkričio 7 d. sutarties pasirašymo 2017 m. lapkričio 14 d. įrangos priėmimo – perdavimo aktu perimtą pareiškėjos turtą. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra esminės, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

10. Taigi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant šioms sąlygoms: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės BUAB ,,Baltic TS Group“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės L. G. 2 494,45 Eur žalos atlyginimą, 27 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė bei priteisė atsakovei iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 2 689,05 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, žalos ir jos dydžio, sudarant 2017 m. lapkričio 14 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškinio reikalavimo dalį dėl 119 960 Eur žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie 2017 m. lapkričio 14 d. sutarties faktinį įvykdymą, t. y. įrenginių perdavimą pirkėjui Lescinsky Service SIA. Į bylą originalo kalba sudaryta 2017 m. lapkričio 14 d. sutartis nebuvo pateikta, be to, kaip matyti iš pateikto į bylą ieškovės akcininkų 2018 m. lapkričio 10 d. protokolo, akcininkai priėmė sprendimą anuliuoti 2017 m. lapkričio 14 d. sutartį. Aplinkybę, kad ir po 2017 m. lapkričio 14 d. sutartyje nurodytu turtu faktiškai disponavo pati ieškovė, vykdydama savo tiesioginę veiklą, patvirtino liudytoja byloje apklausta buvusi restruktūrizavimo administratorė J. K.. Teismo vertinimu, šią aplinkybę taip pat patvirtina ir bendrovės 2018 metais gautas 8 752 Eur pelnas. Teismas nurodė įvertinęs aplinkybę, jog 2018 m. gruodžio mėn. buvo kreiptasi į bendrovės kreditorius dėl to paties turto pardavimo ir analogiško sandorio sudarymo ir padarė išvadą, kad faktiškai kreditoriai buvo informuoti apie turto perleidimo sandorį, jiems buvo atskleista turto sudėtis bei pardavimo kaina. Todėl net ir pripažinus, kad ginčo turtas buvo parduotas 2017 m. lapkričio 14 d., tai savaime nesudarytų pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismas nenustatė pagrindo taikyti žalos atlyginimo instituto ir dėl ieškovės įrodinėjamo 2019 m. sausio 7 d. sandorio fiktyvumo, t. y. kad 2018 m. gruodžio 27 d. bendrovės kreditorių susirinkimo buvo prašoma leisti parduoti turtą, kuris jau buvo parduotas. Taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad ginčo turto perleidimo sandoris nebuvo naudingas bendrovei, nes ši faktiškai negavo už jį jokių piniginių lėšų, kadangi turtas buvo parduotas pagrindiniam bendrovės kreditoriui, kurio kreditorinio reikalavimo dydis 2017 m. vasario 23 d. buvo 141 702,54 Eur, o vėliau padidėjo iki 475 050,50 Eur. Tuo tarpu sudarius ieškovės nurodytą sandorį šio kreditoriaus reikalavimo dydis buvo sumažintas. Sprendė, kad aplinkybė, jog konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, sprendžiant dėl vadovo atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio pagrindu nelaikytina žala bendrovei. Be to ieškovė neįrodė žalos bei jos dydžio, kadangi ginčo turtą kreditoriui perleido už kelis kartus didesnę, nei ji pati už jį buvo sumokėjusi, kainą.

