Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2532-1170/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-29
Bylos Nr.
1-2532-1170/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26072-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
E. L.
Advokatai
Kazimiras Poplovuchinas, Ramūnas Kučiauskas, Kazimiras Poplovu
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2532-1170/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26072-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.12.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,

kaltinamajam E. L., jo gynėjams: advokatui Kazimirui Poplovuchinui ir advokato padėjėjui Ramūnui Kučiauskui,

laiduotojai I. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent – jis 2024 m. liepos 9 d., apie 01.07 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 9 d., apie 01.29 val. atlikto testavimo metu jam nustatė 1,96 promilės girtumą.

Tokiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. L. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių paaiškino, jog tiesiog norėjo išvažiuoti automobiliu, tačiau namo gyventoja pasakė, kad nuo kaltinamojo jaučiamas alkoholio kvapas, nes buvo atidarytas automobilio vairuotojo langas ir tai iš tiesų jautėsi. Jis norėjo priparkuoti automobilį ir prisiparkavo kliudydamas bordiūrą, iš įvykio vietos nepasišalino, atvyko policijos pareigūnai. Buvo palikęs automobilyje telefoną, todėl buvo grįžęs, pasiėmė telefoną, uždarė automobilį ir norėjo eiti pėsčiomis. Jis apgadinimų automobiliui nepadarė, atsitrenkė bamperio apačia. Detalizavo, kad (2024 m.) liepos 9 d. vartojo alkoholį, išgėrė 1,5 litro vyno, buvo apsvaigęs. Vartojo alkoholį po darbo ir iš darbo pavartojęs važiavo namo. Kai sėdo vairuoti, ketino važiuoti į namus, o nuo darbo iki namų yra (duomenys neskelbtini) atstumas. Sėdo už automobilio vairo, norėjo išvažiuoti iš kiemo, esančio prie darbo, bet neišvažiavo į gatvę. Namo gyventoja bandė padėti jam išvairuoti, kadangi pamatė jį vairuojant, be to, muzika garsiai grojo. Jo vairuotas automobilis „Toyota Corolla“ priklauso kaltinamojo žmonos tėvui (uošviui), kuris negalėjo žinoti, jog jis (E. L.) vairuos šią transporto priemonę neblaivus. Po to policijos pareigūnų automobilis įvažiavo be švyturėlių, jų automobilis stovėjo gatvės pusėje, o pro arką atėjo dvi pareigūnės. Atvykus policijos pareigūnėms į įvykio vietą, jo nebuvo automobilyje, jis buvo kieme, prisimena, jog šiek tiek svirduliavo. Policijos pareigūnės jo neblaivumą tikrino du kartus. Suprato, kad negali vairuoti išgėręs, be to, praeityje niekada nebuvo tokių situacijų, jog jis būtų sėdęs už vairo neblaivus. Sėdo neblaivus už automobilio vairo, kadangi jam aptemo protas, gal dėl finansinių problemų, bet savo tokį elgesį vertina labai blogai. Jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, po šio įvykio išvis nebevartos. Jo gaunamos pajamos yra minimalios. Žmona taip pat dirba, jos atlyginimas apie 1 000 Eur. Jie šeimoje turi kreditorinių įsipareigojimų, turi paskolą, per mėnesį tenka mokėti apie 600 Eur. Anksčiau remontavo namą, jie gyvena privačiame name. Jie per mėnesį daugiau išleidžia pinigų negu uždirba, skolinasi iš giminaičių, sunkiai išgyvena. Jį su mama (I. G.) sieja geri santykiai, jie kartą per savaitę tikrai bendrauja, mama gyvena (duomenys neskelbtini). Mama yra geras žmogus, jis klauso jos patarimų. Mama negalėjo žinoti, kad jis vairuos automobilį neblaivus, apie tai ji sužinojo tą pačią įvykio dieną (b. l. 124-126).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotoja I. G. parodė, kad jos sūnus (kaltinamasis E. L.) pats paskambino ir pasakė, jog vairavo automobilį neblaivus, tačiau anksčiau tokio sūnaus poelgio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) nėra buvę. Ji tokį sūnaus poelgį vertina labai blogai. Sakė sūnui, kad tai labai negeras elgesys, sūnus labai gailisi. Jos ir sūnaus santykiai yra geri, jie dažnai bendrauja, t. y. kalba apie gyvenimo įvykius, pasidalina patarimais. Susitinka labai dažnai, kartą per savaitę ir daugiau, be to, per dieną po 10 kartų susiskambina, būna net ir daugiau skambučių. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o E. L. (duomenys neskelbtini), tai tarp jų atstumas (duomenys neskelbtini). Ji stebės sūnų, kad pastarasis daugiau taip nebesielgtų. Jis pats sako, kad nebevairuos neblaivus, ji juo pasitiki. Ji nėra teista, nebausta administracine tvarka. Sūnaus vairuotas automobilis yra jos marčios tėvo automobilis. Sūnus nieko neturi, jie jam padeda (b. l. 124-126).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami ir būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė bei kaltinamojo gynėjas taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. L. teismo posėdžio metu duotų parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais šioje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. L. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, įtarimo esmė aiški, savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai apgailestauja, jog vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepateisina tokio savo elgesio. Tai atsitiko pirmą kartą ir daugiau niekada ateityje nebepasikartos. Jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 8 d. atvažiavęs į darbą, automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis yra registruotas jo uošvio S. L. (S. L.) vardu. Jo žmona A. L. turi įgaliojimą disponuoti savo tėvo S. L. kilnojamu ir nekilnojamu turtu, todėl prašo jai sugrąžinti šeimos automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Baigęs darbą apie 22.00 val., išgėrė stalo vyno daugiau kaip pusantro litro, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. 2024 m. liepos 9 d. po vidurnakčio išėjo ir sėdo į minėtą automobilį važiuoti namo, važiavo vienas. Garsiai užsileido muziką, prasivėrė vairuotojo langą. Kadangi kiemas buvo užstatytas automobiliais, todėl dėl neblaivumo jam sunkiai sekėsi išvairuoti transporto priemonę. Susierzinęs kelis kartus paspaudė garso signalą. Į kiemą išėjo namo gyventoja, kuri gestais jam padėjo išvairuoti automobilį atgaline eiga. Jis su ja šnektelėjo ir moteris sakė pajutusi, jog jis yra neblaivus. Ji liepė nevairuoti automobilio ir įspėjo, kad iškvies policiją. Jis negali paaiškinti kodėl taip pasielgė, bet pradėjo važiuoti į priekį ir atsitrenkė į kažkokią pastato konstrukciją. Išlipo iš automobilio, niekur nebėgo. Po įvykio iki atvykstant policijos pareigūnams, jis alkoholio nevartojo. Netrukus atvyko policijos pareigūnės, kurioms prisipažino, jog neblaivus vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Joms pareikalavus, jis pūtė į alkotesterį du kartus, vieną kartą įpūtė 1,96 promilę, kito rezultato neatsimena, bet abiejų pūtimų rezultatai, kiek pamena, buvo labai panašūs. Jis su alkotesterio rezultatais sutiko (b. l. 75-78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. M. parodė, kad ji 2024 m. liepos 9 d., apie 00.55 val., būdama namuose išgirdo lauke garsinį signalą ir tuoj pat pažiūrėjusi pro langą, pamatė automobilį, kuris bandė išvažiuoti iš kiemo. Išėjusi į kiemą, pamatė, kad tai automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už vairo sėdėjo jai nepažįstamas ir anksčiau nematytas vyras, apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Ji paklausė vairuotojo ar jam reikalinga pagalba. Atsakė, kad jis negali išvažiuoti iš kiemo. Ji, rodydama vairuotojui kryptis, padėjo pravažiuoti tarp automobilių. Vairuotojui sustojus ir jai bendraujant su juo pro atidarytą vairuotojo durelių langą, pajuto nuo asmens sklindantį stiprų alkoholio kvapą, vairuotojo kalba buvo nerišli. Atstumas tarp jų buvo apie 1 metrą, tačiau jos uoslė yra labai gera ir tikrai nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Įtarusi, kad vairuotojas neblaivus, pasakė jam, jog negali vairuoti automobilio ir privalo sustoti, įspėjo, kad tuoj iškvies policijos pareigūnus. Vairuotojas, po truputį važiuodamas atgaline eiga link išvažiavimo iš kiemo, prašė nekviesti policijos pareigūnų. Pamačiusi, kad vairuotojas neketina sustoti, savo mobiliojo ryšio telefonu pradėjo jį fotografuoti. Tai pamatęs, vairuotojas susierzino ir pasakė, kad niekur nevažiuos, bei paspaudė akseleratoriaus pedalą. Automobilis priekine eiga pradėjo važiuoti gilyn į kiemą (kryptimi link (duomenys neskelbtini)) ir girdėjo, jog į kažką atsitrenkė. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir vaikščiojo aplink transporto priemonę. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, ji vairuotojo iš akiračio nebuvo pametusi. Vairuotojas alkoholinių gėrimų jos akivaizdoje nevartojo (b. l. 34-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad jo buto langai ((duomenys neskelbtini)) išeina į kiemą. 2024 m. liepos 9 d., laikotarpyje tarp 00.00 val. ir 01.10 val., tikslaus laiko neįsidėmėjo, jam būnant namuose, kieme pasigirdo garsiai leidžiama muzika. Pasižiūrėjęs pro langą pamatė kieme automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio pro atidarytą vairuotojo langą ir sklido muzika, be to, minėto automobilio vairuotojas signalizavo, kadangi negalėjo pravažiuoti pro kieme stovinčius automobilius. Jis pro langą matė, kad kažkas iš kaimynų gestais padėjo minėtam asmeniui išvažiuoti. Automobilis važiavo atbuline eiga iki vartų. Po to sustojo ir staigiai pradėjo važiuoti į priekį bei atsitrenkė į namo sienelę. Vairuotojas išlipo iš automobilio, svirduliavo. Vairuotojas, apsirengęs šviesius (mėlynus) marškinėlius trumpomis rankovėmis, vaikščiojo palei automobilį. Jis stebėjo vairuotoją pro buto langą, artyn priėjęs nebuvo. Kol atvyko policijos pareigūnai, vairuotojas jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo, visą laiką stebėjo pastarąjį (b. l. 40-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. L. parodė, kad E. L. yra jos sutuoktinis, kuris vairuoja liudytojos tėvo S. L. vardu registruotą automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 9 d. naktį telefonu E. L. informavo, kad minėtas automobilis policijos yra uždaromas į automobilių saugojimo aikštelę, nes jis, būdamas neblaivus vairavo automobilį, norėdamas jį perparkuoti (duomenys neskelbtini) kieme. Ji turi (duomenys neskelbtini) išduotą abiejų liudytojos tėvų įgaliojimą disponuoti jų kilnojamu ir nekilnojamu turtu (galiojantį iki (duomenys neskelbtini)), todėl prašo sugrąžinti jai automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-48).

