Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. L. ir jo gynėjams advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, advokato padėjėjui Juozui Talalui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, auginantis mažametį vaiką, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2018 m. liepos 28 d. apie 16.25 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas traktorių „Belorus 952“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba PSE-F-12,5 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevykdė Kelių eismo taisyklių 9, 127,128 punktų reikalavimų, tai yra, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, neatsižvelgė į važiavimo greitį, neatsižvelgė į transporto priemonės krovinį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kad galėtų sulėtinti transporto priemonės greitį ir prireikus sustoti, ar apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kai to reikia dėl susidariusių aplinkybių, o būtent kliudė ta pačia kryptimi, kelkraščiu ir kelio pakraščiu, su vaikštyne einančią A. U. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu A. U. P. dėl muštinės žaizdos kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos abiejų alkūnių srityse, plėštinės žaizdos dešinės blauzdos - pėdos srityse, kairio šeivikaulio lūžio, bei dėl atviro kairio blauzdikaulio kūno lūžio, sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. U. P. sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu V. L. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta pilnai. Kaltinime nurodytą dieną jis su traktoriumi prie kurio buvo prikabinta priekaba su grūdais važiavo keliu. Traktorius ir priekaba buvo techniškai tvarkingi. Tuo metu dirbo pas ūkininką R. Š. pagalbiniu darbininku, tačiau kai reikėdavo atlikdavo ir mechanizatoriaus funkcijas, vairuodavo traktorių. Kelias buvo geras, oro sąlygos irgi geros. Kažkuriuo metu trumpam atsisuko pažiūrėti ar neatsikabino priekabos hidraulinės šlangos, tada išgirdo dunktelėjimą. Sustojo ir išlipęs iš traktoriaus pamatė griovyje gulinčią moterį, šalia gulėjo vaikštynė. Suprato, kad tai jis kliudė einantį žmogų, kuria traktoriaus ar priekabos dalimi galėjo kliudyti, nežino. Važiuodamas su traktoriumi jokio žmogaus ant kelio nematė. Kaip taip atsitiko negali paaiškinti. Iškarto iškvietė greitąją ir policiją. Tuo metu moteris buvo sąmoninga, jis jos atsiprašė. Daugiau nukentėjusiosios neatsiprašinėjo, kadangi nenorėjo būti apkaltintas poveikiu nukentėjusiajai. Dabar teismo posėdžio metu atsiprašo jos sūnaus. Su gyvenimo drauge augina mažametę dukrą, dirba UAB (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotoju, turi įsiskolinimų už nusipirktą sodybą bei paimtas vartojimo paskolas, viso apie 7000-8000 Eur. Skolas išieško antstoliai. Jo paties mama gyvena senelių namuose, o tėvas II grupės invalidas, giminaičių, kurie jį remtų nėra. Savo kaltės neginčija, tik mano, kad pareikšti civiliniai ieškiniai per dideli.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. U. P. nustatytas atviras kairio blauzdikaulio kūno lūžis kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal medicinos dokumentuose aprašytų sužalojimų pobūdį mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pervažiuojant traktoriaus ratu per blauzdas. (t. 1, b. l. 76)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje. V. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be V. L. parodymų jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, nukentėjusiųjų A.U. P. ir R. P. parodymai, liudytojų S. M. ir R. Š. parodymai, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti anksčiau aptarti įrodymai.

V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nėra nustatyta.

Skirdamas bausmę V. L. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, nėra teistas (t. 1, b. l. 149), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 150-52), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (t. 1, b. l. 158), nuo 2002 metų yra nuolat dirbantis, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 154), turi mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 111), nuolatinę gyvenamąją vietą. (t. 2, b. l. 112)

Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato, kad už padarytą nusikalstamą veiką yra baudžiama bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pati švelniausia galima skirti už šį nusikaltimą bausmės rūšis – bauda yra pajėgi pasiekti bausmės tikslus. Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Aptartų nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam V. L. turi būti skirta įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė – bauda, savo dydžiu, kiek didesnė, nei galimas skirti už neatsargius nusikaltimus baudos dydis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat, į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad V. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji A.U. P. ir R. P. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo du kartus tikslinti. Paskutiniu patikslintu ieškiniu nukentėjusioji A.U. P. prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų 4250 Eur turtinę žalą ir 8250 Eur neturtinę žalą bei advokato atstovavimo išlaidas. (t. 2, b. l. 72-75) Paskutiniu patikslintu ieškiniu nukentėjusysis R. P. prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3324 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą. (t. 2, b. l. 69-71) Abu nukentėjusieji savo civiliniuose ieškiniuose, kaip solidarius civilinius atsakovus nurodo V. L., R. Š., ADB „Gjensidige“ ir AB „Lietuvos draudimas“. Patikslintame A.U. P. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad A.U. P. patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos gydymui ir priežiūrai, kadangi gydėsi ligoninėje nuo 2018-07-28 iki 2018-11-07. Jos neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai, stresas, emocinė depresija, fizinis skausmas, jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio neigiamas pasekmes jaučia iki šiol. Ieškinyje aiškinama, kad A.U. P. šiuo metu jaučia neigiamas sužalojimo pasekmes – padidėjusį jautrumą, nemigą, baimę dėl savo sveikatos, be kitų pagalbos negali judėti, yra apsunkintas jos bendravimas su aplinkiniais, ribojama laisvė gyventi, taip, kaip iki įvykio. Patikslintame R. P. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos motinos A.U. P. gydymui ir priežiūrai. Dėl pastovios motinos slaugos negalėjo nuo 2018-07-28 iki 2018-11-07 dirbti, todėl kelis mėnesius negavo jokio atlyginimo. Motiną kasdieną lankė ligoninėje, ten važiuodavo nuosavu automobiliu, kasdien veždavo motinai pagerintą maistą. Taip pat, pirko vaistus, kuriems išleido 1577 Eur, o automobilio kurui ir pagerintam maitinimui iki 1577 Eur, todėl padarytą turtinę žalą vertina 3324 Eur. Šios sumos pagrįsti įsigijimo kvitais pilnai negali. Jo neturtinę žalą sudaro baimė, kad motina gali numirti, dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai.

Teismas pasisako dėl tinkamų civilinių atsakovų šioje byloje. Kaip jau buvo minėta, bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų pareikšti civilinių ieškinių reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nukreipti į keturis subjektus, iš kurių yra reikalaujama solidaraus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y., į eismo įvykį sukėlusį asmenį (kaltinamąjį V. L.), jo darbdavį R. Š. ir dvi draudimo bendroves - ADB „Gjensidige“ ir AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykio metu V. L. atlikdamas darbines funkcijas vairavo AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu draustą traktorių „Belorus 952“ , v. n. (duomenys neskelbtini), su priekaba PSE-F-12,5 v. n. (duomenys neskelbtini), kuri buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu ADB „Gjensidige“. Kaip teisingai nurodo savo atsiliepime į civilinius ieškinius ADB „Gjensidige“, priekaba įvykio metu atsikabinusi nebuvo, todėl civilinė atsakomybė kyla traktoriaus valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui - AB „Lietuvos draudimas“. Taigi, ADB „Gjensidige“ nėra tinkamas atsakovas pagal nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius. Pagal R. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Eismo įvykio metu galiojusi minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija numatė, kad privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą (t. 2, b. l. ) į civilinius ieškinius, kuriame nurodė, kad, jei teismas pripažins kaltinamąjį V. L. kaltu dėl eismo įvykio, AB „Lietuvos draudimas“ galėtų nukentėjusiajai A.U. P. išmokėti 5000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam R. P. 462,51 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti. Šias sumas viršijančius civilinių ieškinių reikalavimus atsiliepime prašoma atmesti, kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Civilinis atsakovas R. Š. pateikė atsiliepimą į nukentėjusiosios patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti ir nurodė, kad jam pareiga atlyginti žalą už savo darbuotojo V. L. veiksmus kils tik tada, jei draudimo sumos nepakaks žalai atlyginti. (t. 2, b. l. 57-60)

Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, nustatyta CK 6.264 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką samdančio darbuotojus samdančio asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, yra netiesioginė, t. y. samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotoju kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tik tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų, t. y. nėra darbo santykių arba žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir kt.). Šiuo atveju, kaip minėta, nukentėjusiajai žala buvo padaryta kaltinamajam vykdant darbines funkcijas, todėl yra pagrindas darbdavio R. Š. civilinei atsakomybei, tačiau civilinių ieškinių reikalavimai dėl žalos atlyginimo nepagrįstai nukreipti į kaltinamąjį, nes jis nėra tinkamas civilinis atsakovas nagrinėjamu atveju.

Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas A.U. P. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai A.U. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų alkūnių srityse, plėštine žaizda dešinės blauzdos - pėdos srityse, kairio šeivikaulio lūžiu bei atviru kairio blauzdikaulio kūno lūžiu. Dėl nurodytų sužalojimų nukentėjusiajai teko iškęsti tiek didelį fizinį skausmą, tiek stiprius dvasinius išgyvenimus ir kančias. Tokie duomenys neabejotinai rodo, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, tačiau, kas taip pat labai svarbu, sveikatos būklė net ir po ilgo laiko neatsistatė ir tokios sveikatos, kokios buvo iki eismo įvykio, nukentėjusioji, deja, jau niekada nebebus. Nors ir būdama garbaus amžiaus A.U. P. gyveno ganėtinai savarankišką gyvenimą. Nukentėjusioji šiai dienai yra pilnai priklausoma nuo kitų asmenų ir savarankiškai gyventi niekaip nebepajėgtų. Nukentėjusiajai kasdien reikalinga artimųjų pagalba atliekant elementarius veiksmus (atlikti higienos procedūras, pasigaminti maistą ir pan.). Suprantama, kad nukentėjusiosios amžius iš esmės turi reikšmės sužalojimų gijimui, tačiau nukentėjusioji nėra atsakinga dėl to, jog buvo sužalota sulaukusi 87 metų amžiaus. Ankščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad nukentėjusiosios A.U. P. patirta neturtinė žala yra išties yra reikšminga. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartus įstatymo įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, civiliniame ieškinyje nurodyta neturtinės žalos suma šiek tiek mažintina, priteisiant nukentėjusiajai A.U. P. 5 000 Eur dydžio sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nei nukentėjusioji A.U. P., nei jos atstovas advokatas kartu su ieškiniu ir ieškinio patikslinimais nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydį. Visgi, teismas, įvertinęs, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta nukentėjusiosios vaikštyklė, sprendžia, kad yra būtina įkainoti šį daiktą ir jo vertę priteisti nukentėjusiajai, net ir nesant byloje įrodymų. Teismo nuomone, vaikštyklę įvertinus 50 Eur, tai būtų protinga šio daikto vertė, kadangi tokie padėvėti, bet geros būklės daiktai už panašią kainą yra pardavinėjami skelbimuose internete. Taigi, nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, t. y., 50 Eur apimtyje.

Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis R. P. patikslintame civiliniame ieškinyje prašo priteisti 3324 Eur turtinę žalą. R. P. pateikė vaistų ir susijusių su gydimu medikamentų bei medicinos priemonių įsigijimą patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Taip pat, nukentėjusysis pateikė čekius iš degalinių, kurie patvirtina jo turėtas išlaidas kurui bei pateikė autobusų bilietus. Teismas, susipažinęs su R. P. pateiktais mokėjimo kvitais konstatuoja, kad šie dokumentai yra tinkami pagrįsti turėtas išlaidas: 1) 2018-08-29 degalinės čekis 44,98 Eur sumai, 2018-09-03 degalinės čekis 44,99 Eur sumai, 2018-09-09 vaistinės čekis 38,73 Eur sumai, 2018-09-11 du autobuso bilietai po 2,45 Eur maršrutu Biržai – Panevėžys- Biržai, vaistinės čekis 59,34 Eur sumai (t. 1, b. l. 101); 2) UAB „Gintarinė vaistinė“ čekis 13,26 Eur sumai, 2018-08-18 vaistinės čekis 3,90 Eur sumai, 2018-08-30 vaistinės čekis 59,65 Eur sumai (t. 1, b. l. 102); 3) 2018-08-01 vaistinės čekis 13,46 Eur sumai, 2018-08-03 vaistinės čekiai 3,84 Eur sumai ir 21,31 Eur sumai, 2018-08-03 degalinės čekis 35,16 Eur sumai (t. 1, b. l. 103); 4) 2018-08-07 degalinės čekis 28,19 Eur sumai, degalinės 2018-08-13 čekis 39,90 Eur sumai, 2018-08-17 vaistinės čekis 10,40 Eur sumai, 2018-08-11 vaistinės čekis 13,26 Eur sumai, 2018-09-13 vaistinės čekis 67,52 Eur sumai (t 1, b. l. 104); 5) 2018-11-23 degalinės čekis 48,76 Eur sumai, 2018-12-10 vaistinės čekis 39,91 Eur sumai, 2018-12-25 vaistinės čekis 6,98 Eur sumai, 2018-12-10 degalinės čekis 34,64 Eur sumai, 2018-12-05 degalinės čekis 37,45 Eur sumai, 2018-12-28 vaistinės čekis 6,68 Eur sumai (t. 1, b. l. 105); 6) 2018-09-27 vaistinės čekis 17,87 Eur sumai, 2018-10-09 vaistinės čekis 1,68 Eur sumai, 2018-09-23 degalinės čekis 49,97 Eur, 2018-10-04 vaistinės čekis 2,65 Eur sumai, 2018-11-01 vaistinės čekis 9,23 Eur sumai, 2018-10-13 degalinės čekis 49,98 Eur sumai, 2018-10-04 vaistinės čekis 11,05 Eur sumai, 2018-10-26 vaistinės čekis 11,05 Eur sumai (t. 1, b. l. 106); 7) 2018-10-27 degalinės čekis 50 Eur sumai, 2018-11-04 vaistinės čekis 25,66 Eur sumai, 2018-12-08 vaistinės čekis 4,42 Eur sumai, 2018-11-09 degalinės čekis 45,96 Eur sumai, 2018-12-03 du autobuso bilietai po 4,90 Eur maršrutu Biržai – Panevėžys- Biržai (t. 1, b. l. 107); 8) 2018-12-25 degalinės čekis 47,38 Eur sumai, 2019-01-19 vaistinės čekis 23,84 Eur sumai, 2019-01-04 vaistinės čekis 5,02 Eur sumai, 2018-12-31 vaistinės čekis 20,64 Eur sumai, 2019-01-12 degalinės čekis 51 Eur sumai (t. 1, b. l. 108); 9) 2019-01-26 degalinės čekis 49,98 Eur sumai, 2019-03-15 degalinės čekis 48,70 Eur sumai, 2019-02-23 degalinės čekis 30,19 Eur sumai, 2019-03-15 vaistinės čekis 34,77 Eur sumai, 2019-03-02 vaistinės čekis 19,74 Eur sumai, 2019-02-23 vaistinės čekis 8,72 Eur sumai, 2019-02-16 degalinės čekis 22,35 Eur sumai (t. 2, b. l. 37). Teismo paskaičiavimu R. P. pagrindė degalų (dyzelinio kuro) įsigijimą už bendrą 759,58 Eur sumą bei pateikė autobuso bilietus, kurie buvo pirkti už bendrą 14,70 Eur sumą. Taip pat, R. P. pagrindė vaistų ir susijusių su gydimu medikamentų bei medicinos priemonių įsigijimą už bendrą 545,86 Eur sumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji A.U. P. nuo 2018-07-28 iki 2018-11-07 buvo gydoma VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, po to VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, po to Kupiškio ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. (t. 2, b. l. 101-110) Išvardinti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad degalai ir medikamentai bei medicinos priemonės buvo įsigyti bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y., po 2018-07-28. Nukentėjusysis R. P. yra (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas. Lankyti motinos R. P. nuo 2018-07-28 turėjo vykti į Panevėžį, galiausiai į (duomenys neskelbtini) todėl jis neišvengiamai patyrė kelionės išlaidas. Tarp (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio yra 66 km atstumas, o tarp (duomenys neskelbtini) ir Kupiškio apie 55 km atstumas. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes sprendžia, kad 759,58 Eur suma degalams ir 14,70 Eur vertės autobuso bilietai yra pagrįstos ir protingo dydžio išlaidos. Taip pat, teismas sprendžia, kad 545,86 Eur suma, kurią nukentėjusysis išleido savo motinos vaistams ir kitoms reikalingoms medicinos priemonėms yra pagrįsta, įvertinus A.U. P. padarytą sveikatos sutrikdymą bei jos gydymo įstaigose praleistą laikotarpį. Pažymėtina, kad dalis R. P. pateiktų čekių yra nutrinti ir juose neįmanoma įžiūrėti prekių įsigijimo datos ar pačių prekių, todėl teismas jų nelaikė tinkamais įrodymais turėtoms išlaidoms pagrįsti. Taip pat, teismas laiko, jog yra neįrodyta, kad R. P. patyrė turtinę žalą dėl to, kad slaugė motiną ir negalėjo dirbti, kadangi tai patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas nusprendžia R. P. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš AB „Lietuvos draudimas“ bendrą 1320,14 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

