- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-698-252/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo A. K. pareiškimą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017 vykdymo tvarkos pakeitimo ieškovei G. K., tretiesiems asmenims J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas A. K. prašė pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo pakeisto Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, vykdymo tvarką: nutraukti iš atsakovo išieškojimą ieškovės G. K. naudai (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini); perduoti ieškovės asmeninėn nuosavybėn: veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (mėšlidę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (vandens bokštą, artezinį gręžinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendros 27 094 Eur vertės; statinį - ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 060 Eur vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) m. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33 200 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės.
2. Nurodė, jog Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, buvo nutraukta jo ir ieškovės santuoka dėl atsakovo kaltės, padalytas santuokoje įgytas turtas, priteistos kitos sumos. Šiuo metu iš atsakovo neišieškotos sumos ieškovės naudai, pagal įsiteisėjusį sprendimą santuokos nutraukimo byloje, sudaro viso 61 642,20 Eur. Atsakovo turtinė padėtis yra labai bloga, pradelstos skolos, tiesiogiai nesusijusios su sprendimu santuokos nutraukimo byloje, sudaro apie 60 tūkst. eurų. Išieškant ieškovės naudai priteistas sumas bendra tvarka, atsakovas bus paliktas be pragyvenimui būtinų lėšų, sužlugs jo ūkininkavimo veikla, nebus patenkinti kitų kreditorių reikalavimai. Todėl mano, kad yra būtina pakeisti sprendimo santuokos nutraukimo byloje, vykdymo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi prašymo netenkino, priteisė iš atsakovo 1 120 Eur išlaidas už teisinę pagalbą ieškovei ir 29,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
4. Nustatė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu iš dalies tenkintas ieškovės G. K. ieškinys atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, atsakovo A. K. priešieškinis ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių atmestas, nutraukta šalių santuoka, padalytas santuokoje įgytas turtas ir prievolės, išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi sprendimas iš dalies pakeistas. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistas įvairus turtas, tame tarpe veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (mėšlidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (vandens bokštas, artezinis gręžinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) r., bendros 27 094 Eur vertės; statinys – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 060 Eur vertės; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33 200 Eur vertės; automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės.
5. Iš atsakovo reikalavimų teismas sprendė, jog atsakovas prašo teismo ne pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o iš esmės iš naujo padalinti teismo sprendimu jau padalintą turtą, vertinti šalių padėtį, turto vertę, priteistų sumų pagrįstumą.
6. Pažymėjo, jog civilinė byla, kurioje Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. priimtas sprendimas, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi iš dalies pakeistas, yra išnagrinėta, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, teismas netikrina jo pagrįstumo, iš naujo nevertina byloje jau nustatytų aplinkybių, be kita ko, pirmosios instancijos teismas negali vertinti pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą, sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ar šis teisingai vertino įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, ką iš esmės savo pareiškime nurodo ir detalizuoja atsakovas. Tai nėra pirmosios instancijos teismo, sprendžiančio pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, kompetencija. Be to, teismo sprendimo pagrįstumą įvertino apeliacinės instancijos teismas. Įsiteisėjęs sprendimas privalo būti vykdomas.
7. Teismas vertino, jog atsakovo pareiškime pateiktų prašymų tenkinimas reikštų nukrypimą nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, būtų sumenkintas teismo sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis), tai pažeistų ir ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
8. Pažymėjo, jog atsakovas gali disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tokiu būdu, pardavęs šį turtą, sumokėti įsiskolinimą ieškovei ar kitiems savo nurodomiems kreditoriams. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų bandęs nekilnojamąjį turtą parduoti ar išnuomoti ir gauti papildomų pajamų. Be to, aplinkybę, jog atsakovas negali mokėti priteistų sumų ieškovei, nes nebeišgali padengti įsiskolinimų kitiems kreditoriams, nelaikė pagrindu nutraukti išieškojimą iš atsakovo ieškovei.
9. Teismas taip pat pažymėjo, jog dalį nekilnojamojo turto, t. y. veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (mėšlidę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (vandens bokštą, artezinį gręžinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) r., bendros 27 094 Eur vertės, atsakovas perleido savo motinai trečiajam asmeniui J. K., o šioje byloje teismui pateiktu prašymu siekia, jog minimas turtas būtų perduotas ieškovei G. K.. Toks prašymas iš esmės visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovui asmeninės nuosavybės teise šis turtas jau nepriklauso. Nors teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. K. neprieštaravo, jog jai priklausantis nekilnojamasis turtas būtų perduotas G. K., tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti tokį reikalavimą, sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
10. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nėra ypatingos ar išimtinės ir nesudaro pagrindo keisti sprendimo vykdymo tvarką. Vien atsakovo pageidavimas sprendimo vykdymo tvarką pakeisti jam patogiu būdu negali būti priežastis suteikti atsakovui prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą ir suteikti atsakovui nepagrįstą pranašumą.
