- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-804-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27362-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2014 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį tarp ieškovės R. S. ir atsakovo V. K. dėl kilnojamųjų daiktų - pakabinami dienos šviesos, apvalūs lubų, pastatomi šviestuvai, seifas, darbo stalai medinėmis ir metalinėmis kojomis, gelsvos, šviesiai ir tamsiai rudos spalvos, spintelės su stalčiais ir su durelėmis, su ratukais ir be ratukų gelsvos, gelsvos, šviesiai ir tamsiai rudos spalvos, didelės atviros ir uždaromos spintos balsvos, gelsvos, gelsvos, šviesiai ir tamsiai rudos, juodos spalvų, medinis tamsiai rudas vadovo stalas su šoninėmis spintelėmis ir stalviršiu su dirbtinės odos intarpais, minkštasuoliai, medinės ir metalinės kėdės, baltos spalvos skalbimo mašina, balta dujinė viryklė su elektrine orkaite, pilkos spalvos įmontuojama elektrinė orkaitė, pilkos spalvos įmontuojama dujinė viryklė be orkaitės, keramikiniai ir metaliniai sodo šviestuvai, traktoriukas – žoliapjovė su žolės bunkeriu Castelgarden, rankinė žoliapjovė, purkštuvas Stibi, aukštapjovė, grėbliai, kastuvai, gręžtuvai, sodo puošybos elementai, vamzdžiai, žarnos ir kt., kurių bendra kaina nurodoma 10 000,00 Lt, niekine, nesudaryta ir negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
1.1. Nurodė, kad atsakovas V. K. atsikirsdamas į ieškovės R. S. ieškinį dėl daiktų iš pastarojo išreikalavimo, pareikštą Utenos apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019, pirmą kartą 2016 m. spalio 17 d. atsiliepime į ieškinį nurodė apie 2014 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties egzistavimą ir pateikė sutarties nuotrauką, tuo tarpu ieškovė niekada nepripažino ginčo sutarties sudarymo fakto, o atsakovas neturėjo ir neturi dokumento originalo. Ieškovė yra įsitikinusi, jog teismui buvo pateikta techninėmis priemonėmis suklastoto dokumento nuotrauka, galimai panaudojus/perkėlus ieškovės parašų vaizdą nuo kitų atsakovo žinioje buvusių oficialių dokumentų. Pažymi, kad ieškovė neturėjo jokio pagrindo parduoti atsakovui kokius nors daiktus, nes su atsakovu kartu gyvena ir vedė bendrą ūkį. Taip pat ieškovės manymu, pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų, kadangi neturi privalomų pirkimo-pardavimo sutarties elementų – sutarties dalyko. Pažymi, jog reikalavimą dėl daiktų išreikalavimo iš atsakovo ieškovė yra pareiškusi Utenos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019, kuri nagrinėjama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme, civilinės bylos Nr. 2A-561-278/2019, ir kadangi pati ieškovė jokių pinigų iš atsakovo pagal neegzistuojančią sutartį nėra gavusi, todėl šioje byloje restitucijos klausimo spręsti neprašo.
2. Atsakovas V. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodė, kad ieškovės keliamas ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019, apeliacinės instancijos teisme, - Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-561-278/2019, kur ieškovė reikalavo pripažinti įvairius daiktus jos nuosavybe ir išreikalauti juos iš atsakovo; ieškovė minėtoje byloje rėmėsi tais pačiais argumentais, teigdama, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną civilinio proceso nustatyta tvarka.
3.1. Teismas nurodė, kad tiek Utenos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-46-732/2019 iš esmės, tiek Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2A-561-278/2019 iš esmės pagal R. S., kaip vienos iš bendraieškovių, ieškinį atsakovui V. K. dėl kilnojamųjų daiktų, aprašytų ieškinyje nurodytoje lentelėje Nr. 1, aprašytų pasvyruoju pajuodintu šriftu, pozicijos 1-4, 10-14, 16-18, 20, 22, pripažinimo ieškovės R. S. asmenine nuosavybe, nagrinėjo ir išsamiai pasisakė dėl šioje byloje nagrinėjamos sutarties galiojimo, įskaitant ir ieškovės šioje byloje nurodomus argumentus dėl ginčo sutarties galiojimo.
