Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimt) parų arešto bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (veika dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika dėl „(duomenys neskelbtini)“) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, skirta subendrinta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė su 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąją L. M. neišeiti iš namų nuo 6.00 val. iki 23.00 val.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir F. D., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su F. D. nuotrauka, įrašydama R. T. anketinius duomenimis, kurią ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje perdavė F. D.;

1.2. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrus dokumentus – nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus su R. T. asmens duomenimis, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje perdavė F. D.;

1.3. veikdama kartu su F. D., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje, F. D. perdavė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. T. vardu, su F. D. nuotrauka, kurią, kaip jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, jos, L. M., nurodymu, F. D. 2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 11.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė darbuotojai ir taip ją suklaidinęs, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią buvo pajungtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lizingo būdu įgijo telefoną ,,Apple iPhone 11 Pro 64 GB“– 1 028,92 Eur vertės; po to F. D. įgytą telefoną ,,Apple iPhone 11 Pro“ tą pačią dieną perdavė jai, L. M., tokiu būdu ji apgaule savo ir F. D. naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 1 028,92 Eur vertės – turtą;

1.4. veikdama kartu su F. D., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą turtą, kai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje F. D. perdavė suklastotus dokumentus su R. T. asmens duomenimis: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su F. D. nuotrauka, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus, kuriuos, L. M. nurodymu, F. D. 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 10.24 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė darbuotojai ir taip ją suklaidinęs, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią buvo pajungtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lizingo būdu įgijo telefoną „Huawei P30 Lite 128 GB DS Midnight Black (MAR – LX1A)“ 198 Eur vertės; po to F. D. įgytą telefoną ,,Huawei P30 Lite 128 GB DS Midnight Black (MAR - LX1A)“ tą pačią dieną perdavė L. M., tokiu būdu ji apgaule savo ir F. D. naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 198 Eur vertės – turtą;

1.5. veikdama kartu su F. D., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą turtą, kai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje F. D. perdavė suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. T. vardu su F. D. nuotrauka, kaip jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, kurią, jos, L. M., nurodymu, F. D. 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 16.19 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikė banko „(duomenys neskelbtini) partnerio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir taip ją suklaidinęs, su „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tikslinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam buvo suteiktas – 1 698,73 Eur vartojimo kreditas prekėms – elektriniam paspirtukui „Beaster Scooter BS10, 2000 W, 60 V 26 Ah“ ir epiliatoriui „Panasonic ESEL9AS503“ įsigyti; po to F. D. įgytą elektrinį paspirtuką „Beaster Scooter BS10, 2000 W, 60 V 26 Ah“ ir epiliatorių „Panasonic ESEL9AS503“ tą pačią dieną perdavė jai, L. M., tokiu būdu ji apgaule savo ir F. D. naudai įgijo svetimą „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 1 698,73 Eur vertės – turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Aptartos baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendis skundžiamas įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu. L. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino abejonių, nukrypo nuo principo in dubio pro reo (visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai), dėl to nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors jokių objektyvių L. M. kaltę dėl dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadų dėl L. M. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas motyvus, apeliantės skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

8. Vertinant apeliantės skundo argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo bei nepagrįsto nuteisimo visų pirma pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnio 4 dalyje. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis, tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-333/2003). Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo.

11. Šioje byloje yra aktualus BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis – netikro dokumento pagaminimas. L. M. buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę ir nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą bei pajamų mokesčio deklaraciją. Baudžiamajame įstatyme netikro dokumento sąvoka neapibrėžta, taip pat neatskleistas pagaminimo, kaip vieno iš alternatyvių, baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnį užtraukiančių veiksmų, turinys. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad netikru dokumentu paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir panašiai. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Netikro dokumento pagaminimas tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-689/2019).

