- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-14
- Bylos Nr.
- e2S-1026-886/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32016-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, R. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – R. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis D. B. (toliau – ir antstolis) pareiškimu (2025-11-17 CBP-31935) prašė R. B. skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 8 d., valstybės naudai.
2. Nurodė, kad Statybos inspekcija privalomuoju nurodymu įpareigojo žemės sklypo savininkę R. B. atlaisvinti naudojamą (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) valstybinės žemės plotą, pašalinant (demontuojant) įrengtas tvoras, pastatytus pastatus, pašalinti pasodintas tujas iš valstybinės žemės. Statybos inspekcija pranešė, kad 2025 m. lapkričio 10 d. atlikus patikrinimą nustatytas privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas. Antstolis 2025 m. lapkričio 14 d. surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą (2025-12-05 DOK-181347) prašė antstolio pareiškimą tenkinti ir, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti inspekcijos privalomąjį nurodymą dieną, valstybės naudai.
4. Nurodė, kad skolininkė neatliko visų privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl baudos jai skyrimo.
5. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu į pareiškimą (2025-12-11 DOK-184672) prašė pareiškimą atmesti; pripažinti, kad jos atlikti veiksmai rodo privalomojo nurodymo įvykdymą; alternatyviai – jei teismas nuspręstų, kad pažeidimai pašalinti pavėluotai, neskirti baudos arba skirti simbolinę vienkartinę baudą, atsižvelgiant į atliktų darbų mastą, objektyvias kliūtis (svetimą turtą) ir geranorišką bendradarbiavimą.
6. Nurodė, kad yra įvykdžiusi pačią sudėtingiausią Privalomojo nurodymo dalį – savo lėšomis pašalino visus statinius (ūkinį pastatą, pavėsinę, šiltnamį) ir didžiąją dalį tvorų. Anot suinteresuoto asmens, reikalavimas pašalinti likusius želdinius (tujas), susodintas ištisine linija, prieštarauja naujausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (2AT-4-654/2025), kurioje išaiškinta, jog pasodinta tujų gyvatvorė savaime nereiškia žemės užėmimo. Be to, dalis tvoros, kurią reikalaujama griauti, priklauso tretiesiems asmenims (kaimynams), todėl ji neturi teisės jos liesti. Suinteresuoto asmens R. B. teigimu, Statybos inspekcija atsisakė bendradarbiauti Privalomojo nurodymo vykdymo proceso metu, neteikė konsultacijų vietoje ir vykdė patikrinimus jai nedalyvaujant
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies. Skyrė suinteresuotam asmeniui R. B. vienkartinę 150 Eur dydžio baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 4 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1258 neįvykdymą, baudą skaičiuojant už laikotarpį nuo pareigos įvykdyti privalomąjį nurodymą atsiradimo dienos iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
8. Teismas, vertindamas prie 2025 m. lapkričio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtas nuotraukas pastebėjo, kad nuotraukose nėra užfiksuoti žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-961 nurodyti pažeidimai, kas leido daryti prielaidą, kad 2025 m. lapkričio 26 d. neplaninio patikrinimo metu ankstesnių nepašalintų pažeidimų nebebuvo ir Statybos inspekcijos atstovai užfiksavo tik naujus pažeidimus. Skolininkė žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-961 užfiksuotus pažeidimus (pilna apimtimi) faktiškai pašalino jau suėjus Privalomojo nurodomo Nr. ŽPN-1258 įvykdymo terminui.
