Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. (A. D.) (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Esant ieškovo civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje, tą bylą nagrinėjęs teismas galbūt būtų kitaip paskirstęs priteistinas žalos atlyginimo sumas nukentėjusiesiems. Ieškovo ieškinio pateikimas atskiroje byloje suponavo situaciją, kai atsakovui priteista nepagrįstai didelė visų nukentėjusiųjų ieškinių suma.

10. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir neturi galimybės atlyginti žalą.

11. Ieškinys pareikštas praleidus trejų metų šio tipo ieškinio senaties terminą, šio termino atnaujinti neprašoma. Senaties terminas skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškovo brolio nužudymo dienos (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos. Nors senaties terminas taikomas atsakovo reikalavimu, spręsti senaties termino taikymo / netaikymo klausimą teismas turi teisę ir be tokio reikalavimo.

14. Tikina, kad byloje pateikti įrodymai, kad po brolio mirties kreipėsi į gydymo įstaigas dėl epilepsijos priepuolių.

15. Ieškovas tikina, kad senaties termino nepraleido, nes jis skaičiuojamas nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

17. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad K. L. yra ieškovo I. R. (anksčiau A. L.) brolis. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014 atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už K. L. nužudymą, iš atsakovo priteista 4 805,99 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. U. ir 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai B. L.. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-177/2015 Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. U. pakeista – iš atsakovo priteistas turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai V. U. sumažintas iki 523,05 Eur (805,99 Lt). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog dėl atsakovo veiksmų, t. y. brolio nužudymo, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, pablogėjo jo sveikata. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog ieškovo ir jo brolio K. L. artimi ryšiai nesiejo, jie tarpusavyje nuolatos konfliktuodavo. Be to, ieškovas baudžiamosios bylos dėl jo brolio nužudymo nagrinėjime nedalyvavo, byla nesidomėjo, ieškinio žalai atlyginti nereiškė.

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išdėstyta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas – toks aiškinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo, kurio turinys išsamiai yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018, šios nutarties 33–37 punktuose, ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri, kaip minėta, nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo. Toje pačioje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad ir mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai. Dėl nurodyto reglamentavimo spręstina, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, 3 metų senaties terminas, kaip klaidingai nurodo apeliantas, nėra praleistas, nes Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už K. L. nužudymą, įsiteisėjo 2015-12-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-177/2015 pakeitus minėtą Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį. Šioje byloje ieškinys pareikštas 2017-10-02, taigi, senaties terminas nėra praleistas.

21. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

22. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą, atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimą, patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis Nr. 3K-3-374/2014).

23. Klaipėdos apylinkės teismas ieškinį pripažino pagrįstu, tik sumažino ieškovui iš atsakovo priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 10 000 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014 nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nereiškė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tai nesudaro pagrindo šį ieškinį atmesti. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nesikreipė dėl žalos atlyginimo baudžiamojo proceso metu, neatima iš jo teisės reikšti tokį ieškinį civilinio proceso tvarka.

24. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų, kad jo sveikata labai pablogėjo būtent po jo brolio nužudymo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali naudoti duomenis iš Teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Sutiktina su ieškovu, kad su ieškiniu jis pateikė 2014-07-23, 2014-12-19, 2017-03-10 medicinos dokumentų išrašus / siuntimus dėl epilepsijos (ligos), tačiau, kolegijos įsitikinimu, minėti dokumentai nepagrindžia ieškovo argumentų dėl to, kad jo liga paūmėjo būtent po brolio mirties (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1S-367-557/2014), kuria atmestas ieškovo (šioje byloje) skundas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę namų areštą (dėl jo 2014-02-06, 2014-03-05 veikų, apie tai vėliau), konstatuota, kad ieškovas pats pripažino, kad „turi antrą invalidumo grupę, serga epilepsija“, pasireiškia epilepsijos priepoliai. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. baudžiamajame įsakyme (baudžiamoji byla Nr. 1-631-549/2014) taip pat nurodyta, kad ieškovas serga epilepsija. Dar daugiau, su ieškiniu paties ieškovo pateiktame 2014-07-23 mediciniame dokumente (antroje jo pusėje) nurodyta, kad ieškovas epilepsija serga nuo 2006 metų, jau 2008–2009 metais pasireiškė epilepsijos priepuoliai. Neabejotinai spręstina, kad epilepsija ieškovas sirgo dar iki nužudant jo brolį, be to, būdavo ir ligos priepuolių. Taigi, ieškovo pateikti medicininiai dokumentai nepagrindžia fakto, kad jis epilepsija susirgo ir (ar) jos priepoliai prasidėjo / paūmėjo būtent dėl brolio mirties.

