- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2-818-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00673-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „KD Jupiter“, uždarajai akcinei bendrovei „Bevita“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MB+“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MB+“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „KD Jupiter“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Bevita“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MB+“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „KD Jupiter“ ir UAB „Bevita“ 129 040 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio 129 040 Eur reikalavimams užtikrinti, šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti lėšas, esančias pas atsakoves arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti įstatymo numatytus privalomus mokėjimus valstybei.
3. Ieškovė teigė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Grėsmę teismo sprendimo vykdymui ieškovė grindė didele ieškinio suma, prasta atsakovės UAB „Bevita“ finansinė padėtimi. Ieškovės nuomone, yra neabejotina rizika, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali likti neįvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, su ieškiniu pateiktus įrodymus, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vienareikšmiškai spręsti, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vien ieškovės nurodytas ieškinio sumos dydis ir atsakovių turtinė padėtis neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač įvertinus tai, kad ieškinio sumos nurodymas ieškinyje yra ieškovės prerogatyva, ieškinio pagrįstumas bus vertinamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
6. Teismas nurodė, kad prašymą pateikusiai ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovių nesąžiningumą kaip sąlygą jos prašomiems ribojimams (turto areštui) taikyti. Ieškovė nepateikė duomenų ir neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovės ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas, tokių aplinkybių ieškovė net neįrodinėja. Nenustačius atsakovių siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą, nėra pagrindo spręsti ir apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
7. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
8. Teismas pažymėjo, kad vien tik ieškovės kreipimasis į teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas neteikia jai pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovių turtą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „MB+“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovių turtą 129 040 Eur reikalavimui užtikrinti, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas, leisti iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti privalomus mokėjimus valstybei. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškovė remiasi teismų nutartimis, kuriose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes pareikštų reikalavimų suma didelė atsakovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020). Ieškovė atkreipė dėmesį, kad kitose bylose teismas įvertino, jog 11 668,52 Eur, 32 628,33 Eur skolos yra didelės juridiniam asmeniui (Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25779-848/2018; Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-10977-674/2020).
9.2. Lietuvos apeliacinis teismas suformavo taisyklę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, kai turtinis šalių ginčas atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).
9.3. Atsakovės UAB „KD Jupiter“ grynasis pelnas – 150 807 Eur, o atsakovė UAB „Bevita“ patyrė 31 802 Eur nuostolių. Ieškovės pareikšto reikalavimo suma laikytina didele atsakovėms. Dėl to yra grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Ieškovė neturi įrodinėti atsakovių siekio pabloginti savo turtinę padėtį. Ieškovė nurodė naujesnę teismų praktiką negu teismas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Bevita“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė siekia įrodyti atsakovių kaltę (didelį neatsargumą) dėl krovinio praradimo. Nenustačius atsakovės UAB „Bevita“ kaltės, ieškinys praranda esmę, nes atsakovės draudikas sutiko išmokėti draudimo išmoką.
10.2. Teismas teisingai nurodė, kad pagal aktualiausią teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik nustačius atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. įrodžius atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo. Atsakovė UAB „Bevita“ neatliko, neatlieka ir nesiekia atlikti tokių veiksmų.
10.3. Ieškovė pareigą įrodyti atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės turtinė padėtis nėra esminės aplinkybė, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovė remiasi neaktualiomis teismų nutartimis, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktika pasikeitusi.
10.4. Tai, kad atsakovė UAB „Bevita“ 2024 m. patyrė 31 802 Eur nuostolių, nepagrindžia sunkios jos turtinės padėties. Atsakovė turi 898 634 Eur vertės ilgalaikį turtą, 1 137 429 Eur vertės trumpalaikį turtą. Atsakovės nuosavas kapitalas – 1 395 456 Eur. Atsakovė 2024 metais gavo daugiau negu 3 mln. Eur pajamų.
Šalies argumentai
10.5. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir neekonomiškos. Lėšų areštas gali sutrikdyti bendrovės veiklą. Bendrovė negalėtų tinkamai įvykdyti sandorių, aptarnauti transporto priemonių parko, sutriktų įsipareigojimų vykdymas. Byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, siekį paslėpti turtą, įrodymų, kad ji nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovei.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „KD Jupiter“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ankstesnėje teismų praktikoje buvo laikoma, kad didelė ieškinio suma kelia grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Ši praktika pasikeitė. Apylinkės teismai neformuoja teismų praktikos, todėl atskirajame skunde nurodytos apylinkės teismų nutartys nereikšmingos. Ieškovė atskirajame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad didelio ieškinio suma nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų (civilinė byla Nr. e2-831-516/2020). Lietuvos apeliacinis teismas formuoja priešingą praktiką negu nurodė ieškovė.
