Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. gynėjo advokato Viktoro Preikšo ir nuteistojo N. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kurio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuriuo:

- R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl krautuvo „(duomenys neskelbtini)“) – 120 MGL dydžio bauda, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl ekskavatoriaus „(duomenys neskelbtini)“) – 150 MGL bauda, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) – 250 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir R. A. paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL, t. y. 20 000 Eur, bauda. Be to, nuspręsta R. A., kaltintą pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (dėl krautuvo „(duomenys neskelbtini)“, traktorių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“), išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. R. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

- N. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (dėl ekskavatoriaus „(duomenys neskelbtini)“) – 100 MGL dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (dėl ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) – 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir N. S. paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur, bauda. N. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu R. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis:

1.1. 2020 metais, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, įgijo ir valdė žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės – 40 000 Eur turtą, krautuvą „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2014 m. gegužės 9 d. buvo pagrobtas Švedijos Karalystėje iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytų asmenų, ir laikė teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), po ko 2022 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini), priklausančioje D. R., adresu (duomenys neskelbtini), slepiant nuo policijos pareigūnų, kol buvo rastas.

1.2. Be to, jis, veikdamas kartu su padėjėju N. S., įgijo ir valdė žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės – 50 870, 34 Eur (378 282 DKK) turtą, ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. gruodžio mėn. naktį iš 3 dienos į 4 dieną buvo pagrobtas Danijos Karalystėje iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytų asmenų, ir R. A. nurodymu N. S. 2021 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 03.39 val. iki 05.12 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), pasikrovus ekskavatorių į vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublika), priklausančio Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki 2021 m. gruodžio 4 d., 23.55 val., atgabeno iki (duomenys neskelbtini) miesto, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš kurio, R. A. prašymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams užsakius pargabenimo keltu paslaugą, nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, ekskavatorius 2021 m. gruodžio 5 d., 18.07 val., iš (duomenys neskelbtini) atplukdytas į Lietuvą, Klaipėdos uostą, iš kurio tuo pačiu vilkiku su puspriekabe, vairuojamu N. S., 2021 m. gruodžio 6 d., 11.34 val., atgabentas į (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2022 m. vasario 7 d., po ko R. A. toliau ekskavatorių gabeno į tyrimo nenustatytą vietą autovežiu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublika), priklausančiu D. R., tačiau 2022 m. vasario 7 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

1.3. Be to, jis, veikdamas kartu su padėjėju N. S., įgijo ir valdė žinomai nusikalstamu būdu įgytą didelės vertės – 57 099, 01 Eur vertės (425 000 DKK) ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (PIN - (duomenys neskelbtini)) ir 101 355, 35 Eur vertės (754 408, 13 DKK) ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), turtą, kurie 2022 m. sausio 31 d. buvo pagrobti Danijos Karalystėje iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytų asmenų, ir R. A. nurodymu N. S. 2022 m. sausio 31 d., laikotarpiu nuo 01.43 val. iki 02.34 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), pasikrovus ekskavatorius į vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublika), priklausančio Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, valdytoja Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 2022 m. sausio 31 d., 13.35 val., atgabenus iki (duomenys neskelbtini) miesto, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš kurio, R. A. prašymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams užsakius pergabenimo keltu paslaugą, nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, ekskavatoriai 2022 m. vasario 3 d., 22.33 val., puspriekabėje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atplukdyti į Lietuvą, Klaipėdos uostą, iš kurio vilkiku „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, puspriekabėje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu F. I., nežinančiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, 2022 m. vasario 5 d., 20.10 val., atgabenti į (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2022 m. vasario 8 d., kol Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu ekskavatorius surado ir paėmė.

2. Taip pat R. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 7 d. suklastojo originalų krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), perkalus visus identifikavimo numerio simbolius ir originalią gamyklinę lentelę pakeitė neoriginalia, taip suklastojant identifikacinį numerį, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. vasario 7 d., originalų ekskavatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitė į identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeičiant paskutinį simbolį iš „4“ į „1“, taip suklastojant identifikacinį numerį bei laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 5 d. iki 2022 m. vasario 8 d. originalų ekskavatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė į identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeičiant 13-tą simbolį iš „6“ į „0“, ir ekskavatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė į identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeičiant 16-tą simbolį iš „4“ į „7“, taip suklastojant identifikacinius numerius, t. y. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu išteisino R. A. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, konstatavęs, kad byloje neįrodyta, jog jis dalyvavo, padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

3. Tuo pačiu Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas N. S. už tai, kad jis:

3.1. veikdamas kartu su R. A., padėjo įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – 50 870, 34 Eur (378 282 DKK) ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. gruodžio mėn. naktį iš 3 dienos į 4 dieną buvo pagrobtas tyrimo metu nenustatytų asmenų Danijos Karalystėje iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir N. S. R. A. nurodymu 2021 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 03.39 val. iki 05.12 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), pasikrovė ekskavatorių į vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublika), priklausančio Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 2021 m. gruodžio 4 d., 23.55 val., atgabeno iki (duomenys neskelbtini) miesto, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš kurio R. A. prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams užsakius pargabenimo keltu paslaugą, nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, ekskavatorius 2021 m. gruodžio 5 d., 18.07 val., iš (duomenys neskelbtini) atplukdytas į Lietuvą, Klaipėdos uostą, iš kurio tuo pačiu vilkiku su puspriekabe, vairuojamu N. S., 2021 m. gruodžio 6 d., 11.34 val., buvo atgabentas į (duomenys neskelbtini), ir perduotas R. A..

3.2. Be to, jis, veikdamas kartu su R. A., padėjo įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės – 57 099, 01 Eur, (425 000 DKK) ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (PIN – (duomenys neskelbtini)) ir 101 355, 35 Eur vertės (754 408, 13 DKK) ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), turtą, kurie 2022 m. sausio 31 d. buvo pagrobti Danijos Karalystėje iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytų asmenų, ir N. S. R. A. nurodymu 2022 m. sausio 31 d., laikotarpiu nuo 01.43 val. iki 02.34 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), pasikrovė ekskavatorius į vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublika), priklausančio Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, valdytoja Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 2022 m. sausio 31 d., 13.35 val., atgabeno iki (duomenys neskelbtini) miesto, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš kurio R. A. prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams užsakius pergabenimo keltu paslaugą, nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, ekskavatoriai puspriekabėje 2022 m. vasario 3 d., 22.33 val., atplukdyti į Lietuvą, Klaipėdos uostą, iš kurio vilkiku „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu F. I., nežinančiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, 2022 m. vasario 5 d., 20.10 val., atgabenti į (duomenys neskelbtini), ir perduoti R. A..

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Viktoras Preikšas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir R. A. išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Skundas grindžiamas šiais motyvais:

4.1. Byloje nepaneigti nuteistojo nurodyti duomenys, kad krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ jam remontuoti atvežė V. S., kuris vėliau mirė. Aplinkybę, kad krautuvas priklausė V. S., teisme patvirtino ir liudytojas D. B.. Teismas pripažino, kad nėra galimybės patikrinti šios nuteistojo versijos, tačiau dėl jo kaltės sprendė, interpretuodamas D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas konstatavo, kad liudytojas D. B. teisme pakeitė parodymus, t. y. kad jie neatitinka duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau niekaip nevertino tokių liudytojo parodymų prieštaravimų, o ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus interpretavo kaip kaltinančius nuteistąjį, nei vieni šio liudytojo parodymai nepatvirtina, kad nuteistajam buvo žinoma, jog krautuvas gautas nusikalstamu būdu. Nuteistasis, mirus krautuvo savininkui, jį susiremontavo ir naudojo savo reikmėms, krautuvas nebuvo slepiamas, kas duoda pagrindą manyti, jog nuteistasis buvo įsitikinęs, kad pas jį patekęs krautuvas gautas teisėtu būdu. Taip pat pagal pirmosios instancijos teismo išvadą, apie galimai nusikalstamą šio ekskavatoriaus įgijimą nuteistasis privalėjo numanyti tik dėl to, kad jo vertė įgijimo metu (apie 2020 m.) buvo 40 000 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų turėjęs tikslą įsigyti šį krautuvą, nuteistasis tik naudojosi šia technikos priemone, be to, niekas to krautuvo neieškojo, niekam jis nerūpėjo, kol jis atsitiktinai nebuvo surastas ir nepaaiškėjo, kad yra suklastotas jo identifikavimo numeris. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis arba kas nors jo nurodymu paslėpė krautuvą, nes krautuvas stovėjo lauke, neužmaskuotas, neaptvertoje teritorijoje, šalia D. R. (duomenys neskelbtini), kuri yra visai šalia nuteistojo bendrovės. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad krautuvas „(duomenys neskelbtini)“ būtų dalyvavęs viešame eisme, jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo tokius mechanizmus registruoti VĮ „Regitra“ ar kur kitur, todėl teismo argumentai, kad ši transporto priemonė buvo neregistruota, kad nėra jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nėra teisiškai reikšminga.

4.2. Nei ikiteisminio trimo metu, nei teisme nuteistasis neneigė, kad jis faktiškai vadovavo bendrovei, kad pagal užsakymą prisidėjo prie krovinių parvežimo organizavimo – išnuomojo užsakovui Tadžikijos piliečiui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiką ir aplinkybių apie užsakymą pargabenti iš Danijos krovinį, kuriam pargabenti užsakovas – Tadžikijos pilietis išsinuomojo transporto priemones ir atsiuntė savo vairuotoją N. S.. Tai pat nuteistasis niekada netvirtino kad , kad į jį dėl paslaugų pargabenti krovinius kreipėsi Tadžikistano piliečiai M. S. ir M. H.. Teismas nukrypo nuo byloje nustatytų aplinkybių, padaręs išvadą, kad būtent apie šiuos asmenis nuteistasis kalbėjo kaip apie užsakovus. Be to, jokie bylos dokumentai nepatvirtina, kad kažkurį iš nuosprendyje nurodytų ekskavatorių parvežė M. H.. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių netiki liudytojo M. H. parodymais, be to, teismas nevertino šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose jis visai kitaip nurodė įvykio aplinkybes.

4.3. Teismas jokiais įrodymais nepagrindė ir kaltinimo nuteistajam dėl ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įgijimo padedant N. S., nuosprendyje jokių jų susitarimo įrodymų nenurodė. N. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nurodė, kad pargabenti krovinį iš Danijos jį pasamdė tadžikas Š. K., kuris nurodė sunkvežimį su kitu kroviniu paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė koordinates, iš kur paimti krovinį Danijoje ir kur jį gabenti, o R. A. jam jokių nurodymų nedavė. Iš byloje ištirtų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis su N. S. įsigijo ar siekė įsigyti ekskavatorius, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad N. S. vežė ekskavatorius R. A. nurodymu.

4.4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje deklaravo, kad R. A. veikė tiesiogine tyčia, tačiau savo išvados dėl tiesioginės tyčios išsamiau neanalizavo. Jokiais byloje ištirtais įrodymais nėra paneigta, kad R. A. veiksmai tebuvo tik verslo vykdymas ir jo veiksmai rodo, kad jis nesiekė įsigyti kaltinime nurodytų ekskavatorių, o tik rūpinosi krovinio gabenimu.

4.5. Alytaus apylinkės teismas nuteistojo kaltę grindė liudytojo D. M. parodymais, kad R. A. prašymu užsakinėjo bilietus maršrutu (duomenys neskelbtini) – Klaipėda, kad apmokėjimas buvo išrašytas tik gavus sąskaitą ir ją pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad apmokėta buvo grynais pinigais, tačiau liudytojas nurodė ir tai, kad už vėlesnį R. A. užsakytą keltą apmokėjo tadžikas, kuris prisistatė S., o tai patvirtina nuteistojo parodymus, kad kroviniu kaip užsakovas rūpinosi Tadžikijos pilietis. Taip pat liudytojas nurodė, jog nieko nusikalstamo su nuteistuoju neveikė, o jų dažnas bendravimas buvo sąlygotas vykdomu verslu. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad toks apmokėjimas už kelto bilietus būtų vienkartinis ir išimtinis, iš kurio galima būtų spręsti, kad taip būtų siekiama nuslėpti kokias nors nelegalias pinigines operacijas.

4.6. Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo kaltės, rėmėsi liudytojo D. T. parodymais, tačiau šis liudytojas galėjo sąmoningai teikti R. A. nepalankius parodymus, siekdamas jį apkaltinti, nes iš nuteistojo parodymų akivaizdu, kad tarp šių asmenų buvo nesutarimų, liudytojas, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkūrė savo (duomenys neskelbtini) bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdė savo veiklą, pasinaudodamas nuteistojo bendrovėje gauta informacija. Be to, liudytojas pats patvirtino, kad dirbo nuotoliu, todėl negali patvirtinti, kokius darbus bendrovėje dirbo nuteistasis. Pažymima, kad R. A., kaip faktinis bendrovės vadovas, domėjosi visais bendrovės reikalais ir krovinių gabenimas nagrinėjamu atveju nepasižymėjo kažkokiu išskirtiniu jo dėmesiu.

4.7. Taip pat teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ir liudytojo F. I. parodymais apie jo vežamo krovinio pargabenimo koordinavimą, tačiau nuteistasis tokiu pačiu būdu rūpinasi ir bet kurio kito krovinio gabenimu, jeigu pagal susitarimą su klientu yra prisiėmęs tokią atsakomybę. Be to, liudytojas paaiškino, kad kodą įvažiuoti į Klaipėdos uosto teritoriją jam davė kitas tadžikas, o ne nuteistasis, kas patvirtina, kad nėra jokios R. A. sąsajos su galimai kažkokiu įtarimą keliančiu kroviniu.

4.8. Teismas R. A. kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo grindė ir tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai naudojo svetimas, t. y. kitų vairuotojų, korteles vilkikų tachografuose, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. A. būtų įtakojęs kokius nors, su inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis susijusius ar nesusijusius, vairuotojus naudoti svetimas korteles. Pažymėtina, kad R. A. neatsako už vairuotojų elgesį, jeigu jie deda į tachografą ne savo kortelę, be to, yra žinoma, kad siekdami išvengti atsakomybės prieš transporto kontrolę, vairuotojai keičia korteles į svetimas, nes būna viršiję savo darbo laiko normą, o nagrinėjamu atveju teismas priežasčių nesiaiškino.