9. Įvertinęs bylos medžiagą, susiklosčiusią individualią situaciją, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes (pažeidimo pobūdis nesukėlė neigiamų pasekmių (žalos)), aplinkybę, kad skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų privalomojo nurodymo įvykdymui ir iki jai nustatyto termino pabaigos pašalino didžiąją dalį pažeidimų, už antstolio reikalavimų nevykdymą vykdomoje byloje baudžiama pirmą kartą, į skolininkės turtinę padėtį (gaunamos pajamos siekia 463,77 Eur/mėn.), amžių, taip pat vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė tikslinga skirti 150 Eur vienkartinę baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu (2026-02-24 DOK-29393) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį, šalinant motyvus apie privalomojo nurodymo įvykdymą pilna apimtimi, o rezoliucinę dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Apeliantė nesutinka su nutarties motyvais, jog skolininkė žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-961 užfiksuotus pažeidimus (pilna apimtimi) faktiškai pašalino. Teismas, remdamasis išimtinai 2025 m. lapkričio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtomis nuotraukomis ir darydamas prielaidą, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. planiniu patikrinimu nustatytų ir nepašalintų pažeidimų jau nebebuvo, nutartimi padarė nepagrįstą išvadą, kad „Nagrinėjamu atveju skolininkė žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-961 užfiksuotus pažeidimus (pilna apimtimi) faktiškai pašalino jau suėjus Privalomojo nurodomo Nr. ŽPN-1258 įvykdymo terminui“.
10.2 Inspekcijos 2025 m. lapkričio 26 d. atliktas nesuformuotos valstybinės žemės, esančios šalia skolininkės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo, naudojimo neplaninis patikrinimas, kurio pagrindu surašytas 2025 m. gruodžio 5 d. Patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu nebuvo tikrinamas Žemės sklypas ir jo naudojimas iš Žemės sklypo pietvakarinės dalies. Akivaizdu, kad prie 2025 m. gruodžio 5 d. Patikrinimo akto esančiose nuotraukose negalėjo būti užfiksuotos nepašalintos tujos iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Iš 2025 m. gruodžio 5 d. Patikrinimo akto matyti, jog tikrinta nesuformuota valstybinė žemė iš Žemės sklypo šiaurės rytinės dalies ir fiksuoti nauji žemės naudojimo pažeidimai.
10.3 Iš prie 2024 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo akto esančios nustatytų faktinių aplinkybių schemos (1 pav.) matyti, kad valstybinėje žemėje iš žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje yra pasodinta tujų gyvatvorė. Ta pati tujų gyvatvorė yra fiksuota ir 2026 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akto nustatytų faktinių aplinkybių schemoje (2 pav.). Taigi iš valstybinės žemės, esančios žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, tujos nėra pašalintos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad 2025 m. lapkričio 26 d. neplaninio patikrinimo metu ankstesnių nepašalintų pažeidimų nebebuvo.
10.4 Inspekcijos pareigūnai atliko dar vieną patikrinimą vietovėje ir 2025 m. lapkričio 10 d. surašė aktą, kuriame konstatuota, kad „privalomasis nurodymas neįvykdytas. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė iš valstybinės žemės nepašalino visų tujų gyvatvorių, pašalino ne visas tvoras“. Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas pilna apimtimi, tą patvirtino ir pati skolininkė atsiliepime nurodydama, jog „savo lėšomis pašalinau <...> didžiąją dalį tvorų“, „Aš palikau dvi tujų atkarpas (12,62 m ir 25,78 m), kurios veikia kaip apsauginė juosta nuo gatvės triukšmo ir dulkių“.
10.5 Duomenų patvirtinančių, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, byloje nėra. Pagal Priežiūros įstatymą ir Inspekcijos patvirtintas Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisykles (Taisyklių 50.3 papunktis) tik Inspekcija turi monopolinę teisę konstatuoti privalomojo nurodymo įvykdymo faktą.
10.6 Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados turi reikšmės ne tik šios bylos išsprendimui ir baigčiai, bet ir byloje dalyvaujančių asmenų santykiams ateityje, nes pasibaigus teismo procesui šioje byloje, asmenys savo teises ir pareigas galės (turės) įgyvendinti (vykdyti) paisydami šioje byloje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o kilus naujam ginčui, Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados gali turėti prejudicinę ir res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą (2026-03-13 DOK-38121) prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1 Apeliantė 2025 m. lapkričio mėnesį atlikusi naują patikrinimą ir gruodžio mėnesį surašiusi naują privalomąjį nurodymą dėl tariamų naujų pažeidimų toje pačioje teritorijoje, objektyviai patvirtino senojo nurodymo įvykdymą, kadangi naujausiame akte senieji privalomojo nurodymo pažeidimai (kaip tebesitęsiantys) nebuvo fiksuoti.