13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. sausio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad BUAB ,,Baltic TS Group“ reikalavimą dėl 163 479,23 Eur žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei L. G. (atsakovės vadovei) grindė sandorio, kuriuo bendrovės kreditoriui Lescinsky Service SIA už 119 960 Eur kainą buvo perleistas apeliantės turtas, įforminto dviem, t. y. 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. sausio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, teisiniu ydingumu, jo nenaudingumu bendrovei, paskesnės sutarties fiktyvumu ir kt. Teisėjų kolegija pasisakė būtent dėl civilinės atsakomybės instituto atsakovei taikymo toje ginčo dalyje, kurioje ieškinys nebuvo patenkintas, t. y. dalyje dėl 119 960 Eur žalos atlyginimo ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes bei, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, padarė teisėtą ir įrodymais pagrįstą išvadą, jog apeliantė šioje ginčo dalyje neįrodė sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei taikyti. Nurodė, kad atsakovė nepažeidė bendrovės vadovui tenkančių fiduciarinių pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog BUAB ,,Baltic TS Group“ su vienu iš kreditorių Lescinsky Service SIA, kuris yra ir ieškovės akcininkas, sudaryta įrangos pirkimo–pardavimo sutartis pirkėjui už 119 960 Eur kainą be kreditorių pritarimo bei restruktūrizavimo plano pakeitimo ir jo patvirtinimo negalėjo būti sudaryta. Tačiau nurodė, kad tokios aplinkybės, kaip tai, jog 2017 m. lapkričio 14 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartis akcininkų sprendimu visgi buvo anuliuota (atšaukta) ir, gavus kreditorių susirinkimo sutikimą sudaryti naują analogišką sutartį su tuo pačiu pirkėju, tokiomis pačiomis sąlygomis, įforminta iš naujo kitu teisiniu dokumentu (2019 m. sausio 7 d. sutartimi), priimant domėn ir tokius faktus, kad po 2017 m. lapkričio 14 d. apeliantė sutarties dalyką sudarančiu turtu naudojosi savo ūkinėje veikoje, kad už įgytą turtą buvo atsiskaityta 2020 m. liepos 21 d. atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą (pagrindo įskaitymui buvimas nėra ginčijamas), leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė ėmėsi veiksmų ištaisyti pirmosios sutarties sudarymo trūkumus. Pažymėjo, kad turto pardavimas už gerokai didesnę nei buvusi įsigijimo kaina kreditoriui, pastarajam užtikrinant galimybę bendrovei naudotis šia įranga ūkinėje veikloje, negali būti vertinamas kaip vadovės priimtas bendrovei nenaudingas ar nesąžiningas verslo sprendimas, kuris ir pačių kreditorių tokiu nebuvo pripažintas, kai į juos buvo kreiptasi gauti sutikimą pardavimui. Ieškovė 2018 m. lapkričio 10 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo anuliuoti 2017 m. lapkričio 14 d. sutartį neginčijo. Dėl aplinkybės, esą sandoris bendrovei nebuvo naudingas, kadangi už perduotas prekes buvo atsiskaityta atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. sutarties kaina (119 960 Eur) sumažintas pirkėjo Lescinsky Service SIA kreditorinis reikalavimas, kuris turto perleidimo sandorio sudarymo metu siekė 692 351,57 Eur nurodė, jog atsiskaitymui su kreditoriumi panaudotos lėšos nėra ir negali būti laikomos patirta žala, kadangi išmokėtų lėšų dydžiu atitinkamai sumažėja ir įsipareigojimų suma, o tai reiškia, kad turto ir įsipareigojimų balansas išlieka nepakitęs. Tuo atveju, kai konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, vadovo atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.87 straipsnio pagrindu kilti nelaikytina žala bendrovei.

