Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Procesinių sprendimų kategorijos: 16.9.4.1.; 16.11.3.; 21.10.4

2025 m. gegužės 20 d.

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo Č. B. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3357-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Č. B. skundas tenkinamas iš dalies.

D. B. rašytinis paaiškinimas dėl nagrinėjamo įvykio.

D. Č. rašytinis paaiškinimas dėl nagrinėjamo įvykio.

B. H. rašytinis paaiškinimas dėl nagrinėjamo įvykio.

Č. B. rašytinis paaiškinimas dėl nagrinėjamo įvykio.

Dėl Č. B. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį

Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar Č. B. skundžiamu nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, Č. B. skundo argumentai dėl kito automobilio Saab vairuotojo D. Č. galimos padarytų administracinių nusižengimų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie nevertinami.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku automobilis Saab atsitrenkė į antra eismo juosta važiuojantį automobilį Volvo.

Nagrinėjamu atveju nustatant bylai reikšmingas aplinkybes yra svarbūs liudytojo M. C. parodymai. Šis liudytojas, apklausiamas teisme, kategoriškai nurodė, kad bylai reikšmingą dieną jis važiavo pirma eismo juosta, kai iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą, priešais jį, išsuko juodos spalvos automobilis Saab, kuris taip pat pradėjo važiuoti pirma eismo juosta. Netrukus automobilis Renault Clio 9-3 rikiavosi į pirmą eismo juostą, kadangi baigėsi lėtėjimo juosta, o automobilis Saab, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu Renault Clio 9-3, pasuko į kairę ir susidūrė su automobiliu Volvo. Šis liudytojas, 2024 m. gruodžio 5 d. apklausiamas Institucijoje, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojas M. C. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti Č. B.. Šis liudytojas teisme nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio nepažinojo nei automobilį Saab vairavusio D. Č., nei Č. B.. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios keltų abejones dėl M. C. objektyvumo. Č. B. skunde nurodo, kad jis 2024 m. balandžio 3 d. susiekė su liudytoju M. C., kuris pasakė, kad matė, kaip automobilis Saab susidūrė su automobiliu Volvo, tačiau nematė, kaip, kas važiavo, tačiau tokią aplinkybę paneigė liudytojas M. C., duodamas parodymus teisme. Priešingai liudytojas tiek Institucijoje, tiek teisme detaliai papasakojo priežastį, dėl kurios susidūrė automobiliai Saab ir Volvo, t. y. kad tai nulėmė Č. B. vairuojamas automobilis. Pareiškėjas skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad M. C. davė neinformatyvius ir netikslius (nenuoseklius) parodymus. Pasak Č. B., M. C. pareiškėjo vairavimas sukėlė nepasitenkinimą, nes, pasak liudytojo, jis turėjo staiga stabdyti, todėl liudytojas galėjo siekti pakenkti pareiškėjui ir / arba išvengti administracinės atsakomybės už galimai nesaugų vairavimą, kadangi išlaikyti atstumą privalo iš paskos važiuojantis automobilis. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje M. C. vairuojamas automobilis neatsitrenkė į jokią kitą transporto priemonę, teigti, kad jis pažeidė kokius nors KET punktus nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Č. B. svarstymai dėl M. C. galimos administracinės atsakomybės išvengimo yra nepagrįsti.