11.2 Reikalavimas šalinti likusius želdinius (tujas), kurie nesudaro uždaro kontūro ir netrukdo visuomenei naudotis valstybine žeme, iš esmės prieštarauja naujausiai Kasacinio teismo praktikai, kurioje aiškiai pasisakyta, jog tokie želdiniai nelaikytini savavališku žemės užėmimu. Skolininkė R. B. šiuo metu yra pašalinusi ir likusias tujas.
11.3 Inspekcija nebendradarbiavo, neatvyko į vietos apžiūrą, nors atstovas buvo informuotas apie pašalintus pažeidimus. Toks pasyvumas sukūrė teisinį neapibrėžtumą. Asmuo, pašalinęs visus jam nuosavybės teise priklausiusius statinius ir tvoras, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad PN iš esmės įvykdytas. Nepaisant to, Inspekcija 2025 m. rugpjūčio 1 d., asmeniui nedalyvaujant, surašė aktą, kuriame formaliai konstatavo, kad nurodymas „neįvykdytas“, visiškai ignoruodama ir nefiksuodama tų 95 procentų darbų, kurie jau buvo atlikti. Inspekcija 2025 m. lapkričio 10 d. surašė dar vieną aktą, vėl pakartodama tą pačią formalią išvadą vien dėl likusių tujų ir kaimyno tvoros.
11.4 Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad tik Inspekcija turi teisę konstatuoti privalomojo nurodymo įvykdymo faktą. Tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą apribojimą. Nors Inspekcija teigia, kad 2025 m. lapkričio 26 d. patikrinimas buvo neplaninis ir skirtas tik tariamiems naujiems pažeidimams fiksuoti, teismas padarė esminę ir teisingą loginę išvadą: „<...> nuotraukose nėra užfiksuoti žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-961 nurodyti pažeidimai, kas leidžia daryti prielaidą, kad 2025 m. lapkričio 26 d. neplaninio patikrinimo metu ankstesnių nepašalintų pažeidimų nebebuvo“. Teismas turėjo visišką diskrecijos teisę konstatuoti, kad pirminis privalomasis nurodymas Nr. ŽPN-1258 buvo faktiškai įvykdytas.
11.5 Inspekcija atskirajame skunde argumentuoja, kad 2025 m. lapkričio 26 d. patikrinimas apėmė tik šiaurės rytinę dalį, o ne pietvakarinę, kur buvo likusios tujos. Tačiau šis argumentas yra perteklinis formalizmas. Teismas vertino privalomojo nurodymo esmę - valstybinės žemės atlaisvinimą nuo uždaro kontūro ir pastatų. Pašalinus visus suinteresuotam asmeniui priklausančius statinius ir 105 metrus tvoros, žemė buvo grąžinta visuomenės naudojimui. Teismas nepaneigė, kad kelios tujos liko, tačiau, remdamasis teisingumo ir proporcingumo principais, įvertino, kad šis minimalus likutis nesudaro pagrindo laikyti viso kompleksinio nurodymo neįvykdyto, juolab, kad tų tujų buvimas nelaikytinas pažeidimu.
11.6 2025 m. spalio 16 d. suinteresuotas asmuo (skolininkė) pateikė antstoliui nuotraukas, patvirtinančias, kad statiniai ir augalai pašalinti, valstybinė žemė atlaisvinta. Atitinkamai, antstolis, turėdamas pareigą fiksuoti faktines aplinkybes, privalėjo pats nuvykti į vietą, surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir priimti objektyvų sprendimą dėl nurodymo įvykdymo. Gavęs šališką Inspekcijos aktą, antstolis mechaniškai surašė Sprendimų neįvykdymo aktą Nr. S-25-35-45886 ir kreipiasi į teismą dėl baudos skyrimo.