11.2. Atsakovė UAB „KD Jupiter“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus – 2025 m. birželio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitas, viešai skelbiamus susistemintus duomenis apie jos kreditingumo riziką, skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), kitiems kreditoriams, darbuotojų skaičių, pelningumo rodiklius. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti su viešai skelbiamais duomenimis apie atsakovės turtinę padėtį. Atsakovės turtinė padėtis nekelia grėsmės teismo sprendimo vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nėra pagrindo taip pat ir peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti vertinimo
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos, kurioms esant, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti nurodytų priemonių.
15. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje įvertino, kad apeliantė preliminariai pagrindė ieškinį, bet neįrodė grėsmės galbūt jai palankaus teismo sprendimo vykdymui. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino antrą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to toliau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su grėsme teismo sprendimo vykdymui. Apeliantė remiasi teismų nutartimis, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes pareikšto reikalavimo suma didelė skolininkui. Apeliantė teigia, kad apskųsta nutartimi teismas neteisingai įvertino pareikšto reikalavimo dydį ir nenustatė grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė suformuotos praktikos, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalį.
16. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
17. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 metais pradėjo formuoti praktiką, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, kaip turto savininkas, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį. Tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Ieškovas turi nurodyti aplinkybes, patvirtinančias galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitas aplinkybes, įrodančias, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012).
18. Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika išplėtota 2016 metais. Teismas rėmėsi ankstesniais išaiškinimais, kad, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Pareiga įrodyti, kad yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016, 2-28-407/2016).
19. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017, 22 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-516/2025, 18 punktas). Jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl, nei didelė ieškinio suma, nei galbūt prasta atsakovo finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-848-370/2024, 18 punktas).
20. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio proceso teisės instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-516/2025, 21 punktas). Nurodyti išaiškinimai, pagal kuriuos asmuo, prašydamas areštuoti skolininko turtą, turi įrodyti skolininko nesąžiningumą, o didelė pareikšto reikalavimo suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, aktuali ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.
21. Apeliantė, grėsmę teismo sprendimo vykdymui grįsdama didele ieškinio suma, prasta atsakovių finansine padėtimi, nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, išaiškinta, kad tuo atveju, kai vyksta bylos šalių turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir kai byloje yra duomenų, kad asmuo (atsakovas), kuriam pareikštas turtinis reikalavimas, ieškovo atžvilgiu gali elgtis nesąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tai, kad apeliantė cituoja nurodytos nutarties aprašomąją dalį, t. y. atskirojo skundo argumentą (nutarties 8.2 papunktis). Nutarties motyvuojamoje dalyje teismas pažymėjo, kad, kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019;). Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020, 18 punktas). Taigi, apeliantė neteisingai rėmėsi nurodyta teismo nutartimi, neatsižvelgė į joje nurodytą aktualią praktiką. Apeliantės nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2007–2015 metų nutartys, kuriose buvo spręstas grėsmės teismo sprendimo vykdymui klausimas, yra neaktualios, nes, kaip pirmiau nurodyta, teismų praktika pasikeitė.
23. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad Kauno ir Šiaulių apylinkių teismai 2018–2020 metais pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio suma didelė skolininkui, savaime nepaneigia būtinybės atsižvelgti ir vadovautis pirmiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika sprendžiant analogiškus klausimus. Priešingai – žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis ne apylinkių teismų, bet Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika.
24. Atskirajame skunde apeliantė neteisingai nurodė, kad ji rėmėsi naujesne teismų praktika negu nurodyta apskųstoje nutartyje. Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualiais teismų praktikos išaiškinimais. Dėl to tai, kad apeliantė nurodė neaktualias ir žemesnės instancijos teismo nutartis, kurios taip pat nėra priimtos pastaraisiais metais, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų teisingų ir pagrįstų išvadų, jog apeliantė, siekdama pagrįsti grėsmę galbūt jai palankaus teismo sprendimo vykdymui, turėjo pateikti duomenis, kurie būtų pagrindas konstatuoti atsakovių nesąžiningumą. Atsakovių turtinė padėtis nėra kriterijus, patvirtinantis arba paneigiantis grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Nesant duomenų apie atsakovių nesąžiningumą, jų turtinė padėtis nevertinama.
Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme, nepriėmimo
25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-823/2024, 72 punktas).
27. Atsakovė UAB „KD Jupiter“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: duomenis iš interneto svetainės „www.rekvizitai.vz.lt“ apie jos kreditingumą, pelningumą, skolas, darbuotojus, valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registru pateiktų dokumentų sąrašą, 2025 m birželio 30 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą.
28. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad priėmus naujus rašytinius įrodymus, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, nes kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo suteikta galimybė su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti. Pirmiau šioje nutartyje teismas įvertino, kad apeliantė neįrodė atsakovių nesąžiningumo. Atsakovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai, patvirtinantys jos turtinę padėtį nėra esminiai, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl to teismas atsisako priimti juos į bylą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
29. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
30. Atsakovė UAB „KD Jupiter“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ji patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei išaiškinama, kad šia nutartimi išsprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, bet ne kilęs šalių ginčas. Dėl to šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.