Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas (Kaišiadorių rūmai) išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinį atsakovui M. B. ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Kaišiadorių vandenys“ ir Ž. G. dėl nuosavybės teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo ir 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino.

2. Pareiškėjas (išnagrinėtoje byloje - atsakovas) M. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo (Kaišiadorių rūmų) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinį atsakovui M. B. ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių vandenys“ ir Ž. G. dėl nuosavybės teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo ir atnaujinus bylą atmesti ieškinį bei priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad naikinamasis 5 metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas. Teismas pažymėjo, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo pateikta aplinkybės naujumo argumentacija atskleidžia, kad pareiškėjas toliau siekia rasti duomenų ir argumentų, kurių pagrindu galėtų realizuoti savo pastangas, kurių realizavimui proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas – pastangas įrodyti, kad ginčo objektas buvo įrengtas teisėtai, kas jau buvo įvertinta tiek pirmos tiek apeliacinės instancijos teismų, taip pat ginčyti teismo priimtą sprendimą ir taip tikėtis kitokio teismo sprendimo, nes pareiškėjo pateikti argumentai yra susiję ne su aplinkybių naujumu, o su trečiojo asmens procesinių veiksmų (neveikimo) vertinimu, taip pat su teismo procesinio sprendimo vertinimu. Tai, kad pareiškėjo vertinimu, trečiasis asmuo procese neatskleidė tam tikrų aplinkybių, negali būti pripažįstama nauja aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes tokio pobūdžio aplinkybė yra rungimosi ir dispozityvumo principų išraiška.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad trečiasis asmuo apgavo proceso dalyvius ir teismą nurodydamas, kad trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ neturi jokių dokumentų apie darbų vykdymą, pvz., sudarytos sutarties dėl darbų atlikimo ar apmokėjimų, patvirtinančių kad apelianto nurodytų vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų įrengimo darbus atliko UAB „Kaišiadorių vandenys“. Nėra duomenų, kad apeliantas iš UAB „Kaišiadorių vandenys“ būtų gavęs technines sąlygas vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado projektavimui, taip pat, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai registruoti, nėra aišku, kada tiksliai buvo pastatyti/ įrenti apelianto vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai (tinklai). Apelianto vertinimu, trečiasis asmuo nuslėpė reikšmingą bylai medžiagą, kad ruošė techninių sąlygų išdavimą dėl nuotekų įrengimo, kad turėjo raštišką buvusio žemės sklypo savininko – trečiojo asmens – Ž. G. sutikimą vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų įrengimui, nes priešingu atveju nebūtų išduotos techninės sąlygos nuotekoms įrengti. Akivaizdu, kad tuos darbus atliko UAB „Kaišiadorių vandenys“ ir jų darbuotojai. Pažymi, jog mažai tikėtina, kad šiuo atveju trečiasis asmuo neturi visų su atsakovo vamzdynais susijusių 2009 m. dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

18. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

19. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai.

20. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip - patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.

21. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas.

22. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinį atsakovui M. B. ir tretiesiems asmenims NŽT, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Kaišiadorių vandenys“ ir Ž. G. dėl nuosavybės teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo tenkino visiškai ir nusprendė: 1) įpareigoti M. B. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valstybės žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini) savavališką statybą – išardyti ir pašalinti jam priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti statybvietę; 2) M. B. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti Strėvininkų socialinės globos namams pašalinti valstybės žemės sklype M. B. savavališką statybą – išardyti ir pašalinti jam priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti statybvietę M. B. lėšomis. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetė.

23. Atsakovas 2022 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad paaiškėjo nauja aplinkybė – atsakovas 2022 m. kovo 29 d. gavo ieškovo naujai pasamdyto rangovo pranešimą, kad ginčo tinklai niekam nebetrukdo, t. y. ginčo tinklai nebetrukdo ieškovo statyboms, statomiems pandusams ar kitai veiklai ir tai yra esminė nauja aplinkybė. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Atsakovas minėtą nutartį apskundė apeliacinės instancijos teismui, tačiau Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2024 m. spalio 29 d. vėl kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nurodydamas, kad paaiškėjo nauja ir bylai reikšminga aplinkybė - trečiasis asmuo nuslėpė informaciją apie 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Kaišiadorių vandenys“ raštą Nr. S-351 „Dėl informacijos pateikimo“ ir jo priedą pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neva patvirtina, kad atsakovas turėjo raštišką buvusio žemės sklypo savininko trečiojo asmens Ž. G. sutikimą vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų įrengimui. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą motyvuodamas, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė nelaikytina esmine, kuri leistų naikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir priimti priešingą, pareiškėjui palankų sprendimą. Pareiškėjas atskiruoju skundu argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apelianto nurodytą naujai paaiškėjusią aplinkybę, nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.

24. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Atskirajame skunde nurodoma, kad trečiasis asmuo nuslėpė informaciją apie 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Kaišiadorių vandenys“ raštą Nr. S-351 „Dėl informacijos pateikimo“ ir jo priedą pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad atsakovas turėjo raštišką buvusio žemės sklypo savininko trečiojo asmens Ž. G. sutikimą vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų įrengimui. Tokie atskirojo skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir sprendimas paliktas nepakeistas bei įsiteisėjo pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį. Kaip pagrįstai nurodė NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą, byloje trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ buvo prašoma pateikti informaciją, duomenis apie tai, ar atsakovui rengiant (duomenys neskelbtini) centralizuotą sistemą buvo suplanuotas prijungimo įvadas. UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2021 m. gegužės 31 d. pateikė atsakymą „Dėl duomenų pateikimo“ (DOK-70697). Tačiau atsakovas niekada neprašė informacijos iš UAB „Kaišiadorių vandenys“ apie naujo vartotojo priėmimą. Nustatyta, kad apeliantas tik pateikęs 2024 m. liepos 15 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ ir gavęs 2024 m rugpjūčio 5 d. UAB „Kaišiadorių vandenys“ raštą Nr. S-351 „Dėl informacijos pateikimo“ pradėjo teigti, kad ši informacija yra esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui šios bylos nagrinėjimo metu.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad pats kvitas, kuriame nurodoma, jog atsiskaitoma už techninių sąlygų išdavimą, savaime nereiškia, jog atsakovas turėjo trečiojo asmens Ž. G. sutikimą vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų įrengimui, kas ir buvo pagrindu pripažinti atsakovo savavališką statybą. Apelianto pateikiami nauji įrodymai, neva sudarantys pagrindą atnaujinti procesą, nelaikytini esminiais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo, vertino daug įrodymų, apklausė liudytojus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo į bylą pateiktas UAB „Kaišiadorių vandenys“ raštas Nr. S-351 „Dėl informacijos pateikimo“ ir kvitas nėra tiesioginiai įrodymai ir nekeičia įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo esmės.

26. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Teismas motyvuotai įvertino visas ginčui aktualias aplinkybes, patikrino ir nenustatė, kad atsakovo dėstomos aplinkybės galėtų būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas jau antrą kartą siekia proceso atnaujinimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo teigimu bylai didelę reikšmę turinti aplinkybė negali būti pripažįstama kaip esminė, sudaranti pakankamą pagrindą panaikinti įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 17 d. sprendimą.

27. Pripažinus atsakovo dėstomus argumentus naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir atnaujinus procesą, būtų sudaromos sąlygos pakartotiniam bylinėjimuisi, tačiau proceso atnaujinimas neturi tapti priemone dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012). Pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu.

28. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atkreiptinas dėmesys, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas atmestas, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kitos bylos šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė ir tokio reikalavimo nereiškia savo procesiniuose dokumentuose, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo joms klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.