4.9. Nuosprendyje R. A. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, grindžiama ir jo pokalbio su pareigūnais įrašu. Tai, kad nuteistasis policijos pareigūnams pasakė ne visai tiesą, siekdamas išvengti pareigūnų dėmesio, neįrodo kad jis žinojo, jog ekskavatorius gautas nusikalstamu būdu. Nuteistasis pareigūnams parodė ekskavatoriaus identifikavimo numerio lentelę, nes buvo įsitikęs, kad numeris nesuklastotas. Byloje nebuvo nustatyta, kad ekskavatorius nebuvo sugedęs, kad buvo vežamas kur nors parduoti, paslėpti ar pan., o nuteistasis tiek policijos pareigūnams, tiek visuose savo parodymuose aiškino, kad vežė ekskavatorių remontuoti į įmonę pas G. K., nes pats nesugebėjo jo pataisyti.

4.10. Taip pat teismas rėmėsi liudytojo D. Ž. parodymais, tačiau iš liudytojo parodymų nieko negalima spręsti apie tai, kai nuteistasis žinojo apie ekskavatorių įgijimo būdą. Joks nuteistojo elgesys ar veiksmai nepatvirtina, kad jam buvo žinoma apie nusikalstamą ekskavatorių įgijimo būdą ar kad jis privalėjo tai suprasti. Be to, liudytojas D. Ž. nurodė, kad nuteistasis, kalbėdamas su pareigūnais, painiojo aplinkybes, kaip pas jį atsirado ekskavatorius „(duomenys neskelbtini)“, tačiau liudytojas pats pokalbio negirdėjo.

4.11. Teismas deklaravo, kad nuteistojo kaltę patvirtina CMR važtaraštis su neteisingais duomenimis, kuris pagal tyrimo duomenis, neva, buvo išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, tačiau teismas nenurodė, pagal kokius tyrimo duomenis sprendė, kad CMR važtaraštis išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Be to, dokumentų tyrimo specialisto išvadoje nurodoma, kad CMR važtaraščiuose rankraštinius įrašus darė ne nuteistasis. Jokių duomenų, kad CMR važtaraščiuose neteisingus duomenis įrašė R. A. ar jie įrašyti jo nurodymu, byloje nėra. Nuteistasis nei pildė CMR važtaraščius, nei žinojo kokiu maršrutu krovinys turi keliauti pagal CMR važtaraščius. Be to, CMR važtaraščių klastojimas nėra inkriminuotas nei R. A., nei kam kitam, nuteistasis niekuo nesusijęs su šių dokumentų pildymu. R. A., kaip užsakymo vykdytojas, neturėjo pareigos kontroliuoti, ar CMR važtaraščiai užpildyti teisingai ir nuteistasis ekskavatorių neįsigijo, todėl jokių jų įsigijimo dokumentų ir neturėjo.

4.12. Teismas sprendė, kad R. A. kaltės įrodymu yra ir jo mobiliojo ryšio telefonas, kuriame rastos įvairios technikos (krautuvų, ekskavatorių) nuotraukos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo (duomenys neskelbtini), perveža krovinius, paremontuoja įvairią techniką (krautuvus, ekskavatorius), nuteistasis ir neneigia, kad fotografavo gabenamus mechanizmus, jis savo telefone turi šimtus įvairios technikos nuotraukų ir šios nuotraukos negali turėti nusikaltimus įrodančią reikšmę.

4.13. Nesutinkama, kad nuteistojo 2022 m. vasario 6 d., 13:32:19 val., asmeniui vardu „D. D.“ siųsta SMS žinutė „Aįvaeė priekaba. Ka darom“ įrodo jo kaltę, nes ši žinutė jokio nusikalstamo turinio neatskleidžia. Kaip minėta, R. A. firma užsiima (duomenys neskelbtini), kas mėnesį tokių pervežimų būdavo ne vienas ir tokių pokalbių buvo daugybė. Be to, iš šios žinutės nėra aišku, apie ką joje kalbama, kiek ji susijusi su nuteistajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Taip pat nuosprendyje paminėti visokie raštai, pažymos apie įvairių vilkikų priklausymą įvairioms bendrovėms, apie ekskavatorių paiešką, GPS duomenys apie vilkikų važiavimo maršrutus, svorį ir kt., arba nėra tiesiogiai susiję su nuteistiesiems inkriminuotomis veikomis, arba tik patvirtina jų parodymus apie užsakytų krovinių gabenimą, bet nepatvirtina kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų.

4.14. Nei atskiri nuosprendyje paminėti įrodymai, nei jų visuma, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad R. A. būtų žinojęs ar supratęs apie galimai nusikalstamu būdu įgytus ekskavatorius. Apie šiuos duomenis tapo žinoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą iš ekskavatorių savininkų pažymų, iš policijos pažymų ir kt. Be to, ekskavatorių apžiūros protokoluose nėra užfiksuota jokių laužimo žymių, apgadinimų, iš ko būtų galima spręsti, kad R. A. galėjo suprasti, jog jie įgyti kokiu nors nusikalstamu būdu. Taip pat nuosprendyje nėra nurodyta jokių R. A. tariamai nusikalstamų veiksmų motyvų, o byloje nėra jokių įrodymų, kad R. A. siekė ekskavatorius įsigyti savo nuosavybėn, saugoti pas save, įregistruoti ar juos realizuoti.

4.15. Teismas sprendė, kad tyrimo duomenimis neįrodyta, jog R. A. suklastojo krautuvo „(duomenys neskelbtini)“, ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ identifikavimo numerius, tačiau nesant patikimų duomenų, kad jis žinojo, kur ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo pakrauti, nesant jokių laužimo požymių ekskavatorių durelėse, užvedimo spynelėse ar kur kitur, teismas laikė pakankamais išvadai, kad R. A. turėjo nuspėti, jog kelionės metu, prie kurios organizavimo jis iš dalies prisidėjo, gabenami nusikalstamu būdu gauti ekskavatoriai. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, netinkamai įvertino bylos įrodymus, savo išvadas dėl R. A. veiksmų grindė ne patikimais įrodymais, o prielaidomis ir šie pirmosios instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai nulėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą, pripažįstant R. A. kaltu, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

4.16. Skunde tai pat nurodoma, kad R. A. verčiasi privačia veikla, turi mažametį vaiką, nuteistasis išlaiko save ir savo šeimą, todėl mažai tikėtina, kad R. A., užsiimdamas verslu, iš kurio pragyvena, rizikuotų savo socialine padėtimi. R. A. asmenybė nesudaro pagrindo netikėti juo ir spręsti, kad jis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas skirdamas bausmę, pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad R. A. buvo teistas, bausta administracine tvarka. Pažymima, kad R. A. buvo teistas už visai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką ir bausmę yra seniai atlikęs.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. S. prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį. Nuteistojo apeliacinis skundas sekančiais motyvais:

5.1. Alytaus apylinkės teismas nuteistojo N. S. atžvilgiu neatliko privalomos nusikalstamų veikos kvalifikacijos, nes nuteistas asmuo dėl bendrininkavimo, tačiau nuosprendyje nenurodytas bendrininkų susitarimo turinys, neanalizuota, kokiu būdu ir kada įvyko susitarimas dėl bendrininkavimo, kas patvirtina bendrininkų tyčinius veiksmus ir valią įvykdyti BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, jei asmenys net nebuvo pažįstami, o baudžiamojoje byloje nėra nei vieno įrodymo apie nuteistųjų susitarimą ir dalyvavimą nusikaltimuose. Byloje ištirti įrodymai prieštarauja vieni kitiems, tačiau šis prieštaravimas arba nutylimas ir nemotyvuojamas, arba vertinamas abiejų nuteistųjų nenaudai, be to, byloje nėra jokių duomenų dėl padėjimo formos ir bendrininkavimo rūšies.

