Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2314-565/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-16
Bylos Nr.
2S-2314-565/2018
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00387-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2314-565/2018Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00387-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė S. K., Luminor Bank AB (ankstesnis pavadinimas Nordea Bank AB),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus vykdymo veiksmus ir varžytines aktualioje vykdomojoje byloje (Nr. 0056/14/01136). Pareiškėja nesutinka su varžytinėse parduodamo, jai nuosavybės teise priklausančio turto kaina ir varžytinių procesu. Nurodė, kad parduodamo turto vertė antrosiose varžytinėse net nesiekia šešiasdešimt procentų pradinės turto vertės, todėl yra šiurkščiai pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 722 straipsnis). Nurodė, jog pradinė turto vertė ekspertizės akte taip pat yra neobjektyvi, įvertinta pažeidžiant turto vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Teigia, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, jog tęsiant varžytines ir parduodant turtą objektyviai mažesne kaina, būtų neatstatomai pažeisti pareiškėjos turtiniai interesai, skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros principas, neužtikrintas teisėtas ir pagrįstas vykdymo procesas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjos J. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja nesutinka su vykdymo procese vertinimo metu nustatyta skolininkei priklausančio turto kaina bei su paskelbtomis varžytinėmis ir pateikė antstolės 2018 m. kovo 16 d. patvarkymą Nr. 0056/14/01136-(BDR-52815)(S-55774) dėl informacijos pateikimo apie paskelbtas varžytines. Teismas sprendė, jog pareiškėja, teigdama, kad jos turtas įkainotas per maža kaina, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nustatė, jog pareiškėjos turtas vykdymo procese buvo įvertintas atlikus ekspertizę. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjos interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus. Nepagrįstas išieškojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus. Įstatyme nenustatyta, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba sunkesnio įvykdymo pavojų, bet tokios aplinkybės turi būti nurodomos prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų galima įvertinti prašymo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių teisinių ir faktinių pagrindų taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus ir varžytines vykdomojoje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tai yra J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:pareiškėja teismui nurodė motyvus ir priežastis, suponuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, taip pat pateikė įrodymus dėl per mažai įkainoto turto, tai yra pateikė internetines nuorodas su konkrečiais panašaus nekilnojamojo turto objektais bei nurodytomis jų kainomis. Pareiškėja taip pat nurodė, jog antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina nesudarė šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, nes šešiasdešimt procentų nuo 110 055,61 Eur pradinės turto vertės sudarytų 66 033,36 Eur, o šiuo atveju tebuvo nustatyta vos 39 366 Eur turto kaina. Antrosios varžytinės vyko absoliučiai ne pareiškėjos naudai, pažeidžiant pareiškėjos turtinius interesus, turtas nebuvo vertinamas tiek likvidžiai, kiek buvo būtina. Teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingai suteikė pranašumą išieškotojui bei pažeidė abiejų vykdymo proceso šalių interesų balansą;tęsiant per se ydingą varžytinių procesą ir turtą parduodant už neobjektyviai mažą kainą, tikėtina, jog turtą perkantys asmenys dėl neteisėtų antstolės veiksmų būtų pripažįstami kaip nesąžiningi turto įgijėjai, taip pat pats turto pardavimo iš varžytinių sandoris būtų neteisėtas, o sandorio šalys nesąžiningos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.81, 6.307 straipsniai, CPK 602 straipsnio 6 punktas), taigi sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ir būtų taikoma restitucija;įvertinus ekspertizės aktu įvertintą turto kainą, vertintojo pasirinktas turto vertinimo būdas buvo taikomas ydingai. Vertintojas nevertino objektyvių panašaus pobūdžio nekilnojamojo turto vienetų, kurių kaina yra žymiai didesnė, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas turto vertinimo metodiką ir tvarką. Įkainojus turtą mažesne nei jo rinkos vertė kaina yra pažeidžiamos skolininko ir kreditoriaus teisės bei nesilaikoma interesų pusiausvyros principo. Viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią, areštuoto turto pardavimo iš varžytinių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytinių teisėtumo sąlyga. Teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtina ir proporcinga priemonė, prevenciškai apsauganti ne tik vykdymo proceso šalių teises ir interesus, bet ir apsauganti nuo teisėtų lūkesčių pažeidimo netinkamai įvertinto turto potencialius įgijėjus. Suinteresuotas asmuo antstolė S. K. prašo pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:konkretaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkė nepateikė. Internetinių svetainių nuorodos į parduodamą panašų nekilnojamąjį turtą bei jų kainas, neįrodo, kad skelbimuose nurodomas turtas bus parduotas už skelbime nurodytą kainą. CPK 681 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. 