12. Pirmosios instancijos teismas L. M. kaltės neigimą vertino kaip jos siekį išvengi baudžiamosios atsakomybės ir skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nors L. M. savo kaltės dėl dokumentų suklastojimo nepripažino, jos kaltę įrodo kiti bylos įrodymai. Vis tik iš nuosprendžio motyvų nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, kad L. M. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 300 straipsnio 1, 2 dalyse. Kaip nurodyta pirmiau, L. M. kaltinimas buvo pareikštas ir ji pagal BK 300 straipsnio 1, 2 dalis buvo pripažinta kalta dėl to, kad pagamino netikrus dokumentus. Taigi teismas, konstatuodamas, kad L. M. padarė šias nusikalstamas veikas, tokią išvadą turėjo pagrįsti teisimajame posėdyje ištirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertintais įrodymais, kurių, kaip įrodančių nuteistosios kaltę, vertinimo motyvus turėjo nurodyti nuosprendyje, kaip tai numatyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose. Tačiau nuosprendžio turinys suponuoja, kad L. M. dalyvavimas padarant BK 300 straipsnio sudėties požymius atitinkančią nusikalstamą veiką buvo preziumuotas, kadangi įrodymams keliamus reikalavimus atitinkantys duomenys, patikimai įrodantys, jog L. M. pagamino netikrus dokumentus, nuosprendyje nenurodyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad L. M. pagal byloje pareikštą kaltinimą dėl BK 300 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikaltimų padarymo pripažinta kalta ir nuteista nepagrįstai, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, patikimai įrodančių, kad L. M. suklastojo kaltinime nurodytus netikrus dokumentus, t. y. neįrodyta, kad savo veiksmais ji realizavo vieną iš BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančių alternatyvių požymių – pagamino netikrą dokumentą.

14. Iš tikrųjų, 2021 m. kovo 15 d. atlikus kratą L. M. bute (duomenys neskelbtini) bei gyvenamosiose patalpose, buvo surasta ir paimta individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 911251 (3 t., b. l. 118–122). Ši kratos metu paimta pažyma buvo apžiūrėta kartu su nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymomis Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) (R. T. vardu) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiųsta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (D. L. vardu), apžiūra užfiksuota 2021 m. gegužės 4 d. apžiūros protokole (3 t., b. l. 1–9). Iš apžiūros protokolo matyti, kad pažymose su R. T. ir D. L. duomenimis skiriasi tik pažymų numeris, identifikacinis numeris bei suformavimo laikas, pažymų forma ir kiti turinio duomenys identiški. Tačiau pirmiau nurodytos, D. L. vardu surašytos individualios veiklos vykdymo pažymos suradimo L. M. namuose faktas savaime niekaip neįrodo, kad L. M. suklastojo (pagamino) kaltinime nurodytus netikrus dokumentus – asmens tapatybės kortelę, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą bei pajamų mokesčio deklaraciją su R. T. duomenimis, o jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad L. M. įvykdė dokumentų klastojimo veiką (juos pagamindama), byloje nėra.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, daro išvadą, kad šioje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nebuvo neginčijamai įrodyta, kad L. M. suklastojo dokumentus, kurie buvo panaudoti sukčiavimo veikoms daryti. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra neabejotinų ir patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog kaltinime nurodytus dokumentus, juos pagamindama, suklastojo L. M.. Nors L. M. namuose kartos metu buvo rastas tokios pačios rūšies dokumentas, koks buvo panaudotas sukčiavimo nusikaltimui daryti (individualios veiklos vykdymo pažyma), vien šios aplinkybės nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, o kitų šią faktinę aplinkybę patikimai įrodančių duomenų byloje nėra.

17. Kaip minėta, asmuo gali būti pripažintas kaltu tik esant neabejotinų jo kaltės įrodymų. Baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Toks vertinimas suformuotas ir nuoseklioje kasacinėje praktikoje, pagal kurią kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

18. Pirmiau nurodytų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nesilaikė, išvadų, kad L. M. pagamino netikrus dokumentus, teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintais įrodymais nepagrindė, rėmėsi iš esmės tik prielaida, kad kratos metu surasta individualios veiklos vykdymo pažyma su D. L. anketiniais duomenimis įrodo, jog asmens tapatybės kortelę, individualios veiklos vykdymo pažymą bei pajamų mokesčio deklaraciją su nukentėjusiojo R. T. duomenimis, suklastojo būtent L. M.. Neteisingas byloje surinktų įrodymų vertinimas lėmė, kad L. M. nepagrįstai buvo pripažinta kalta ir nuteista dėl BK 300 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikaltimų padarymo, nes jos dalyvavimas padarant šias nusikalstamas veikas byloje neįrodytas. Konstatavus šią išvadą, L. M. pagal BK 300 straipsnio 1, 2 dalis išteisinama. Vis tik tai nesudaro pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 182 straipsnio 3 dalyje padarymo.

19. BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, kuris objektyviai pasireiškia alternatyviomis veikomis. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas, be kita ko, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Apgaulės būdu savo ar kitų naudai įgijus nedidelės vertės svetimą turtą, baudžiamoji atsakomybė taikoma pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir tokia veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-303-693/2019, 2K-108-788/2018 ir kt.).

20. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas ir įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 1, 3 dalis, faktines aplinkybes, L. M. sukčiavimas pasireiškė tuo, kad ji, veikdama su F. D., apgaulės būdu savo ir F. D. naudai įgijo svetimą (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) turtą – du mobilaus ryšio telefonus, elektrinį paspirtuką ir epiliatorių, svetimo turto apgaulės būdu įgijimui panaudojant suklastotus dokumentus (asmens tapatybės kortelę, individualios veiklos vykdymo pažymą bei pajamų mokesčio deklaraciją su kitos asmens – nukentėjusiojo R. T. – duomenimis). Šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, pagal kurią tokiu atveju, jeigu kaltininkas pats neklastoja, o tik pasinaudoja suklastotu dokumentu, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėtį, kaip nusikaltimo padarymo būdas, kaip priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2009). Taigi, nors L. M. dėl BK 300 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikaltimų padarymo išteisinama, jos atlikti veiksmai – suklastotų dokumentų panaudojimas, įeina į sukčiavimo sudėtį, o dėl L. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1, 3 dalis teisingumo bei kaltės padarius šias nusikalstamas veikas įrodytumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

21. Apeliaciniame skunde L. M., kaip minėta, su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jos kaltės padarius BK 182 straipsnio 1, 3 dalyje numatytas nusikaltimas veikas, nesutinka, tvirtindama, kad jokių jos kaltės įrodymų byloje nėra, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis bei F. D., kuris apeliantę apkalbėjo, parodymais, įrodymai įvertinti nesilaikant BPK reikalavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors L. M. savo kaltės dėl sukčiavimo, apgaulės būdu įgyjant svetimą turtą, nepripažino, tvirtino, kad apie vykdomas nusikalstamas veikas nieko nežinojo, su jomis niekaip nėra susijusi, šią apeliantės versiją patikimai paneigia kiti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kuriais remdamasis padarė pagrįstas, byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kad L. M., veikdama kartu su F. D., apgaulės būdu įgijo svetimą turtą ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) bei 182 straipsnio 3 dalyje.

22. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, kad L. M. dalyvavimą sukčiavimo nusikalstamose veikose bei jos kaltę visų pirma įrodo kito kaltinamojo (nuteistojo) F. D. parodymai. Skunde tvirtinama, kad F. D. parodymai nenuoseklūs, nelogiški, prieštaringi tarpusavyje, taip pat prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams, tačiau tokie skundo argumentai nėra pagrįsti.

23. Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu F. D. kaltę pripažino ir parodė, kad suklastotus dokumentus gavo iš L. M., kuriai prieš jų gavimą buvo davęs savo asmens tapatybės kortelę. Iš L. M. gautoje asmens tapatybės kortelėje buvo jo nuotrauka, bet duomenys kito asmens – R. T., kurio nepažįsta. Šio asmens duomenys buvo ir individualios veiklos vykdymo pažymoje bei deklaracijoje. F. D. parodė ir tai, kad L. M. sakė, kad bus galimybė užsidirbti paimant prekes lizingu. Pirkti mobilaus ryšio telefonus, kitas prekes (elektrinį paspirtuką, epiliatorių) vyko kartu su L. M., sutartis dėl mobilaus ryšio telefonų pasirašė jis (F. D.), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ėjo kartu su L. M., visas lizingu įgytas prekes atidavė jai, gavo atlygį, pinigus atvežė L. M. su D. Š.. Imti prekes lizingu važiavo trise, kartu su juo (nuteistuoju) važiavo L. M., vežė D. Š.. Parodė ir tai, kad papildomus dokumentus dėl galimybės įsigyti prekes lizingu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė iš R. T. vardu sukurto elektroninio pašto adreso. Skelbimą dėl elektrinio paspirtuko pardavimo į portalą www.skelbiu.lt įdėjo vykdydamas paliepimą, skelbimo dėl mobilaus ryšio telefono „HuaweiP30 lite“ pardavimo į www.skelbiu.lt skelbimų portalą jis nekėlė, apie šio telefono likimą nieko nežino ir atlygio už šį telefoną negavo (5 t., b. l. 56–58, 140,141).