(duomenys neskelbtini) K. Č. 2024 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. liepos 9 d., apie 01.07 val., (duomenys neskelbtini), E. L., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei padarė eismo įvykį. 2024 m. liepos 9 d., apie 01.29 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad asmens iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 6-8).

(duomenys neskelbtini) E. M. 2024 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime pavojus eismo saugumui nurodyta, kad 2024 m. liepos 9 d., apie 01.08 val. patruliuojant kartu su K. Č., iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), iš vidinio kiemo išvažinėjo automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, pokalbio metu į kažką atsitrenkė. Atvykus minėtu adresu, į policijos pareigūnes kreipėsi blaivi pranešėja J. M., kuri nurodė, kad būdama namuose išgirdo pro langą iš kiemo pusės (langai išeina į vidinę kiemo pusę, arčiau (duomenys neskelbtini)) automobilio garsinį signalą, priėjusi prie lango pastebėjo kaip iš vidinio kiemo kryptimi link (duomenys neskelbtini) išvažinėja automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau vairuotojas niekaip negalėjo išvažiuoti, keistai manevravo tarp stovinčių kitų automobilių, todėl pranešėja nusprendė išeiti į kiemą padėti vairuotojui. Išėjusi į kiemą ir priėjusi prie automobilio (vairuotojo langas buvo atidarytas, daugiau automobilyje žmonių nebuvo), pastebėjo, kad už transporto priemonės vairo sėdi (duomenys neskelbtini) vyras su mėlynais marškinėliais trumpomis rankovėmis, prie kurio priėjusi pareiškėja paklausė ar reikalinga jam pagalba, tačiau vairuotojas atsakė, jog negali išvažiuoti iš kiemo, bendraujant jai su pastaruoju, pro atidarytą langą pajuto stiprų alkoholio kvapą, vairuotojo kalba buvo nerišli, todėl pranešėja vairuotojui iškart pasakė, jog pastarasis neblaivus ir negali vairuoti automobilio, todėl privalo sustoti, įspėjo, kad tuoj iškvies policijos pareigūnus. Tuomet vairuotojas pasakė pranešėjai, kad tuoj pastatys automobilį ir niekur nevairuos, prašydamas nekviesti policijos pareigūnų. Pranešėja pasiėmusi mobiliojo ryšio telefoną nufotografavo vairuotoją, todėl pastarasis supykęs bei susinervinęs pradėjo važiuoti gyliau į kiemą (kryptimi link (duomenys neskelbtini)) ir atsitrenkė į gyvenamojo namo laiptų betoninę konstrukciją. Pranešėjos teigimu, vairuotojas jos akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo bei visą laiką buvo pranešėjos akivaizdoje, kol policijos pareigūnės atvyko į įvykio vietą. Einant link stovinčio automobilio vidiniame kieme (arčiau (duomenys neskelbtini)), policijos pareigūnės pastebėjo šalia automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), einantį svirduliuojantį vyrą, kuris atitiko pranešėjos nurodytus požymius. Priėjus prie vyro ir paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pastarasis nurodė, kad su savimi nieko neturi bei nurodė, jog jis nevairavo, o tik perstatė automobilį, kadangi negalėjo išvažiuoti iš vidinio kiemo. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. L.. Bendraujant su asmeniu, iš pastarojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo, o paklausus ar vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko, E. L. nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus 2024 m. liepos 8 d., apie 23.00 val. Alkotesteriu piliečiui E. L. apie 01.29 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,96 promilės girtumas, antru pūtimu apie 01.52 val. buvo nustatytas 1,97 promilės girtumas. Priėjus prie automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta, jog