3.2. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad teisme yra išnagrinėta civilinė byla dėl kilnojamųjų daiktų, esančių ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje, bei atsižvelgęs į teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus bei į tai, kad reikalavimai taikyti civilinę atsakomybę nereiškiami ir ginčo sutarties teisinių pasekmių taikymo (restitucijos) ieškovė neprašė, konstatavo, kad ieškinys negalėjo būti priimtas teisme, kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia ginčo sutartį, ir kaip siekiamus reikalavimo patenkinimo padarinius nurodė, kad tai galėtų būti pagrindas peržiūrėti kitą bylą ir atsiimti daiktus iš policijos, sulaikytus kitoje byloje. Atsižvelgiant į tai, sutarties pripažinimas negaliojančia nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir atitinkamos kreditoriaus reikalavimo teisės.
3.3. Taip pat teismas nurodė, kad reikalavimo pripažinti sutarties nesudaryta ir negaliojančia patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, o tai - civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė ieškovė R. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Ginčo sutarties sudarymas sukėlė atsakovui teisines materialiąsias pasekmes – teisę įgyti, turėti/valdyti ieškovei iki tol priklausiusius daiktus, todėl šios sutarties nuginčijimas, kas yra siekiama ieškiniu, sukels materialiąsias pasekmes ieškovei, nes atsakovas prarastų neteisėtu būdu įgytą teisę valdyti ieškovei priklausančius daiktus, o ieškovė tokią teisę atkurtų. Pripažinus sandorį nesudarytu, ieškovei atsirastų materialioji teisė reikalauti daiktus iš atsakovo neteisėto valdymo.
4.2. Ieškovė jau buvo pareiškusi reikalavimą perduoti jai daiktus anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-18-335/2017, todėl negali reikšti tapataus reikalavimo – vėl perduoti jai tuos pačius daiktus, dėl kurių yra priimtas sprendimas kitoje byloje, tačiau ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo pareikšta savarankiško reikalavimo dėl minimos daiktų pardavimo atsakovui sutarties nuginčijimo, todėl ieškovė įsitikinusi, kad tokį reikalavimą gali pareikšti gindama savo pažeistas teises.
4.3. Esant tokiam ginčo dalykui – pripažinti sandorį negaliojančiu/nesudarytu/niekiniu, - negalėjo būti ir pagrindo ieškovei reikšti reikalavimą dėl restitucijos taikymo, nes pagal nesudarytą/neegzistuojantį sandorį nei veną iš šalių nieko nėra gavusi.
4.4. Nesutinka su teismo išvada, kad teismai jau išnagrinėjo sutarties (ne)galiojimo klausimą, kadangi teismai negali spręsti nuginčijamų sandorių (ne)galiojimo klausimų ex officio. Teismai tik pasisakė, kad nėra požymių, dėl kurių sutartis savaime būtų negaliojanti.
4.5. Jeigu atitinkamos srities ekspertai patvirtins ieškovės teiginius, jog atsakovo telefone sutarties nuotrauka, kuri buvo fiksuojama 2017 m. sausio 24 d. antstolio Dariaus Stakeliūno atlikto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 32-17-454, buvo modifikuota techninėmis priemonėmis, šios bylos baigtis gali atskleisti ir atitinkamus nusikalstamos veikos požymius.
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi, prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
5.1. Ieškovė Utenos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019 reikalavo pripažinti įvairius daiktus jos nuosavybe ir išreikalauti iš atsakovo, o atsakovo vienas iš atsikirtimų buvo tai, kad ginčo daiktus atsakovė perdavė jam pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovė minėtoje byloje remdamasi tais pačiais argumentais, kaip ir šioje byloje teigė, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė. Utenos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu minėtoje byloje, kuris yra įsiteisėjęs, ieškovės ir kitų bendraieškovių ieškinį atsakovui atmetė; teismas pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir atmetė ieškovės argumentus apie klastojimą. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą apeliacinio proceso tvarka, pasisakė, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 202 straipsnio pažeidimą vertinant pirkimo-pardavimo sutartį.