Minėti liudytojo M. C. parodymai, kurie pripažintini objektyviais, atitinka suinteresuoto asmens D. Č., bylai reikšmingu laiku vairavusio automobilį Saab, ir liudytojo B. H. parodymus, duotus teisme, bei jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, t. y. kad automobilis Saab jau važiavo pirma eismo juosta, kai automobilis Renault Clio 9-3 rikiavosi į ją, ir automobilis Saab turėjo staigiai keisti važiavo kryptį, kad neatsitrenktų į automobilį Renault Clio 9-3, dėl to automobilis Saab susidūrė su automobiliu Volvo, važiavusiu antra eismo juosta. Teismas nenustatė esminių prieštaravimų tarp minėtų asmenų parodymų. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis, jeigu surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi padaryti neabejotinoms išvadoms dėl bylos aplinkybių, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimanti institucija nėra įpareigota tokių įrodymų rinkti dar daugiau. Pripažintina, kad šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent Č. B. neatsargus elgesys rikiuojantis į pirmą eismo juostą nulėmė tai, kad automobilis Saab susidūrė su automobiliu Volvo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad administracinio nusižengimo tyrime administracinio nusižengimo protokolas dėl nagrinėjamo įvykio buvo surašytas ir D. Č.. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra besikeičiantis procesas, kurio metu gali būti nustatomos (paaiškėti) kitokios / papildomos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai įvertinti įvykį ir išnagrinėti bylą. Taigi ta aplinkybė, kad šioje byloje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas kitam asmeniui, savaime nereiškia, kad šiuo metu byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad administracinius nusižengimus padarė Č. B., juolab D. Č. kaltinimas dėl nagrinėjamo įvykio yra panaikintas ir toks procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, o administracinio nusižengimo tyrime buvo papildomai tiriamos aplinkybės ir padaryta išvada dėl pareiškėjo kaltės.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Č. B. administracinio nusižengimo procese nebuvo nuoseklus nurodydamas bylai reikšmingas aplinkybes. Jis 2024 m. kovo 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad bylai reikšmingu laiku vairavo automobilį Renault Clio 9-3, važiavo (duomenys neskelbtini) ir įsuko į (duomenys neskelbtini), praleido automobilis ir įsirikiavo į pirmą eismo juostą. Tada jį sustabdė automobilio Saab vairuotojas, nes šio automobilis kliudė automobilį Volvo. Č. B. nematė eismo įvykio. Kita vertus, pareiškėjas skunde jau itin detaliai nurodė, kokius neva veiksmus atliko automobilio Saab vairuotojas (Č. B. leidžiantis viaduku žemyn į (duomenys neskelbtini) g., jam iš paskos važiavo juodos spalvos automobilis Saab, kurio vairuotojas nesilaikė saugaus eismo ir važiavo itin arti, tarsi „stumdamas“ jo automobilį; privažiavęs greitėjimo juostą, pareiškėjas pasuko galvą į kairę norėdamas įsitikinti, ar gali persirikiuoti iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą. Įsitikinęs, kad juosta laisva, rodydamas posūkio signalą, pradėjo į ją rikiuotis. Važiuodamas jis pažvelgė į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad automobilio Saab vairuotojas lenkia jo automobilį ir važiuoja link antros eismo juostos. Pareiškėjo nuomone, tikėtina, kad eismo įvykis galėjo įvykti būtent tuo metu. Pastebėjęs, kad jį lenkia Saab automobilis, jis pristabdė ir pasuko dešiniau, o vėliau, dar kartą įsitikinęs, kad pirma eismo juosta yra laisva, sugrįžo į ją ir tęsė važiavimą link (duomenys neskelbtini)). Č. B. elgesys, kai jis, iš tiesų matęs (suvokęs) skunde nurodytas aplinkybes, nenurodė bent dalį jų rašytiniame paaiškinime, yra nelogiškas elgesys. Be to, pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl automobilio Saab vairuotojo veiksmų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Esant minėtoms priežastims, Institucija pagrįstai nesivadovavo Č. B. nurodytomis aplinkybėmis dėl nagrinėjamo įvykio. Č. B. skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kuriuo metu galėjo įvykti eismo įvykis tarp automobilių Saab ir Volvo, nes pats pareiškėjas administracinio nusižengimo proceso metu patvirtino, kad jis nematė tokios aplinkybės.

Č. B. skunde akcentuoja, kad Institucija sprendimą pripažinti jį kaltu rėmėsi teiginiu, kad „peržiūrėjus policijos pareigūno kūno kameros įrašą „PSS-20240326-135004UTC+0200.mp4“ matyti, kad automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Č. B., bendraudamas su policijos pareigūnais, neneigė, kad persirikiuodamas galėjo nepastebėti automobilio Saab dėl šio buvimo vadinamojoje aklojoje zonoje, todėl jo nepraleido ir sukėlė avarinę situaciją“. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje yra surinkta pakankamai minėtų įrodymų, patvirtinančių Č. B. kaltę, todėl pareiškėjo aiškinimai po nagrinėjamo įvykio policijos pareigūnui neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jo administracinės atsakomybės.