2014 m. lapkričio 5 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 1262 EKZ_2014 TJO VHAN skolininkei priklausantis 0,0839 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) įkainoti 380 000 Lt (110 055,61 Eur). Skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto vertę nustatė turto vertinimo įmonė UAB ,,OBER-HAUS“, kuriai 2012 m. rugpjūčio 1 d. Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B-38 išduotas pažymėjimas Nr. 000112 verstis išorės turto arba verslo vertinimo veikla, todėl abejoti nustatytai nekilnojamojo turto rinkos vertei nėra pagrindo;CPK 512 straipsnis nustato, jog skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, kuriuo skolininkei priklausančio turto vertė nustatyta 380 000 Lt (110 055,61 Eur) skolininkei išsiųstas 2014 m. gruodžio 22 d. registruota pašto siunta CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka bei nėra grįžęs. 2015 m. sausio 12 d. skolininkė kreipėsi į antstolės kontorą su prašymu pateikti vykdomosios bylos Nr. 0056-14/01136 kopiją, kurioje buvo ir patvarkymas dėl turto vertės bei nekilnojamojo turto ekspertizės aktas. 2015 m. sausio 12 d. skolininkei taip pat išduota vykdomosios bylos ekspertizės akto kopija. Taigi, skolininkė praleido šio patvarkymo apskundimo terminą; aktualus patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, kuriuo skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto vertė nustatyta 65 610 Eur priimtas 2017 m. gruodžio 28 d., kuris skolininkei įteiktas 2018 m. sausio 2 d., tačiau skolininkė prieštaravimų ar nuomonių dėl turto vertės nepateikė. 2018 m. kovo 16 d. II-osios varžytinės dėl skolininkei priklausančio 0,0839 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) paskelbtos už 39 366 Eur kas sudaro šešiasdešimt procentų nuo nustatytos 65 610 Eur nekilnojamojo turto vertės (CPK 722 straipsnis), todėl pripažinti 2018 m. kovo 16 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie paskelbtas varžytines ir varžytines Nr. 151467 neteisėtomis bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo. Išieškotojas Luminor Bank AB pateiktame atsiliepime prašo skolininkės J. K. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:skundo dėl antstolės veiksmų pateikimas pats savaime nėra pagrindas stabdyti išieškojimo veiksmus, jokių pagrindų dėl vykdymo proceso stabdymo skolininkė neįrodė (CPK 178 straipsnis), t. y. skolininkė nepagrindė, kad antstolė būtų netinkamai įkainojusi pardavinėjamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Išieškojimo veiksmų stabdymas šioje situacijoje pažeistų proporcingumo ir interesų pusiausvyros principus, kadangi vykdomasis įrašas išduotas dar 2013 m. sausio 21 d. (prieš daugiau nei penkerius metus), bet iki šiol antstolei nepavyksta įvykdyti vykdomojo įrašo dėl skolininkės reiškiamų nepagrįstų skundų ir nebendradarbiavimo;Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 6389-665/2018 jau atmetė skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų, t. y. teismas jau konstatavo, kad skolininkės pareikštas skundas, kurio pagrindu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįstas ir, be kita ko, pareikštas praleidus naikinamąjį 90 dienų terminą (CPK 512 straipsnis). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartyje buvo atliktas ne tik, kad prima facie aplinkybių vertinimas, bet ir jų nagrinėjimas iš esmės, t. y. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skolininkės skundą iš esmės išnagrinėjo skundo reikalavimus, ištyrė visus įrodymus;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės S. K. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 2 notarų biuro 2013 m. sausio 21 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 1-363 dėl turto pardavimo iš varžytinių skolininkės J. K. išieškotojo Luminor Bank AB naudai. Išieškojimas nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą – 0,0839 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius J. K.. Skolininkei priklausantis turtas įkainotas 65 610 Eur. Skolininkė prieštaravimų ar nuomonių dėl turto vertės nepateikė bei iš varžytinių parduodamo turto pirkėjo nepasiūlė, todėl 2018 m. sausio 26 d. paskelbtos I-osios varžytinės. Varžytinės neįvyko, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis, todėl išieškotojui pasiūlyta perimti turtą už varžytinėse skelbtą pradinę nekilnojamojo turto vertę. Išieškotojas atsisakė perimti turtą, todėl 2018 m. kovo 16 d. paskelbtos II-osios varžytinės. Antstolė S. K. priėmė 2018 m. kovo 16 d. patvarkymą Nr. 0056/14/01136 – (BDR-52815)(S-55774), kuriuo informavo, jog II-osios varžytinės dėl 0,0839 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių J. K., paskelbtos internetiniame tinklalapyje www.evarzytines.lt, varžytinių Nr. 151467 nuo 2018-03-16 09:40:59 val. numatoma varžytinių pabaiga 2018-04-16 09:40:59 val. (b.l. 7).Pareiškėja J. K. pateikė skundą dėl antstolės S. K. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2018 m. kovo 16 d. patvarkymą Nr. 0056/14/01136-(BDR-52815)(S-55774) kaip neteisėtą, uždrausti antstolei surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, kol nebus išnagrinėtas skundas civilinėje byloje, pripažinti vykdomojoje byloje esantį ekspertizės aktą, kuriuo įvertinti 0,0839 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kaip neteisėtą ir įpareigoti antstolę paskirti naują ekspertizę bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su naujos ekspertizės paskyrimu. Pareiškėja, nesutikdama su antstolės 2018 m. kovo 16 d. patvarkymu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus vykdymo veiksmus ir varžytines aktualioje vykdomojoje byloje (b.l. 1-6).Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.CPK 510 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Taigi, vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė. Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis).Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja grindžia aplinkybe, jog varžytynėse parduodamo pareiškėjai priklausančio turto vertė neatitinka tikrosios parduodamo turto rinkos kainos, t. y. kad nustatyta iš varžytynių parduodamo skolininkei priklausančio turto vertė yra mažesnė už rinkos kainą. Savo poziciją pareiškėja grindžia pateikdama nuorodas iš interneto svetainių su panašaus nekilnojamojo turto objektų kainomis, nurodydama, kad šios kainos yra ženkliai didesnės nei buvo įkainotas pareiškėjai priklausantis turtas. Pareiškėja taip pat teigia, jog antrosiose varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina nesudarė šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis CPK 691–727 straipsnių nustatyta tvarka. Varžytynės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialių šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai), o vykdymo proceso šalims (skolininkui ir išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje nurodoma, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu, padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkė turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasi CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis. Skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė prieštaravimų antstolei dėl nustatytos turto kainos savalaikiai nepateikė. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto skundo dėl antstolės veiksmų matyti, kad apeliantė skunde vadovaujasi 2014 m. 5 d. ekspertizės aktu, kuriame apeliantės turtas įkainotas 380 000 Lt (110 055,61 Eur), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad po šios ekspertizės buvo skirtos ir atliktos dar kelios pakartotinės ekspertizės skolininkės turto vertei nustatyti, kuriose buvo nustatyta, kitokia turto vertė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jog įkeisto turto vertė yra kitokia nei nustatyta vykdymo procese. Nesutikdama su iš varžytynių parduodamo turto verte, pareiškėja remiasi tik interneto svetainėse pateikiamomis turto kainomis, todėl kyla abejonių dėl šių kainų patikimumo, nes apeliantės pateikiamuose skelbimuose nurodyta kaina reiškia tai, kokią pinigų sumą už turtą pageidauja gauti pardavėjas, bet ne realią turto rinkos vertę.Sprendžiant ieškinio (skundo) reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio (skundo) reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė, todėl pagrindo tenkinti šio procesinio prašymo pirmos instancijos teismas neturėjo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad pareiškėjos J. K. skundas dėl antstolės S. K. veiksmų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6389-665/2018 buvo atmestas. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad nutarties įsiteisėjimas pažymėtas 2018 m. liepos 3 d. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patvirtinančią, jog šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 straipsnio 1 da įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, dėl ko yra pagrindas skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išieškotojas Luminor Bank AB pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 387,24 Eur advokato pagalba už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Išieškotojas teismui pateikė 2018 m. birželio 7 d. PVM Sąskaitą – faktūrą NJORD Nr. 18-0414, taip pat 2018 m. birželio 7 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą bei 2018 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 387,24 Eur sumos sumokėjimą advokatui.Iš kartu su prašymu pateiktos 2018 m. birželio 7 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitos nustatyta, jog išieškotojui teisinės paslaugos buvo suteiktos už atsiliepimo į J. K. skundo dėl antstolės S. K. veiksmų parengimą civilinėje byloje Nr. 2YT-6389-665/2018. Civilinėje byloje Nr. 2YT-6034-665/2018, kurioje buvo priimta skundžiama 2018 m. gegužės 18 d. nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios teisėtumą patikrino apeliacinės instancijos teismas, buvo sprendžiama tik dėl pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl išieškotojo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į J. K. skundą dėl antstolio veiksmų parengimą šioje byloje nepriteisiamos.Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog išieškotojas turi teisę kreiptis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo toje byloje, kurioje iš esmės išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės J. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Išieškotojo Luminor Bank AB prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Burdulienė