14. Teismo vertinimu pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog naujai tapo žinoma, kad Lescinsky Service SIA 2018 m. liepos 5 d. pardavė iš BUAB ,,Baltic TS group“ po 2017 m. lapkričio 7 d. sutarties pasirašymo 2017 m. lapkričio 14 d. įrangos priėmimo – perdavimo aktu perimtą pareiškėjos turtą ir tai patvirtina pareiškėjos byloje įrodinėtas aplinkybes, kad atsakovė L. G., būdama BUAB ,,Baltic TS group“ vadove, restruktūrizavimo metu, nesant restruktūrizavimo plane numatytam turto pardavimui, nesant kreditorių pritarimo, 2017 m. lapkričio 7 d. vienam iš akcininkų Lescinsky Service SIA pardavė didelės vertės ilgalaikį materialų turtą, reikalingą veiklai vykdyti, už tai negaudama jokių piniginių lėšų ir šis sandoris nebuvo nei neįvykdytas, nei atidėtas, nei anuliuotas, priešingai, nei byloje įrodinėjo atsakovė, taip pat, kad atitinkamai šios naujai paaiškėjusios aplinkybės paneigia Lietuvos apeliacinio teismo ir Klaipėdos apygardos teismo procesiniuose sprendimuose konstatuotas aplinkybes, vertinant fiduciarinių atsakovės pareigų pažeidimą ir žalos Bendrovei ir kreditoriams padarymo faktą, vertintinos kaip nesudarančios pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Spręstina, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai apie tai, jog kreditorius Lescinsky Service SIA pardavė iš BUAB ,,Baltic TS Group“ įsigytą turtą nesudaro pagrindo spręsti, jog ši aplinkybė gali turėti esminės įtakos priimant neteisėtą sprendimą išnagrinėtoje byloje ir, kad tuo pagrindu egzistuoja poreikis atnaujinti minėtos civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Pakartotina, kad proceso atnaujinimo institutu galima pasinaudoti tik išimtiniais atvejais susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms. Tam, kad civilinė byla Nr. e2-330-524/2022 būtų atnaujinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėja turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, t. y. pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

16. Teismo vertinimu pareiškėja neįrodė antrosios bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu sąlygos - pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, bei ketvirtosios sąlygos, kad turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

17. Teismas pritaria atsakovės atsiliepime nurodytiems argumentams, kad duomenys apie 2018 m. liepos 5 d. Lescinsky Service SIA sudarytą sandorį pareiškėjai galėjo būti prieinami ir anksčiau, nes jie jau buvo bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Tuo tarpu pareiškėjos atstovas savo iniciatyva į VĮ Registrų centrą dėl pageidaujamų duomenų apie sandorį kreipėsi būtent 2023 m. sausio 27 d., t. y. netrukus po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. priėmė pareiškėjai nepalankią nutartį išnagrinėtoje byloje. Sutiktina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo visas galimybes prašyti teismo išreikalauti įrodymus iš Lescinsky Service SIA apie tai kokie sandoriai aktuliu laikotarpiu buvo sudaryti ir vykdomi, o šioms aplinkybėms išsiaiškinti turėjo galimybes prašyti kviesti į bylą liudytojus, tame tarpe ir Lescinsky Service SIA vadovą, bei kitus atsakingus asmenis, aiškintis, kaip ir kada atitinkami sandoriai buvo vykdomi ir kt. Taigi pareiškėjos kaip naujai paaiškėję teikiami įrodymai jai galėjo būti prieinami ir anksčiau, todėl jie vertintini kaip pagrindas prašymui atmesti, nes nesutiktina, kad pareiškėjai negalėjo būti žinomi.