5.2. Skundžiamas nuosprendis surašytas tik iš prielaidų, nes nuteistojo N. S. važiavimo laikas nebuvo nustatytas objektyviais ir nenuginčytinais įrodymais. Teismo teiginiai, kad nuteistasis painioja pervežimų laikotarpius nėra susiję su veikos slėpimu, nes byloje teismas net neužsimena, kad buvo nustatytas ir trečias krovinio vežimas, kuriuo N. S.. vykdydamas vairuotojo pareigas, atliko dar dviejų ekskavatorių pervežimą, dėl kurių jam kaltinimai nebuvo pareikšti, nors jie pervežti iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą 2022 m. vasario 14 d., ką patvirtina 2022 m. vasario 25 d. atsakymas iš (duomenys neskelbtini). Teismas turėjo pareigą aiškintis, kokiu būdu N. S. turėjo suprasti kuris vežamas krovinys įgytas teisėtu, o kuris – neteisėtu būdu.

5.3. Teismo išvada, kad liudytojų parodymai pagrindžia N. S. kaltę yra nepagrįsta ir neteisinga, nes nei vienas liudytojas nepatvirtino jokių objektyvių aplinkybių apie N. S. bet kokius veiksmus, o ir negalėjo patvirtinti, nes jie šio asmens, išskyrus D. M. nepažinojo, nebuvo niekada sutikę. Be to, nei vienas liudytojas nenurodė jokių objektyvių duomenų nei dėl bendrininkavimo, nei dėl nusikalstamų būdu įgyto turto pervežimo. Liudytojas D. T., kuris analizavo vilkikų judėjimą iš transporto priemonių judėjimą fiksuojančios programos, nurodė, kad minėta programa gali būti netiksli, nes gali rodyti senus duomenis apie vairuotoją. Liudytojas D. M. pažįsta N. S., nes jie dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokių duomenų apie R. A. ir N. S. inkriminuojamas veikas nenurodė.

5.4. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl N. S. kaltės dalyje dėl ekskavatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ paneigia Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 26 d. – 2022 m. balandžio 29 d. apžiūros protokolas. Be to, byloje yra surinkta eilė duomenų, kad su kitu nuteistuoju nuolat susirašinėjo kitas vairuotojas ir nėra jokių duomenų, kad N. S. turėtų kokį ryšį su kitu nuteistuoju, nes jie nebuvo pažįstami, jie nebendravo, bet nuteisti už bendrininkavimą, kurio neįvykdė.

5.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepaiso duomenų, paneigiančių N. S. kaltę, nes baudžiamojoje byloje esančiame (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 4 d. N. S. vairuojamas vilkikas grįžo į Lietuvą su naudotais automobiliais, todėl nesuprantama, kokiu būdu nuteistasis tuo pat metu, t. y. 2021 m. gruodžio 4 d. vairuoja ir Danijoje, ir Lietuvoje. Tuo tarpu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 26 d. – 2022 m. balandžio 29 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 5 d. tas pats vilkikas veža krovinį bei 2021 m. gruodžio 4 d., 23.55 val., vis dar randasi Vokietijoje, iš Vokietijos išplaukia 2021 m. gruodžio 5 d., 06.35 val.

5.6. Teismo išvadas dėl N. S. kaltės dalyje dėl ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paneigia Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2022 m. sausio 31 d., laikotarpiu 01.43 val. – 02.34 val., Danijoje vairuoja M. K.. Analizuojant vilkiko judėjimą, matyti, kad N. S. 2022 m. vasario 1 d., 17.37 val., vairuoja tą patį vilkiką Vokietijoje. Teismas šių prieštaravimų nepašalino ir nesiaiškino, kodėl N. S. galimai naudojo ne savo vairuotojo kortelę ir kodėl Vokietijoje buvo naudota jo kortelė. Be to, jei programinėje įrangoje galimos klaidos, tai nesuprantama, kodėl jos vertinamos nuteistojo nenaudai, t. y. priešingai nei leidžia baudžiamojo proceso normos.

5.7. 2022 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo atlikta analizė transporto priemonės, kurios valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o N. S. nuteistas už tai, kad ekskavatorius pasikrovė į vilkiką, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), taigi, N. S. nuteistas dėl transporto priemonės, kurios judėjimo duomenų niekas netyrė arba ištyrė klaidingai.

5.8. Baudžiamojoje byloje esantis (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad 2022 m. vasario 2 d. vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė palikta (duomenys neskelbtini) terminale, vilkikas į Klaipėdos terminalą nesikėlė, kas patvirtina, kad keitėsi vilkiko vairuotojai, gabenę krovinį, tačiau byloje nėra duomenų, kaip keitėsi vairuotojai ir kokie asmenys vairavo, yra tik prielaidos iš programėlės, kuri nėra tiksli.

5.9. Nuteistasis yra Tadžikistano Respublikos pilietis, kuris teisėtai daugiau nei tris metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju ir nuolat gabena įvairius tarptautinius krovinius. Nuo 2019 m. lapkričio 6 d. nuteistajam išduota nacionalinė viza, turi galiojanti leidimą gyventi, nėra ir nebuvo teistas, turi šeimą, ją pilnai išlaiko. Nuteistasis yra tik vairuotojas, kuris be tiesioginio darbo papildomai dirba vairuodamas perveža krovinius pagal kitų užsakovų užsakymus, bet tai nesudaro baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėties, t. y. asmuo, kuriuo pasinaudojo tretieji asmenys dėl jo profesijos, negali būti nuteistas dėl to, ko neįvykdė.

5.10. Priimto teismo nuosprendžio formalumą ir neteisėtumą bei teismo subjektyvų siekimą pabloginti asmenų teisinę padėtį be teisėto pagrindo patvirtina tai, kad teismas nuosprendyje nurodo, jog nuteistiesiems taikomos kardomosios priemonės, tačiau šios priemonės to paties teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo panaikintos ir pakartotinai netaikytos.