24. Pirmiau aptarti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme duoti nuteistojo F. D. parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių nesiskiria nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs, neprieštaringi, pakankamai išsamūs ir logiški. Sutiktina su apeliante, kad vieno bendrakaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kito nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės savaime neįrodo. Taip pat teisingai nurodyta ir tai, kad bendrakaltinamojo parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, kadangi toks asmuo, priešingai, negu liudytojas, neturi pareigos sakyti tiesą, jam netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Vis tik priešingai, negu tvirtinama skunde, vertinant F. D. parodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

25. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas F. D. parodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino nuteistojo skirtingu proceso metu duotų parodymų turinį, jų nuoseklumą, logiškumą, atitikimą tarpusavyje, taip pat palygino su kitais bylos įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, kad F. D. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nekito, buvo nuoseklūs, be esminių prieštaravimų, dėl to jais netikėti nėra objektyvaus pagrindo. F. D. nuo pats ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę bei esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pripažino, atsakomybės išvengti ar ją perkelti kitiems asmenims nebandė, apie savo atliktus veiksmus davė nuoseklius, konkrečius parodymus, be kita ko atskleisdamas ir L. M. vaidmenį padarant sukčiavimo nusikalstamas veikas. Šioje dalyje nuteistojo parodymai viso proceso metu taip pat buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Taigi atmetami, kaip nepagrįsti, apeliantės argumentai dėl F. D. parodymų nenuoseklumo, prieštaringumo bei siekio ją apkaltinti melagingai apkalbant.

26. Nors L. M., kaip minėta, dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme kategoriškai neigė ir kaltės nepripažino, jos versiją, be jau aptartų F. D. parodymų, paneigia liudytojo G. M. parodymai, kad buvo atvažiavusi L. M. su broliu (D. Š.) ir išsivežė F. D., grįžęs F. D. sakė, kad buvo išvažiavęs su Laima, yra buvę, kad L. M. buvo užėjusi ir į namus (5 t., b. l. 111, 112); liudytojų A. G. ir S. M. parodymai, kad į parduotuvę atėjo vyras ir moteris, vyras buvo gerokai vyresnis už moterį, moteris buvo tamsių plaukų, norėjo įsigyti elektrinį paspirtuką, tačiau forminant lizingą, trūko dokumentų, tie patys asmenys buvo atėję dar du kartus, trečią kartą lizingas buvo suteiktas, moteris ėjo rinktis prekių, dar išsirinko epiliatorių, lizingą formino vyras (5 t., b. l. 109, 110). Šį vyrą liudytoja A. G. atpažino kaip F. D. (1 t., b. l. 182–186). L. M. iškeltai versijai prieštarauja ir ją paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpintas skelbimas dėl naujo mobilaus ryšio telefono „HuaweiP30 lite“ (būtent toks telefonas buvo apgaulės būdu įgytas iš UAB „(duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 20 d.), registruoto vartotojo telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta byloje, priklauso L. M. (4 t., b. l. 94), kuriai priskirtas IP adresas atitinka skelbimo dėl mobilaus ryšio telefono „HuaweiP30 lite“ pardavimo IP adresą (2 t., b. l. 140–150, 153–156). Šie įrodymai ne tik paneigia nuteistosios L. M. parodymus, kuriais ji neigia kaltę, bet ir patvirtina nuoseklius nuteistojo F. D. parodymus dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, aptartus šio nuosprendžio 23 punkte.

27. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios L. M. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius akcentavo aplinkybę, kad šioje byloje vertinamų nusikalstamų veikų metu L. M. buvo šviesiais plaukais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja savo parodymuose minėjo tamsiaplaukę moterį. Gynėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių iš viso nepasisakė arba jas tyčia nutylėjo. Iš tikrųjų nuosprendyje ši aplinkybė nebuvo vertinta, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad į bylą pateiktos L. M. nuotraukos savaime neįrodo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu L. M. plaukai buvo šviesūs, o ne tamsios spalvos, kaip nurodė liudytoja ir kaip teigė F. D.. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistosios gynėjo pateiktose nuotraukose (atspausdintose kopijose) (5 t., b. l. 164, 165) yra parašyta jų padarymo (fotografavimo) data (2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d.), objektyviai, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, šių nuotraukų padarymo laikas nėra nustatytas ir užfiksuotas. Be to, šiose nuotraukose advokato nurodytas jų padarymo laikas neapima byloje analizuojamų nusikaltimų laiko (nusikalstamos veikos padarytos 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d.; nuotraukose nurodytos datos 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d.). Taigi vertinti šias nuotraukas, kaip atitinkančias įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus, ir neabejotinai įrodančias, kad L. M. kartu su F. D. sukčiavimo nusikalstamų veikų nepadarė, nėra pagrindo. Tiek F. D., tiek kaip liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja S. M., kurios asmeninis suinteresuotumas šioje byloje nenustatytas (liudytoja nei su vienu iš nuteistųjų nėra pažįstama), parodė, kad šiai bylai aktualiu laiku L. M. (liudytojos parodymais – į parduotuvę su vyresniu vyru atėjusi jaunesnė moteris) buvo tamsiais plaukais. Įvertinus paminėta, advokato pateiktų nuteistosios nuotraukų (jų kopijų) neįvertinimas skundžiamame nuosprendyje nelaikytinas aplinkybe, sutrukdžiusia teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį dėl L. M. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1, 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.

28. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad šios bylos tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, kad buvo pažeista nuteistosios teisė į gynybą, tačiau kuo pasireiškė tyrimo neišsamumas, neobjektyvumas, nuteistosios galimybės pasinaudoti teise į gynybą suvaržymas, skunde nėra konkretizuota, kaip ir nenurodyti objektyvūs faktiniai duomenys, kurie šiuos teiginius pagrįstų. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu L. M. buvo išaiškintos jos procesinės teisės, tarp jų ir teisė turėti gynėją 4 t., b. l. 61, 63, 71), šia teise L. M. pasinaudojo, ją gynė advokatas Arnoldas Blaževičius, kurias dalyvavo su L. M. atliekamuose proceso veiksmuose, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tiek nuteistoji, tiek jos gynėjas turėjo galimybę naudotis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisėmis ir jomis aktyviai naudojosi. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistosios teisė į teisminę gynybą buvo pažeista. Dėl tyrimo neišsamumo, neobjektyvumo visų pirma pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo. Šiuo atveju duomenų, kuriais remiantis buvo padarytos pagrįstos išvados dėl L. M. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1, 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, byloje surinkta pakankamai, šie duomenys skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti ir teisingai įvertinti. Todėl vien aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir nagrinėjant bylą teisme ne visi gynybos prašymai dėl duomenų gavimo buvo patenkinti, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad šios bylos tyrimas buvo neišsamus ir neobjektyvus.

29. Apibendrinant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. M. kalta dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 1, 3 dalį, padarymo, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Nuteistosios L. M. versija, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų ji nepadarė, kad buvo melagingai apkalbėta nuteistojo F. D., yra paneigta pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirtais ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintais įrodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo ir kuriuos sujungus į vientisą loginę grandinę nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad L. M., veikdama kartu su F. D., apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, panaudodama suklastotus dokumentus. Nors apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinkama, nesutikimas iš esmės yra paremtas tik apeliantės nuomone, kaip turėjo būti įvertinti byloje surinkti įrodymai ir kokios išvados jais remiantis turėjo būti padarytos, tačiau teisiniai argumentai, pagrindžiantys įrodymų vertinimo neatitikimą BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams, nėra nurodyti. Skundas pagrįstas bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais dėl neteisingo įrodymų vertinimo, kurių jokie objektyvūs duomenys (faktai) nepatvirtina.

30. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sutrukdžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nuosprendžio dalis dėl L. M. pripažinimo kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1, 3 dalyse, paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti nuosprendį dėl nuteistajai paskirtos bausmės, kadangi nuosprendžio motyvai patvirtina, jog skirdamas nuteistajai bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo rūšimi (bauda) ir dydžiu (minimali ir artima minimaliai) nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos padarytų nusikalstamų pavojingumui, nuteistosios asmenybei. Galutinė subendrinta bausmė – bauda, taip pat paskirta teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios L. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria L. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

L. M. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, buvo paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė su 70 MGL (3 500 Eur) bauda, panaikinant nuorodą į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir paliekant subendrintą bausmę – 70 MGL (3 500 Eur) baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant L. M. neišeiti iš namų nuo 6.00 val. iki 23.00 val.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.