Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjui V. K., suinteresuotiems asmenims B. V. K., S. K., G. K., suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. V. K., S. K., G. K., R. K., suinteresuotam asmeniui VĮ ,,Turto bankas“, dėl praleisto įstatymu nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, dokumentų, kurie pateisintų jo neatvykimą į teismo posėdį, teismui iki teismo posėdžio pradžios nepateikė, prašymo atidėti teismo posėdį taip pat nepareiškė. Todėl teismas sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d., pareiškėjo pareiškimą nagrinėjo jam nedalyvaujant teismo posėdyje.

Suinteresuotas asmuo G. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, neatvykimo priežastis nežinoma, prašymo atidėti teismo posėdį teismui nepateikė.

Suinteresuoti asmenys B. V. K. ir S. K. į teismo posėdį neatvyko, joms apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.

Pareiškėjas V. K. teismui pateiktame pareiškime (b.l. 19-20) nurodė, kad po tėvo mirties jį mama suklaidino, jog visas tėčio turtas perėjo jai ir jam nieko nereikia notariškai daryti, tačiau kaip matyti, pareiškėjas po tėvo P. K. mirties 1994-11-15 buvo 29 metų amžiaus, todėl turėjo realią galimybę savarankiškai (ar pasinaudojant teisinėmis paslaugomis) ginti savo teises ir teisėtus interesus, įgyvendinti paveldėjimo teisę nustatyta tvarka (per 6 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos), šiuo atveju, dvidešimties metų terminas būtų pernelyg ilgas pareiškėjui teisme ginti savo teises. Pareiškėjo pasitikėjimas mama ir nepasidomėjimas kreipiantis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo nustatyta tvarka nepateisina jo neveikimo. Atsižvelgiant į tai, jog terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas daug, palikėjo turtą paveldėjo kiti asmenys, šių asmenų sąžiningumas byloje nepaneigtas ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai), be to, tuo metu galiojęs šešių mėnesių terminas paveldėjimo dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu, o pareiškėjas teismams nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų negalėjo susitvarkyti dėl objektyvių (pateisinamų) priežasčių.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog apie tai, kad yra be testamento paliktas tėčio turtas (įstatymu dalijamas visiems pirmosios eilės paveldėtojams), pareiškėjas sužinojo tik prieš pusantro mėnesio, atsitiktinai sutikus pirkėją, besirengiantį nupirkti valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę paneigia prijungtose civilinėse bylose Nr. 2-2163-73/2005, Nr.2-1032-6/2004 surinkti duomenys. Pirma, tarp šalių jau buvo kilę teisminiai ginčai dėl paveldėjimo mirus P. K.. 2004-01-26 V. K. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su pareiškimu (teisme pareiškimas užregistruotas 2004-02-03) ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė 1994-11-13 mirusio tėvo P. K. palikimą į 0,1 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismas tokį pareiškėjo prašymą atmetė. Atkreipiamas dėmesys, jog minėtame pareiškime V. K. teigė, jog ,,po tėvo mirties aš iš karto priėmiau jo palikimą į 0,1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jį valdau. Moku mokesčius už žemę, pagal tėvo projektą statydinuosi gyvenamąjį namą ir gyvenamojo namo statybą netrukus užbaigsiu“, šiai aplinkybei patvirtinti teismui teikė įrodymus, įrodinėjo, jog žemės sklypas pareiškėjui buvo padovanotas P. K. (jo tėvo) žodine sutartimi, o tai rodo, jog pareiškėjas apie tėvo palikimą sudarantį turtą žinojo iš karto mirus tėvui. Vėliau V. K. vėl kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-2163-73/2005, kuriuo prašė iš dalies panaikinti/pripažinti negaliojančiais 1996-12-10, 1997-04-07, 1998-07-21, 2004-06-18, 2004-10-26 paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus V.B. K., R. K., S. K. į paveldėtą 1994-11-13 mirusio tėvo P. K. palikimą, turtą (investicinę sąskaitą, piniginį indėlį, šautuvą, žemės sklypą, gyvenamąjį namą), pripažinti 1996-12-10 B. V. K. pareiškimą apie palikimo priėmimą negaliojančiu, pripažinti kad jis, ieškovas, įstatymo nustatytu terminu ir tvarka priėmė 1994-11-13 mirusio tėvo P. K. palikimą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005-11-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2163-73/2005 V. K. reikalavimų netenkino, civilinę bylą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo po P. K. mirties nutraukė CPK 293 str. 3 d. pagrindu. Teismas konstatavo, kad turėdami paveldėjimo teisės liudijimus į palikimą - indėlius ir šautuvą, V.B. K. ir palikėjo vaikai R. K. bei S. K. priėmė visą palikimą, įskaitant žemės sklypą. Teismas įvertino, jog visi paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti teisėtai, laikantis paveldėjimą reglamentuojančių teisės norimų. Minėtoje byloje (2005-11-08 teismo posėdžio protokole užfiksuota, b.l. 95), jog pareiškėjas teigė, jog dar 2004 m. jis sužinojo apie atsakovų paveldėjimą, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, ši aplinkybė kaip tik paneigia pareiškėjo nagrinėjamojoje byloje nurodomą faktą, jog apie tai, kad yra be testamento paliktas tėčio turtas, pareiškėjas sužinojo tik prieš pusantro mėnesio, atsitiktinai sutikęs pirkėją. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas V. K. 2006 m. spalio mėn. į teismą su ieškiniu (civilinės bylos Nr. 2-375-589/2007 medžiaga) kreipėsi dėl žalos atlyginimo, įrodinėdamas, jog turėjo piniginių išlaidų statant gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu dar kartą kėlė klausimą dėl atsakovų (ne)sąžiningumo paveldint turtą, tačiau atsakovų B. V. K., S. K., R. K. nesąžiningumas nebuvo nustatytas, ieškovas nuo savo reikalavimų atsisakė.