5.11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iki nuosprendžio apskundimo termino pabaigos nuteistasis nebuvo supažindintas su nuosprendžiu jam suprantama kalba. Nuteistasis lietuvių kalbos nesupranta, gynėjo galimybės jam išversti nuosprendžio turinį yra labai ribotos, todėl nuteistojo, nesuvokiančio už ką ir kokias aplinkybes buvo nuteistas, galimybės gintis yra apribotos.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistasis R. A. ir jo gynėjas advokatas Viktoras Preikšas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, advokatė Brigita Pauliukevičienė prašė savo ginamojo N. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Viktoro Preikšo ir nuteistojo N. S. apeliaciniai skundai atmestini.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Kaip minėta, apeliaciniais skundais prašo panaikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir nuteistųjų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, todėl nagrinėjamu atveju skundžiamas nuosprendis tikrinamas visa apimtimi.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

10. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje bei susiejo juos į visumą, todėl apeliacinių skundų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų atmetami kaip nepagrįsti.

12. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nustatant asmens kaltumą BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2013, Nr. 2K-114-489/2016 ir kt.).

13. R. A. savo kaltės dėl įgijimo ir valdymo žinomai nusikalstamu būdu gauto krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ nepripažino. Apklausiamas nurodė, kad šį krautuvą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją atvarė šiuo metu miręs V. S., nes jis buvo sugedęs. Traktoriaus dokumentų nematė, jie gali būti pas D. B., kuris pažinojo V. S.. Dėl traktoriaus jam įtarimų nekilo, nežino, kaip V. S. įsigijo šį traktorių. Traktorius buvo laikomas atvirai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje apie du metus. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju apie metus laiko, kurios direktorius yra G. B.. Įmonės veiklai garažuose vadovavo R. ir G. B., pervežimui vadovavo E. ir D. T.. Liudytojas nurodė, kad buvo pametęs savo vairuotojo kortelę. Taip pat nurodė, kad su R. yra pažįstamas 10-15 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje krautuvas „(duomenys neskelbtini)“ yra senai. Šį krautuvą 2015 metais pirko V. S., pats su juo važiavo, kai jis pirko šį krautuvą. Nežino, kodėl krautuvas stovėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, V. su R. niekuo nesusijęs, tiesiog vieną dieną V. pastatė krautuvą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir po to juo nesinaudojo, nes jam neleido sveikata. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. nurodė, kad anksčiau pas R. yra matęs krautuvą „(duomenys neskelbtini)“, jis atsirado maždaug prieš 4-5 metus, bet daugiau nieko apie šią techniką nežino (2 t., b. l. 24-27). Taigi, akivaizdu, kad liudytojas D. B. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme apie krautuvą „(duomenys neskelbtini)“, savo parodymus pakeitė, kas galėjo būti įtakota darbinių ir asmeninių ryšių palaikymu su nuteistuoju. Liudytojas G. B. pirmosios instancijos teismui parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi prieš 3-4 metus, jo R. A. paprašė tapti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet R. yra kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, keltuvas „(duomenys neskelbtini)“ ten buvo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. nurodė, kad „K.“ rakteliai būdavo transporto priemonių viduje arba patalpoje, kur gyvena R., virtuvėje ant raktų kabyklos (2 t., b. l. 74-78). Įvertinus šių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvius nuteistojo R. A. bei liudytojo D. B. teiginius, jog sugedusį krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ be dokumentų ir be jokios priežasties į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją atvarė ir paliko V. S., kuris yra miręs, juo labiau, įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytą šio krautuvo vertę – apie 40 000 eurų (4 t., b. l. 158-161). Taip pat kritiškai vertintini ir šių asmenų teiginiai, kad krautuvas priklausė V. S., nes nuteistojo R. A. prielaida, jog šiuos dokumentus gali turėti liudytojas D. B., pažinojęs V. S., nepasitvirtino, be to, nors liudytojas D. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jis vyko kartu su V. S., kai pastarasis pirko krautuvą, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad krautuvo savininkas – bendrovė (duomenys neskelbtini), o krautuvo vagystės metu, t. y. 2014 m. gegužės 9 d., nukentėjo (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, užsienio valstybėje buvo užvesta byla dėl šio krautuvo vagystės, tačiau įtariamieji nenustatyti (4 t., b. l. 158-161).

14. Taip pat R. A. nepripažino ir savo kaltės, kad jis, veikdamas kartu su padėjėju N. S., įgijo ir valdė žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2021 m. gruodžio mėnesį naktį iš 3 dienos į 4 dieną buvo pagrobtas Danijos Karalystėje, bei ekskavatorius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurie 2022 m. sausio 31 d. buvo pagrobti Danijos Karalystėje. R. A. nurodė, kad apie vogtus traktorius nieko nežino, tik vykdė užsakymą dviejų Tadžikistano piliečių, t. y. M. S. ir M. H., kurių pasų kopijas pateikė ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 132-136). Todėl atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo byloje nustatytų aplinkybių, jog nuteistasis būtent apie šiuos asmenis kalbėjo kaip apie užsakovus. Apklaustas liudytoju M. H. nurodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jokios technikos nepirko ir neprašė R. A. remontuoti. R. A. taip pat nurodė, kad užsakovai Tadžikistano piliečiai, kurių pasų kopijas turėjo, buvo atvykę abu ir domėjosi „(duomenys neskelbtini)“ remontu, o sužinoję, kad dar nesutvarkytas, išvyko. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojas M. H. neigė pažįstantis M. S.. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad M. S. turėjo išduotą vizą galiojančią nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d., o M. H. – nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. ir jos išdavimui tarpininkavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 139). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptarti dokumentai patvirtina, jog R. A. nurodyti Tadžikistano piliečiai negalėjo abu kartu atvežti „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau abu kartu atvykti pažiūrėti dėl jo remonto, nes vienu metu neturėjo galiojančių vizų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)” oficialus direktorius buvo G. B., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovavo R. A.. Šias aplinkybes patvirtino baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti G. B., D. T., F. I. bei D. B.. Liudytojas D. T., buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininku, pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad N. S., M. K. nepažįsta, pažįsta M. H.. Patvirtino, kad pareigūnui siuntė elektroninį laišką nurodydamas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) pagal programą vairuojamas N. S. 2022 m. sausio 31 d. įvažiavo į Danijos teritoriją, gali būti, kad šis asmuo prieš tai vairavo automobilį ir neatsinaujino duomenys. Programa automobilio buvimo vietą ir laiką koordinatėmis rodo teisingai, tačiau duomenys apie tai, kas ją vairuoja priklauso nuo to, kokia yra įdėta vairuotojo kortelė. Taip pat nurodė, kad GPS programos pagalba pastebėjo, jog vienas iš bendrovei priklausančių vilkikų ilgą laiką stovi degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , kuris buvo grįžęs iš Danijos, R. nurodė, kad vilkikas su puspriekabe stovi, nes jame pakrauta kažkokia didelė technika ir reikia specialios technikos ją iškrauti, kas liudytojui sukėlė įtarimų, nes įprastai jis tvarkydavo visus reikalus, susijusius su kroviniais Europoje, išskyrus Daniją. Taip pat nurodė, kad vėliau įmonės teritorijoje matė stovintį geltonos spalvos ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, kurio anksčiau nėra matęs ir nėra matęs, kad pats Rolandas remontuotų kokią nors žemės ūkio techniką. Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)” dirbęs F. I. patvirtino, kad vieną kartą R. paprašytas sutiko pargabenti krovinį iš Klaipėdos už 50 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiką „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. nurodymu vairavo liudytojas, o automobilyje buvo kito vairuotojo kortelė. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. A., prašydamas F. I. vairuoti vilkiką su kito vairuotojo kortele, žinojo, kad vilkike yra kito vairuotojo kortelė ir nurodymus davė neteisėtai, t. y. siekdamas klaidinti. Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytojo F. I. parodymus patvirtina 2022 m. vasario 3 d. degalinės „(duomenys neskelbtini)“ filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas tas pats vilkikas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o prie jo – R. A. bei F. I.. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad F. I. pargabeno aptariamą krovinį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, puspriekabėje buvo du ekskavatoriai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurie kratos metu buvo rasti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Kaip matyti iš bylos duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)” automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 31 d. pristatė puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) terminalą ir pats su juo į Klaipėdą nesikėlė, vilkikas grįžo į Lietuvą ir 2022 m. vasario 3 d. atvyko į Klaipėdos terminalą (vairuotojas G. V.,) pagal nustatytas bylos aplinkybes vairuoja F. I. ir R. A. nurodymu paima puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ją pargabena į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas M. H., nurodydamas, kad iš R. A. gavo užduotį važiuoti į Daniją, atvažiavęs į nurodytą vietą, paskambino R., kuris pasakė atiduoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo liudytojas atvažiavo, jo nurodytam asmeniui. Po maždaug paros laiko atėjo kažkoks asmuo ir paprašė, duoti jam savo automobilį, automobilį su užplombuotu kroviniu grąžino atgal tos pačios dienos vakare. Liudytojas grįžo į Lietuvą su tuo pačiu automobiliu, automobilį paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent šis vilkikas pristatė puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) terminalą, o vėliau su kita puspriekabe grąžino liudytojui, kuris sausuma grįžo į Lietuvą, be to, šias aplinkybes patvirtina 2022 m. vasario 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), gautas iš (duomenys neskelbtini). Liudytojas D. M. nurodė, kad R. A. prašymu 2021 m. gruodžio mėnesį užsakinėjo kelto bilietus maršrutu (duomenys neskelbtini)–Klaipėda, apmokėjimas grynais pinigais buvo gautas tik vėliau gavus sąskaitą, pavedimų nebuvo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad nuteistojo R. A. kaltę patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis pokalbio tarp nuteistojo ir policijos pareigūnų pokalbio įrašas, kadangi iš jo akivaizdu, jog nuteistasis nėra nuoseklus, painiojasi versijose (vienu atveju nurodo, kad traktorių senokai pirko iš lenkų, kitu atveju jau nurodo, kad yra tik vežėjas pasamdytas kažką kasti, kad traktorius yra pažįstamo iš (duomenys neskelbtini) bei kad nupirktas kitų žmonių), o teismo posėdžio metu nurodė dar kitas aplinkybes, kas patvirtina jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės (4 t., b. l. 46-51).