11. Teismas ieškovės prašymą skirti pareiškėjui baudą 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos paskiriant ieškovei laikė nepagrįstu. Nurodė, kad teisė į gynybą yra konstitucinė teisė ir ji turi būti užtikrinama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti sprendimo vykdymo tvarką taip, kaip to prašė savo pareiškime.
13. Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, jog atsakovas prašo teismo ne pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o iš esmės iš naujo padalinti teismo sprendimu jau padalintą turtą, vertinti šalių padėtį, turto vertę, priteistų sumų pagrįstumą. Apeliantas neprašė iš naujo dalinti santuokos metu sukaupto turto, nekvestionavo išieškomų sumų priteisimo teisėtumo. Apeliantas nesiekė, kad jam būtų panaikinta prievolė sumokėti ieškovei priteistas, o turėjo tikslą, kad šios prievolės būtų realiai įvykdytos. Kadangi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiradusių prievolių objektyviai neįmanoma įvykdyti bendra tvarka, būtina pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, „neliečiant“ jo esmės.
14. Apeliantas pateiktais įrodymais dėl savo sveikatos būklės bei turto padėtimi įrodinėjo, kad priteistų sumų ieškovės naudai jis ne tik negalėjo sumokėti daugiau nei per dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo, negali sumokėti dabar, ir negalės sumokėti ateityje. Apeliantas nesiekia peržiūrėti santuokinio turto padalijimą ir piniginių kompensacijų priteisimą.
15. Pirmos instancijos teismas tik deklaratyviai rėmėsi teismo sprendimo privalomumo principu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo ne mažiau kaip tris „išimtinius“ atvejus kaip yra pagrindus keisti sprendimo vykdymo tvarką. „Objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu“ ir yra vienas iš tokių atvejų. Apelianto išimtinai bloga turtinė padėtis ir yra ta objektyvi aplinkybė, kuriai esant teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu.
16. Pirmos instancijos teismas iš esmės nevertino apelianto turtinės padėties išimtinio blogumo. Nors piniginius išieškojimus iš jo antstolė vykdo jau daugiau nei dvejus metus, tačiau išieškota tik mažesnioji priteistų sumų dalis. Pažymėtina, kad beveik visas išieškotas sumas antstolė išieškojo nukreipusi išieškojimą į jo gaunamas Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokas. Tačiau, šiuo metu nacionalinė mokėjimų agentūra jam taiko ilgalaikes sankcijas, likusių sumų tokiu pat būdu išieškoti bus neįmanoma. Skundžiamame sprendime teismas taip ir nepagrindė, kaip konkrečiai iš jo galėtų būti išieškotos likusios sumos. Teismas, tik abstrakčiai samprotaudamas apie CPK 284 str. 1 d. taikymo išimtinumą, taip ir nepaneigė apelianto tvirtinimo, kad tęsiant išieškojimą bendra tvarka, išieškojimas negalės būti realus.
17. Nurodo, kad žemės sklypų parduoti negali, nes jie yra areštuoti. Apeliantas iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus, per (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį patyrė tris infarktus, buvo priskirtas labai didelės rizikos grupei ir pripažintas neįgaliu. Neteko (duomenys neskelbtini) darbingumo. Todėl dėl amžiaus ir sveikatos būklės, finansinių galimybių nebuvimo, nei objektyviai nei subjektyviai neįmanoma ūkininkauti, užsiimti kitokia individualia veikla ir pan. kad „atidirbti“ ieškovei likusią neišieškotą sumą.