5.2. Civilinė byla Nr. 2-46-732/2019 buvo nagrinėjama ilgą laiką, ieškovę atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtoje byloje buvo kaip nors suvaržytos ieškovės procesinės teisės ar buvo kokių nors kitų kliūčių ieškovei pareikšti savarankišką reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Šalies argumentai
5.3. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, jos galiojimas buvo teisminio nagrinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019, o pateiktu ieškiniu dėl pirkimo-pardavimo sutarties, kuri buvo įrodymu ankstesnėje byloje, pripažinimo niekine, ieškovė iš esmės siekia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstas šalių ginčas būtų nagrinėjamas iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš esmės tuo pagrindu, kad ieškovės pareikšto reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu patenkinimas, jai nereikalaujant taikyti sandorio negaliojimo pagrindų (restitucijos), o taip pat esant išnagrinėtai Utenos apylinkės teismo civilinei bylai Nr. 2-46-732/2019, nesukurtų ieškovei jokių realių materialinių teisinių padarinių. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, tiek minėtoje kitoje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, tiek ieškovės skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, negali sutikti su teismo padaryta išvada ir pagrindu bylos nutraukimui buvimo faktu.
9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, tačiau kitokie teisiniai padariniai atsiranda, jei vienai šaliai kreipusis dėl tam tikrų sutartinių prievolių vykdymo, kita šalis ginčija sandorio, kurio pagrindu tos prievolės atsirado, teisėtumą. Sandorį nuginčijus, dažnai išnyksta teisinis pagrindas tenkinti ieškinį, pareikštą dėl santykių, kilusių iš sandorio. Taigi, sandorio nuginčijimas sukelia materialiuosius teisinius padarinius. Dėl to ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu neabejotinai gali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).
10. Kaip matyti iš Utenos apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-46-732/2019 medžagos, joje ieškovė kartu su kitais bendraieškoviais reiškė reikalavimą dėl tam tikrų kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo, t. y. vindikacinį ieškinį, ir priešingai, nei skundžiamoje nutartyje dėl bylos nutraukimo nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019 nebuvo reiškiamas ir atitinkamai negalėjo būti teismų sprendžiamas reikalavimas dėl 2014 m. balandžio 14 d. kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovui buvo parduota dalis prašytų išreikalauti daiktų, pripažinimo negaliojančia vienu ar kitu šioje byloje nurodomu pagrindu (šioje byloje ieškovė prašo pripažinti sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms ir kaip sudarytą dėl apgaulės, - esant dokumento klastojimui). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, nepagrįstai teigia, kad klausimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo jau buvo išspręstas kitoje byloje. Minėtoje Utenos apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje byloje teismai tik konstatavo patį tokios sutarties egzistavimo faktą ir vertino ją kaip vieną iš rašytinių įrodymų, sudariusių pagrindą atmesti ieškovės pareikštą vindikacinį ieškinį, bet teismas pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo ex officio nevertino ir nepasisakė dėl jos negaliojimo pagrindų (nebuvimo). Sandorio pripažinimo niekiniu patikra priklauso ir nuo ginčo šalies, turinčios teisinį suinteresuotumą, aktyvumo: kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004).
11. Pažymėtina, kad Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019 bendraieškovių vindikacinis ieškinys buvo atmestas dėl to, kad nebuvo nustatytos jam patenkinti būtinos sąlygos, įskaitant ir tai, kad šalys nepateikė jokių neginčjamų įrodymų, patvirtinančių kilnojamųjų daiktų nuosavybės teises. Nors teismas glaustai nurodė, kad byloje turimų įrodymų kontekste neabejoja sutarties egzistavimu ir atmeta argumentus apie jos klastojimą, tačiau , kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje iš esmės nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, šalys dėl to neteikė jokių įrodymų, teismas sprendime ex officio dėl to nepasisakė, kitaip tariant, tai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas.
12. Pažymėtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismo minėtoje byloje prašė stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau Panevėžio apygardos teismas ieškovės prašymą atmetė, spręsdamas, kad stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą nėra pagrindo ir nurodė, kad esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, ieškovė turės teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Nurodyti faktai suponuoja išvadą, kad ieškovė, turinti teisinį suinteresuotumą pripažinti sandorį negaliojančiu, veikė aktyviai ir siekė sutartį nuginčyti iki tol, kol sprendimas ankstesnėje byloje neįgijo res judicata galios. Tuo pačiu tai rodo, jog bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas buvo išaiškinęs ieškovei galimybę reikšti savarankišką reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, ir esant tokio reikalavimo išsprendimui ieškovės naudai (palankiam ieškovei teismo sprendimui), siekti proceso atnaujinimo byloje pagal vindikacinį ieškinį. Taigi, Panevėžio apygardos teismo ieškovei buvo netgi išaiškintos konkrečios teisinės paseklmės, kurias galėtų sukelti savarankiško reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimas, o nagrinėjamoje byloje, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nutraukė, ieškovė kaip tik ir siekė nuginčyti sandorį, kurio pagrindu (be kitų aplinkybių) buvo atmestas jos vindikacinis ieškinys.
13. Taigi, šiuo atveju darytina logiška išvada, jog ieškovei šioje byloje pareikštu reikalavimu nuginčijus sutartį, t. y. įrodžius jos nesudarymą ar negaliojimą, atitinkamai atsirastų pagrindas spręsti dėl jos nuosavybės teisės į dalį prašytų išreikalauti daiktų iš atsakovo valdymo buvimo, kaip sąlygos vindikaciniam ieškiniui patenkinti. Atitinkamai ieškovė, jai galimai palankaus sprendimo šioje byloje pagrindu, galėtų prašyti proceso atnaujinimo minėtoje Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-46-732/2019 (CPK 366 straipsnis 3 dalis) ar reikšti kitus reikalavimus, susijusius su minėta pirkimo-pardavimo sutartimi. Taigi, ieškovės siekiamas materialinis teisinis padarinys šioje (pirmosios instancijos teismo nutrauktoje) byloje pareikštu ieškiniu – nuosavybės teisės į ginčijamojoje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų daiktų pripažinimas, patvirtinimas ir tų teisinių padarinių bei pasekmių, kurias jai sukėlė pirkimo-pardavimo sutarties buvimo faktas, pašalinimas/paneigimas, taip pat, kaip pati ieškovė nurodė, šiuo metu policijos įstaigoje esančių daiktų atgavimas. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas galės nustatyti, ar ieškovės pareikštas reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo/nesudarymo yra pagrįstas, ar vis dėlto atmestinas.
14. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009, 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui (nuostolių atlyginimo), šiuo atveju taip pat negali patvirtinti pagrindo bylos nutraukimui buvimo, kadangi ieškovė, vadovaudamasi dispozityvumo principu, pati gali spręsti dėl savo teisių gynimo būdų panaudojimo bei reikšti vienokius ar kitokius reikalavimus, o tam, kad ieškinys būtų laikomas galinčiu sukelti ieškovui materialines teisines pasekmes, nėra visais atvejais būtinas konkrečių turtinio pabūdžio padarinių atsiradimas (pinigų priteisimas, restitucijos taikymas, turto netekimas ir pan).
15. Pagaliau pažymėtina ir tai, kad gavęs ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi pagal pareikštą ieškinį sutarties nuginčijimo faktinis pagrindas nebuvo aiškiai nurodytas, o jai pašalinus ieškinio trūkumus, ieškinį priėmė, kas reiškia, kad teismas laikė trūkumų ištaisymą tinkamu, ieškinį priėmė bei sprendė esant pagrindą jį nagrinėti atskiro proceso tvarka, o ne atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtiną teisme.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
17. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nutraukimas nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįstas, jis be kita ko, neleistinai užkirstų kelią ieškovei ateityje reikšti tapačius reikalavimus, įskaitant ir dėl sutarties nuginčijimo, todėl pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) R. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.