11.7 Vienas iš stipriausių faktinių ir teisinių argumentų, visiškai paneigiančių Inspekcijos atskirojo skundo logiką, yra pačios Inspekcijos veiksmai, atlikti 2025 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Šie veiksmai objektyviai patvirtina, kad senasis privalomasis nurodymas Nr. ŽPN-1258 buvo įvykdytas. Atlikdama išsamų teritorijos patikrinimą ir surašydama visiškai naują administracinį aktą dėl tos pačios teritorijos, Inspekcija neįtraukė, neperkėlė ir nekonstatavo jokių senajame privalomajame nurodyme (Nr. ŽPN- 1258) išvardintų pažeidimų tęstinumo. Suponuoja teisinę prezumpciją, kad ankstesni reikalavimai, susiję su tos teritorijos atlaisvinimu nuo senųjų objektų, yra įvykdyti.
11.8 Apeliantės argumentas, kad 2025 m. lapkričio 26 d. patikrinimo metu nebuvo tikrinama ta sklypo dalis, kurioje liko tujos (pietvakarinė), yra nepagrįstas. Valstybinės žemės kontrolė privalo būti vykdoma kompleksiškai. Valstybės institucija negali piktnaudžiauti savo įgaliojimais dirbtinai skaidydama vieno nedidelio sklypo prieigų patikrinimus į atskirus segmentus. Teisiškai vertinant, naujo privalomojo nurodymo (ŽPN-3342) priėmimas, nereikalaujant jame pašalinti senajame nurodyme (ŽPN-1258) numatytų objektų, objektyviai liudija, kad ankstesnio nurodymo dalykas išnyko.
11.9 Skolininkė niekada neneigė, kad pašalinusi beveik 57 metrus tujų, ji paliko dvi nedideles atkarpas (12,62 m ir 25,78 m) palei (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios tarnauja išimtinai kaip ekologinė, apsauginė želdinių juosta nuo gatvės triukšmo ir dulkių. Pažymėtina, kad šiuo metu ir šios tujos yra pašalintos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-654/2025 pasisakė, kad „Tujos yra pasodintos vienoje eilėje ir nesudaro prie B. M. sklypo prijungtos uždaros teritorijos, kuri galėtų būti vertinama kaip B. M. priklausančio sklypo tęsinys ar jo išplėtimas. Pasodintos tujos netrukdo kitiems asmenims pro jas praeiti, todėl nevertinamos kaip aptveriančios svetimos žemės dalį. Šie motyvai rodo, kad pasodindama tujas B. M. savavališkai žemės neužgrobė...“ Nagrinėjamu atveju dvi tujų eilė nesudaro uždaros teritorijos, neriboja patekimo į valstybinę žemę, netrukdo praeiti pėstiesiems, kaimynams ar juo labiau valstybės pareigūnams. Panaikinus tvoras, išnyko ir „žemės užėmimo“ elementas. Likusios tujos tapo tiesiog pavieniais biologiniais objektais, želdiniais, augančiais atviroje valstybinėje žemėje, kurie neapriboja valstybės galimybių naudotis šiuo turtu. Pagal aukščiau pacituotą Kasacinio teismo praktiką, tokie želdiniai nelaikytini savavališku žemės užgrobimu.
11.10 R. B. neturi nei juridinio, nei faktinio pagrindo, įgaliojimų ar teisės savavališkai griauti ar naikinti kaimynui priklausančios tvoros, net jei ši fiziškai stovi valstybinėje žemėje. Reikalavimas skolininkei nugriauti kaimyno tvorą yra objektyviai neįvykdomas.
11.11 Apeliantė iš esmės siekia, kad teismas ateityje galėtų skirti tęstines, periodines baudas. Vėlavimą pašalinti paskutinius elementus (vynuoges su atramomis) lėmė išimtinai pačios valstybės institucijos (Inspekcijos) nebendradarbiavimas ir atsisakymas konsultuoti asmenį vietoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
13. Atskiruoju skundu siekiama pašalinti motyvuojamąją pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas įvertinęs prie 2025 m. lapkričio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtas nuotraukas ir nustatęs, kad jose nėra užfiksuoti žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-961 nurodyti pažeidimai, darė prielaidą, kad 2025 m. lapkričio 26 d. neplaninio patikrinimo metu ankstesnių nepašalintų pažeidimų nebebuvo ir Statybos inspekcijos atstovai užfiksavo tik naujus pažeidimus.
