Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės banko „Finasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1197-467/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Finasta“ ieškinį atsakovams J. A., N. A., A. K., D. K., A. V., A. R., M. K., G. G., P. P., uždarajai akcinei bendrovei „Amber Capital Partners“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Izobara“, uždaroji akcinė bendrovė „Stiloma“, bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas SNORAS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Įsiteisėję nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl teismas turėjo ne vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi, o pats atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apelianto teigimu, kredito sutartyje yra tik nurodytas kredito gavėjo BUAB „Izobara“ įsipareigojimas ateityje įkeisti turtą, o ne konstatuota, kad toks turtas ir yra faktiškai įkeistas įsipareigojimams pagal kredito sutartį užtikrinti. Be to, BUAB „Izobara“ apskritai rasta turto tik už 6 845 643,67 Lt ir ši suma nėra vien tik įkeisto turto vertė. Be to, pagal kredito sutartį BUAB „Izobara“ buvo įsipareigojusi įkeisti turtą dviejų kreditorių naudai – apelianto ir BAB banko SNORAS.Apelianto ir BAB banko SNORAS naudai įkeisto nekilnojamojo turto buhalterinės apskaitos vertė yra 74 699 Lt, vidutinė rinkos vertė 1 829 480 Lt, o realizuojant šį turtą įmonės bankroto procese bus vadovaujamasi likvidacine vertė, kuri paprastai tesudaro 60 proc. vidutinės rinkos vertės. Apelianto ir BAB SNORAS naudai įkeistų katilinių buhalterinės apskaitos vertė yra 4 078 125,54 Lt, tačiau jos nebus pardavinėjamos už rinkos kainą, nes tai nėra objektas laisvai realizuojamas rinkoje, todėl šio turto kaina, pardavinėjant jį iš varžytynių, bus gerokai mažesnė už buhalterinės apskaitos vertę. Praktiškai visi BUAB „Izobara“ automobiliai yra netinkami eksploatacijai, išardyti dalimis, todėl jų buhalterinės apskaitos vertė taip pat yra tik teorinis dydis. Net ir skaičiuojant visų išardytų automobilių buhalterinės apskaitos vertę, įkeistų automobilių vertė yra 208 832 Lt. Teismas yra patvirtinęs BUAB „Izobara“ kreditorių (apelianto ir BAB bankas SNORAS) finansinius reikalavimus, užtikrintus hipoteka bendrai 7 507 894,64 Lt sumai, todėl BUAB „Izobara“ turto vien tik apelianto reikalavimams padengti bet kuriuo atveju nepakaks. BUAB „Izobara“ turto vertė ir struktūra yra neaiški, nes finansiniai dokumentai buvo nuolat keičiami, o įvairūs finansiniai rodikliai – koreguojami esmingai. Atsižvelgiant į tai, kad visi šie veiksmai buvo daromi atsakovų, su jų žinia arba jiems neprieštaraujant, negalima teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovų atžvilgiu būtų nepateisinamas ribojimas. Esant visiškai neaiškiai BUAB „Izobara“ įkeisto turto vertei ir struktūrai, nustatyti ir įvertinti, kiek realiai įmonė turi turto (tame tarp ir įkeisto), yra neįmanoma. Tokia situacija susidarė dėl atsakovų kaltės, šiuo klausimu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi, esant apeliantui palankiam teismo sprendimui, jo įvykdymas neišvengiamai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prielaidą, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, rodo ir kai kurių atsakovų elgesys, sekęs po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties priėmimo: M. K. ir A. K., kuris yra ir UAB „Amber Capital Partners“ vadovas, perleido visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą, kurį buvo aprašęs antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį. Taigi, atsakovai sąmoningai siekia išvengti galimo prievolių vykdymo apeliantui.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad turtas nebuvo įkeistas ir kreditas išmokėtas neįvykdžius privalomų sąlygų (kredito sutarties 4.1.1 p.). Todėl teismas pagrįstai laikė, kad reikalaujamas turtas įkeistas, kitu atveju paskoliniai santykiai tarp apelianto ir BUAB „Izobara“ net nebūtų susiklostę. Apeliantas jokių naujų duomenų apie faktinės situacijos pasikeitimą po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo nepateikia, todėl teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nustatytomis ir apelianto nepaneigtomis aplinkybėmis. Apeliantas nepateikė jokių BUAB „Izobara“ apeliantui įkeisto turto rinkos vertę įrodančių dokumentų ar duomenų, nepateikė jokio turto vertinimo, kuris paneigtų BUAB „Izobara“ ir apelianto kredito sutartyje ir jos prieduose nurodyto turto rinkos vertę. Todėl pagrįstai konstatuota, kad įkeisto turto daugiau nei pakanka apelianto reikalavimams patenkinti. Kredito sutartyje, sudarytoje vėliau nei apelianto pateiktuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodomo turto įvertinimo data, apelianto naudai įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė lygi 2 690 000 Lt. Apeliantas, sudarydamas kredito sutartį, nesivadovavo Registrų