25. Apeliantas tikina, kad ieškovas neįrodė, kad patyrė išgyvenimų, nes jis su broliu konfliktavo, jie nebuvo artimi. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi jį su broliu siejo glaudūs ryšiai, jie artimai bendravo. Kolegija pirmiausia pažymi tai, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovo nurodomas aplinkybes, nors tokią pareigą ieškovas turi (CPK 12, 178 straipsniai). Kitas aspektas tas, kad vien objektyvaus kraujo / santuokos ryšio konstatavimas paprastai nepakankamas neturtinei žalai kilti: būtina nustatyti glaudžią emocinę, dvasinę, fizinę, materialią ar kitokią sąsają tarp mirusiojo / žuvusiojo ir pretendento į neturtinės žalos kompensaciją. Be to, artimas ryšys turi egzistuoti artimo žmogaus mirties metu. Aktualu tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. baudžiamajame įsakyme (baudžiamoji byla Nr. 1-631-549/2014) konstatuota, jog ieškovas (šioje byloje) 2014-02-06, apie 2.11 val. (praėjus kelioms dienoms po brolio netekties; brolis mirė (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose konflikto su motina B. L. metu, pagriebęs ją už plaukų, parvertė ant grindų, išrovė plaukų kuokštą, po to keletą kartų kumščiais sudavė jai į galvą ir keletą kartų spyrė į nugarą ir krūtinę, tokiu būdu sukėlė B. L. fizinį skausmą. Be to, ieškovas (šioje byloje) 2014-03-05, apie 2.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose konflikto su motina B. L. metu keletą kartų kumščiais sudavė jai į veidą, po to pasiėmęs virtuvinį peilį vieną kartą juo dūrė B. L. į krūtinę, padarydamas jai durtinę nekiauryminę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje, tokiu būdu padarė B. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtame baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad ieškovas savo kaltę pripažino (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kolegijos nuomone, ieškovo elgesys iš karto po brolio mirties visiškai nepagrindžia jo nurodomų išgyvenimų, nepatogumų, kt. neigiamų pasekmių. Priešingai, alkoholio vartojimas ir smurtas prieš artimiausią žmogų – motiną leidžia spręsti, kad ieškovui emocinės, dvasinės sąsajos su artimaisiais yra svetimos (CPK 185 straipsnis).

26. Kaip žinia, pirmosios instancijos teismas priteisė mirusiojo broliui (ieškovui) neturtinės žalos atlyginimą (10 000 Eur) akcentuodamas, kad ieškovas neteko brolio, kad jis serga, mirtis sukėlė dvasinių išgyvenimų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė emocinius ryšius tarp ieškovo ir jo brolio. Ieškinyje apie mirusiojo ir jo brolio ryšius nurodoma tik tiek, kad netekus brolio ieškovui pablogėjo sveikata, jį kamuoja priepuoliai, nemiga, jis yra nervingas, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą. Apie ieškovo ryšius su broliu nepateikta jokių įrodymų, pats ieškovas baudžiamajame procese nedalyvavo, jo eiga nesidomėjo, paaiškinimų neteikė. Todėl spręstina, kad byloje nenustatyta emocinių ryšių tarp brolių, kurie sudarytų pagrindą priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, be to, kaip anksčiau minėta, nenustatyta, kad dėl brolio mirties ieškovui pablogėjo sveikata.

27. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias CK 6.250 straipsnio nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į pateiktus byloje įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, kvalifikuodamas šalių teisinius santykius, netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, ir ieškinio reikalavimą (nors iš dalies) tenkino nepagrįstai, todėl apelianto apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas, perskaičiuotinos bylinėjimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-07-07 sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-1279-13569 ir 2018-06-21 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus ieškinio išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos. Esant šioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškovo I. R. ieškinį atsakovui A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.