Kadangi R. P. patikslintame ieškinyje prašo priteisti 5000 Eur neturtinę žalą teismas pasisako ir dėl šio reikalavimo pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016 ir kt.) R. P. ieškinyje nurodo, kad jo neturtinę žalą sudaro baimė, kad motina gali numirti, dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai. Teismas jokiu būdu nemenkina nukentėjusiojo jausmų ir išgyvenimų dėl motinos sužalojimo, kadangi vaiko ir motinos ryšys yra prigimtinis ir unikalus. Visgi, įvertinus, kad nukentėjusysis yra jau sulaukęs brandaus amžiaus (61 metai), ir jau ilgą laiką yra savarankiškas, iki eismo įvykio gyveno atskirai nuo motinos kitame rajone ganėtinai dideliu atstumu, atsiranda pagrindas teigti, kad jo ir motinos ryšis negalėjo būti itin artimas. Nukentėjusioji A.U. P. eismo įvykio metu buvo sulaukusi garbaus 87 metų amžiaus ir jos sveikata jau nebuvo tokia gera. Nukentėjusioji A.U. P. sunkiai vaikščiojo, todėl naudojosi vaikštyne, o byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad jos bendra sveikatos būklė yra būdinga tokio amžiaus sulaukusiam asmeniui. 2019-05-03 epikrizėje yra užfiksuota, kad A.U. P. yra diagnozuotas stazinis širdies nepakankamumas, lėtinė inkstų liga, taip pat, įvairios komplikacijos ir gretutinės ligos: kitos krūtinės anginos formos, dvilikapirštės žarnos opa ir kt. (t. 2, b. l. 106) Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad tokio amžiaus ir tokios sveikatos būklės asmens artimieji turėtų būti pasirengę natūraliam artimo žmogaus sveikatos būklės pablogėjimui, kaip neišvengiamam senatvės padariniui. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, staigus motinos sveikatos būklės pasikeitimas (nors tai ir įvyko dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo) negali būti laikomas nukentėjusiajam visiškai netikėtu ir itin sukrečiančiu dalyku, todėl teismas netenkina R. P. civilinio ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nukentėjusiajai A.U. P. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė tarnybos parinktas advokatas J.A.Pakarklis. (t. 1, b. l. 77-78) Nukentėjusįjį R. P. teisme pagal susitarimą atstovavo advokatas J.A.Pakarklis (t. 2, b. l. 33), kuris parengė civilinį ieškinį, jį tikslinimo ir dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad R. P. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 300 Eur. (t. 2, b. l. 38) Nukentėjusiojo atstovas prašo šias atstovavimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, paruošė ir pateikė civilinį ieškinį bei jį tikslino, sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos nėra per didelės, todėl prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkina pilnai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vaikštynė (krepšelis, sėdynė) ir šviesą atspindinti liemenė, kurie yra saugomi Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK daiktinių įrodymų saugykloje (2018-08-01 kvitas B, serija BBB Nr. 0003964) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) kompaktinis diskas su garso įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti kartu su bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „DNB“ bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB“ bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo rūmų raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.

A. U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti A. U. P. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje A. U. P. civilinį ieškinį atmesti.

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti R. P. 1320,14 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų ir 14 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje R. P. civilinį ieškinį atmesti.

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vaikštynę (krepšelis, sėdynė) ir šviesą atspindinčią liemenę, kurie yra saugomi Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK daiktinių įrodymų saugykloje (2018-08-01 kvitas B, serija BBB Nr. 0003964) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.