centro nustatyta turto vidutine rinkos verte. Todėl jo veiksmai - vadovautis jam konkrečiu momentu palankia turto verte - vertintini kaip tikslingai nesąžiningi, klaidinantys teismą bei nenuginčijantys Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje įvardinto turto rinkos vertės. Apeliantas, nurodydamas jo naudai įkeistų katilinių buhalterinę vertę, elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą. Apeliantas nepateikia reikšmingų BUAB „Izobara“ turto vertę įrodančių dokumentų, pripažintų ir jo paties, t.y. UAB „Vadasa“ 2011 m. vasario 9 d. BUAB „Izobara“ katilinių vertinimo pažyma, kurią akceptavo ir naudojo apeliantas. Atsakovo teigimu, pagal UAB „Vadasa“ ataskaitos duomenis, apelianto naudai įkeisto turto vertė lygi 9‘938‘321,32 Lt. Taigi, įkeisto turto pakanka apelianto ieškinio reikalavimams patenkinti. Be to, katilinės tebėra veikiančios ir generuojančios pajamas, todėl įkeisto apeliantui turto vertė yra žymiai didesnė nei iš prielaidų nurodo apeliantas. Įkeisto turto taip pat pakaktų ir kito kreditoriaus BAB banko SNORAS reikalavimams patenkinti, jei jie būtų pareikšti. Iš byloje esančių duomenų, nepaneigtų apelianto, darytina išvada, kad įkeisto turto pakaktų apelianto reikalavimams tenkinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinė neteisėta priemonė. BUAB „Izobara“ veiksmai teikiant finansines atskaitomybes Juridinių asmenų registrui nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu (ne)būtinimo klausimu ir neturėtų būti svarstomi šioje proceso stadijoje bei nagrinėjant šį konkretų procesinį klausimą apskritai.

Apeliantas nagrinėjamoje byloje atsakovais patraukė visus asmenis, susijusius su BUAB „Izobara“ valdymu, t.y. vadovus, valdybos narius, akcininkus nuo pat jos įsteigimo pradžios. A. V. BUAB „Izobara“ vadovu buvo nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., o sandoriai, kuriuos apeliantas nurodo kaip neva žalingus įmonės mokumui, sudaryti nuo 2010 metų. A. R. BUAB „Izobara“ valdybos nariu buvo nuo 2007 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. liepos 5 d. Nurodo, kad nei įmonės vadovu, nei jos akcininku nebuvo. Ieškinyje nenurodyta, ką neteisėto ar galimai neteisėto jis, kaip valdybos narys, padarė ar galėjo padaryti, kas būtų sukėlę apeliantui žalą. Be to, nurodo, kad būdamas valdybos nariu, jis nesudarė ir nepasirašė nei vienos ir apelianto vardijamų sutarčių. Ieškinyje neginčijamas nei vienas BUAB „Izobara“ valdybos sprendimas, priimtas tuo metu, kai atsakovas buvo jos valdybos nariu. Skunde nenuginčijamas faktas, konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi, kad BUAB „Izobara“ įkeisto turto vertė (31 338 388 Lt) net keliolika kartų viršija ieškinio sumą (2 885 017,56 Lt). Vien dėl šios priežasties nėra jokio objektyvaus ir būtino pagrindo papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Teismas taip pat gali panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 1 d.), pavyzdžiui, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės arba paaiškėja iki tol nežinotos buvusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovų UAB „Amber Capital Partners“, A. R., A. V., J. A. ir N. A. prašymus, skundžiama nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones minėtų atsakovų atžvilgiu, konstatuodamas, kad ieškovo (apelianto) reikalavimai iš esmės jau yra užtikrinti turto įkeitimu (hipoteka). Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad BUAB „Izobara“ įkeisto turto nepakanka apelianto reikalavimams tenkinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Apeliantas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai žalos atlyginimą, kurį kildina iš apeliantui negrąžinto 2 885 017,56 Lt kredito dalies pagal apelianto AB banko „Finasta“ bei trečiųjų asmenų BUAB „Izobara“ ir BAB banko Snoras 2010 m. birželio 29 d. kredito sutartį Nr. 031-03421 su 2011 m. sausio 11 d. ir 2011 m. gegužės 3 d. papildomais susitarimais (toliau- Kredito sutartis). Minėtos Kredito sutarties įvykdymas yra užtikrintas BUAB „Izobara“ priklausančio turto įkeitimu (hipoteka). Šalims ginčijant įkeisto turto vertę, spręstina, ar įkeisto turto gali (ne)pakakti šioje byloje pareikšto reikalavimo 2 885 017,56 Lt sumai tenkinimui palankaus apeliantui teismo sprendimo priėmimo atveju.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-956/2009, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-415/2009, 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-933/2008 ir kt.). Ši nuostata grindžiama tuo, jog pareiškus ieškinį dėl prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tinkamo įvykdymo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes esant tam pačiam pagrindinės prievolės atsiradimo pagrindui tiek įkeitimu (hipoteka) kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų įgyvendinimo – kreditoriaus (apelianto) reikalavimų patenkinimo.

Aptariamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartyje konstatuota, kad UAB „Izobara“ kredito sutarties su papildymais įvykdymui apeliantui ir AB bankui Snoras įkeista 31 338 388 Lt vertės BUAB „Izobara“ turto. Sutiktina su apeliantu, kad įsiteisėjusios nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl vertintini tiek byloje jau esantys, tiek ir naujai į bylą šalių pateikti įrodymai.

Nepagrįstas ir nesuprantamas apelianto argumentas, kad Kredito sutartyje yra tik nurodytas kredito gavėjo BUAB „Izobara“ įsipareigojimas ateityje įkeisti turtą, o ne konstatuota, kad toks turtas ir yra faktiškai įkeistas įsipareigojimams pagal Kredito sutartį užtikrinti. Tiek byloje esantys šalių pateikti rašytiniai įrodymai, tiek Centrinės hipotekos įstaigos duomenys, tiek ir paties apelianto dėstomi argumentai apie įkeisto turto vertę aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad Kredito sutarties įvykdymas yra užtikrintas BUAB „Izobara“ turto įkeitimu (hipoteka). Taigi, abejonių dėl šio fakto nėra.

Iš byloje esančios Kredito sutarties 6 punkto matyti, kad kredito gavėjas (UAB „Izobara“) visišką sutarties sąlygų įvykdymą užtikrino šio nekilnojamojo turto pakartotine hipoteka: administracinis pastatas su priklausiniais bei žemės sklypo nuomos teise (duomenys neskelbtini), 350 000 Lt vertės; autoservisas su priklausiniais ir žemės sklypo nuomos teise (duomenys neskelbtini), 2 000 000 vertės; butas (duomenys neskelbtini), 140 000 Lt vertės; butas (duomenys neskelbtini), 200 000 Lt vertės; visos apyvartoje esančios prekių atsargos (duomenys neskelbtini), ne mažesnė nei 1 500 000 Lt balansine verte; transporto priemonės (ne mažiau nei 23 vnt.) ne mažesne nei 800 000 Lt balansine verte; įrengimai (kieto kuro – dujinės katilinės, dujinės katilinės, kieto kuro katilinės, gamtinių dujų katilinės, katilinės) 22 vnt.+2 vnt., 3 742 754 Lt vertės; 100 proc. UAB „Izobara“ paprastųjų vardinių akcijų, akcijų skaičius 100 vnt., vienos akcijos nominali vertė 7670 Lt; gautinos pajamos pagal pasirašytas sutartis dėl šilumos tiekimo 12‘000‘000 Lt vertės bei J. A. paprastojo neprotestuotino vekselio įkeitimu 2‘000‘000 Lt sumai. Papildomu susitarimu Nr. 2 UAB „Izobara“ papildomai įkeitė dar 4 vnt. įrengimų (kieto kuro – dujinės katilinės, dujinės katilinės, kieto kuro katilinės, gamtinių dujų katilinės, katilinės) 1 330 936 Lt vertės bei gautinas pajamas pagal 2011 m. kovo 10 d. statybos generalinės rangos sutartį su UAB „Elguva“ 6 507 700 Lt vertės. Taigi, Kredito sutarties su papildymais įvykdymui apeliantui ir AB bankui Snoras įkeistas 31 338 388 Lt vertės BUAB „Izobara“ turtas, kurio vertę nustatė šalys Kredito sutarties bei jos papildymo sudarymo metu, t.y. 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. gegužės 3 d.

Apeliantas tiek atsiliepimu į atsakovo UAB „Amber Capital Partners“ prašymą, tiek atskiruoju skundu teigia, kad BUAB „Izobara“ bankroto administratoriui buvo perduotas tik 6‘845‘643,67 Lt vertės įmonės turtas, iš kurio 1 775 972,43 Lt yra debitoriniai įsiskolinimai. Šioms aplinkybėms patvirtinti pateiktas 2013 m. spalio 28 d. BUAB „Izobara“ bankroto administratoriaus raštas bei 2013 m. rugsėjo 3 d. turto ir prievolių perdavimo – priėmimo aktas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiais dokumentais, vis tik neturi pakankamo pagrindo sutikti su apeliantu, kad perduoto turto vertė neužtikrina ieškiniu pareikšto reikalavimo.

Visų pirma apskritai pažymėtina, kad apeliantas Kredito sutarties sudarymo metu sutiko su įkeičiamo turto verte (virš 30 milijonų), kurios akivaizdžiai pakanka pareikšto reikalavimo sumai padengti net ir atmetus kai kurias pozicijas, pavyzdžiui, gautinas pajamas. Menkai tikėtina, kad įkeistas turtas per 2-3 metus nuvertėjo tiek, kad jo nepakaks palankaus apeliantui sprendimo byloje įvykdymui. Taigi, esant tokioms aplinkybėms ir siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo nagrinėjamoje byloje, pats apeliantas privalėtų įrodymais apie dabartinę faktinę turto vertę paneigti savo ankstesnį sutikimą dėl turto verčių, ką negalima konstatuoti padarius (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu ir pateikti apelianto įrodymai bei argumentai neteikia pakankamo pagrindo sutikti su jo pozicija. Pavyzdžiui, pagrįstų abejonių kelia kai kurio apeliantui įkeisto ir bankroto administratoriui perduoto nurodoma nekilnojamojo turto vertė. Administratorius nurodo, kad 30,45 kv.m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), balansinė vertė 14 693,75 Lt; 54,97 kv.m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), balansinė vertė 56 487,29 Lt, kai tuo tarpu pats apeliantas, sudarydamas Kredito sutartį, sutiko bei sutartyje šalys nurodė šių butų vertę atitinkamai 140 000 Lt ir 200 000 Lt sumai. Taip pat pagrįstų abejonių kelia ir administracinio pastato (duomenys neskelbtini), nurodyta balansinė vertė 1 Lt, inžinerinių įrenginių – 1 Lt, pastato – svarstyklės – 1 Lt; 394,35 kv.m. ploto sandėlio, kurio būklė nurodyta patenkinama – 3 512,96 Lt; 195,75 kv.m. ploto garažo – 1 Lt, kurio būklė taip pat patenkinama bei 613,46 kv.m. ploto gamybinio pastato su katiline – 1 Lt, nors būklė patenkinama. Tuo tarpu apeliantas, sudarydamas Kredito sutartį, sutiko bei šalys nurodė šio turto vertę bendrai 350 000 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nuo 2010 m. birželio 29 d. (Kredito sutarties sudarymo) iki 2013 m. rugsėjo 3 d. (bankroto administratoriui turto perdavimo) aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto vertė būtų sumažėjusi daugiau nei devynis kartus, juo labiau, kai pats administratorius nurodo, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), būklė yra patenkinama, o butai – išnuomoti. Abejotina ir bankroto administratoriaus nurodyta apeliantui įkeistų katilinių verte. Iš byloje esančios UAB „Vadasa“ 2011 m. vasario 9 d. UAB „Izobara“ katilinių vertinimo pažymos matyti, kad apelianto naudai įkeisto šio turto vertė yra daugiau kaip 9 milijonai litų. Pažymėtina, kad 2011 m. gegužės 3 d. sudarytame Papildomame susitarime Nr. 2 sutarties šalys inter alia ir apeliantas 6.15.1 punkte pripažino šiuo susitarimu papildomai įkeičiamų įrengimų (kieto kuro – dujinės katilinės, dujinės katilinės, kieto kuro katilinės, gamtinių dujų katilinės, katilinės) vertę, nustatytą pagal minėtą 2011 m. vasario 9 d. UAB „Vadasa“ turto vertės nustatymo ataskaitą. Be to, iš bankroto administratoriaus prierašų matyti, kad dauguma katilinių yra veikiančios, paruoštos sezonui, vienų būklė yra gera, kitų patenkinama. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo įkeistų katilinių vertę (4 078 125,54 Lt) bei dalies kito turto buhalterinės apskaitos duomenimis, o ne rinkos verte. Apeliantas teigia, kad šio turto (katilinių) kaina, pardavinėjant iš varžytynių, bus dar gerokai mažesnė, tačiau šie teiginiai nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais ir bet kuriuo atveju nepatvirtina, kad šio ir kito įkeisto turto vertė (pardavimo kaina) bus mažesnė už ieškinio sumą (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų tikslingas tik tada, jeigu apeliantas objektyviais įrodymais įrodytų, kad sutartine hipoteka įkeisto turto neužtenka būsimo teismo sprendimo pagal pareikštus ieškininius reikalavimus įvykdymui. Tačiau, kaip minėta, tokių aplinkybių apeliantas neįrodė.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.