15. Aukštesnės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie aukštesniojo teismo vertinimu nepalankūs nuteistiesiems, tačiau ignoravo D. B. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, kuriuos kaip jau nustatyta, liudytojas pakeitė nuteistojo R. A. naudai. Juo labiau, įtartina ir nuteistojo R. A. versija, jog su visais jam nepalankius parodymus davusiais liudytojais jis yra susipykęs, tačiau tokių duomenų iš liudytojų apklausų nenustatyta. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad vairuotojai, gabendami krovinius, dažnai naudodavo ne savo vairuotojo kortelę, o svetimą, dažnu atveju ir jokios, visa tai vyko su nuteistojo R. A. žinia, tam tikrais atvejais net ir jo nurodymu, ką patvirtino liudytojas F. I..

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi aptarti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kad pas R. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasti krautuvas „(duomenys neskelbtini)“ bei ekskavatoriai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, nuteistajam neturint jokių šių priemonių įsigijimo, pargabenimo ar kitų dokumentų, patvirtinančių jų įgijimo bei valdymo teisę, bei atsižvelgiant į tai, kad šių priemonių identifikaciniai numeriai, kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenis, buvo suklastoti, patvirtina, kad visos priemonės buvo nuteistojo R. A. neteisėtai įgytos ir valdyti, tokiu būdu nuteistojo nusikalstamos veikos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos tinkamai.

17. Kaip minėta, N. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su R. A., padėjo įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, o būtent: ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2021 m. gruodžio mėnesį iš 3 dienos į 4 dieną naktį buvo pagrobtas Danijos Karalystėje bei ekskavatorius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurie 2022 m. sausio 31 d. buvo pagrobti Danijos Karalystėje.

18. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, Nr. 2K-91-511/2022, Nr. 2K-279-697/2022). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, Nr. 2K-53-222/2017, Nr. 2K-345-511/2018, Nr. 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip prisideda prie bendros veiklos bei jos rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, Nr. 2K-345-511/2018, Nr. 2K-24-654/2023).

19. Jau minėta, kad pagal BK 189 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nustatant asmens kaltumą BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2013, Nr. 2K-114-489/2016 ir kt.). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2012, Nr. 2K-3/2014 ir kt.).

20. N. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuteistojo R. A. nepažįsta, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomu vairuotoju. Atostogų metu nepažįstamas tadžikas pasiūlė užsidirbti, pasiūlydamas nuvežti kažkokį krovinį, paaiškino, kad automobilis stovi kažkur numatytoje vietoje, kad turi jį paimti, nuvežti ir išsikrauti. Iš Lietuvos su baldų kroviniu važiavo į Vokietiją, tada su ta pačia priekaba nuvažiavo į Daniją ir paėmė krovinį su traktoriais, pasirašė visus duotus CMR dokumentus. Adresą Danijoje jam atsiuntė SMS žinute į planšetę, kuri buvo automobilyje. Krovinį iš Danijos nuvežė į Vokietijos miestą (duomenys neskelbtini), o grįžęs į Lietuvą automobilį paliko Kaune. Į Kauną atvežė priekabą ne iš (duomenys neskelbtini), o iš kito Vokietijos miesto. Nurodymus vežti šiuos krovinius jam davė tadžikas, kuris jam sumokėjo už paslaugas, pinigus nusiuntė į namus Tadžikistane. Danijoje esančioje bazėje į priekabą traktorius pakrovė vaikinai, kurie vėliau įteikė dokumentus. N. S. nurodė, kad nežino kodėl nurodyta, jog važiuojant iki Danijos buvo įdėta kito vairuotojo kortelė, kadangi visada naudoja savo vairuotojo kortelę. Vežant krovinį iš Danijos nekilo abejonės, kad jis yra nelegalus, be to, gavo ir krovinio dokumentus, pagal kuriuos vežė krovinį. N. S. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo vieną kartą, kai paėmė krovinį, kurį turėjo nuvežti į Vokietiją, pasiimdamas automobilį iš (duomenys neskelbtini) su niekuo nekalbėjo. Automobilio priekabą su ekskavatoriais paliko terminalo teritorijoje, prieš tai parodęs krovinio dokumentus, kuriuos po to paliko priekaboje specialiai tam skirtoje dėžutėje, kuri pritvirtinta priekabos gale iš lauko pusės. Tadžikas jam pasakė, kad terminale yra užregistruotas, davė kodus ir N. S. jais naudojosi.