automobilis užvažiavęs ant pėsčiųjų tako ir atsitrenkęs į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), betoninę laiptų konstrukciją. Apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės bamperis bei betoninės laiptų konstrukcijos dalis (sienelė). Bendraujant su transporto priemonės vairuotoju, taip pat į policijos pareigūnes kreipėsi kitas įvykio liudytojas R. P., kuris nurodė, jog laikotarpiu tarp 00.00 val. ir 01.00 val. (tiksliai nurodyti negalėjo, kadangi nežiūrėjo į laiką) išgirdo garsiai grojančią muziką ir leidžiamą garsinį signalą iš automobilio, priėjęs prie lango (langai išeina į vidinę kiemo pusę) pastebėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažinėjantį automobilį, kuris keistai manevravo, niekaip negalėjo išvažiuoti iš parkavimo vietos, po ko prie vairuotojo priėjo kažkoks kaimynas, kuris padėjo vairuotojui išvažiuoti iš parkavimo vietos kryptimi link vidinio kiemo (arčiau (duomenys neskelbtini)). Po maždaug 5 minučių pastebėjo kaip tas pats automobilis sugrįžo atgal į vietą ir atsitrenkė į gyvenamojo namo betoninę laiptų konstrukciją, po ko vairuotojas, kuris buvo apsirengęs šviesius (mėlynus) marškinėlius trumpomis rankovėmis, išlipo svirduliuodamas iš automobilio ir vaikščiojo palei transporto priemonę. R. P. nurodė, kad kol atvyko policijos pareigūnai, vairuotojas jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo, visą laiką jį stebėjo. E. L. vairuotas automobilis priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10).

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. liepos 9 d. protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas raudonos spalvos, sedano tipo, penkių durų lengvasis automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priparkuotas ant šaligatvio, vidiniame kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas į vidinį kiemą yra (duomenys neskelbtini). Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) matoma betoninės konstrukcijos arka, įėjus į arką patenkama į vidinį (duomenys neskelbtini) kiemą. Kiemo dešinėje ir kairėje pusėje matomi sustatyti automobiliai. Tarp automobilių matomas stovintis automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė padengta dulkių ir purvo sluoksniu, ant kėbulo matosi smulkūs apibraižymai. Automobilio priekinis bamperis dešinėje pusėje priremtas (liečiasi) į betoninę namo laiptų konstrukciją. Apžiūrint automobilį, matomi dešinėje pusėje ant galinių durelių kėbulo apibraižymai. Apžiūrint automobilio salono priekį (vairuotojo ir keleivio pusę) matomi ant keleivio priekinės sėdynės ir ant kilimėlio sudėti įvairūs daiktai. Apžiūrint automobilio salono galą (keleiviams skirtos sėdėjimo vietos) matoma padėta vaiko kėdutė ir polietileninis pakelis. Ant kilimėlių matomas tuščias stiklinis buteliukas ir polietileninis maišas. Automobilyje įrengto vaizdo stebėjimo registratoriaus nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Automobilis po apžiūros priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-29).

Elektroniniu paštu liudytojos A. L. atsiųstose foto nuotraukose atvaizduotame (duomenys neskelbtini) įgaliojime nurodyta, kad S. L. (motina) ir S. L. (tėvas) įgalioja savo dukrą A. L. disponuoti jų kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Šis įgaliojimas galioja iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-53).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Toyota Corolla“ ((duomenys neskelbtini) gamybos), kuro tipas – (duomenys neskelbtini), kaina su PVM 2024 m. liepos mėnesį yra 16 260 Eur (b. l. 57).