Pasak Č. B., skunde teigiama, kad greitėjimo juosta minėtoje vietoje yra labai trumpa, todėl automobilio Saab vairuotojo pasirinktas manevravimas – lenkti pareiškėjo automobilį iš greitėjimo juostos ir rikiuotis tiesiai į antrą eismo juostą – vertintinas kaip rizikingas ir neatsakingas elgesys prieš kitus eismo dalyvius; automobilio Saab vairuotojas po įvykio paliko eismo įvykio vietą ir pradėjo vytis pareiškėją, taip nesudarydamas sąlygų objektyviai nustatyti eismo įvykio aplinkybių ir atkurti eismo įvykio eigą. Kaip minėta, šioje byloje sprendžiamas ne automobilio D. Č., o Č. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad D. Č. pažeidė kokius nors KET reikalavimus. Priešingai, dėl Č. B. neatsargaus elgesio rikiuojantis į pirmą eismo juostą automobilis Saab, važiavęs pirma eismo juosta, turėjo keisti judėjimo kryptį, dėl to susidūrė su automobiliu Volvo, važiavusiu antra eismo juosta. Nors byloje nebuvo galimybės užfiksuoti eismo įvykio schemoje minėtų transporto priemonių susidūrimo, tačiau tai nereiškia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę.

Č. B. skunde akcentuoja byloje esančioje eismo įvykio schemoje užfiksuotų aplinkybių neatitikimą tikrovei. Pažymėtina, kad šią eismo įvykio schemą sudarė ne policijos pareigūnai, o pateikė suinteresuoto asmens D. Č. atstovas. Be to, skundžiamame nutarime, kuriuo pareiškėjas nubaustas, nėra vadovaujamasi aptariama eismo įvykio schema. Taigi pareiškėjo skundo argumentai, susiję su nesutikimu su suinteresuoto asmens D. Č. atstovo pateikta eismo įvykio schema, neturi reikšmės sprendžiant jo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, pripažintina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad Č. B. skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, nes jis nebuvo atsargus persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, taip pat sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė automobilio Saab vairuotoją staigiai keisti judėjimo kryptį, dėl to susidūrė dvi transporto priemonės. Tai, kad Č. B. vairuojamas automobilis neatsitrenkė į kokią nors transporto priemonę, neturi reikšmės kvalifikuojant jo padarytus administracinius nusižengimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn pirmiausia ne už eismo įvykio sukėlimą, o už administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Net jei šiuo atveju eismo įvykis tarp kitų transporto priemonių ir nebūtų įvykęs, Č. B. veiksmai taip pat būtų kvalifikuojami pagal minėtus ANK straipsnius (eismo įvykio sukėlimas nėra būtinasis šiuo straipsniuose įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėčių požymis). Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek ir neatsargiai. Taigi ir neatsargumo nustatymo (o tai ir buvo nustatyta Č. B. atveju) pakanka asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį.

Pripažintina, kad naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Č. B. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl Č. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino

ANK 420 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Skundžiamu nutarimu Č. B. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

Č. B. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiškėjui neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas , įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Č. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje minimalus, taip pat ir galutinį administracinio poveikio priemonės terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Č. B., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Renault Clio 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiuodamasis iš greitėjimo juostos į kairę pusę, nepastebėjo pirma eismo juosta važiuojančio automobilio Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to automobilio Saab vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, atsitrenkė į antra eismo juosta važiuojantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas padarė minėtus veiksmus ne tyčia, o dėl neatsargumo. Neatsargūs administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį yra mažesnio pavojingumo nei tyčiniai administraciniai nusižengimai. Tokios išvados nepaneigia tai, kad šiuo atveju dėl neatsargių Č. B. veiksmų susidūrė dvi transporto priemonės.

Byloje nenustatyta Č. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kita vertus, įstatymas nereglamentuoja, kad draudžiama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad pareiškėjas paskutinių penkerių metų laikotarpiu apskritai nėra baustas administracine tvarka. Darytina išvada, kad Č. B. nėra piktybinis ar sistemingas KET pažeidėjas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Č. B. laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nagrinėjamu atveju jo padaryti administraciniai nusižengimai yra atsitiktinio pobūdžio. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio.