21. Be to, N. S. nurodo, kad su vilkiku Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ir Vokietijoje, ir Danijoje, bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad nusikaltimo momentu šis vilkikas buvo Danijoje, tačiau pagal byloje esančius duomenis, vilkiką vairavo visiškai kiti asmenys arba buvo įdėtos kitų asmenų vairuotojų kortelės. Be to, N. S. nurodė, kad vežė du traktorius 2021 m. gruodžio mėn., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad du traktoriai buvo pavogti 2022 m. sausio 31 d. Pažymėtina, kad nuteistojo parodymai apie tai, kad jis (duomenys neskelbtini) uosto terminale palikęs puspriekabę su kroviniu, tuo pačiu vilkiku išvyko į (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, patvirtina baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą, jog automobilis (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų buvo (duomenys neskelbtini) uosto terminale 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. vasario 1 d. išvyko (duomenys neskelbtini) kryptimi (1 t., b. l. 135). Pažymėtina ta aplinkybė, jog vagystės Danijoje metu 2022 m. sausio 31 d., nuo 01.43 val. iki 2.34 val., transporto priemonės vairuotoju nurodomas M. K. (2022 m. rugsėjo 22 d. tarnybinis pranešimas), vėliau pagal tuos pačius duomenis automobilį 2022 m. vasario 1 d., 10.36 val., jau vairuoja N. S. ir jį vairuoja iki tos pačios dienos 17.37 val., o toliau vairuoja M. K.. N. S. neneigia, kad priekabą pristatė į (duomenys neskelbtini) terminalą ir matė jame traktorius ir netgi pats atjungė akumuliatorius, taip pat turėjo dokumentus, kuriuos padavė darbuotojas. Be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą be vilkiko kėlėsi puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pristatė vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo parodymuose persipynę kelių kelionių duomenys, kadangi tam tikro aplinkybės sutampa su byloje nustatytomis, tačiau neatitinka laikotarpis, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, dėl ko savo išvadas dėl nuteistojo N. S. kaltės teisėtai grindė kita baudžiamosios bylos medžiaga.

22. Nuteistasis R. A. nurodė, kad N. S. pažįsta tik iš matymo, jis yra vežęs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ arba bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėmis krovinius. Jis N. S. nesamdė, greičiausiai jį atsiuntė tadžikai, kuriems buvo reikalingi kroviniai (8 t., b. l. 74-79). Pirmosios instancijos teismui patikslino, kad negali pasakyti, kada susipažino su N. S., jokių aplinkybių neprisimena, N. S. perdavė krovininį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, gavęs užsakymą. Kaip jau buvo nustatyta aptartais baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistojo R. A. nurodoma aplinkybė dėl tadžikų pateikto užsakymo buvo paneigta. Pažymėtina, kad liudytojas D. M., kuris dirba su nuteistuoju N. S. vienoje bendrovėje, parodė, jog R. 2021 m. prieš naujuosius ar 2022 m. po naujųjų, klausė, ar žino kokį nors asmenį, kuris norėtų užsidirbti papildomai vairuojant. Liudytojas žinojo, kad N. S. neturi darbo, todėl davė jo kontaktus R.. Nežino, ar N. vyko kur nors R. prašymu, N. nesakė, kad jam teko būti Danijos Karalystėje ne su „(duomenys neskelbtini)“ reikalais (2 t., b. l. 134-138). Šie liudytojo parodymai paneigia ir nuteistojo N. S. parodymus apie tai, kad jam užsidirbti pasiūlė nepažįstamas tadžikas. Be to, iš D. M. mobiliojo ryšio duomenų nustatyta, kad D. M., pasinaudodamas programėlėje „Telegram“ sukurta paskyra, iš viso 194 kartus kontaktavo, t. y. jis skambino/siuntė SMS arba jam skambino/jis gavo SMS iš nuteistojo R. A., dar 2 kartus kontaktavo programėlėje „WhatsApp“, viena kartą kontaktavo programėlėje „Viber“ ir 6 kartus skambino tiesiogiai telefonu (3 t., b. l. 166-170, 176-188). Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas D. T., dirbęs įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, patvirtino, kad N. S. nepažįsta bei patvirtino, kad pareigūnui siuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal GPS programą vairuotojams „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas N. S., 2022 m. sausio 31 d. įvažiavo į Danijos teritorijoje esančią statybinės technikos aikštelę, tą pačią dieną automobilis atvyko į (duomenys neskelbtini) uostą DFDS terminalą ir iš jo išvyko 2022 m. vasario 1 d., 05.01 val., (duomenys neskelbtini) kryptimi (1 t., b. l. 135-138). Be to, baudžiamojoje byloje esančiame važtaraštyje (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairuotojas nurodomas N. S. (5 t., b. l. 15-32).

23. Priešingai nei teigiama nuteistojo N. S. apeliaciniame skunde, aplinkybės, kad pagal baudžiamosios bylos duomenis yra nesutapimų, nes vienuose dokumentuose nuteistojo buvimo vieta nurodoma viena, o kitame dokumente tuo pačiu laiku – jau kita, neduoda pagrindo teigti, jog nuteistojo kaltė nagrinėjamu atveju nenustatyta. Priešingai, kaip minėta baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad vairuotojai, veždami krovinius, naudodavo kitų vairuotojų korteles, kas buvo žinoma ir net nurodoma paties nuteistojo R. A., be to, pats nuteistasis N. S. nesugebėjo paaiškinti, kodėl jo nurodomos kelionės metu nefiksuota, kad būtų naudojama jo vairuotojo kortelė. Pažymėtina, kad nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad buvo nustatytas trečiasis važiavimas, kurio pirmosios instancijos teismas neanalizavo, neapima kaltinimo laikotarpiu, todėl nagrinėjamu atveju nesudaro jokio pagrindo apeliacinio skundo nagrinėjimui. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nors 2022 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime fiksuotas transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), analizė, tačiau visuma baudžiamosios bylos duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę, kurios valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o tarnybiniame pranešime padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, sumaišant dvi raides vietomis.

24. Nuteistojo N. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistiesiems paskirtos kardomosios priemonės Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo panaikintos, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog nuteistiesiems yra taikomos kardomosios priemonės, subjektyviai siekia pabloginti asmenų teisinę padėtį, o pats nuosprendis yra formalus ir neteisėtas.

25. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (8 t., b. l. 91-93, 96-98), o nuteistajam N. S. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (8 t., b. l. 157-160). Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu buvo patenkinti nuteistųjų bei jų gynėjų prašymai ir nuteistiesiems panaikintos kardomosios priemonės – įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tuo pačiu nutarimu pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. S. paskyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (9 t., b. l. 160-161). Skundžiamu nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismas nusprendė nuteistajam R. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei nuteistajam N. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (10 t., b. l. 67-99). Visų pirma pažymėtina, kad BPK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas kardomąją priemonę, teismas priima motyvuotą nutartį, todėl nors Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. procesinio sprendimo įvardinimas nutarimu yra neteisingas, tačiau ši pirmosios instancijos teismo klaida vertinama kaip rašymo apsirikimas ir atsižvelgiant į tai, kad šis rašymo apsirikimas nekeičia procesinio sprendimo esmės, jis apeliacinės instancijos teismo netaisytinas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, šios nutarties 22 punkte nurodomi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi nustatyta, jog priimant skundžiamą nuosprendį, nuteistiesiems buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios vadovaujantis BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir turėjo būti išspręstos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

26. Vis dėlto, nors pirmosios instancijos teismas ir nepažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, tačiau netinkamai išsprendė kardomųjų priemonių klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis BPK pažeidimas nėra esminis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu, ir gali būti ištaisomas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šia nutartimi Alytaus apylinkės teismo nuosprendis dėl kardomųjų priemonių, aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse keičiamas, nurodant, kad nuteistiesiems R. A. ir N. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

27. Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo N. S. apeliacinio skundo argumentas, kad jo galimybės gintis buvo apribotos, nes iki nuosprendžio apskundimo termino pabaigos nebuvo supažindintas su nuosprendžiu jam suprantama kalba. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine lietuvių kalba. Tačiau BPK 8 straipsnis nustato procesines garantijas šios kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams: 1) jiems užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga, proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka; 2) bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka; 3) lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui užtikrinama teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu. Sprendžiant, ar baudžiamojo proceso metu buvo tinkamai užtikrinta asmens teisė gauti vertimą žodžiu ir raštu, atsižvelgiama į įvairius vertėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu aspektus. Pavyzdžiui, nustačius, kad vertėjo dalyvavimas byloje buvo užtikrintas tiek atliekant procesinius veiksmus, tiek ir naudojantis proceso dalyviui suteiktomis teisėmis, konstatuota, kad byloje nebuvo suvaržytos galimybės įstatymo nurodytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

28. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad nuteistajam N. S. viso teisminio proceso metu buvo užtikrintas vertėjas (9 t., b. l. 86-91, 115-119, 176-179, 187-190; 10 t., b. l. 6-7, 16-20, 33-38, 50-65), nuteistasis N. S. dalyvavo 2023 m. lapkričio 7 d. teisiamajame posėdyje, kuriame buvo praneštas galutinio procesinio sprendimo paskelbimo laikas (10 t., 50-65), nuteistasis N. S. 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio paskelbime nedalyvavo (10 t., b. l. 66). Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendis ir 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria ištaisytas nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas, 2023 m. gruodžio 15 d. išsiųsti nuteistajam N. S. ir jo gynėjai (10 t., b. l. 100-102, 108, 111), minėti pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai 2023 m. gruodžio 18 d. perduoti vertimų atlikimui (10 t., b. l. 112). Alytaus apylinkės teisme 2024 m. sausio 2 d. gautas nuteistojo N. S. apeliacinis skundas dėl 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, skundas pateiktas lietuvių kalba ir pasirašytas paties nuteistojo (10 t., b. l. 113-118). Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. pranešimu baudžiamosios bylos proceso šalys informuoti dėl baudžiamosios bylos siuntimo nagrinėti apeliacine tvarka, kuriame nurodomi baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vieta ir laikas (10 t., b. l. 131-132). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties vertimai Alytaus apylinkės teisme gauti 2024 m. sausio 26 d. ir nuteistajam išsiųsti 2024 m. sausio 29 d. Kauno apygardos teisme pirmasis posėdis vyko 2024 m. vasario 7 d., kuriame dalyvavo ir nuteistasis N. S., ir jo gynėja, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo užtikrintas vertėjų dalyvavimas, teismo posėdis buvo atidėtas 2024 m. kovo 19 d. (10 t., b. l. 135), apie ką nuteistasis N. S. buvo informuotas pasirašytinai (10 t., b. l. 136). 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo N. S. gynėja, pats nuteistasis į teismo posėdį neatvyko, nuteistojo gynėja sutiko, kad bylos nagrinėjimas galimas, nedalyvaujant nuteistajam (10 t., b. l. 137-143).

29. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo argumentu dėl jo teisės į gynybą apribojimo, kadangi nustatyta, kad nuteistasis apkaltinamąjį nuosprendį lietuvių kalba gavo, dėl jo pateikė apeliacinį skundą, skundžiamo nuosprendžio vertimą gavo iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios, todėl su juo susipažino dar iki teismo posėdžio aukštesniajame teisme, apie teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme žinojo, tačiau paties nuteistojo pasirinkimu jame nedalyvavo ir naujų argumentų aukštesniajam teismui nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu visos nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo N. S. teisė į gynybą nagrinėjamu atveju pažeista nebuvo.

Dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės

30. Kaip minėta, apeliaciniais skundais prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su teismų praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuteistiesiems R. A. ir N. S. parinkdamas bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir taisyklių bei pagrįstai nuteistiesiems už nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė baudos bausmę.

32. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę, vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

33. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas, aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

34. Alytaus apylinkės teismas, skirdamas R. A. bausmę, įvertino tai, kad nuteistasis padarė tris apysunkius nusikaltimus, kurie sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad R. A. praeityje yra teistas ir teistumas neišnykęs (8 t., b. l. 6-12), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas recidyvistu, taip pat į tai, kad R. A. dirba (8 t., b. l. 38-39), anksčiau baustas administracine tvarka (8 t., b. l. 22-37), psichikos ir priklausomybių ligų centre neregistruotas (8 t., b. l. 21). Skirdamas basmę N. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus, praeityje neteistas (8 t., b. l. 102-103), baustas administacinėmis nuobaudomis (8 t., b. l. 107-114), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (8 t., b. l. 106), taip pat į tai kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nuteistasis kaltinamasis yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybė. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nuteistųjų asmenybes, jų pavojingumo lygį, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Alytaus apylinkės teismo nuteistiesiems paskirtomis baudos bausmėmis, R. A. jos dydžius nustatant artimus minimaliam, o nuteistajam N. S., atsižvelgiant į jo vaidmenį (BK 24 straipsnio 6 dalis) – minimalius. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su nuteistojo R. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad R. A. buvo teistas, bausta administracine tvarka. Alytaus apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai ir teisėtai vertino šias nuteistojo R. A. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, skirdamas bausmę.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui aukščiau nurodyti nuteistuosius charakterizuojantys duomenys bei nusikalstamų veikų pavojingumas iš tiesų sudarė pagrindą daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų bus galima pasiekti paskyrus nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistųjų asmenybę ir už BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas R. A. ir N. S. paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę. Be to, Alytaus apylinkės teismas nuteistajam bendrindamas nuteistiesiems paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrinimo klaidų nepadarė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. A. gynėjo advokato Viktoro Preikšo ir nuteistojo N. S. apeliacinius skundus atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio aprašomąją dalį dėl kardomųjų priemonių pakeisti, ją papildant ir nurodant, kad teisminio nagrinėjimo metu Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu R. A. ir N. S. panaikintos kardomosios priemonės – įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir N. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl R. A. paskirtos kardomosios priemonės pakeisti, nurodant, kad R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl N. S. paskirtos kardomosios priemonės pakeisti, nurodant, kad N. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kitos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.