- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 2-2329/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01555-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- M. K., D. K., G. G., P. P., A. K., J. A., N. A., A. V., A. R., uždarajai akcinei bendrovei „Amber Capital Partners“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Izobara“, uždarajai akcinei bendrovei „Stiloma“, bankas "Snoras" IZOBARA "Stiloma" AB bankas Finasta Amber Capital Partners
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. K., D. K., G. G., P. P., A. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr.2-4943-467/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Finasta“ ieškinį atsakovams J. A., N. A., A. K., D. K., A. V., A. R., M. K., G. G., P. P., uždarajai akcinei bendrovei „Amber Capital Partners“, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Izobara“, uždarajai akcinei bendrovei „Stiloma“, bankrutuvusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 2 885 017,56 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovų fizinių asmenų 5 procentų procesines palūkanas, o iš atsakovo UAB „Amber Capital Partners“ 6 procentų procesines palūkanas. Reikalavimą grindė buvusių uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ dalyvių ir valdymo organų civiline atsakomybe dėl ieškovui AB Bankui „Finasta“ žalos atlyginimo - bankui negrąžintos 2 885 017,56 Lt kredito dalies, kredito panaudojimo ne pagal paskirtį ir pažeidžiant ieškovo AB banko „Finasta“ ir trečiųjų asmenų UAB „Izobara“ bei BAB banko Snoras 2010 m. birželio 29 d. Kredito sutarties Nr. 031-03421 (toliau tekste – Kredito sutartis) su 2011 m. sausio 11 d. ir 2011 m. gegužės 3 d. papildymais, sąlygas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovų 2 885 017,56 Lt vertės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai areštavo atsakovų lėšas, esančias pas juos, trečiuosius asmenis, bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti turtu ir kitaip jį suvaržyti, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Teismas rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija atsakovams, kaip fiziniams asmenis, kurių turtinė padėtis, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra žinoma. Todėl laikė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, teismas sprendė, kad pirmoje eilėje tikslinga areštuoti atsakovų kilnojamąjį /nekilnojamąjį turtą, o tik tokio turto nesant ar nepakankant – atsakovų lėšas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovai M. K., D. K., G. G., P. P. ir A. K. atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirieji skundai grindžiami tokiais argumentais:
1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškinys preliminariai nepagrįstas. Pagal CK 2.50 straipsnį, bendrovės valdymo organų narys gali atsakyti tiesiogiai tik bendrovei, o ne kreditoriui, todėl buvusių ar esamų bendrovės dalyvių atsakomybė byloje negalima.
2. UAB „Izobara“ buvusių dalyvių ir valdymo organų atsakomybė subsidiari, todėl atsakovams ji turėtų būti taikoma tik po to, jeigu UAB „Izobara“ negalės įvykdyti savo prievolių ieškovui. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1040-577/2013 UAB „Izobara“ yra iškelta bankroto byla, kurios dalis dėl administratoriaus kandidatūros apskųsta apeliacine tvarka. Šiai dienai dar nėra žinoma, ar ieškovas reikš reikalavimus UAB „Izobara“ bankroto byloje ir kokia reikalavimų dalis bus patenkinta iš ieškovui įkeisto turto, todėl šiuo metu nėra pagrindo spręsti apie ieškovui padarytą žalą. Ieškinys iki BUAB „Izobara“ pabaigos negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, kadangi nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Be to, ieškovas neįrodinėja žalos atsiradimo fakto, dydžio, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
3. Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija, tačiau nevertino aplinkybės, kad ieškinys pareikštas 10 atsakovų ir padalijus 2 885 017,56 Lt reikalavimo sumą visiems atsakovams, jiems tenkanti reikalaujamos sumos 288 501,76 Lt dalis nėra laikytina didele. Be to, teismas nepagrindė savo argumentų, kodėl atsakovai fiziniai asmenys kelia grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. G. papildomai nurodo, kad buvo tik trumpą laiką UAB „Izobara“ valdybos nariu. Jo atsakomybė ieškinyje neaptarta, ieškinyje taip pat nenurodytas nei vienas šio atsakovo priimtas sprendimas, veiksmas ar sudarytas sandoris, kurie būtų sąlygoję UAB „Izobara“ žalos atsiradimą, todėl preliminariai vertinant, reikalavimai atsakovui negalėtų būti tenkinami.
5. Atsakovas P. P. nurodo, kad UAB „Izobara“ valdybos nariu buvo mažiau nei 3 mėnesius (2012-10-05 – 2012-12-31); kadencijos metu nedalyvavo nė viename bendrovės valdybos posėdyje, nebalsavo raštu, neįgaliojo kitų asmenų balsuoti jo vardu. Be to, ieškovo reikalavimai kildinami iš 2011 m. gegužės 9 d. – 2012 m. sausio 2 d. laikotarpiu sudarytų sutarčių, todėl ieškovo reikalavimai atsakovui P. P. nepagrįsti.