2024 m. liepos 9 d. VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad keleivinio automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra S. L. (b. l. 58, 59).

2024 m. liepos 9 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali. E. L. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo (2024 m. liepos 8 d.) apie 23.00 val., prietaisu (alkotesteriu) „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas asmens tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 01.29 val. buvo nustatytas 1,96 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – 01.52 val. nustatytas 1,97 promilės neblaivumas. E. L. akte pasirašė (b. l. 61).

Alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose užfiksuota, kad E. L. 2024 m. liepos 9 d., 01.29 val. buvo nustatytas 1,96 promilės neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2024 m. liepos 9 d., 01.52 val. buvo nustatytas 1,97 promilės neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 62).

2024 m. sausio 18 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki (duomenys neskelbtini), alkotesteris tinkamas naudoti (b. l. 63).

2024 m. liepos 9 d. eismo įvykio vietos schemoje atvaizduotas E. L. įvykio metu vairuoto automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjimas (duomenys neskelbtini) kieme (b. l. 64).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis. Transporto priemonės vairuotojas E. L. (b. l. 65).

VĮ „Registrų centras“ 2024 m. liepos 24 d. pažymoje nurodyta, kad E. L. gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), yra susituokęs su A. L., turi du vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (b. l. 139).

VĮ „Registrų centras“ 2024 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad E. L. ir jo sutuoktinei A. L. priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 140-142).

(duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. L. ir A. L. iki (duomenys neskelbtini) yra sudarę vartojimo kredito sutartį dėl 3 400 Eur sumos, kas mėnesį mokant po 82,07 Eur sumą (b. l. 143-147).

(duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L. yra sudariusi vartojimo kredito sutartį 10 000 Eur sumai iki (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 185,12 Eur, o paskutinį mėnesį – 184,55 Eur (b. l. 148-154).

(duomenys neskelbtini) savitarnos puslapio išraše nurodyta, kad yra suteiktas kreditas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur sumai iki (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 90,45 Eur, paskutinį mėnesį – 90,62 Eur (b. l. 155).

Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko R. K. 2024 m. liepos 22 d. pateiktoje I. G. charakteristikoje nurodyta, kad I. G. ir jos šeimos nariai yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai. I. G. yra aktyvi ir pozityvi bendruomenės narė, ji visada padeda visiems kaimynams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms, ji visada pataria kaip ir ką geriau padaryti, duoda gerų minčių ir aptarimų. R. K., kaip sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas gerbia ir pasitiki I. G., nes ji yra sąžininga, be galo darbšti, ir teisinga moteris, mama ir močiutė (b. l. 173).

(duomenys neskelbtini) I. G. 2024 m. liepos 22 d. charakteristikoje nurodyta, kad I. G. (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini), vykdo darbo funkcijas (duomenys neskelbtini), užtikrinant (duomenys neskelbtini). I. G. tinkamai atlieka savo pareigas, yra patikima darbuotoja, kurios darbo rezultatai bendrovėje vertinami teigiamai. Darbuotojos darbo patirtis ir elgesys atitinka bendrovės vertybes – profesionalumą, komandą, atsakomybę. Komanda apie I. G. taip pat atsiliepia teigiamai. Darbuotoja darbo bendrovėje metu neturėjo jokių darbo pareigų pažeidimų (b. l. 174).

(duomenys neskelbtini) Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. L. nuo (duomenys neskelbtini) yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b. l. 175).

Šeimos gydytojo 2024 m. liepos 23 d. pažymoje nurodyta, kad S. L. yra ilgalaikės priežiūros poreikis, nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini), padidėjęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 176-177).

(duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 24 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas E. L. kas mėnesį mokant po 721,55 Eur (b. l. 184).

(duomenys neskelbtini) A. L. banko sąskaitos išraše laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L. mėnesinis atlyginimas yra 1 177,67 Eur (b. l. 185).

Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad E. L. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis E. L. savo kaltės neneigė tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nuosekliai nurodė, kad 2024 m. liepos 8 d. atvažiavęs į darbą, vairuotą automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Baigęs darbą apie 22.00 val. ir būdamas (duomenys neskelbtini), išgėrė stalo vyno daugiau kaip 1,5 litro, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. 2024 m. liepos 9 d. po vidurnakčio išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir sėdo į automobilį važiuoti namo. Kadangi kiemas buvo užstatytas automobiliais, todėl dėl neblaivumo jam sunkiai sekėsi išvairuoti transporto priemonę. Susierzinęs, kelis kartus paspaudė garso signalą. Į kiemą išėjo namo gyventoja, kuri gestais jam padėjo išvairuoti automobilį atgaline eiga. Jis su ja šnektelėjo ir moteris sakė pajutusi, jog jis yra neblaivus. Ji liepė nevairuoti automobilio ir įspėjo, kad iškvies policiją. Negali paaiškinti kodėl, bet pradėjo važiuoti į priekį ir atsitrenkė į kažkokią pastato konstrukciją. Po įvykio iki atvykstant policijos pareigūnams, jis alkoholio nevartojo. Atvykus policijos pareigūnėms, jis prisipažino vartojęs alkoholį ir vairavęs transporto priemonę. Jis pūtė į alkotesterį du kartus, vieną kartą įpūtė 1,96 promilę, kito rezultato neatsimena, bet abiejų pūtimų rezultatai, kiek pamena, buvo labai panašūs. Jis su alkotesterio rezultatais sutiko (b. l. 75-78, 124-126). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamąjį E. L., vairuojantį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykio metu mačiusi ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. M. parodė, kad bylai aktualiu laiku, būdama savo namuose, išgirdo lauke garsinį signalą ir tuoj pat pažiūrėjusi pro langą, pamatė automobilį, kuris bandė išvažiuoti iš kiemo. Išėjusi į kiemą pamatė, kad tai automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už vairo sėdėjo jai nepažįstamas ir nematytas vyras. Ji paklausė vairuotojo ar jam reikalinga pagalba. Šis atsakė, kad jis negali išvažiuoti iš kiemo. Vairuotojui sustojus ir jai bendraujant su juo pro atidarytą vairuotojo durelių langą, pajuto nuo asmens sklindantį stiprų alkoholio kvapą, vairuotojo kalba buvo nerišli. Automobilis priekine eiga pradėjo važiuoti gilyn į kiemą ir girdėjo, jog į kažką atsitrenkė. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, ji vairuotojo iš akiračio nebuvo pametusi, pastarasis alkoholinių gėrimų jos akivaizdoje nevartojo (b. l. 34-37). Iš esmės analogiškas faktines aplinkybes liudytojos nurodytoms (išgirsta garsiai leidžiama muzika; kieme pamatytas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei šios transporto priemonės judėjimas bandant pravažiuoti pro kieme stovinčius automobilius; transporto priemonės atsitrenkimas į namo sienelę; vairuotojo išlipimas iš automobilio ir svirduliavimas) nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. P. (b. l. 40-43). Be kita ko, kaltinamojo E. L. elgesys į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams buvo detaliai aptartas pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusios E. M. 2024 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), kieme iš toli matėsi svirduliuojantis vyras. Bendraujant su asmeniu, iš pastarojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, svirduliavo, o paklausus ar vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko, E. L. nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus 2024 m. liepos 8 d., apie 23.00 val. (b. l. 9-10). Kaltinamojo E. L. neblaivumo faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti proceso dalyvių parodymai, bet ir 2024 m. liepos 9 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam E. L. 2024 m. liepos 9 d., apie 01.29 val. buvo nustatytas 1,96 promilės neblaivumas, o 20.22 val. – 1,97 promilės neblaivumas, taip pat konstatuoti ir neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 61). Be kita ko, analogiški E. L. atliktų blaivumo nustatymų rezultatai (duomenys) yra užfiksuoti ir alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose (b. l. 62). Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam E. L. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad E. L. 2024 m. liepos 9 d., apie 01.07 val. namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, asmens kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. L. ir kaltinamojo mama I. G. teismui pateikė rašytinius prašymus dėl kaltinamojo E. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą I. G. atsakomybėn (b. l. 115, 117).

