- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-452-1058/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37935-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- D. L.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. (D. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 30 dienų.
Į bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamąjį įsakymą, ir nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento vykdant šį nuosprendį.
Visiškai tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti civiliniai ieškiniai ir iš D. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 81,63 EUR turtinei žalai atlyginti.
D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. L. netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. L. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 17.35 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai matant pardavėjai M. P. pagrobė vieną 0,33 litro talpos skardinę „Pepsi“ gėrimo, kurio vertė 0,99 EUR, 1 ledų porciją „Dadu“, kurio vertė 1,79 EUR, du 0,7 litro talpos degtinės „Nordland“ degtinės butelius, kurio vieno vertė 12,49 EUR, o bendra vertė – 24,98 EUR, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą 27,76 EUR turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat, D. L. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 13.45 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai matant pardavėjai M. P. ir parduotuvės klientams, pagrobė du 0,7 litro talpos degtinės „Finlandia“ butelius, kurio vieno vertė 19,99 EUR, o bendra vertė 39,98 EUR, vieną 1,5 litro talpos „Nestea“ gėrimo butelį, kurio vertė 1,99 EUR, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą 41,97 EUR turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
3. Taip pat, D. L. nuteistas už tai, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. spalio 6 d. apie 15.04 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), reikalaudamas prekių – degtinės, ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. mojuodamas plaktuku grasino „viską išdaužyti“, grasino pardavėjai O. M. suduoti į galvos sritį, „neišeiti iš parduotuvės“, atvirai matant pardavėjai O. M. pagrobė vieną 1,5 litro talpos gazuoto gėrimo „NJOY Watermelon“ butelį, kurio vertė 1,82 EUR, vieną 0,7 litro talpos degtinės „Kvietinė“ butelį, kurio vertė 8,99 EUR, vieną „Chuppa Chups“ ledinuką, kurio vertė 1,19 EUR, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas bendrą 11,90 EUR turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. (toliau ir – apeliantas) prašo, vadovaujantis BK 64 straipsniu, skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra nesutinkama tik su dalimi skundžiamo nuosprendžio, t. y. bausmės skyrimu ir subendrinimu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi šeimą, taip pat ir į nukentėjusiųjų pareiškimus bei jų paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu. Be to, nuteistasis prisipažino, tad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą turėjo nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į nurodytą, daroma išvada, kad didelių kliūčių išnagrinėti baudžiamąją bylą nebuvo, todėl prašoma pritaikius BK 64 straipsnio nuostatas sumažinti paskirtą bausmę trečdaliu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Renaldas Budrys (toliau ir – prokuroras) prašo D. L. apeliacinį skundą atmesti.
5.1. Pažymima, kad D. L. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio priėmimo buvo teistas 10 kartų – dauguma teistumų yra susiję su nusikaltimų nuosavybei padarymu, be to, D. L. už panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą yra baustas ir administracine tvarka, nedirba. D. L. charakterizuojanti medžiaga rodo, kad ankstesni teismų sprendimai jokio teigiamo poveikio apelianto elgesiui nepadarė – D. L., 2023 m. liepos 11 d. Vilniaus kalėjime atlikęs laisvės atėmimo bausmę, toliau darė nusikalstamas veikas nuosavybei. Taigi nėra linkęs pasitaisyti, tyčia nesilaiko įstatymų, todėl teisingai nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galima lik skyrus griežtas, t. y. laisvės atėmimo, bausmes. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas D. L. bausmę iš esmės aptarė visas aukščiau nurodytas aplinkybes, priešingai negu nurodo apeliantas, buvo įvertintas ir jo gana jaunas amžius bei tai, kad amžius netrukdė D. L. toliau daryti pavojingas nusikalstamas veikas – tai rodo, jog apeliantas yra nelinkęs keistis, tyčia nesilaiko įstatymų, o tai sudaro pagrindą skirti griežtą bausmę.
