Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Mindaugo Dabkaus prašymą dėl baudų pakeitimo į laisvės apribojimą P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolio prašymas P. S. paskirtos baudos likutį (91,41 Eur) pakeisti į laisvės apribojimą. Teikime nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą, skolininkui nesumokėjus skolos per nustatytą terminą pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 2015 m. spalio 26 d. priimtas patvarkymas Nr. S200592 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo. Skolininko darbovietė į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 351,73 Eur, kurie buvo paskirti antstolio vykdymo išlaidoms dengti. Antstolis išnaudojo visas galimybes užtikrintis baudos sumokėjimą, tačiau skolininkas vengia savo noru sumokėti baudą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis P. S. prašė teikimo netenkinti, prašė leisti per ateinantį mėnesį apmokėti likusią baudos dalį, nes dabar (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualią veiklą.

Paskelbus pertrauką ir įpareigojus nuteistąjį iki 2023 m. sausio 16 d. sumokėti likusią baudą, nuteistasis į kitą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, dokumentų, patvirtinančių, kad baudą sumokėjo, teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė netenkinti teikimo, nes bauda nedidelė – 91,46 Eur, tai būtų 1 MGL, atitiktų vieną dieną laisvės apribojimo, todėl keitimas į laisvės apribojimą teisiškai negalimas, be to, nuteistasis žadėjo sumokėti baudą, tai gal ir sumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu P. S. paskirta 263,55 EUR bauda. Nuteistasis šios baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl paskirtos baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis turėjo kelias darbovietes, tačiau jose dirbdavo trumpą laiką, nuo (duomenys neskelbtini) nedėdavo pastangų susirasti pastovų darbą. Antstoliui užklausus visas Lietuvos veikiančias kredito įstaigas, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, Sodra, VĮ „Gyventojų registras“ bei patikrinus kitas nuteistojo mokumo galimybes nustatyta, kad minėtas asmuo piniginių lėšų kredito įstaigoje, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Nuteistasis nesidomėjo byla, neteikė paaiškinimų apie turtinę padėtį. Taigi, tam tikrų vengimo vykdyti bausmę požymių P. S. neveikime yra. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu paskelbė pertrauką ir suteikė galimybę nuteistajam sumokėti likusią bausmės dalį, tačiau į kitą teismo posėdį nuteistasis neatvyko, dokumentų, patvirtinančių, kad baudą sumokėjo, teismui nepateikė.

Konstatavus vengimą mokėti baudą, ir nesant galimybės ją išieškoti, formaliai yra BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatytas pagrindas P. S. nesumokėtos baudos dalį pakeisti į laisvės apribojimo bausmę. Pagal teismų praktiką, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (apygardos teismų nutartys Nr. 1S-112-491/2018, 1S-418-1020/2016, T-594-1059/2020). Šiuo atveju teismas vertina, kad keisti bausmę P. S. nėra tikslinga.

Pažymėtina, jog baudos į laisvės apribojimą keitimas vyksta pagal BK 65 straipsnio taisykles, tai yra skaičiuojant vieną laisvės apribojimo dieną už 1 MGL baudos (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunktis). Tokiu būdu pakeitus P. S. paskirtos baudos nesumokėtą dalį susidarytų tik 1 diena laisvės apribojimo bausmės. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį minimalus laisvės apribojimo terminas yra 3 mėnesiai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnio nuostatas laisvės apribojimo bausmė būtų pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusios nutarties gavimo bausmę vykdančioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik asmeniui realiai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus. Teismo vertinimu, keisti baudą į laisvės apribojimą netikslinga, nes per maža laisvės apribojimo bausmė (konkrečiu atveju 1 diena) taptų deklaratyvi, neproporcinga, prieštarautų teisingumo principui bei neatitiktų bausmės tikslams. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką yra neįmanoma paveikti bausmę atliekantį asmenį, kontroliuoti jo elgesį. Priešingai, laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra tęstinio pobūdžio asmens elgesio kontroliavimas, kad jis jaustų realias tokios paskirtos bausmės pasekmes, patirtų tam tikrus nepatogumus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, antstolio Mindaugo Dabkaus teikimas atmetamas ir P. S. paskirtos 7 MGL baudos nesumokėta dalis (91,46 Eur) nekeičiama į laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu,

nutaria:

antstolio Mindaugo Dapkaus prašymo dėl baudų pakeitimo į laisvės apribojimą netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.