Teismas, išnagrinėjęs E. L. ir I. G. pateiktus prašymus, taip pat įvertinęs šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo ir kitas esminės reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis E. L. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o I. G., teismo vertinimu, yra tinkama laiduotoja ir galės kaltinamajam daryti realią teigiamą įtaką, kad E. L. ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad E. L. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – praeityje E. L. nebuvo teistas ir pastarojo atžvilgiu nebuvo pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ir (ar) nagrinėta baudžiamųjų bylų teisme (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 104-106). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu E. L. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo veiksmus. E. L. nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir asmens prisipažinimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika reali turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamasis E. L. yra dirbantis – nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), o savo darbinę veiklą pradėjo dar (duomenys neskelbtini) (b. l. 99-101). Be kita ko, E. L. dabartinės darbovietės yra charakterizuojamas tik išimtinai teigiamai (b. l. 116). Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamasis E. L. praeityje buvo du kartus baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs – susiję su važiavimu viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos (administracinės nuobaudos) yra sumokėtos (b. l. 136-137). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar E. L. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“, nustatyta, kad E. L. (laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2024 m.) proceso dalyviu bet kurios kategorijos bylose yra pripažintas tik šioje baudžiamojoje byloje. Tai leidžia daryti išvadą, kad E. L. nėra linkęs ne tik daryti nusikalstamų veikų ar šiurkščių administracinių nusižengimų, bet ir kitokios rūšies teisės pažeidimų.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba tinkamai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, draudimų ir kitų teisės aktų, o šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai bei elgdamasis gana lengvabūdiškai, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo bei per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis E. L. ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl E. L. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Kaip jau minėta, iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje buvo gauti kaltinamojo ir I. G. prašymai perduoti E. L. pastarosios atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. G. nėra teista (b. l. 120), nebausta administracine tvarka (b. l. 121), dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 174). Tiek teismui adresuotame prašyme būti kaltinamojo laiduotoja, tiek įvykusio teisiamojo posėdžio metu, E. L. ir I. G. patvirtino, kad jie yra sūnus ir mama, juos sieja geri santykiai, jie bent vieną kartą per savaitę tikrai bendrauja (susitinka), susiskambina kiekvieną dieną, E. L. klauso mamos patarimų. Apie kaltinamojo veiksmus pastarojo mama sužinojo būtent iš E. L., kuris pats paskambino ir pasakė, jog vairavo automobilį neblaivus. I. G. nurodė, kad tokį sūnaus poelgį vertina labai blogai, sakė sūnui, jog tai labai negeras elgesys, E. L. labai gailisi. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojos bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų teismo aptartų, kaltinamojo mamą ir jos santykius su E. L. charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad I. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį I. G. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs E. L. asmenybę, sprendžia, kad kaltinamajam laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio teisinio instituto tikrąją paskirtį, be kita ko, neprieštarautų ir teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jeigu tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas apeliavo į tai, kad pastarajam netikslinga skirti pirmiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) jam yra būtina tiek vykdant darbinę veiklą, tiek užtikrinant šeimos poreikių patenkinimą, tačiau išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad E. L. yra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Pažymėtina, jog aptariamas nusikalstamos veikos kriminalizavimas siekia užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje, todėl itin švelnių bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas gali sukelti nebaudžiamumo įspūdį bei iškraipyti baudžiamosios atsakomybės paskirtį.

Nagrinėjamu atveju padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės, pavartojęs alkoholio, neįsitikinęs savo galimybėmis vairuoti transporto priemonę, sėdo prie automobilio vairo ir tik atsakingų liudytojų dėka buvo sulaikytas nuo tolimesnio vairavimo. Iš liudytojos J. M. parodymų matyti, kad pastarajai pradėjus bendrauti su kaltinamuoju ir jį perspėjus dėl policijos pareigūnų atvykimo, E. L. jo vairuojamo automobilio nesustabdė. Priešingai, paspaudė akseleratoriaus pedalą ir atsitrenkė į daugiabučio namo betoninius atitvarus. Be kita ko, kaip tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis E. L., jis už automobilio vairo sėdo iš karto po to, kai suvartojo didelį kiekį alkoholio, o, remiantis pirmiau nurodytos liudytojos, taip pat liudytojo R. P. parodymais bei neblaivumo nustatymo aktu, akivaizdu, kad įvykio metu E. L. būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, todėl jis nelaikytinas pavyzdingu eismo dalyviu. Nagrinėjamo klausimo aspektu pažymėtina ir tai, jog nusikaltimą padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas jis pats. E. L. ir iki nusikaltimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo. Todėl asmeniniai kaltininko poreikiai negali būti vertinami aukščiau valstybės ir visuomenės interesų.

Akivaizdu, kad visos pirmiau aptartos ir nagrinėjimą įvykį bei kaltinamojo elgesį įvykio metu atskleidžiančios aplinkybės, priešingai gynėjo išsakytiems teiginiams, sąlygoja būtinybę jo ginamajam pritaikyti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. L. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, kreditorinių įsipareigojimų, mėnesinės pajamos nėra didelės. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. L. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-82).