18. Dėl ketvirtosios aplinkybės, kad sužinojimas apie 2018 m. liepos 5 d. Lescinsky Service SIA sudarytą sandorį turi esminę reikšmę bylai ir jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas, t. y. kad dėl naujų duomenų gavimo atsirastų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti), teismas taip pat mano, kad ji neįrodyta ir nesudaro pagrindo procesui atnaujinti. Aplinkybė, kad pareiškėjai priklausanti įranga buvo parduota vienam iš kreditorių ir pareiškėjos akcininkių Lescinsky Service SIA nėra naujai paaiškėjusi, nes ją nustatė bylą nagrinėję teismai ir iš esmės aptarė visas pardavimo aplinkybes bei atsiskaitymo už turtą tvarką. Taip pat buvo nustatyta, jog realiai turtas buvo parduotas vėliau prieš tai įgyvendinus kreditorių pritarimo sandoriui gavimo sąlygą bei apsprendus atsikaitymo formą (užskaitymas). Tai reiškia, kad pareiškėja atsiskaitymą už parduotą turtą realiai gavo, tad nepagrįstas teiginys, jog turtas perleistas neatlygintinai. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendime, 52 punkte yra nurodyta, jog teismo vertinimu, net ir konstatavus, jog ginčo turtas buvo parduotas 2017 m. lapkričio 14 d. sutartimi neinformavus kreditorių, ieškovė vien šia faktine aplinkybe neįrodė, kad įmonei buvo padaryta žala neteisėtais atsakovės veiksmais, nes byloje įrodyta, kad iš esmės tie patys kreditoriai buvo informuoti ir jiems buvo atskleista turto sudėtis bei kaina, pardavimo sąlygos 2018 m. gruodžio mėnesio susirinkime. Atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-27-464/2023, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės, kaip vadovės, atliktus veiksmus vertino tiek CK 2.87 straipsnio, tiek ir CK 6.246 straipsnio kontekste. Pažymėtina, kad atsakovės neteisėti veiksmai, net jeigu šiame ginčo epizode dėl 119 960 Eur žalos atlyginimo tokie būtų nustatyti, savaime nelemtų civilinės atsakomybės jai taikymo, nes nėra nustatytos kitos būtinosios šio instituto taikymo sąlygos - apeliantė neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio. Taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes bei, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, padarė teisėtą ir įrodymais pagrįstą išvadą, kad apeliantė šioje ginčo dalyje neįrodė sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei taikyti.

19. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau darytina išvada, kad teismui akivaizdu, jog pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo keliamas klausimas dėl 2017 m. lapkričio 14 d. sutarties vertinimo, kreditorių apie ją informavimo ir atsiskaitymo už perleistą turtą jau buvo nagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, aplinkybė, kad turtą įsigijo Lescinsky Service SIA buvo nustatyta, kad pareiškėjos buvusi vadovė šiuo sandoriu žalos įmonei nepadarė konstatuota, taigi pareiškėjos kaip naujai paaiškėję teikiami duomenys neturi esminės reikšmės bylai bei įtakos priimtam sprendimui, nes kaip konstatuota teismų - nebuvo įrodytas ne tik sandorio fiktyvumas (tik dėl akių) ar nenaudingumas bendrovei, bet ir kitos deliktinės atsakomybės sąlygos, įskaitant tai, kad pareiškėja neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio. Turėdamas omenyje visą aptartą teismas sprendžia, kad nagrinėti sandorio sudarymo aplinkybes pakartotinai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

20. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas vertina, jog kiti bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos sprendimo dėl proceso atnaujinimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, pareiškėjos prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-330-524/2022 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 94 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, nusprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos.

24. Atsakovė pateikė jos 2023 m. kovo 1 d. su advokatų profesinė bendrijos Auctoritas advokate E. M. sudarytą atstovavimo sutartį bei 900,00 Eur išankstinę sąskaitą, patvirtinančią, kad advokatų profesinė bendrija Auctoritas atsakovei L. G. 2023 m. kovo 30 d. pateikė ją apmokėjimui už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Nurodė jog sąskaita yra avansinė. Paslaugos bus pradėtos teikti tik gavus avansinį mokėjimą. Atsakovė taip pat pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 82, patvirtinantį, kad L. G. 2023 m. balandžio 5 d. apmokėjo advokatų profesinei bendrijai Auctoritas 900,00 Eur sumą.

25. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijose), nustatytus dydžius ir aktualias šios bylos nagrinėjimo aplinkybes, spręstina, kad prašoma priteisti 900,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra protinga ir pagrįsta, todėl atsakovei iš pareiškėjos atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ nemokumo administravimui skirtų lėšų priteistina atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

26. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų apie šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas, pareiškėjos naudai jos galimai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-330-524/2022 atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“, juridinio asmens kodas 301740800, buveinės adresas Kvėdarnos g. 2, Drobūkščiai, Šilalės r., atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimo grupė“ nemokumo administravimui skirtų lėšų atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.