6. Ieškinys preliminariai buvo nepagrįstas, todėl teismas neturėjo laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręsti atsakovams nepranešus.
Ieškovas AB bankas „Finasta“ atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimus grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš nesąžiningos, neteisėtos, o galimai ir nusikalstamos UAB „Izobara“ valdymo organų veiklos (veikimo ir neveikimo), todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Ieškovas įrodinėja bankrutuojančios UAB „Izobara“ finansinę situaciją, t. y. negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o už tai yra atsakingi UAB „Izobara“ vadovai ir/ar valdymo organų nariai, ėję pareigas nuo to momento, kai 2011 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta pirmoji Kredito sutartis Nr. 2.
2. Atsakovas P. P. nepagrįstai teigia, kad jam reiškiami reikalavimai nepagrįstai. Šio atsakovo atsakomybė grindžiama CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, neteisėtas veiksmais laikomas ne tik neteisėtas veikimas, tačiau ir neteisėtas neveikimas, t. y. neatlikimas teisės aktų nustatytų pareigų, nepasinaudojimas įstatymų suteikiamomis teisėmis tam tikromis situacijomis, o taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Atsakovo P. P. atsakomybė ieškovui yra siejama su jo, kaip 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. valdybos nario pareigomis, kuomet bendrovėje valdyba iš viso buvo panaikinta. P. P. valdybos nariu buvo būtent nuo 2012 m. rugsėjo 27 d., o ne nuo 2012 m. spalio 5 d., kaip jis teigia atskirajame skunde, kadangi valdybos nariu paskirtas 2012 m. rugsėjo 27 d., bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Šio sprendimo įregistravimas Juridinių asmenų registre tik atlieka juridinio fakto išviešinimo funkciją. Išnagrinėjus bylą iš esmės bus atsakyta, ar P. P. dėjo visas pastangas gauti visą informaciją apie sudarytus UAB „Izobara“ sandorius, jų sudarymo ir vykdymo aplinkybes, apie bendrovės turtinę padėtį, tiek prieš jam pradedant eiti valdybos nario pareigas, tiek ir pareigų ėjimo metu. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu bus vertinami P. P. veiksmai UAB „Izobara“ įstatų ir Akcinių bendrovių įstatymo kontekste, t. y. teismas nustatys, ar šio atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo pateisinami.
3. Visi atsakovai atskiruosiuose skunduose nurodydami, kad bendrovės valdymo organų narys gali atsakyti tiesiogiai tik bendrovei, o ne kreditoriui, remiasi kasacinio teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008, tačiau aktuali kasacinio teismo praktika yra kitokia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 yra išaiškinta, kad įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius.
4. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovams pareikšti reikalavimai negali būti išnagrinėti neužbaigus UAB „Izobara“ bankroto bylos, tačiau ši aplinkybė neturi būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
5. Ieškinyje pareikšto reikalavimo suma fiziniams asmenims yra didelė, o pagal teismų praktiką, ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės reikalavimo sumos. Šią prezumpciją atsakovai turėjo galimybę paneigti, pateikiant įrodymus apie jų gerą turtinę padėtį, tačiau nė vienas atsakovas su atskiraisiais skundais šiuo klausimu nepateikė jokių įrodymų ir argumentų.
Šalies argumentai
6. Ieškovas, atsiliepdamas į G. G. atskirąjį skundą teigia, kad šio UAB „Izobara“ valdybos nario atsakomybė kildinama taip pat CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Amber Capital Partners“ atsiliepimu į atsakovo G. G. atskirąjį skundą palaiko jo atskirąjį skundą iš esmės visų apeliantų nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atsakovų atskirojo skundo suformuluotus pagrindus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris reiškia, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai žalos atlyginimą, kurią kildina iš ieškovui negrąžinto 2 885 017,56 Lt kredito dalies, pagal ieškovo AB banko „Finasta“, trečiųjų asmenų UAB „Izobara“ ir BAB banko Snoras 2010 m. birželio 29 d. kredito sutartį Nr. 031-03421 su 2011 m. sausio 11 d. ir 2011 m. gegužės 3 d. papildomais susitarimais. Apeliantai atskiruosiuose skunduose teigia, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, kadangi Kredito sutarčių įvykdymas užtikrintas nekilnojamo ir kilnojamojo turto hipoteka ir įkeitimu, todėl šiai dienai nėra žinoma, ar ieškovas patyrė žalos ir kokio jinai dydžio. Be to, atsakovų atsakomybė gali būti su UAB „Izobara“ tik subsidiari, todėl teismas iki UAB „Izobara“ bankroto bylos baigties turėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 straipsnio pagrindu.