5.2. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tinkamai įvertino D. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, charakterizuojančią medžiagą, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu D. L. paskirtos bausmės sumažinti vienu trečdaliu nebuvo teisinio pagrindo, nes kaltę pripažino tik iš dalies, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu menkindamas savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, todėl buvo atliktas visapusiškas įrodymų tyrimas. Pažymima, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik tada, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Nagrinėjamu atveju sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, todėl D. L. atžvilgiu taikyti aptariamas nuostatas ir bausmę mažinti vienu trečdaliu nebuvo ir šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo.
5.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad D. L. apeliacinis skundas nėra itin motyvuotas, jame neanalizuojamas ankstesnis apelianto netinkamas elgesys, ankstesni teistumai, baustumai administracine tvarka, kiti charakterizuojantys duomenys. Prokuroro teigimu, D. L. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl bausmės švelninimo nėra įtikinančios ir pakankamos, nes apeliantui ir taip buvo paskirtos švelnesnės bausmės negu BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimų bausmių vidurkiai. Taigi pirmosios instancijos teismas skirdamas D. L. bausmes tinkamai jas individualizavo, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes – D. L. paskirtos bausmės neprieštarauja įstatymų nuostatoms, teisingumo principui, nėra per griežtos ir yra logiška apelianto vesto gyvenimo būdo ir nusikalstamo elgesio pasekmė. Be to, pirmosios instancijos teismas subendrinęs bausmes, D. L. paskyrė teisingą, jo asmenybei ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui adekvačią galutinę bausmę, kurios švelninti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas yra atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis D. L. prašo skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam D. L. veiksmų kvalifikavimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei D. L. pagrįstai pripažinto kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 180 straipsnio 2 dalį bei paskyrė tinkamas bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018), o bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2011).
8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
9. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. L. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 22 d. nusikalstama veika), paskyrus 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2023 m. rugsėjo 23 d. nusikalstama veika) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į D. L. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai ir vienas sunkus nusikaltimas nuosavybei), į tai, kad nėra D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, jog veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas, baustas administracine tvarka, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (Vilniaus filialą) per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 36), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 35), negydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 34).
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui bei individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, be to, priešingai, nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo jauną amžių ir asmenybę. Apygardos teismo vertinimu skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės yra teisingos ir proporcingos.
12. Kaip matoma iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas teistas 10 kartų (2 t., b. l. 2-11), didžioji dalis jo padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su neteisėtu svetimo turto pasisavinimu, be to, baustas administracine tvarka – daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, pasirodymą neblaiviam viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, kelias smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 16-30), paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. birželio 11 d., vykdė individualią veiklą nuo 2021 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. sausio 31 d. (2 t., b. l. 31). D. L. ne kartą laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlikinėjo laisvės atėmimo, arešto bausmes, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir vėl darė analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertinęs nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad D. L. nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio ir taisytis, laikytis įstatymų reikalavimų, todėl parinko teisingas bausmės rūšis ir jų terminus.
13. Nuteistajam D. L. anksčiau jau ne kartą buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, artimos sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių minimumui, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis vėl atliko tris nusikalstamas veikas, taip pat susijusias su svetimo turto pasisavinimu. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, tai, jog D. L. už padarytus nusikaltimus skirtos bausmės yra mažesnės už sankcijos vidurkius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo dar labiau mažinti paskirtų bausmių dydžius.
14. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog nėra nuteistojo atsakomybę švelninančių aplinkybių, tačiau ši teismo išvada plačiau nemotyvuota. Kadangi apeliaciniu skundu nesutinkama su paskirtos bausmės dydžiu, kuris priklauso ir nuo atsakomybę švelninančių aplinkybių konstatavimo, šiuo klausimu teisėjų kolegija pasisako plačiau. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. L. viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme visiškai pripažino, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykdė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nors kaltinamajame akte šie nusikaltimai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, skundžiamu nuosprendžiu D. L. nuteistas už 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykdytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. už nusikaltimus, kuriuos nuosekliai pripažino viso proceso metu. Vis tik, apygardos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
15. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-49/2014, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybės konstatavimui būtina išpildyti dvi sąlygas – ne tik pripažinti savo nusikalstamus veiksmus, tačiau ir išreikšti dėl to nuoširdų apgailestavimą. Įvertinusi kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kiekį, teisėjų kolegija D. L. išreikštą apgailestavimą dėl savo nusikalstamų veiksmų laiko deklaratyviu. Kaip minėta, D. L. yra teistas daugiau, kaip 10 kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, už smulkias vagystes yra baustas ir administracine tvarka, duomenų apie skirtų baudų ar priteistų turtinių žalų atlyginimą byloje nėra. Nors nuteistasis žadėjo atlyginti nagrinėjamu atveju padarytą žalą, eiti dirbti, vis tik, bylos duomenimis jo darbinė patirtis yra skurdi, paskutinį kartą individualią veiklą vykdė nuo 2021 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. sausio 31 d., taigi, įvertinus tai, jog iki šiol nėra atlygintos ankstesniais procesiniais sprendimais priteistos baudos ir padaryta žala, nuteistojo pasiryžimas atlyginti būtent nagrinėjamoje byloje padarytą žalą yra labai abejotinas. Šiuo atveju D. L. nusikalstami veiksmai buvo ciniškai tendencingi, padaryti per itin trumpą laiko tarpą, už tapačias nusikalstamas veikas asmuo yra ne kartą teistas ir praeityje, atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija D. L. apgailestavimą dėl savo veiksmų laiko nenuoširdžiu, išsakytu tik siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.
17. Apeliaciniame skunde D. L. pažymi nesutinkantis ir su paskirtų bausmių bendrinimu, tačiau išsamesnių argumentų nenurodo. Teisėjų kolegija D. L. paskirtų bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų neįžvelgia. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir vertindamas, kad D. L. padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą, nuteistajam paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 2 metų 6 šešių mėnesių už plėšimą (BK 180 straipsnio 2 dalis) paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėdamas po minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. po 3 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis) už BK 178 straipsnio 2 dalyse numatytus nusikaltimus, bei paskyrė galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Toks teismo sprendimas atitinka BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, įskaitant nuostatą, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.
18. Subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir dar neatlikta bausme, pirmosios instancijos teismas klaidų taip pat nepadarė. Nuteistasis D. L. šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė dar iki priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamąjį įsakymą, todėl pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies nuostatomis, jas iš dalies sudedant, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos didžiausios bausmės pridėjo minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, t. y. 30 parų arešto, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeista laisvės atėmimo bausme ir D. L. teisingai paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 30 dienų.
19. Nuteistojo D. L. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis prisipažino, todėl pirmosios instancijos teismas bylą turėjo nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad nuteistasis skundžiamą nuosprendį ginčija tuo aspektu, kad jo atžvilgiu nebuvo pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir skirta bausmė nebuvo sumažinta vienu trečdaliu.
20. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Pagal šį straipsnį įrodymų tyrimas kaltinamajam davus parodymus gali būti nutrauktas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių. Taigi, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos. Be to, iš aptariamo straipsnio konstrukcijos seka, kad sprendimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu baudžiamoji byla pagrįstai buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuostatomis, kadangi D. L. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (BK 180 straipsnio 1 dalis, 2023 m. spalio 6 d. nusikalstama veika) neprisipažino viso proceso metu. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teisme D. L. veika buvo perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį, šiuo atveju reikšmės neturi. Atsižvelgusi į tai, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalies būtina taikymo sąlyga yra asmens kaltės visiškas prisipažinimas dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, D. L. neprisipažinimas dėl įvykdyto plėšimo iš esmės eliminuoja BK 64¹ straipsnio taikymo galimybę ir kitų nagrinėjamų nusikalstamų veikų atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. L. (D. L.) apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.