Dėl turto konfiskavimo

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, o būtent – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų svarbių priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog E. L. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – keleiviniu automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o jo sutuoktinės tėvui – S. L. (b. l. 58, 59). Baudžiamojo proceso metu negauta duomenų, kad S. L. žinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga spręsti išimtinai turto vertės, bet ne paties automobilio konfiskavimo klausimą.

Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

Nors nagrinėjamu atveju, kaltinamojo gynėjas taip pat apeliavo į tai, kad jo ginamajam netikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo dėl jo sudėtinos finansinės padėties, tačiau įvertinus pirmiau apartą teisinį reguliavimą, jo taikymui aktualią teismų praktiką, ją sugretinus su baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažintina būtinybė E. L. pritaikyti gynėjo ginčijamą poveikio priemonę.

Kaip buvo minėta ankstesnėse nuosprendžio dalyse, kaltinamasis E. L. padarė nusikalstamą veiką, keliančią pavojų ne tik sau, bet ir eismo saugumui ir jo dalyviams. Jis neginčijo, kad suvokė, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau tokio savo elgesio neišsižadėjo. Akivaizdu, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogine tyčia. Jis pasielgė itin neatsakingai – ką tik pavartojęs alkoholio sėdo už automobilio vairo, bandė išvažiuoti iš daugiabučio namo kiemo, o apie savo elgesį perspėtas liudytojos J. M., tokio savo elgesio neatsisakė, ir paspaudęs automobilio akseleratoriaus pedalą, atsitrenkė į daugiabučio namo betonines konstrukcijas. Pažymėtina, jog kaltinamasis buvo sustabdytas ne eilinio patikrinimo metu, tačiau į įvykio vietą iškvietus ir atvykus policijos pareigūnams. Iš įvykio vietoje buvusių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų, taip pat pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo bei neblaivumo nustatymo akto turinio, matyti, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas bei jo judesiai buvo nekoordinuoti, be kita ko, jis negalėjo atlikti jokių kitų fizinių neblaivumo patikrinimo veiksmų. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamojo gynėjo bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuotos aplinkybės, o būtent – pastarojo darbinė veikla, šeimyniniai santykiai – tenkanti pareiga išlaikyti vaikus, prižiūrėti (duomenys neskelbtini) uošvienę, mokėti skolas, jam buvo žinomos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau kaltinamojo nuo nusikalstamų veiksmų nesustabdė. Todėl visos pirmiau aptartos tiek patį kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybes nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Kita vertus, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo E. L. įvykio metu vairuoto automobilio „Toyota Corolla“ vertė Lietuvoje 2024 m. liepos mėnesį buvo 16 260 Eur su PVM. Jokių kitų duomenų apie kaltinamojo įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertę negauta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų objektyvumu. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas du kartus už ne šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, baudos apmokėtos (b. l. 136-137). Kaltinamasis dirba, tačiau gauna nedidelį darbo užmokestį (b. l. 184), taip pat augina (duomenys neskelbtini) vaikus (b. l. 139), gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) uošviene (b. l. 175, 176-177), turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos kartu su sutuoktine yra įsipareigojęs apmokėti kas mėnesį (b. l. 140-142, 143-147, 148-154, 155).

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo finansine padėtimi, jo asmenybe (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, anksčiau nėra šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimų, neteistas, priklausomybės alkoholiui neturi, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, turi kreditorinių įsipareigojimų), automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu (nusikalstama veika žalos nepadarė), pripažįsta, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš esmės aptariamo turto vertės konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją, jis taip pat neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria E. L. vairuoto automobilio dalies, o būtent – 1/4, turto (automobilio „Toyota“) vertės konfiskavimą – 4 065 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio dalies vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 23 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam E. L. šioje baudžiamojoje byloje advokatas Kazimiras Poplovuchinas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 162,50 Eur (b. l. 131-135).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi baudžiamasis procesas buvo atliktas pagreitinta proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu). Teismas, atsižvelgdamas į priežastį, nulėmusią būtinąjį gynėjo dalyvavimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinio ieškinio byloje taip pat nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nutarimu E. L. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-82), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui, E. L. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke, prisegtame bylos tomo galinėje pusėje), perduotinas VĮ „Regitra“.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo ir garso įrašais, saugomas bylos tomo viršelio gale, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Paskirti E. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti Valstybės naudai dalį automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 065 Eur (keturis tūkstančius šešiasdešimt penkis eurus).

E. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, paimtą E. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke, prisegtame bylos tomo galinėje viršelio pusėje), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. L., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. L., kad:

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti laiduotojai I. G., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė