Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 1 metams 20 dienų;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 40 dienų;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 34 paroms arešto;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 40 parų arešto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams 9 dienoms (2023 m. liepos 11 d. bausmę atliko);

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 60 parų arešto bausme;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2023 m. rugsėjo 22 d. veika)

Teismas, išsamiai, kruopščiai ir nuosekliai įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo D. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Dėl veikos kvalifikavimo teismas pasisakys vėliau.

Iš vaizdo įrašų matyti, kad D. L. 2023 m. rugsėjo 22 d. ateina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, paduoda prekes pardavėjai, pardavėja skanuoja prekes, po to tarp M. P. ir D. L. vyksta dialogas, D. L. galva trenkia į apsauginį stiklą, nueina prie prekių, pasiima du butelius degtinės ir grįžta prie kasos, ten pasiima ledų porciją ir gėrimą „Pepsi“ bei pasišalina iš parduotuvės, išspyręs parduotuvės duris (1 t., b. l. 56). Taigi, kaip matyti, D. L. pats pasiėmė du degtinės butelius bei kitas prekes, kurias vėliau išsinešė su savimi. Teismas nenustatė, kad šias pekes būtų padavusi M. P. dėl D. L. išsakytų grasinimų ar kokių nors kitų veiksmų. Be to, kaip matyti iškart po įvykio duotų M. P. parodymų, D. L. iš pradžių pasiėmė minėtus degtinės butelius, o tik vėliau grasino jai ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Čia svarbu ir tai, kad, anot nukentėjusiosios M. P., D. L. nebuvo jokių kliūčių minėtus degtinės butelius pasiimti ir be grasinimų. Teismas taip pat nustatė, kad atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje esantį prekių išdėstymą, pirkėjas nėra priklausomas nuo pardavėjos siekdamas paimti prekes, nes jos yra laisvai padėtos. Taigi, kaip matyti ir iš minėto vaizdo įrašo, D. L. iš pradžių prekes pats padavė M. P., jog ši jas nuskenuotų, o vėliau pats pasiėmė ir kitas pagrobtas prekes. Be to, šios veikos darymo metu M. P. užblokavo išėjimo iš parduotuvės duris, taigi akivaizdu, kad rimtai nevertino D. L. grasinimų ir jo, kaip asmens, su kuriuo bijotų pasilikti vienoje patalpoje.

Teismas pažymi, kad esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007; „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 207–211).

Taigi, šioje byloje teismas nustatė, kad nei nukentėjusioji M. P. vertino D. L. grasinimus kaip realius, nei pats kaltinamasis D. L. pripažino, kad grasinimai buvo naudojami siekiant palaužti M. P. valią ir atiduoti jam prekes. Teismo vertinimu, kaltinamojo D. L. turto pagrobimo metu išsakyti žodžiai, grasinimai, necenzūrinė leksika yra vertintina labiau kaip galimai nuo alkoholio apsvaigusio asmens bravūriškas elgesys, siekis parodyti savo viršenybę, neadekvatus elgesys viešoje vietoje, tačiau ne psichinė prievarta siekiant neutralizuoti parduotuvės darbuotoją kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Akcentuotina ir tai, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašų, parduotuvėje nėra kliūčių pirkėjui laisvai pasiimti prekes ir išeiti nesumokėjus.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis D. L. 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 17.35 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai matant pardavėjai M. P. pagrobė 1 (vieną) 0,33 litro talpos skardinę „Pepsi“ gėrimo, kurio vertė 0,99 Eur, 1 ledų porciją „Dadu“, kurio vertė 1,79 Eur, 2 (du) 0,7 litro talpos degtinės „Nordland“ degtinės butelius, kurio vieno vertė 12,49 Eur, o bendra vertė – 24,98 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą 27,76 Eur turtinę žalą.

Teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, kad D. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo neblaivumas nebuvo nustatytas, o remtis prielaidomis baudžiamajame procese neleistina. Tai niekaip nekeičia veikos kvalifikavimo, nesunkina kaltinamojo padėties.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. L. veika kvalifikuotina kaip atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2023 m. rugsėjo 23 d. veika)

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamasis ir jo gynėja informuoti, kad kaltinamojo D. L. veika gali būti perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita, ko atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad nukentėjusiosios nepastūmė, o patraukė į šoną. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, to nebuvo. Tikrai nenorėjo nei mušti, nei daužyti, norėjo tik išgerti degtinės, nes buvo susipykęs su drauge. Nepamena, kad tą dieną grasino neišeiti iš parduotuvės ar sudeginti parduotuvę. 2023 m. rugsėjo 23 d. nestūmė pardavėjos, o patraukė į šoną, degtinė stovi prie kasos. Visų aplinkybių neprisimena dėl alkoholio vartojimo ir dėl operacijos. Nėra gydęsis nuo priklausomybių. Nepripažįsta, kad jo veika kvalifikuojama kaip plėšimas, negrasino pavartoti fizinio smurto ir fizinio smurto nenaudojo.

Nukentėjusioji M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. D. L. užėjo už prekystalio, paėmė be žodžių prekes, pastūmė ją, sakė jai, kad neišeis iš parduotuvės. Dėl to pastūmimo pora dienų paskaudėjo ranką. Jis ir be grasinimų galėjo paimti tuos daiktus, ji pabandė atimti, nepavyko. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 80). Perskaičius šiuos parodymus nukentėjusioji M. P. parodė, kad parodymai teisingi, mano, kad mėlynės nėra sužalojimai.

Teismas, išsamiai, kruopščiai ir nuosekliai įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo D. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Dėl veikos kvalifikavimo teismas pasisakys vėliau.

Antra, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. P. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. D. L. užėjo už prekystalio, paėmė be žodžių prekes, pastūmė ją, sakė jai, kad neišeis iš parduotuvės. Dėl to pastūmimo pora dienų paskaudėjo ranką. Jis ir be grasinimų galėjo paimti tuos daiktus, ji pabandė atimti, nepavyko. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 80). Perskaičius šiuos parodymus nukentėjusioji M. P. parodė, kad parodymai teisingi, mano, kad mėlynės nėra sužalojimai. Čia svarbu pastebėti, kad apklausiama dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. P. parodė, kad ji nevertino D. L. grasinimų kaip realių, kuris labiau grasindavo, kad sudegins ar kažką padarys parduotuvei (1 t., b. l. 75-77). Be to, teismas nustatė, kad, anot M. P., ji nevertino mėlynių kaip sužalojimų, o sužalojimai M. P. niekaip objektyviai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti.

Iš vaizdo įrašų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. D. L. ateina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), pastumia pardavėją M. P. į šoną, pasiima du degtinės butelius ir butelį „Nestea“ ir pasišalina iš parduotuvės (1 t., b. l. 96). Vaizdo įrašai patvirtina, kad D. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pats pasiėmė du degtinės butelius, kuriuos vėliau išsinešė su savimi nesumokėjęs už juos. Teismas nenustatė, kad degtinės butelius ir gaiviojo gėrimo butelį būtų padavusi M. P. dėl D. L. išsakytų grasinimų ar kokių nors kitų veiksmų. Čia svarbu ir tai, kad, anot nukentėjusiosios M. P., D. L. nebuvo jokių kliūčių minėtas prekes pasiimti ir be grasinimų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. L. atėjo kitą dieną po įvykdytos vagystės, tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiosios M. P. veiksmų, ji ne tik, kad nepakluso reikalavimams duoti prekių į skolą, tačiau ir savo kūnu bandė užstoti praėjimą link prekių, kurias kaltinamasis norėjo pagrobti. Tai rodo, kad M. P. nebijojo D. L. grasinimų.

Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad D. L. pastūmė rankomis pardavėją M. P., taip panaudojo prieš M. P. fizinį smurtą, sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, teismo vertinimu, kaltinimas šioje dalyje nėra pagrįstas. Visų pirma, pastebėtina, kad nukentėjusiosios M. P. parodymai dėl D. L. veiksmų jos atžvilgiu nėra visai nuoseklūs. Iš pradžių apklausiama iškart po įvykio ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad D. L. ją pastūmė į šoną, tačiau apie fizinį skausmą ar patirtus sužalojimus neužsiminė. Vėlesnės apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad D. L. priėjo prie jos ir savo rankomis ją stūmė į šoną, kad pastarasis galėtų nuo lentynos pasiimti alkoholio. Stūmimo metu asmuo savo kaire ranka užlaužė jos kairę ranką ir ji jautė fizinį skausmą rankoje. Į medikus nesikreipė, kadangi sužalojimai nebuvo akivaizdūs (1 t., b. l. 75-77). Taip pat M. P. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. vagis jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau fizinis skausmas buvo momentinis ir nestiprus. Mano, kad asmuo specialiai prieš ją nesmurtavo ir fizinės jėgos nenaudojo, o tik norėdamas, kad ji pasitrauktų ir duotų kelią ją stumtelėjo. Jai sukeltas fizinis skausmas nebuvo reikšmingas. Dabar viską apgalvojusi supranta, kad asmens veiksmai nebuvo reikšmingi ir pastarasis nesiekė jos sužaloti (1 t., b. l. 80-83). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. P. parodė, kad jos patirtų mėlynių ji nevertino kaip sužalojimų. Sugretinus jos parodymus su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, pastūmimas buvo momentinis, nestiprus, taip pat nematyti ir kažkokios neigiamos nukentėjusiosios reakcijos į minimą stūmimą, t. y. nematyti jokios reakcijos, jeigu dėl šio veiksmo buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismo įsitikinimu, kaltinimas šioje dalyje neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacijos.

Teismas nustatė, kad kaip ir pirmame veikos epizode, taip ir darant šią veiką nei nukentėjusioji M. P. vertino D. L. grasinimus kaip realius, nei pats kaltinamasis D. L. pripažino, kad grasinimai buvo naudojami siekiant palaužti M. P. valią ir atiduoti jam prekes. Teismo vertinimu, kaltinamojo turto pagrobimo metu išsakyti žodžiai, grasinimai, necenzūrinė leksika, vertintina labiau kaip galimai nuo alkoholio apsvaigusio asmens bravūriškas elgesys, siekis parodyti savo viršenybę, neadekvatus elgesys viešoje vietoje, tačiau ne psichinė prievarta siekiant neutralizuoti parduotuvės darbuotoją kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Kaip jau aptarta aukščiau, parduotuvėje nėra jokių objektyvių kliūčių pirkėjui tiesiog pasiimti prekes ir išeiti nesumokėjus.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis D. L. 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 13.45 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai matant pardavėjai M. P. ir parduotuvės klientams pagrobė 2 (du) 0,7 litro talpos degtinės „Finlandia“ butelius, kurio vieno vertė 19,99 Eur, o bendra vertė 39,98 Eur, 1 (vieną) 1,5 litro talpos „Nestea“ gėrimo butelį, kurio vertė 1,99 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą 41,97 Eur turtinę žalą.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. L. veika kvalifikuotina kaip atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2023 m. spalio 6 d. veika)

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016). Taigi darytina išvada, kad sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir / ar 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas).

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą šioje dalyje. Prašyme nurodyta, kad reikalinga kaltinime nurodytos D. L. 2023 m. spalio 6 d. veikos kvalifikavimą pakeisti, jo veiką kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad D. L., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. spalio 6 d. apie 15.04 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), reikalaudamas prekių – degtinės ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. mojuodamas daiktu – plaktuku, kuriuo galima sužaloti žmogų, grasino viską išdaužyti, grasino pardavėjai O. M. suduoti į galvos sritį, neišeiti iš parduotuvės, atvirai matant pardavėjai O. M., pagrobė 1 (vieną) 1,5 litro talpos gazuoto gėrimo „NJOY Watermelon“ butelį, kurio vertė 1,82 Eur, 1 (vieną) 0,7 litro talpos degtinės „Kvietinė“ butelį, kurio vertė 8,99 Eur, 1 (vieną) „Chuppa Chups“ ledinuką, kurio vertė 1,19 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą 11,90 Eur turtinę žalą.

Teismas, išsamiai, kruopščiai ir nuosekliai įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo D. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Dėl veikos kvalifikavimo teismas pasisakys vėliau.

Visų pirma, pastebėtina, kad iš policijos įvykių registro išrašo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. pareiškimo matyti, kad 2023 m. spalio 12 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 6 d. apie 15.04 val. maisto prekių parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įvykdytas apiplėšimas, asmuo vardu D. grasino pardavėjai plaktuku, nesumokėjo už prekes ir pasišalino, vagystės metu dirbo pardavėja O. M. (1 t., b. l. 27).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. L. parodė, kad 2023 m. spalio 6 d. susipyko su draugu, išėjo iš namų su plaktuku, buvo nervingas, užėjo į parduotuvę, norėjo išgerti degtinės, pardavėjos sužaloti nenorėjo. Nelabai pamena, ar grasino viską išdaužyti, suduoti pardavėjai į galvą. Visų aplinkybių neprisimena dėl alkoholio vartojimo ir dėl operacijos. Nėra gydęsis nuo priklausomybių. Pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius, labai gailisi. Nepripažįsta, kad jo veika kvalifikuojama kaip plėšimas, negrasino pavartoti fizinio smurto ir fizinio smurto nenaudojo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. M. parodė, kad nelabai prisimena detaliai ką D. L. jai sakė. Jis atėjo į parduotuvę, prašė paimti į skolą, ji atsisakė, tuomet D. L. parodė plaktuką, pradėjo grasinti, jeigu neduos degtinės, išdaužys stiklus. Jis pasakė, kad jam tas pats, jis nieko nebijo, nurodė, kad ir ji pati gali gauti. Jis buvo tikrai išgėręs, nes kai ateidavo blaivus su pinigais, visai kitaip elgdavosi. Ji išsigando D. L. grasinimų, be to, ant kaltinamojo rankų buvo kraujas, nes jis buvo kažką minėjęs, kad su kažkuo susimušė. Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiosios O. M. parodymų, ji išsigando kaltinamojo veiksmų ir tai turėjo priežastinį ryšį su turto pagrobimu. Be to, svarbu ir tai, kad, anot O. M., ant D. L. rankų buvo kraujo, kas taip pat sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad O. M. turėjo realų pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų panaudoti plaktuką tiek parduotuvės, tiek ir jos atžvilgiu. Taip pat matyti, kad nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 145, 149).

Iš vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis D. L. 2023 m. spalio 6 d. ateina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nešina plaktuku, juo stuksena į prekystalį, mosikuoja, vėliau pasiima 1,5 litro talpos gazuoto gėrimo „NJOY Watermelon“ butelį, 0,7 litro talpos degtinės „Kvietinė“ butelį, „Chuppa Chups“ ledinuką ir pasišalina iš parduotuvės (1 t., b. l. 160).

Teismas nustatė, kad D. L. 2023 m. spalio 6 d. trečią kartą atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę neketindamas sumokėti už prekes, o ketindamas daryti plėšimą, be to, D. L. su savimi atsinešė plaktuką, kuriuo mosikavo ir grasino parduotuvės viduje, aiškiai suvokdamas, kad plaktuko panaudojimas palengvins plėšimo padarymą. Nors pats kaltinamasis neneigė plaktuko naudojimo fakto, tačiau buvo linkęs menkinti šiuos savo veiksmus ir parodė, kad į parduotuvę atėjo pasiskolinti į skolą. Visgi, sugretinus tai su aplinkybe, kad šiame epizode D. L. jau trečią kartą grobė prekes iš tos pačios parduotuvės, o šios parduotuvės darbuotojos niekada jam į skolą jokių prekių nedavė, tai vertintina kaip akivaizdžiai nepagrįsta gynybinė kaltinamojo versija.