18. Apeliantas teikia teismui papildomus įrodymus apie jo beviltišką turtinę padėtį, t. y. apie turimus įsiskolinimus už elektrą bei AB „Kelių priežiūrą“. Šie įrodymai pirmos instancijos teismui pateikti būti negalėjo, nes dokumentai buvo surašyti jau teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Todėl prašo šiuos įrodymus priimti bei įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neleisdamas apelianto motinai už jo prievoles perleisti ieškovei jai priklausantį nekilnojamąjį turtą kišasi į privačius santykius. Mano, kad toks perleidimas labai gerai atitiktų ir ieškovės interesus: jos reikalavimas būtų įvykdytas nedelsiant, t. y. vos tik įsiteisėjus teismo nutarčiai. Dabar teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje realaus įvykdymo galbūt bus įmanoma tikėtis nebent tik labai tolimoje ir visiškai neapibrėžtoje ateityje. Tas neatitinka ir viešojo intereso.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
21. Nurodo, kad apelianto prašoma pakeisti sprendimo vykdymo tvarka priteisiant ieškovei turtą vietoj piniginių reikalavimų reikštų teismo sprendimo esmės pakeitimą. Tiek dėl turto, tiek dėl piniginių sumų buvo sprendžiama prieš trejus metus, todėl apelianto teiginiai, jog jam priteistas turtas natūra dabar turėtų būti perduotas išieškotojai 2017-11-29 teismo sprendime nurodytomis vertėmis yra nepagrįstas. Apeliantas jam priteistu turtu kelerius metus pilnai disponavo, įskaitant šio turto perleidimą motinai J. K., todėl jam priklausantis turtas galėtų būti nukreiptas jo piniginėms prievolėms padengti tik bendra civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų vykdymo tvarka. Be to, tas turtas, kurį apeliantas prašo nukreipti jo piniginių prievolių padengimui, jam nuosavybės teise net nepriklauso, yra perleistas jo motinai, todėl antstolė objektyviai negali nukreipti į jį išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovas gali disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tokiu būdu, pardavęs šį turtą, sumokėti įsiskolinimą ieškovei ar kitiems savo nurodomiems kreditoriams.
23. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jis negalės atsiskaityti ateityje su ieškovė, kadangi apeliantas valdo didelį kiekį žemės, kurių vertė yra didelė. Todėl pardavus žemės sklypus apeliantas ne tik atsiskaitys su NŽT, bet ir su ieškove. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jis negali parduoti žemės sklypų, kadangi jie yra areštuoti. Areštas yra uždėtas tikslu užtikrinti skolos išieškojimą, tad su antstolės sutikimu ir nurodytomis sąlygomis dėl pinigų už parduotą turtą nukreipimo į antstolės depozitinę sąskaitą, turto pardavimas yra galimas, tačiau skolininkas nėra suinteresuotas parduoti turtą tikslu atsiskaityti su kreditoriais, jis siekė besąlygiško arešto panaikinimo.
24. Mano, kad apelianto turtinė padėtis nėra bloga, nes jis turi daug žemės, kurią gali nuomoti ar dirbti bei gauti nemažas pajamas. Taip pat apeliantas turi sodybą (statiniai, įskaitant gyvenamąjį namą, su (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu), iš kurios išieškojimas yra realus ir objektyviai galimas CPK vykdymo normų nustatyta tvarka.
25. Pažymi, kad vykdant teismo sprendimą dėl piniginių sumų išieškojimo galima pasinaudoti ir skolininko turto administravimo institutu, skirti turto administravimą (pvz., žemės ūkio paskirties žemių) ir gautas pajamas nukreipti skolų dengimui, tad dar nėra išnaudota visa eilė įstatymo nustatytų priemonių teismo sprendimui įvykdyti, todėl kalbėti apie teismo sprendimo įvykdymo negalimumą nėra jokio pagrindo, apeliantui valdant didelės vertės turtą. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog nacionalinė mokėjimų agentūra jam taiko ilgalaikes sankcijas, todėl jis išmokų negaus, tik patvirtina netinkamą jo požiūrį į įsipareigojimus ir atsakomybės stoką, tačiau nepaneigia galimybės gauti pajamas iš žemės ūkio veiklos nuomojant žemę, parduodant derlių ir pan.
26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 str. 1 d. normą būtent taip, kaip yra suformuota kasacinio teismo praktikoje. Apeliantas neįrodė, kad teismo sprendimas negali būti įvykdytas tokia tvarka, kuri yra nurodyta teismo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
28. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pakeisti vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovės G. K. ir atsakovo A. K., padalijo santuokoje įgytą turtą ir prievoles, išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės G. K. apeliacinį skundą, o atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmetė, pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis šalims padalintas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ieškovei priteista 74 189,26 Eur piniginė kompensacija, nustatyta priverstinė hipoteka atsakovo turtui, priteisiant G. K. visą minėtą turtą bei atitinkamai sumažinant iš A. K. ieškovei priteistiną kompensaciją iki 33 185,84 Eur sumos.
31. Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti nurodyto sprendimo vykdymo tvarką, nutraukiant iš atsakovo išieškojimą ieškovės G. K. naudai antstolės I. B. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti ieškovės asmeninėn nuosavybėn: veršidę, kitus inžinerinius statinius (mėšlidę), kitus inžinerinius statinius (vandens bokštą, artezinį gręžinį), esančius adresu (duomenys neskelbtini), statinį - ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliantas nurodo, kad dėl jo sunkios finansinės padėties, prastos sveikatos būklės, turimų kitų kreditorinių įsiskolinimų negali per protingą terminą sumokėti ieškovei įsiteisėjusių sprendimų priteistų sumų, todėl teismo sprendimo vykdymas turėtų būti pakeistas.
32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto skunde nurodytiems argumentams. Pažymėtina, jog Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu būtent atsakovui buvo priteistas asmeninės nuosavybės teise veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (mėšlidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (vandens bokštas, artezinis gręžinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendros 27 094 Eur vertės; statinys – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 060 Eur vertės; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33 200 Eur vertės; automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų norėjęs, kad visas minimas turtas atitektų ieškovei. Priešingai, apeliantas skųsdamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą nurodė, kad turtas turi būti dalinamas ½ dalimi bei prašė bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė tokį reikalavimą. Taigi galutiniame ir įsiteisėjusiame teismo sprendime jau buvo išspręstas turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo klausimas ir nuspręsta koks turtas kiekvienai šaliai atitenka ir kokia kompensacija iš atsakovo yra priteisiama už jam tenkančią didesnį turto dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patenkinus prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką atsakovo norimu būdu, būtų paneigta paties sprendimo esmė ir būtų sukuriamos visiškai naujos, su teismo sprendimu nesuderinamos teisės atsakovui pakeisti turto padalijimą, kartu paneigiant teismo sprendime įtvirtintą teisę ieškovei turėti tokį turtą, kurį priteisė teismas bei juo rūpintis. Taigi, atsakovas, prašydamas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nagrinėjamu atveju iš esmės prašo pakeisti sprendimą bei sukurti naujas teises ir pareigas šalims, o toks reikalavimas išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo sferos.
33. Pažymėtina, kad įsiteisėjus sprendimui ir jam įgijus res judicata galią, nebegali būti kvestionuojamos jame teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados. Teismo sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Todėl nagrinėjamu atveju apeliantas nei per sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, nei kitu būdu negali kvestionuoti teismo priimto turto padalijimo klausimą ir tokiu būdu siekti sprendimo pakeitimo.
34. Apeliantas savo atskirajame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje sprendžiami klausimai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo bei sprendimo išdėstymo. Pažymėtina, jog teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai nėra tapatūs vykdymo tvarkos pakeitimui, todėl šiais klausimais apelianto cituojama teismų praktika nėra aktuali sprendžiant šią bylą.
35. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad apeliantas turi daugiau įsiskolinimų kitiems kreditoriams nesudaro pagrindo keisti įsiteisėjusio sprendimo vykdymo tvarką. Išieškotas iš skolininko sumas antstolis paskirsto visiems skolininko kreditoriams įstatymų nustatyta tvarka. Priešingai, tam tikro turto perleidimas vienam iš kreditorių, esant kitų kreditorių pagrįstiems reikalavimams, galėtų reikšti kreditorių teisių pažeidimą.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo kitiems asmenims priklausantį turtą nukreipti skolininko įsipareigojimų dengimui, taikant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą, nepaisant to, jog J. K. sutinka su apelianto reikalavimu. Teismo padaryta išvada šiuo klausimu nereiškia neleidimo apelianto motinai atsiskaityti už jo prievoles ir įsikišimo į privačius santykius. Atsakovo motinai nėra teismo taikytas joks draudimas laisvai disponuoti savo turtu ir nukreipti turtą ar lėšas savo nuožiūra parinktiems tikslams.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis su išieškotoja gali sudaryti taikos sutartį vykdymo procese. Tam apeliantas turi bendradarbiauti su išieškotoja ir su ja derinti priteistų kompensacijų padengimą kitu turtu. Pastarajai sutikus, gali išspręsti įsiskolinimo padengimą.
38. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
39. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o apeliantas nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovei G. K. priteistinos pagrįstos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.