- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2-161/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01555-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Finasta“
- Atsakovas
- J. A., N. A., A. K., D. K., A. V., A. R., M. K., G. G., P. P., A. A., uždarajai akcinei bendrovei „Amber Capital Partners“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Finasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4943-467/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Finasta“ ieškinį atsakovams J. A., N. A., A. K., D. K., A. V., A. R., M. K., G. G., P. P., A. A., uždarajai akcinei bendrovei „Amber Capital Partners“, dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Izobara“, uždarajai akcinei bendrovei „Stiloma“, bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB bankas „Finasta“ pateikė patikslintą ieškinį ir prašė priteisti solidariai: iš atsakovų J. A., N. A., A. K., D. K., A. V., A. R., M. K., G. G., P. P., A. A. ir UAB „Amber Capital Partners“ 3 068 784,87 Lt žalos atlyginimo; iš atsakovų J. A., N. A., A. K., D. K., A. V., A. R., M. K., G. G., P. P., A. A. 5 procentus, o iš atsakovo UAB „Amber Capital Partners“ 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė ieškovui AB bankui „Finasta“ terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti duomenis, patvirtinančius, jog egzistuoja CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas pateiktu pareiškimu prašė teismą spręsti, jog ieškovas pašalino patikslinto ieškinio trūkumus, nes yra pagrindas atleisti AB banką „Finasta“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo atleisti jį (ieškovą) nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, spręsti dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui AB bankui „Finasta“ terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įvertino ieškovo pateiktą Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 18 d. raštą apie tyrimo eigą (gauta specialisto išvada dėl UAB „Izobara“ veiklos, o pranešimų apie įtarimus šiuo metu nėra) bei atsižvelgdamas, kad nepateikta jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovui padaryta žala atsirado dėl atsakovų nusikalstamos veiklos, sprendė, jog nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Teismas taip pat priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo atleisti ieškovo nuo žyminio mokesčio ir pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes žalos atlyginimo ieškovas prašo ne iš bankrutuojančios UAB „Izobara“, o iš jos buvusių vadovų ir dalyvių, o patenkinus ieškinį, sumokėtas žyminis mokestis būtų priteistas ne iš bankrutuojančios įmonės, o iš atsakovų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas AB bankas „Finasta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
Teismas pateiktą prokuratūros raštą įvertino formaliai ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nesant ikiteisminio tyrimo metu pareikštų pranešimų apie įtarimą konkretiems asmenis, nėra pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Sprendžiant ar yra pagrindas atleisti jį (apeliantą) nuo žyminio mokesčio minėto teisės normos pagrindu, būtina nustatyti, kad ieškiniu reikalaujama žalos, kilusios dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nėra svarbu kokioje stadijoje yra ikiteisminis tyrimas. Įtarimai galbūt nepareikšti tik dėl ikiteisminio tyrimo, susijusio su finansiniais nusikaltimais, sudėtingumo. Teismas neįvertino, kad egzistuoja akivaizdūs atsakovų neteisėti veiksmai, kurie, tikėtina, turi nusikalstamos veikos požymių.Teismas pradinį ieškinį priėmė nenustatęs jo trūkumų, t. y. sutiko, kad yra pagrindas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Vieną kartą jau įvertintas aplinkybes skundžiama nutartimi teismas antrą kartą jas vertina jau visai kitaip.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio. Teismas neįvertino aplinkybės, kad patenkinus ieškovo finansinį reikalavimą bankroto byloje, nebūtų teisinio ir materialinio suinteresuotumo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų šioje civilinėje byloje. Žalos dalis, kuri nebus atlyginta realizavus BUAB „Izobara“ turtą, turės būti atlyginta atsakovų, kaip atsakingų už žalą asmenų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas yra nustatęs atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus bei konkrečias asmenų grupes, į kurias patenkantys asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio už civilinio proceso tvarka pareikštų reikalavimų nagrinėjimą (CPK 83 str.).
CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriuo remiasi apeliantas, nustato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos reiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kur žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo.
Civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio paminėtu atveju, nepakanka vien ieškinyje pareikštos nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymą. Tokiu atveju ieškovas turi pateikti teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2224/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-597/2012).
Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2013 m. sausio 7 d. raštą, kuriame informuojama apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Izobara“ galbūt padarytos nusikalstamos veikos (1 t., 125 b. l.) ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 18 d. raštą, kuriame nurodyta, jog šiuo metu gauta specialisto išvada dėl UAB „Izobara“ veiklos bei kad pranešimų apie įtarimus šiuo metu nėra pareikšta (7 t., 112 b. l.). Taigi iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad nei vienam atsakovui ikiteisminiame tyrime dėl UAB „Izobara“ veiklos įtarimai nepareikšti. Kitų įrodymų, apie tai, kad ieškovui padaryta žala dėl atsakovų nusikalstamos veikos, nėra, todėl apeliantas nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte apibrėžtų asmenų, atleidžiamų nuo žyminio mokesčio už ieškinius, asmenų grupę.
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuris nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012).
Apeliantas nėra reikalavimą bankroto byloje pareiškęs asmuo, o žalos atlyginimo prašo ne iš bankrutuojančios įmonės, o iš BUAB „Izobara“ buvusių vadovų ir dalyvių, todėl jis (apeliantas) nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų asmenų, atleidžiamų nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, grupę.
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto ar 9 punkto pagrindais ir įpareigodamas jį sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui akcinei bendrovei bankui „Finasta“ terminą iki 2014 m. vasario 17 d. įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį.