- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-189-879/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36084-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- V. L.
- Civilinis ieškovas
- A. U. P.
- Civilinis atsakovas
- R. Š.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė, Arvydas Penelis, Irmantas Ruželė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. U. P. ir R. P. atstovui advokatui Arvydui Peneliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. U. P. ir R. P. atstovo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. L. paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.
Nuosprendžiu iš dalies tenkintas A. U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisiant jai 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje A. U. P. civilinis ieškinys atmestas.
Nuosprendžiu iš dalies tenkintas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisiant jam 1320,14 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų 14 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje R. P. civilinis ieškinys atmestas. R. P. iš V. L. taip pat priteisti 300 Eur (trys šimtai eurų) advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. L. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 28 d. apie 16.25 val., Kupiškio rajono, Kupiškio seniūnijos, (duomenys nesklebtini) kaimo ribose, kelio Kupiškis - Kuosėnai - Naiviai - Misiūkiškis 5,800 kilometre, vairuodamas traktorių „Belorus 952“, valstybinis numeris (duomenys nesklebtini), su priekaba PSE-F-12,5, valstybinis numeris (duomenys nesklebtini), nevykdė Kelių eismo taisyklių 9, 127,128 punktų reikalavimų, tai yra, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, neatsižvelgė į važiavimo greitį, neatsižvelgė į transporto priemonės krovinį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kad galėtų sulėtinti transporto priemonės greitį ir prireikus sustoti, ar apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kai to reikia dėl susidariusių aplinkybių, o būtent kliudė ta pačia kryptimi, kelkraščiu ir kelio pakraščiu, su vaikštyne einančią A. U. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu A. U. P. dėl muštinės žaizdos kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos abiejų alkūnių srityse, plėštinės žaizdos dešinės blauzdos - pėdos srityse, kairio šeivikaulio lūžio, bei dėl atviro kairio blauzdikaulio kūno lūžio, sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. U. P. sveikatą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. U. P. ir R. P. atstovas advokatas A. Penelis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių išsprendimo ir:
1) A. U. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ir R. Š. solidariai jos naudai priteisiant 8250 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti;
Šalies argumentai
2) R. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ir R. Š. jo naudai solidariai priteisiant 3324 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;
3) R. P. iš V. L. priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms advokato paslaugoms apmokėti.
2.1. Nukentėjusieji A. U. P. ir R. P. pareiškė byloje civilinius ieškinius, prašydami priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. A. U. P. prašė priteisti 4250 Eur turtinei žalai ir 8250 Eur neturtinei žalai atlyginti, o R. P. prašė priteisti 3324 Eur turtinei žalai ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2.2. Skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu A. U. P. prašoma priteisti neturtinės žalos suma buvo sumažinta nepagrįstai ir teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos bei yra neproporcingas nukentėjusiosios patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui ir nepatogumams. Pažymima, kad dėl eismo įvykio A. U. P. patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinę depresiją, dėl eismo įvykio metu jai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji nebeturi jokių vilčių pilnai pasveikti, nebegali savarankiškai judėti, buvo priversta atsisakyti ankstesnio savo amžiui pakankamai aktyvaus gyvenimo, jai nuolat būtina kitų asmenų priežiūra, todėl yra slaugoma VšĮ (duomenys nesklebtini) ligoninėje. Akivaizdu, kad eismo įvykis padarė lemiamą neigiamą įtaką A. U. P. fiziniam, dvasiniam ir socialiniam gyvenimui. Nukentėjusiųjų atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 eurų iki 57424 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 3K-3-402-421/2016 ir kt). Šiuo atveju nukentėjusiesiems iš civilinių atsakovų priteistos neturtinės žalos dydį bendrai sudaro 5000 eurų.
2.3. Teismo išvada, kad R. P. nepatyrė jokios neturtinės žalos, nepagrįsta ir neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijų. A. U. P. sūnus dėl eismo įvykio metu sukeltų pasekmių - jo mamai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo - patyrė ir tebepatiria stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl mamos ateities, be to, dėl mamos nuolatinės priežiūros ir slaugymo turėjo atsisakyti savo planų, anksčiau turėto gyvenimo būdo bei koncentruotis į mamos reabilitaciją, jos vežiojimą pas gydytojus, o tai stipriai, ne jo paties noru, pakeitė jo gyvenimo kokybę. Įvardyti R. P. patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai, gynėjo įsitikinimu, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.
2.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, netinkamai identifikavo neturtinės žalos atlyginimą didinančius kriterijus - pažeistos vertybės pobūdį, t. y. senyvo amžiaus žmogaus sveikatą, ir mažinančius kriterijus - nuteistojo kaltės formą ir atsakovų turtinę padėtį. Byloje nėra jokių duomenų, kad iš atsakovų priteisus nukentėjusiesiems jų prašomą 13250 Eur dydžio neturtinę žalą, jų finansinė padėtis kaip nors pablogėtų.
2.5. Anot gynėjo, R. P. patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos motinos gydymui ir priežiūrai. Sūnus motiną kasdien lankė ligoninėje, ten važiuodavo nuosavu automobiliu, veždavo motinai pagerintą maistą. Vaistams išleido 1577 Eur, o automobilio kurui ir pagerintam maitinimui iki 1577 Eur, todėl padarytą turtinę žalą vertina 3324 Eur, tačiau įsigijimo kvitais šios sumos pilnai pagrįsti negali. R. P. įvykio metu buvo registruotas darbo biržoje, tačiau po įvykio privalėjo nutraukti intensyvias darbo paieškas ir dėl pastovios motinos slaugos nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. negalėjo dirbti ir negavo jokio atlyginimo, todėl nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl patirtos turtinės žalos - negautų pajamų turi būti tenkinamas, pagal kasacinio teismo praktiką, vieną nedarbo mėnesį įvertinant MMA dydžiu. R. P. pradėjo dirbti, todėl 2019 m. gegužės 15 d. dėl mamos slaugos laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį su VšĮ (duomenys nesklebtini) ligonine, kurios paslaugos yra mokamos. Iki teismo posėdžio R. P. patikslins savo turtinius reikalavimus atsakovams dėl mamos slaugos ligoninėje, pateikdamas mokėjimo kvitus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir teisingą nuosprendį.
3.1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - ir TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 6 dalis numato, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus. Civilinis ieškovas R. P. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių patirtą reikalaujamos sumos – 3324 Eur nuostolį. Civilinis ieškovas nurodo tik apytikslę automobilio kurui ir pagerintam maitinimui išleistą sumą - iki 1 577 Eur, kurios negali pilnai pagrįsti įsigijimo kvitais, todėl abejotinas tokios sumos nustatymo pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju papildomai civilinio ieškovo reikalaujama suma nėra nustatyta, neįrodyta, todėl R. P. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.
3.2. Apeliaciniame skunde pateikti nauji įrodymai dėl R. P. negautų pajamų, tačiau apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių naujai pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių jie turėtų būti priimti apeliacinio teismo, o byloje sprendžiamas atlygintinos žalos dydžio klausimas nėra nauja aplinkybė, dėl kurios būtų galima priimti minėtus apelianto pateiktus dokumentus. AB „Lietuvos draudimas“ įsitikinimu, toks prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 314 straipsniu, yra atmestinas ir prieštaraujantis proceso ekonomiškumo principui, reikalaujančiam šalims rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakovė papildomai pažymi, kad R. P. nedarbingumo priežastys nėra niekaip susijusios su eismo įvykiu, per eismo įvykį civilinis ieškovas nenukentėjo ir jokių sužalojimų nepatyrė. Civilinis ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl eismo įvykio buvo priverstas sustabdyti darbo paieškas ir dėl to neteko pajamų, kurios buvo iš anksto pagrįstai numatytos gauti (buvo einama į darbo pokalbius, buvo žodžiu susitarta dėl numatomo darbo ir pan.).
3.3. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A. U. P. sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, įvyko 2018 m. liepos 28 d., o atsakingo asmens atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta iki 2018 m. spalio 31 d., pagal eismo įvykio metu galiojusią TPVCAPDĮ redakciją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimali suma dėl neturtinės žalos yra 5 000 Eur, todėl nukentėjusiosios prašymas neturtinės žalos atlyginimui priteisti 8 250 Eur yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsiliepime nurodoma, kad įprastai, remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – taisyklės) nuostatomis, maksimali 5 000 Eur draudimo išmoka yra mokama mirties atveju, o kitais atvejais proporcingai mažinama atsižvelgus į sužalojimo pobūdį (taisyklių 12.3-12.4 punktai).
3.4. Neturtinė žala ne pačiam eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, o jo artimiesiems, šeimos nariams, atlyginama tik mirties atveju (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalis, 15 straipsnio 7 dalis), todėl R. P. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
4. Atsiliepimu civilinio atsakovo R. Š. atstovas advokatas I. Ruželė prašo atmesti apeliacinį skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
4.1. Civilinio atsakovo atstovo manymu, apylinkės teismas, remdamasis nukentėjusių asmenų paaiškinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis teismų praktika ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, priėmė teisingą sprendimą dėl A. U. P. padarytos neturtinės žalos dydžio ir pagrįstai bei motyvuotai priteisė jai 5000 Eur sumą, o R. P., tiesiogiai nusikaltimu nepatyrusiam neturtinės žalos, jos nepriteisė.
4.2. Remiantis teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, kai žala nėra tiesiogiai nusikaltimu padaryta asmeniui, o toks asmuo reikalauja priteisti neturtinę žalą iš kaltininko dėl kito asmens sveikatos sutrikdymo, privaloma neginčijamai nustatyti tų asmenų glaudžius santykius, artimą ryšį su nukentėjusiu asmeniu ir tik tada spręsti, ar toks asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog R. P. yra jau sulaukęs brandaus amžiaus ((duomenys nesklebtini) metai), ir jau ilgą laiką yra savarankiškas, iki eismo įvykio gyveno atskirai nuo motinos kitame rajone ganėtinai dideliu atstumu, todėl atsiranda pagrindas teigti, kad jo ir motinos ryšis negalėjo būti itin artimas, todėl šiam asmeniui patirta neturtinė žala nepriteistina.
4.3. Atsiliepime nesutinkama su apeliantų motyvais, kad nėra duomenų, kad nukentėjusiesiems priteisus 13250 Eur dydžio neturtinę žalą, atsakovų finansinė padėtis kaip nors pablogėtų. Kadangi pagal eismo įvykio metu galiojusią TPVCAPDĮ redakciją draudimo bendrovė atlygintų tik 5000 Eur išmoką draudimo sutarties ribose, likusią apeliantų reikalaujamą neturtinės žalos sumą - 8250 Eur tektų sumokėti atsakovui, nuteistojo V. L. darbdaviui R. Š.. Žalą atlyginęs darbdavys iš kalto asmens įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtos žalos atlyginimo. 8250 Eur dydžio suma yra nepakeliamai didelė tiek atsakovui, tiek ir nuteistajam.
4.4. Anot civilinio atsakovo atstovo, skunde nurodomos naujos aplinkybės apie R. P. išlaidas, patiriamas dėl mamos slaugos VšĮ (duomenys nesklebtini) ligoninėje, negali būti apeliacijos dalyku. Atsakovo nuomone, apeliantas galėtų dėl šių išlaidų atlyginimo reikšti atskirą ieškinį, o apeliacinis teismas šių aplinkybių, nenagrinėtų pirmos instancijos teisme, vertinti neturėtų.
Atsiliepimas
4.5. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.283 straipsnio 1, 2 dalimis, negautos pajamos gali būti atlyginamos tik tiesiogiai nuo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui, o ne nukentėjusįjį slaugančiam asmeniui, todėl šis apelianto reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas, o R. P. eismo įvykio metu net nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje.
4.6. Atsakovo atstovo nuomone, apeliantų reikalavimas priteisti neturtinę ir turtinę žalą solidariai iš civilinių atsakovų R. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju turėtų būti taikoma subsidiari atsakomybė, o tik tada, jei civilinės atsakomybės draudimo atlyginimo nepakaktų žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygintų apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju - atsakovas R. Š., kaip darbdavys, nes žala atsirado dėl jo darbuotojo V. L., ėjusio darbines pareigas (CK 6.264 straipsnis), veiksmų, kuriam taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras, nuteistojo gynėja, civilinis atsakovas R. Š. ir jo atstovas - atmesti.
6. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. U. P. ir R. P. atstovo advokato A. Penelio apeliacinis skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo, juo neginčijama nuteistojo V. L. veikos kvalifikacija, kaltė, jam paskirta bausmė, tačiau teismo nuosprendis ginčijamas civilinių ieškinių dalyje - siekiama priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai A. U. P. ir turtinės žalos nukentėjusiajam R. P. padidinimo bei neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam R. P.. Todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinių skundų ribose. Teisėjų kolegija šioje nutartyje atskirai ir tam tikrais atvejais bendrai pasisakys skunde keliamais aktualiais klausimais, atsakydama į apeliantų išdėstytus ir teisiškai reikšmingus argumentus.
Dėl neturtinės žalos
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. U. P., atstovaujama advokato J. A. P., pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų V. L., R. Š., ADB „Gjensidige“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 4250 Eur turtinę žalą ir 8250 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 72-75). Pirmosios instancijos teismas tinkamais civiliniais atsakovais byloje laikė R. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“, su tokia teismo nuomone sutiko ir nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde, todėl atskirai dėl to nebepasisakoma. Apylinkės teismas A. U. P. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas nukentėjusiosios naudai 50 Eur turtinės žalos atlyginimui. Kadangi apeliaciniame skunde nuosprendžio dalis, susijusi su turtinės žalos priteisimu A. U. P., neskundžiama, ji plačiau neanalizuojama. Nukentėjusiosios A. U. P. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad ji dėl eismo įvykio patyrė fizinį skausmą ir labai didelius dvasinius išgyvenimus dėl kardinaliai pasikeitusio gyvenimo, esminio gyvenimo kokybės sumažėjimo dėl galimybės savarankiškai judėti praradimo, ateities perspektyvų, priklausymo nuo nuolatinės kitų žmonių priežiūros ir ribojamos laisvės gyventi taip kaip iki įvykio.
7.2. Nukentėjusysis R. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų V. L., R. Š., ADB „Gjensidige“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 3324 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 69-71). Civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl motinos A. U. P. sužalojimo patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, baimę, kad motina gali numirti, kad jos neteks.
7.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad A. U. P. ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nustatant A. U. P. patirtos neturtinės žalos dydį – 5000 Eur, o R. P. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
7.4. Skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu A. U. P. priteistos neturtinės žalos suma buvo sumažinta nepagrįstai ir šis teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. nepatyrė jokios neturtinės žalos, taip pat nepagrįsta ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Tačiau kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.
7.5. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žmogaus sveikata (V. L. neatsargiais veiksmais nukentėjusiajai A. U. P. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą), yra absoliuti vertybė, todėl bet koks jos pažeidimas yra neteisėtas. Kenkiant asmeniui fiziškai daroma žala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinė žala pasireiškia kaip kūno vientisumo pažeidimas (funkcijų arba organų netekimas), kūno neliečiamumo pažeidimas (sumušimas, sužalojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dėl sužalojimo, susargdinimo, ligos išsivystymo ir kt.). Žala psichinei sveikatai pasireiškia dvasiniu sukrėtimu, šoku, įtampa, nemiga, irzlumu, sąmonės netekimu, padažnėjusiais ligos priepuoliais ir kitaip.
7.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajai A. U. P., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ tinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas.
7.7. Akivaizdu, kad nukentėjusioji A. U. P. dėl nusikalstamų nuteistojo V. L. veiksmų patyrė itin skaudžias, ilgą laiką truksiančias ir galimai neįmanomas pašalinti pasekmes, lydėsiančias nukentėjusiąją ilgą laiką, galimai net visą likusį gyvenimą. Bylos duomenys patvirtina nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad eismo įvykio metu A. U. P. patyrė daugybinius kūno sužalojimus, kurie buvo kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neginčytina, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus, ilgiau nei tris mėnesius buvo gydoma ligoninės stacionare, po patirtų traumų nebegeba savarankiškai judėti, yra priklausoma nuo kitų asmenų priežiūros, dėl ko sumažėjo jos galimybės bendrauti ir ženkliai suprastėjo gyvenimo kokybė. Būdama priversta atsisakyti ankstesnio savarankiško gyvenimo, ji nuolat patiria sunkumus, dvasinius išgyvenimus, jaučia padidėjusį jautrumą, nemigą, baimę dėl savo sveikatos.
7.8. Nukentėjusiosios įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad visos šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir išsamiai aptartos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame, įvertinus kaltinamojo veiksmų pasekmes (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), už žalos padarymą atsakingo asmens neatsargią kaltę (nusikalstamą nerūpestingumą), kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti buvo sumažinta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatydamas konkretų priteisiamos neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik vyraujančia teismų praktika, tačiau privalo atsižvelgti į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką.
7.9. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nukentėjusiojo R. P. reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą dėl motinos sužalojimo nepagrįstumo. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik esant išskirtinėms aplinkybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Nagrinėjamoje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, neišvengiamai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje.
7.10. Teisėjų kolegija sutinka su civiliniame ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad A. U. P. sūnus dėl šio eismo įvykio sukeltų pasekmių – jo motinai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – patyrė ir tebepatiria dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl motinos sveikatos, be to, dėl motinos nuolatinės priežiūros ir slaugymo buvo sutrikdytas įprastas jo gyvenimo būdas, jis turėjo koncentruotis į motinos reabilitaciją, jos vežiojimą pas gydytojus, o tai stipriai, ne jo paties noru, pakeitė ir jo gyvenimo kokybę. Tačiau teisėjų kolegija negali nepritarti apylinkės teismo išvadai, kad, atsižvelgiant į abiejų nukentėjusiųjų amžių, jų atskirą vienas nuo kito savarankišką gyvenimo būdą iki eismo įvykio, kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad R. P. ir jo motinos ryšys iki įvykio buvo itin artimas ir glaudus. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl motinos sužalojimo R. P. patyrė itin didelį neigiamą poveikį, kurį galima būti vertinti kaip neturtinę žalą ir įvertinti ją pinigine išraiška.
7.11. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. U. P. klausimą, pagrįstai didžiausią dėmesį skyrė V. L. neteisėtų veiksmų pasekmėms – nukentėjusiosios patirtam kūno sužalojimo mastui ir pobūdžiui, jos fiziniams ir dvasiniams išgyvenimams eismo įvykio metu ir po jo. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje dėl vieno iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – turtinės civilinių atsakovų padėties atskirai nepasisakė ir nelaikė lemiamu kriterijumi spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau aukštesnysis teismas pritaria civilinio atsakovo R. Š. atstovo atsiliepime išsakytai kritikai apeliacinio skundo motyvui, kad priteisus iš civilinių atsakovų 13250 Eur dydžio neturtinę žalą, jų finansinė padėtis nepablogėtų. Pažymėtina, kad šiuo atveju draudimo bendrovė atlygintų 5000 Eur išmoką draudimo sutarties ribose, o likusią apeliantų reikalaujamą neturtinės žalos sumą - 8250 Eur tektų sumokėti civiliniam atsakovui - nuteistojo V. L. darbdaviui R. Š.. Kadangi žalą atlyginęs darbdavys iš kalto asmens įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtos žalos atlyginimo, būtina atkreipti dėmesį, kad, įvertinus byloje esančius duomenis apie pastarųjų asmenų turtinę padėtį, tokio dydžio sumos priteisimas neabejotinai ženkliai finansiškai pakenktų tiek R. Š., tiek V. L.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepakeliamai didelės sumos priteisimas iš fizinio asmens gali prilygti jo nubaudimui.
7.12. Pasisakydama dėl apeliantų argumentų ir prašymo padidinti pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos atlyginimui nustatytus dydžius, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.
7.13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai A. U. P. yra proporcinga jos patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus, o nukentėjusiojo R. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama galioti, tenkinti jų skundą šioje dalyje pagrindo nėra.
Dėl turtinės žalos
7.14. Apeliaciniu skundu prašoma pilnai tenkinti nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo naudai solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir R. Š. priteisti 3324 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Anot R. P., jo patirtą turtinę žalą sudaro 1577 Eur išlaidos medikamentams motinos gydymui, iki 1577 Eur dydžio išlaidos automobilio kurui ir pagerintam maitinimui bei negautos pajamos, kurių konkretus dydis nei civiliniame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo prašymas nepagrįstas.
7.15. Siekdamas, kad nustatytas turtinės žalos dydis neviršytų faktiškai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti civilinio ieškovo reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo bei patirtos turtinės žalos dydžio pagrįstumu. Todėl tokį reikalavimą reiškiantis asmuo privalo jį pagrįsti rašytiniais įrodymais.
7.16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs R. P. teismui pateiktus su A. U. P. gydymu susijusių medikamentų bei medicinos priemonių įsigijimą patvirtinančius mokėjimo dokumentus, čekius iš degalinių bei autobusų bilietus, sprendė, kad 759,58 Eur suma degalams, 14,70 Eur vertės autobuso bilietai ir 545,86 Eur suma, kurią nukentėjusysis išleido savo motinos vaistams ir kitoms reikalingoms medicinos priemonėms, yra pagrįstos ir protingo dydžio išlaidos, kurias bendroje 1320,14 Eur sumoje priteisė R. P. naudai iš AB „Lietuvos draudimas“. Dalies R. P. pateiktų čekių, kuriuose nebuvo įmanoma įžiūrėti prekių įsigijimo datos ar pačių prekių, teismas nelaikė tinkamais įrodymais turėtoms išlaidoms pagrįsti. Taip pat teismas laikė neįrodytu R. P. reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, motyvuodamas tuo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. dėl motinos slaugymo negalėjo dirbti ir dėl to patyrė turtinę žalą.
7.17. Teisėjų kolegija pilnai pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, kad nėra pagrindo laikyti įrodymais, patvirtinančiais R. P. patirtų išlaidų dydį, rašytinių dokumentų, kurių rekvizitų neįmanoma įžiūrėti. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo kriterijus baudžiamajame procese.
7.18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. P. reikalavimo priteisti jo naudai negautas pajamas nepagrįstumo. Kalbant apie nukentėjusiajam priteistiną negautų pajamų sumą, sutiktina su civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodytais argumentais, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, o civilinis ieškovas šiuo atveju nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad aptariamos pajamos buvo iš anksto pagrįstai numatytos gauti. Kadangi eismo įvykio metu R. P. buvo registruotas darbo biržoje ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis artimiausiu metu ketino įsidarbinti ar bent jau buvo gavęs konkretų darbo pasiūlymą, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl V. L. sukelto eismo įvykio patyrė netiesioginių nuostolių, t. y. negavo iš anksto numatytos ir realiai tikėtinos gauti pinigų sumos, kurią jis būtų gavęs, jei eismo įvykis nebūtų įvykęs. R. P. prašymas priteisti jo naudai negautas pajamas yra paremtas tik jo asmeniniu lūkesčiu, kad, jeigu nebūtų turėjęs rūpintis eismo įvykio metu sužalota motina, galimai būtų įsidarbinęs ir tokias pajamas gavęs. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, taip pat ir dalyje dėl civilinio ieškinio, negali būti sąlyginis ir paremtas subjektyviu nukentėjusiojo įsivaizdavimu apie galimai ateityje įvyksiančius įvykius. Teismui reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo turėtų būti konkretus, t. y. nurodyta konkreti negautų pajamų suma, tą sumą pagrindžiantis paskaičiavimas, laikotarpis, už kurį paskaičiuotos negautos pajamos bei turėtų būti pateikiami tokio pobūdžio reikalavimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Šiuo atveju R. P. minėtų duomenų apie negautas pajamas nenurodė ir savo reikalavimo rašytiniais įrodymais nepagrindė. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nukentėjusysis net neturėjo galimybės pateikti tokius duomenis ir įrodymus, kadangi eismo įvykio metu nedirbo ir negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų.
7.19. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad R. P. 2019 m. gegužės 15 d. su VšĮ (duomenys nesklebtini) ligonine sudarė medicininių paslaugų sutartį dėl motinos palaikomojo gydymo ir slaugos bei pateikė minėtą sutartį. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu nukentėjusiųjų atstovas pateikė pagal minėtą sutartį R. P. išrašytą ligoninės sąskaitą – faktūrą 880,20 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį sąskaitos apmokėjimą, bei prašė šias išlaidas vertinti kaip R. P. padarytą turtinę žalą ir ją priteisti nukentėjusiojo naudai. Teisėjų kolegija pritaria prokurorui ir civilinio atsakovo R. Š. atstovui, kad apeliaciniame procese nukentėjusiųjų atstovo reiškiamas reikalavimas dėl A. U. P. palaikomojo gydymo ir slaugos VšĮ (duomenys nesklebtini) ligoninėje išlaidų priteisimo yra naujas, kuris nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti apeliacinio proceso dalyku, apygardos teismui sprendžiant klausimą dėl skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl po skundžiamo nuosprendžio priėmimo turėtų ir būsimų išlaidų (iš aukščiau minėtos sutarties matyti, kad A. U. P. gydymas yra tęstinio pobūdžio) priteisimo iš atitinkamų asmenų R. P. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vieną iš turtinės žalos klausimo išsprendimui byloje reikšmingų dokumentų – R. P. su VšĮ (duomenys nesklebtini) ligonine 2019 m. gegužės 15 d. sudarytą medicininių paslaugų teikimo sutartį nukentėjusiųjų atstovas pateikė tik su apeliaciniu skundu, nors pagal sutarties sudarymo datą nukentėjusysis R. P. ar jo atstovas ją galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui paskutinio byloje 2019 m. gegužės 16 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės susipažinti su šiuo dokumentu ir jį įvertinti byloje nustatytų aplinkybių kontekste.
Dėl proceso išlaidų
7.20. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. Penelis prašė iš nuteistojo V. L. nukentėjusiojo R. P. naudai priteisti 700 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti patirtas išlaidas pagal byloje pateiktą pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 182). Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog BPK 103 straipsnyje numatyta, kas yra proceso išlaidos, tarp kurių nėra nurodytos atstovavimo teisme išlaidos, o komentuojamo straipsnio 6 punktas numato, jog teismas arba teisėjas gali pripažinti proceso išlaidomis ir kitas turėtas išlaidas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiųjų atstovo apeliacinis skundas dėl civilinių ieškinių yra atmetamas, atstovavimo išlaidos pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą nėra pripažįstamos proceso išlaidomis ir tokiu būdu nėra pagrindo jas priteisti iš nuteistojo V. L..
7.21. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimus, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiųjų A. U. P. ir R. P. atstovo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą atmesti.