Visos aukščiau teismo išdėstytos aplinkybės rodo, jog pareiškėjas anksčiau (2004-2006 m.)ne kartą teismine tvarka sprendė su paveldėjimu, atsiradusius po tėvo P. K. mirties 1994-11-15, susijusius klausimus, ir to pasekoje teismas nustatė, jog visą palikimą priėmė V.B. K. ir palikėjo vaikai R. K. bei S. K. Teisminiuose procesuose pareiškėją atstovavo teisininkai – advokatės D. V., I. R., todėl atmestinas argumentas, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba. Tokiu būdu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog (6 mėn.) terminą palikimui priimti jis praleido dėl svarbių (pateisinamų) priežasčių. Pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Iš pareiškėjo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

CPK 95 straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis tuo straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę (pvz., siekiant sukelti nepatogumų kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą kituose teisiniuose santykiuose, daryti įtaką kitos šalies komerciniam ar asmeniniam elgesiui), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.

LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors pareiškėjas ir anksčiau buvo pareiškęs teisme savo reikalavimus, siekdamas įgyvendinti paveldėjimo teisę, tačiau šiuo atveju pareiškimo pateikimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesine teise. Tenka pastebėti, kad ginčai teisme tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų dar nesuteikia teismui teisinio pagrindo juos laikyti pareiškėjo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje, nes kaip matyti, šioje byloje pareiškėjas savo reikalavimą grindžia kita teisine norma, prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti, tokio reikalavimo pareiškėjas anksčiau teismui nebuvo pateikęs. Teismas taip pat atsižvelgia, jog iš pareiškėjo veiksmų negalima daryti išvados, jog jis veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, kad tyčia siekia sukelti nepatogumų kitai šaliai, inicijuodamas naują teismo procesą, suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė įrodymų, kad patyrė nuostolių šiame procese, taip pat atsižvelgiama į įstatymo formuluotę, jog teismas turi teisę, o ne pareigą skirti baudą, atmestinas suinteresuoto asmens prašymas skirti V. K. baudą (CPK 95 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1964 m. CK 588 straipsniu, CPK 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą po tėvo P. K. mirties 1994-11-15.

Priteisti valstybei iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,58 Eur (septynių eurų 58 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuoto asmens R. K. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui V. K. atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.