Teismas iš dalies sutinka su šiais apeliantų argumentais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įkeitimu (hipoteka) užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-415/2009, 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. 2-933/2008, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010, 2011 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2-1350/2011 ir kt.). Todėl reikia vertinti, ar įkeisto turto bei turtinių teisių realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog prievolės užtikrinimas hipoteka (įkeitimu) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nes tiek įkeitimu (hipoteka), kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų įgyvendinimo – kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų patenkinimo.
Byloje nustatyta, kad minėtos Kredito sutarties su papildomais susitarimais įvykdymas buvo užtikrintas 350 000 Lt vertės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pakartotine hipoteka; 2 000 000 Lt vertės pastato – autoserviso su priklausiniais ir žemės sklypo nuomos teise, esančių (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausančių UAB „IZO turtas“ pakartotine hipoteka; 140 000 Lt vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini) pakartotine hipoteka; 200 000 Lt vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini) pakartotine hipoteka; 1 500 000 Lt balansinės vertės apyvartoje prekių atsargų įkeitimu; 800 000 Lt balansinės vertės 23 vienetų transporto priemonių įkeitimu; 5 073 688 Lt vertės (3 742 752 Lt +1 330 936 Lt) vertės katilinių įrengimų įkeitimu; 100 procentų (100 vienetų x 7 670 Lt) 767 000 Lt vertės UAB „Izobara“ paprastųjų vardinių akcijų įkeitimu; 12 000 000 Lt gautinų pajamų pagal pasirašytas šilumos tiekimo sutartis įkeitimu; 2 000 000 Lt J. A. paprastojo neprotestuotino vekselio įkeitimu (AB bankui Snoras); 6 507 700 Lt gautinų pajamų pagal 2011 m. kovo 10 d. statybos generalinės rangos sutartį Nr. 03/10 su UAB „Elguva“ įkeitimu. Taigi UAB „Izobara“ 6 443 600 Lt Kredito sutarties su papildymais įvykdymui ieškovui ir AB bankui Snoras buvo įkeista 31 338 388 Lt vertės turtas. Taigi, ieškovui ir BAB bankui Snoras įkeisto turto vertė yra žymiai didesnė už ieškovo atsakovams reiškiamą reikalavimo sumą. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Todėl tuo atveju, kai prievolės įvykdymas yra užtikrintas pagrindinio skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) ir įkeisto turto vertės pakanka ieškinio reikalavimui užtikrinti, papildomi suvaržymai atsakovų turtui ir lėšoms, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų apeliantų teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1040-577/2013 UAB „Izobara“ yra iškelta bankroto byla, nepaneigia ieškovo pirmumo teisės gauti prievolės įvykdymą iš ieškovui įkeisto ir bankroto proceso metu realizuoto turto. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad ieškovo reikalavimo, kilusio iš Kredito sutarties su papildymais patenkinimas gali būti įvykdytas iš įkeisto turto, apeliacinio teismo vertinimu, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus apeliantų turto suvaržymus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Jau egzistuojantis prievolės įvykdymo užtikrinimas turto įkeitimu iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė teismui įrodymų (CPK 12 str.), kurie paneigtų pirmiau minėtus duomenis apie įkeisto turto vertę ir patvirtintų, kad šio turto vertė yra iš esmės pasikeitusi ir jos nebepakaktų pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 178 str.,314 str.), taip pat nepateikė jokių argumentų dėl Kredito sutarties su papildymais įvykdymo užtikrinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl apeliantams taikyto turto arešto. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl pasikeitus aplinkybėms ieškovas gali pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti apeliantų turtui laikinąsias apsaugos priemones, kartu pateikdamas įrodymus apie jų taikymo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.
Nustačius, kad ieškovo reikalavimų įvykdymas užtikrintas hipoteka bei įkeitimu ir yra pagrindas panaikinti apeliantų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliantų argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, kadangi juose iš esmės keliami tinkamo atsakovo, atsakovų atsakomybės rūšies ir dydžio klausimai, į kuriuos bus atsakyta bylą nagrinėjant iš esmės.
Atskiruosius skundus pateikė tik penki atsakovai, todėl procesinis sprendimas priimamas tik dėl šių apeliantų ir laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos tik šių apeliantų turtui (CPK 338 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties dalį dėl atsakovų M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo akcinės bendrovės banko „Finasta“ (juridinio asmens kodas 301502699) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šių atsakovų turtui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties kopijas siųsti šalims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registrui.