Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-12-12 · Civilinė byla Nr. e2-848-370/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
e2-848-370/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01006-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
Ž. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Factris LT1“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-848-370/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01006-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Ž. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Factris LT1“ prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Factris LT1“ ieškinį atsakovei Ž. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Factris LT1“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ž. K. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 300 000 Eur skolą, 17 501,44 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas kyla iš 2020 m. gruodžio 8 d. laidavimo sutarties (toliau – ir Laidavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atsakyti ieškovei, jeigu skolininkė UAB „Integre Trans“ tinkamai neįvykdys savo prievolių ieškovei pagal 2020 m. gruodžio 8 d. atvirkštinio faktoringo sutartį.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti 317 501,44 Eur vertės atsakovei asmenines nuosavybes teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinio suma yra didelė, taip pat yra tikimybė, kad atsakovė, siekdama išvengti skolos sumokėjimo, gali paslėpti jai priklausantį turtą. Todėl siekiant užtikrinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 300 000 Eur skolą, 17 501,44 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 733,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovė 2024 m. spalio 1 d. teismui pateikė prieštaravimus, kuriais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį ir (arba) pas trečiuosius asmenis esantį, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 317 501,44 Eur sumos, uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove.

6. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė pateikė įrodymus, taip pat, jog teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

7. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės prašymo argumentais, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, taip pat nustatęs, jog atsakovė siekia parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, padarė išvadą, kad pasikeitus atsakovės turtinei padėčiai, gali būti apsunkintas skolos išieškojimas iš atsakovės, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis atsakovė turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis), todėl yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė neaktualius duomenis apie atsakovės parduodamą nekilnojamąjį turtą, tačiau net ir pateikti duomenys atsakovės apie ketinimą parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

8.2. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo aktualios praktikos, nepagrįstai pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę sutapatino su didele ieškinio suma. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovės turtinė padėtis būtų prasta, tai nesuteiktų teisinio pagrindo taikyti jos atžvilgiu prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi ji negali būti taikoma kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau patenkinti reikalavimą, sukaupti.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Priešingai nei nurodo atsakovė, pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma yra vienas iš požymių, leidžiančių daryti teismui prielaidą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė, jog atsakovas gali nuslėpti jam priklausant turtą. Atsakovė, teigdama, kad jai ieškiniu reikalaujama priteisti suma nėra reikšminga, turėjo įrodyti savo finansinę padėtį, tačiau su atskiruoju skundu tokių duomenų nepateikė.

9.2. Atsakovė periodiškai pervesdavo itin dideles sumas asmeninių lėšų, gautų iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Integre Trans“, į kitą jai priklausančią banko sąskaitą, esančią užsienio kredito įstaigoje. Tokiu būdu atsakovė siekia užkirsti kelią realiam būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kuris yra užtikrintas skundžiama nutartimi.

Šalies argumentai

9.3. Atsakovė neneigia, kad ji nemėgino parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kaip nurodyta ieškinyje, tik nurodo, jog skelbimas apie parduodamą žemės sklypą yra nebegaliojantis ir iš jo turinio negalima nustatyti, kam jis priklauso. Tokia atsakovės pozicija patvirtina, kad ji elgiasi nesąžiningai, nes mėgina paneigti faktą apie ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą.

9.4. Antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovei nėra uždrausta šiuo turtu naudotis, apribota tik disponavimo teisė. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kaip taikyta laikinoji apsaugos priemonė suvaržo jos teises.

9.5. Nesąžiningą atsakovės elgesį patvirtina ir jos procesinis elgesys byloje – atsakovė pateikė prieštaravimus byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. preliminaraus sprendimo, nenurodydama faktinio ar juridinio pagrindo, dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas, pateikdama vienintelius argumentus, kurie išimtinai susiję su pagrindinio skolininko, už kurį atsakovė laidavo, bloga finansine padėtimi. Tokiais nepagrįstais prieštaravimais atsakovė siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą, tikėdamasi laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tam, kad galėtų nuslėpti areštuotą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) atsakovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 22 d.; 2) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2306-967/2024; 3) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2306-936/2024; 4) UAB „Integre Trans“ 2024 m. rugpjūčio 19 d. atsakymą į 2024 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo; 5) 2024 m. spalio 10 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registro centro Turto arešto aktų registro išrašą; 6) antstolės B. P. 2024 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. S-24-171-33681 pateikti informaciją su priedais.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑66/2015).

14. Ieškovė pateiktais naujais įrodymu grindžia aplinkybes dėl atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Pažymėtina, kad ieškovė neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo objektyvių argumentų, kurie patvirtintų būtinybę priimti šiuos įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui. Atskirai pažymėtina, kad teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo papildyti bylos medžiagos ieškovės pateiktomis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2306-967/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2306-936/2024, taip pat 2024 m. spalio 10 d. VĮ Registro centro Turto arešto aktų registro išrašu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

16. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau ginčija teismo padarytą išvadą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

17. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumo faktą grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su ieškinyje aprašytais, jos vertinimu, atsakovės nesąžiningais veiksmais, t. y. atsakovė mėgino parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

18. Pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl, nei didelė ieškinio suma, nei galbūt prasta atsakovo finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Integre Trans“ 2020 m. gruodžio 8 d. sudarė atvirkštinio faktoringo sutartį. Siekiant užtikrinti tinkamą prievolių pagal Sutartį vykdymą, atsakovė laidavo ieškovei pagal 2020 m. gruodžio 8 d. laidavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atsakyti ieškovei, jeigu UAB „Integre Trans“ tinkamai neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų (Laidavimo sutarties 1.1 papunktis). LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama UAB „Integre Trans“ bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-2306-967/2024 (toliau – ir bankroto byla)). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Integre Trans“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 22 d.). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: pastatas–kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,5186 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2286 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 2 d. interneto svetainėje „www.aruodas.lt“ paskelbė skelbimą („m.aruodas.lt/11-1308555“) apie parduodamą jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,2286 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė, siekdama išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, siekė perleisti jai asmeninės nuosavybės priklausantį turtą, yra neaktuali sprendžiant ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes skelbimas buvo paskelbtas 2023 m. rugsėjo 2 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Integre Trans“, kurios finansinius įsipareigojimus pagal Laidavimo sutartį atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei, taip pat skelbimas yra negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šios nutarties priėmimo dieną atsakovė yra perleidusi jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kitų duomenų, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „Integre Trans“ atsakovė ketino perleisti jai asmeninės nuosavybės priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ieškovė nepateikė.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanoma galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).

21. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

22. Taigi, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas, o ne jo turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, turėdama pareigą pateikti teismui konkrečius duomenis apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu, tokių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien didelė ieškinio suma ir aplinkybė, kad atsakovė praeityje siekė parduoti jai asmeninės nuosavybės priklausantį nekilnojamąjį turtą, nelemia grėsmės būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo. Pažymėtina, kad skolininko neatsiskaitymas su kreditoriumi yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, o ne prielaida teismui automatiškai taikyti skolininko turto areštą.

23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu ieškovės prašymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė. Todėl, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, nenustačius duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovės turtui buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atsakovės turtui netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Factris LT1“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Factris LT1“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Danguolė Martinavičienė