Pažymėtina, kad šiuo atveju yra ne tiek svarbi daikto tiesioginio taikymo sritis, kiek asmens valia pagal to asmens suvokimo lygį jį panaudoti kitiems nei daikto paskirtis tikslams. Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. L. minėtą plaktuką tikslingai pasirinko ir pasiėmė, kad palengvintų nusikalstamos veikos darymą, t. y. turėdamas tikslą atimti nukentėjusiajai (past. – parduotuvės darbuotojai) galimybę priešintis. Minėto daikto panaudojimo būdas, būtent kaltinamajam nukreipus jį į nukentėjusiąją būnant nedidelėje patalpoje ir nedideliu atstumu nuo jos, mosikuojant juo, vertinamas kaip atitinkantis tiek BK 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymį – panaudojant kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tiek ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2016 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-696/2016).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis D. L. D. L., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. spalio 6 d. apie 15.04 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), reikalaudamas prekių – degtinės ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. mojuodamas daiktu – plaktuku, kuriuo galima sužaloti žmogų, grasino viską išdaužyti, grasino pardavėjai O. M. suduoti į galvos sritį, neišeiti iš parduotuvės, atvirai matant pardavėjai O. M., pagrobė 1 (vieną) 1,5 litro talpos gazuoto gėrimo „NJOY Watermelon“ butelį, kurio vertė 1,82 Eur, 1 (vieną) 0,7 litro talpos degtinės „Kvietinė“ butelį, kurio vertė 8,99 Eur, 1 (vieną) „ Chuppa Chups“ ledinuką, kurio vertė 1,19 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą 11,90 Eur turtinę žalą.

Teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, kad D. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo neblaivumas nebuvo nustatytas, o remtis prielaidomis baudžiamajame procese neleistina. Tai niekaip nekeičia veikos kvalifikavimo, nesunkina kaltinamojo padėties.

Taigi, kaltinamojo D. L. veika teisminio nagrinėjimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes jis, vykdydamas plėšimą, panaudojo kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

IV. Bausmės skyrimas

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta šios alternatyvios bausmių rūšys: viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki septynerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes D. L., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai ir vienas sunkus nusikaltimas nuosavybei), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau 10 kartų teistas, daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 16-30), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (Vilniaus filialą) per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 36), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 35), negydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 34).

Nors prokuroras taip pat prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), su šiais argumentais sutikti negalima. Teismas pažymi, kad kaltinamojo D. L. neblaivumas nei vienu atveju nebuvo nustatytas, jis nebuvo sulaikytas iškart po nusikalstamų veikų įvykdymo. Taip pat nėra aišku, ir kodėl valstybinis kaltintojas šią aplinkybę inkriminavo tik dviejose iš trijų inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, remtis vien tik nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis ir vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis nustatinėjant kaltinamojo neblaivumą – nepakankama. Taip pat svarbu ir tai, kad kaltinamasis galėtų būti apsvaigęs ir ne nuo alkoholio, o pvz. nuo narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, remtis prielaidomis baudžiamajame procese negalima. Atitinkamai, nėra ir pagrindo pripažinti šią kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nepaisant gan jauno amžiaus D. L. antivisuomeninės nuostatos yra gana įsišaknijusios, anksčiau jam skirtos terminuoto laisvės atėmimo ir arešto bausmės bausmei keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio ir taisytis, laikytis įstatymų reikalavimų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti D. L. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei sprendžia, kad D. L. skirtinos bausmės artimos sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui. Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes labai nesiskiria pagal pavojingumą, prie griežčiausios bausmės pridedant po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmių.

Be to, kaltinamasis D. L. neatliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės, todėl prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedama minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, t. y. 30 parų arešto, kurios yra keičiamos į laisvės atėmimo dienas (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nes jis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl 27,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, dėl 41,97 Eur turtinės žalos atlyginimo, dėl 11,90 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. L. pripažįstamas kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jis pripažino pareikštus civilinius ieškinius, o ieškiniai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos tenkintini visiškai, priteisiant bendrą 81,63 Eur sumą (past. - 27,76 + 41,97 + 11,90= 81,63).

VI. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kiti klausimai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma dėl 197,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajai teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad kaltinamasis yra šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Nors prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam D. L. suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti kaltinamojo turtinę padėtį, kuri ir taip nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie 2 bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti D. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 30 dienų.

Į bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento vykdant šį nuosprendį.

Visiškai tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštus civilinius ieškinius ir priteisti iš D. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 81,63 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt tris euro centus) turtinei žalai atlyginti.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nepriteisti iš D. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus, įrašytus į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie 2 bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.