Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Gražina Čereškevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. prašymą su suinteresuotais asmenimis antstole Svetlana Kastanauskiene, banku Luminor AB (ankstesnis pavadinimas Nordea Bank AB) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tuo pačiu skundu, pareiškėja pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus vykdymo veiksmus ir varžytines aktualioje vykdomojoje byloje. Nurodė, kad nesutinka su varžytinėse parduodamo, jai nuosavybės teise priklausančio turto kaina ir varžytinių procesu. Pareiškėja tikėtinai grindžia savo skundą ir turi pagrindą manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, jog tęsiant varžytines ir parduodant turtą objektyviai mažesne kaina, būtų neatstatomai pažeisti pareiškėjos turtiniai interesai, neužtikrintas teisėtas ir pagrįstas vykdymo procesas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalyje. Vykdymo veiksmų sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniai Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su vykdymo procese vertinimo metu nustatyta skolininkei priklausančio turto kaina bei su paskelbtomis varžytinėmis ir pateikė antstolės 2018 m. kovo 16 d. patvarkymą Nr. 0056/14/01136-(BDR-52815)(S-55774) dėl informacijos pateikimo apie paskelbtas varžytines. Pareiškėja, teigdama, kad turtas įkainotas per maža kaina, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iš pareiškėjos pateikto skundo turinio galima daryti išvadą, pareiškėjos turtas vykdymo procese buvo įvertintas atlikus ekspertizę. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjos interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus. Nepagrįstas išieškojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus. Įstatyme nenustatyta, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba sunkesnio įvykdymo pavojų, bet tokios aplinkybės turi būti nurodomos prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų galima įvertinti prašymo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių teisinių ir faktinių pagrindų taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus ir varžytines vykdomojoje byloje. Be to, teismo vertinimu, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nesant tam realaus pagrindo, būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos J. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.