Svarbu įvertinti ir kitas Č. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nagrinėjamo įvykio metu dirbo, buvusių darbdavių teigiamai charakterizuojamas, tačiau po nagrinėjamo įvykio nebedirba, jam yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių Č. B. asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nustatytam ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Teismas , atsižvelgdamas į Č. B. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai ir dėl neatsargumo, Č. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (vyresnio amžiaus, turi neįgalumą, laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti Č. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 1 mėnesiui. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Visiškai neskirti pareiškėjui aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo. Visų pirma, nors Č. B. padarytas administracinis nusižengimas yra dėl neatsargumo, tačiau jis vis tiek sukėlė pavojingą situaciją, dėl to susidūrė dvi transporto priemonės. Taigi dėl pareiškėjo veiksmų atsirado neigiamos pasekmės kitų asmenų turtui. To negalima ignoruoti individualizuojant pareiškėjui skirtiną administracinio poveikio priemonę. Visiškai pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo laipsnio nemažina tai, kad pareiškėjas vairavo lengvąjį automobilį, buvo blaivus (pažymėtina, kad, nustačius Č. B. neblaivumą, jis būtų papildomai traukiamas atsakomybėn pagal kitą ANK straipsnį ar net baudžiamąjį įstatymą), o eismo sąlygos buvo geros.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis, sužinojęs, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, informavo darbdavius ir turėjo išeiti iš abiejų darbo vietų. Šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Naujo darbo paieškas sunkina jo silpna sveikata, negali dirbti pamaininio darbo dėl amžius ir kitų aplinkybių. Pažymėtina, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (pavyzdžiui, susirasti kitą darbą, kuriam teisė vairuoti transporto priemones nėra reikalinga). Pats Č. B. savo iniciatyva nusprendė išeiti iš darbo, o ne buvo atleistas darbdavių, o kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas šioje byloje, pareiškėjas turi teise naudotis specialiąja teise. Pasak Č. B., jis turi neįgalumą, todėl jam minėta teisė yra reikalinga, kad galėtų visapusiškai savimi pasirūpinti. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas serga tokiomis ligomis, dėl kurių jis savarankiškai negalėtų nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kitu būdu, o ne tik vairuodamas automobilį (pavyzdžiui, viešuoju transportu). Esant sudėtingesnei sveikatos būklei, Č. B. gali išsikviesti greitąją medicinos pagalbą. Tam tikri laikini sunkumai darbinantis ar dėl kitų kasdienių dalykų yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką (šiuo atveju – ne itin ilgą laiką), o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti, vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Pareiškėjas skunde akcentuoja kitas jo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (jis neturi priklausomybių, nėra registruotas priklausomybių ligų centre, nevengia savo kaip piliečio pareigų ir atsakomybes už visuomenės gerovę, t. y. aukoja vaikams, seneliams, Ukrainos Respublikai, gyvena sveikai, sportuoja, daug dirba), tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vien pareiškėjo kitoks manymas teismo neįpareigoja visiškai tenkinti pateiktą prašymą.

Č. B. skunde pateikiama eismo įvykių ir KET pažeidimų statistika Lietuvoje, taip pat nurodoma, kad administracinė atsakomybė už didžiausią pavojų keliančius KET pažeidimus eismo saugumui yra gerokai švelnesnė nei už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau vien tokie pareiškėjo teiginiai savaime nesudaro teisinio pagrindo apskritai jam neskirti administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustato sankcijas už atitinkamų administracinių nusižengimų padarymą, o pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą privalomas (t. y. bendra taisyklė – skiriamas) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Taigi įstatymų leidėjas šį administracinį nusižengimą priskiria prie pavojingesnių.

Visiškai tenkinti aptariamą Č. B. prašymą taip pat nesudaro pagrindo jo skunde cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra individualus klausimas.

Dėl nukentėjusiosios atstovo prašymo priteisti nukentėjusiajai išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti

ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

Byloje buvo pateiktas 2025 m. gegužės 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad A. Č. sumokėjo 200 Eur už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjui V. N..

Teismas , spręsdamas dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo administracinio nusižengimo byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Šioje byloje Č. B. skundu, be kita ko, prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o tai būtų turėję tiesioginės teisinės įtakos nukentėjusiosios A. Č. padėčiai, nes dėl nagrinėjamo įvykio buvo apgadintas jos automobilis. Taigi nukentėjusioji, siekdama apginti savo teises, pagrįstai naudojosi atstovo paslaugomis. Advokato padėjėjas dalyvavo viename 2025 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje, jis buvo pakankamai aktyvus užduodamas klausimus apklausiamiems asmenims, taip pat dalyvaudamas administracinio nusižengimo byloje kitais aspektais (pavyzdžiui, pateikdamas prašymą peržiūrėti policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašą).

Teismas neturi pagrindo teigti, kad prašoma priteisti suma (200 Eur) advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti yra aiškiai per didelė ir neproporcinga. Todėl ši pinigų suma A. Č. priteistina iš Č. B.. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis per tam tikrą laiką nesugebėti atlyginti nukentėjusiajai minėto proceso išlaidų dydžio.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Č. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3357-2025:

1) Č. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 mėnesiui;

2) Č. B. paskirtos galutinės administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą sumažinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiajai A. Č. priteisti iš Č. B. 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.