14. Atskiruoju skundu nekeliamas klausimas dėl paskirtos baudos pagrįstumo ir jos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ir jo nevertina.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
15. Statybos inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. rugsėjo 19 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), žemės naudojimo planinį patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-961. Patikrinimo akte užfiksuota, kad ginčo žemės sklypo savininkai savo žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. už ginčo žemės sklypo ribų šiaurinėje, rytinėje bei pietvakarinėje dalyse naudoja (neturėdami valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) aptvertus 581 kv. m (482 kv. m ir 99 kv. m) bei 1607 kv. m valstybinius žemės plotus. Aptverti valstybiniai žemės plotai naudojami kaip vientisas masyvas su ginčo žemės sklypu. Valstybinėje žemėje įrengtos tvoros su vartais, pasodintos tujos, pastatyti statiniai. Valstybinėje žemėje įrengtų tvorų ilgiai: – 129,62 m (schemoje 16-17-18-19-20-7-6 linija), 31,85 m (schemoje 16-17-18-19-20-7-6 linija), 87,83 m (schemoje 10-11-12-13-14, 16-9 linijos. Pažeidimai užfiksuoti foto nuotraukomis bei pažymėti nustatytų faktinių aplinkybių schemoje. Statybos inspekcija R. B., kaip ginčo žemės sklypo savininkei, surašė 2024 m. spalio 4 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1258, kuriuo nurodė iki 2025 m. vasario 19 d. atlaisvinti naudojamą (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 581 kv. m. (482 kv. m ir 99 kv. m) valstybinės žemės plotą, pašalinant (demontuojant) įrengtas 31,85 m. ir 87,83 m. ilgio tvoras, pastatytus pastatus, pašalinant pasodintas tujas iš valstybinės žemės (DOK-181347).
Žemesnės instancijos teismas
16. R. B. prašymu Statybos inspekcija 2025 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. RE-263 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2025 m. liepos 8 d.
17. Statybos inspekcija atlikusi patikrinimą, 2025 m. rugpjūčio 1 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo aktą Nr. RE-1307, kuriame konstatavo, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, ginčo žemės sklypo bendrasavininkas iš valstybinės žemės nepašalino metalo tinklo tvoros, naudojamo žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, tvoros bei tujų palei (duomenys neskelbtini) g. (DOK-181347).
18. Statybos inspekcija 2025 m. rugsėjo 16 d. prašymu Nr. 2D-23429 kreipėsi į antstolį dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo.
19. Antstolis 2025 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. S-25-35-38407 priėmė Privalomąjį nurodymą vykdyti.
20. 2025 m. spalio 16 d. Statybos inspekcija gavo elektroninį laišką iš antstolio, kuriuo antstolis persiuntė skolininkės pateiktas nuotraukas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo ir prašė informuoti, ar Privalomasis nurodymas Nr. ŽPN-1258 yra įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje, 2025 m. lapkričio 10 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-2198, kuriame konstatavo, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, t. y. skolininkė iš valstybinės žemės nepašalino visų tujų gyvatvorių, pašalino ne visas tvoras (DOK-181347).
22. Antstolis vykdomojoje byloje 2025 m. lapkričio 14 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-35-45886, kurį perdavė teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl atskirojo skundo argumentų
25. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai 2025 m. lapkričio 26 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtomis nuotraukomis ir darydamas prielaidą, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. planiniu patikrinimu nustatytų ir nepašalintų pažeidimų jau nebebuvo, nutartimi padarė nepagrįstą išvadą, kad „Nagrinėjamu atveju skolininkė žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-961 užfiksuotus pažeidimus (pilna apimtimi) faktiškai pašalino jau suėjus Privalomojo nurodomo Nr. ŽPN-1258 įvykdymo terminui“. Taip pat nurodo, kad iš prie 2024 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo akto esančios nustatytų faktinių aplinkybių schemos (1 pav.) matyti, kad valstybinėje žemėje iš žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje yra pasodinta tujų gyvatvorė. Ta pati tujų gyvatvorė yra fiksuota ir 2026 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akto nustatytų faktinių aplinkybių schemoje (2 pav.). Taigi iš valstybinės žemės, esančios žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, tujos nėra pašalintos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad 2025 m. lapkričio 26 d. neplaninio patikrinimo metu ankstesnių nepašalintų pažeidimų nebebuvo.
26. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apeliantės nurodomus argumentus.
27. Galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019).
28. Paminėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tiek skundžiant teismo procesinį sprendimą, tiek ginčijant tik motyvuojamąją tokio sprendimo dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar atitinkama jo motyvų dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, kad teismo procesinis sprendimas ar tam tikri sprendimo motyvai jam yra nepalankūs, galintys sukelti nepageidaujamas ar neigiamas teisines pasekmes.
29. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019 23, 24 punktai; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Nagrinėjamu atveju teisingas aplinkybių dėl privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo faktas daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms ir asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas privalomasis nurodymas jį įvykdyti; ir asmeniui, kuris atsakingas už privalomojo nurodymo vykdymo priežiūrą nustatyti ar jis (ne)įvykdytas, ir sukurti teisinius padarinius ateityje, t. y. vykdyti arba nevykdyti privalomąjį nurodymą.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prie 2025 m. lapkričio 26 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. ŽPA2-1142 pridėtas nuotraukas nustatė, kad nuotraukose nėra užfiksuoti žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-961 nurodyti pažeidimai, ir darė prielaidą, kad 2025 m. lapkričio 26 d. neplaninio patikrinimo metu ankstesnių nepašalintų pažeidimų nebebuvo ir Statybos inspekcijos atstovai užfiksavo tik naujus pažeidimus.
32. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai tokią pirmosios instancijos teismo padarytą prielaidą paneigia. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių schemas, pateiktas prie patikrinimo akto Nr. ŽPA2-961 (DOK-181347) ir patikrinimo akto Nr. ŽPA2-1142 (DOK-17024), akivaizdu, kad buvo likusi dalis nepašalintų tujų gyvatvorės (žymėjimas schemose nesiskiria) ir tvoros (patikrinimo akto Nr. ŽPA2-961 schemos 12-13-14 taškai, kurie sutampa su patikrinimo akto Nr. ŽPA2-1142 schemoje pateiktu žymėjimu). Pirmosios instancijos teismas, šių duomenų neįvertindamas, nepagrįstai motyvuose darė prielaidą, kad 2025 m. lapkričio 26 d. neplaninio patikrinimo metu ankstesnių nepašalintų pažeidimų nebebuvo ir Statybos inspekcijos atstovai užfiksavo tik naujus pažeidimus, todėl yra pagrindas šiuos motyvus pašalinti iš motyvuojamosios teismo nutarties dalies.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Atskiruoju skundu nekeliant klausimo dėl paskirtos baudos pagrįstumo ir jos dydžio, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė prielaidą, kad 2025 m. lapkričio 26 d. neplaninio patikrinimo metu ankstesnių nepašalintų pažeidimų nebebuvo ir Statybos inspekcijos atstovai užfiksavo tik naujus pažeidimus, todėl šis motyvas šalinamas iš motyvuojamosios teismo nutarties dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
36. Kadangi bylos išnagrinėjimo materialinis teisinis rezultatas lieka iš esmės nepakitęs, bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui R. B. neatlyginamos ir nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties motyvuojamosios dalies 17 punkto šiuos motyvus: „Vertinant prie 2025 m. lapkričio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtas nuotraukas pastebėtina, kad nuotraukose nėra užfiksuoti žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-961 nurodyti pažeidimai, kas leidžia daryti prielaidą, kad 2025 m. lapkričio 26 d. neplaninio patikrinimo metu ankstesnių nepašalintų pažeidimų nebebuvo ir Statybos inspekcijos atstovai užfiksavo tik naujus pažeidimus.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.