Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-03-04 · Civilinė byla Nr. 2-134-464/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
2-134-464/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00496-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“, M. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-134-464/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00496-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.3.1.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“ ir M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-89-601/2020, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Imber“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „MDJ“ ir M. Č. dėl negautų pajamų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Imber“ 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kurį 2019 m. vasario 22 d. ir 2020 m. kovo 18 d. patikslinusi, prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „MDJ“ ir M. Č. 208 248,83 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Imber“ iš atsakovų M. Č. ir UAB „MDJ“ solidariai 124 870 Eur negautas pajamas, iš atsakovės UAB „MDJ“ – 6 proc. dydžio, o iš atsakovo M. Č. – 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (124 870 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei iš abiejų atsakovų po 177,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei iš ieškovės UAB „Imber“ priteisė 370,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovų M. Č. ir UAB „MDJ“ – po 820,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

3. Atsakovai UAB „MDJ“ ir M. Č., nesutikdami su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pateikė ir prašymą iš dalies atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

4. Atsakovai šį prašymą grindė argumentais, kad už apeliacinį skundą mokėtinas 1 912 Eur dydžio žyminis mokestis, tačiau jų turtinė padėtis yra sudėtinga, nes šioje byloje teismas yra areštavęs atsakovų turtą už 286 225,36 Eur sumą, kuri netgi viršija visą atsakovų valdomą turtą. Atsakovų teigimu, negalėjimas disponuoti savo turtu (jį panaudoti žyminio mokesčio dalies sumokėjimui) užkerta kelią paduoti apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino atsakovų UAB „MDJ“ ir M. Č. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė atsakovams septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti teismui.

6. Teismas pažymėjo, kad asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tik tada, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) bei nusprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

7. Remdamasis teismų praktikos pavyzdžiais, teismas nurodė, kad pripažįstama, jog asmens sunkią turtinę padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos iš darbovietės, valstybinio socialinio draudimo, turto ir pajamų deklaracijos, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Be to, įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu, o pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai).

8. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju atsakovai jokių duomenų, pagrindžiančių jų turtinę padėtį, išskyrus informaciją apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė, teismas pripažino, kad vien ši aplinkybė neatskleidžia tikrosios atsakovų turtinės padėties. Atsakovai nepateikė išsamių duomenų, susijusių su atsakovės UAB „MDJ“ ir atsakovo M. Č. turimu turtu, turtinėmis teisėmis, piniginėmis lėšomis atsiskaitomosiose kredito įstaigų sąskaitose, jų kitimu per pastaruosius kelerius metus, gaunamomis pajamomis, o byloje esančių duomenų nepakanka tam, kad galima būtų teigti, jog abiejų atsakovų turtinė padėtis tokia bloga, kad jie negali sumokėti viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovai UAB „MDJ“ ir M. Č., nors ir deklaruoja sunkią savo finansinę padėtį, tačiau bylą veda per profesionalų teisininką – advokatą, o ne per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą advokatą.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad už šiuo atveju paduodamą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 912 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis), ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatęs, jog atsakovus atstovaujantis advokatas V. Dargis 2020 m. lapkričio 28 d. sumokėjo 10 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teismas įpareigojo atsakovus pašalinti šį apeliacinio skundo trūkumą – už apeliacinį skundą sumokėti 1 902 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atsakovai UAB „MDJ“ ir M. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. (pastaba – turi būti gruodžio 1 d.) nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino su atsakovų finansine padėtimi susijusius įrodymus, todėl priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakovų turtinė padėtis nėra sunki.

11.2. Atsakovai papildomai teikia išrašus iš Turto arešto aktų registro apie atsakovų UAB „MDJ“ ir M. Č. atžvilgiu pritaikytus areštus ir nurodo, kad visas atsakovų turtas yra areštuotas, iš jų išieškomos sumos viršija areštuoto turto nominalią vertę, ilgą laiko tarpą nepavyksta išvaržyti areštuoto turto, kas indikuoja mažą paklausą tokiam turtui. Dėl turto arešto abu atsakovai negali vykdyti veiklos, nes jai reikalingos apyvartinės lėšos, todėl yra nepajėgūs gauti pajamų. Akivaizdu, kad atsakovų turtinė padėtis yra itin bloga ir nėra pagrindo protingai manyti, kad ji gali pagerėti ateityje, abu atsakovus slegia itin didelės skolos. Dėl atsakovo M. Č. papildomai nurodo, kad jis neturi darbo.

11.3. Vien faktas, kad atsakovai yra atstovaujami advokato, pats savaime neįrodo, kad atsakovai turi pinigų, juolab kad šioje byloje atsakovai nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kas liudija atsakovus tokių išlaidų nepatyrus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad advokatas atstovauja už atlygį. Advokatas šioje byloje atstovauja atsakovams pro bono (už gerą, neatlygintinai), atsižvelgiant į ilgalaikį bendradarbiavimą su klientu. Tokia situacija tik patvirtina atsakovų sunkią turtinę padėtį.

11.4. Europos Tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje Nr. R (81) 7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ atkreipė dėmesį, kad išankstinis pinigų sumokėjimas neturėtų būti sąlyga pradėti teisminį procesą. Tai sudaro pagrindą atleisti atsakovus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų

12. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. gruodžio 9 d. išrašus iš Turto arešto aktų registro apie atsakovų UAB „MDJ“ ir M. Č. turto atžvilgiu pritaikytus areštus, kuriais iš esmės ir grindžia atskirojo skundo argumentus dėl savo turtinės padėties ir neišgalėjimo sumokėti žyminį mokestį, paduodant apeliacinį skundą.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors nagrinėjamu atveju apeliantai nei vienos iš šių sąlygų išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo taikymui nenurodė, tačiau iš esmės vien minėtais įrodymais grindžia savo atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti iškeltą procesinį klausimą bei įvertinti atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, apeliantų teikiamus naujus įrodymus priima, o dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakys vertindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimo

14. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).

15. Viena vertus, žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

16. Kita vertus, iš esmės sutiktina su apeliantais, kad žyminis mokestis negali tapti kliūtimi ir neturi tapti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Siekdamas to išvengti, įstatymų leidėjas proceso įstatyme įvirtino galimybę asmeniui, neišgalinčiam dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį ar jo dalį, pasinaudoti teisiniais instrumentais, įgalinančiais efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas sumokėti viso žyminio mokesčio, mokėtino už atitinkamą tokiu mokesčiu apmokestinamą procesinį dokumentą, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba šį mokėjimą atidėti. Tokie prašymai sprendžiami pagal CPK 83 ir 84 straipsniuose nustatytas taisykles.

17. Šiuo konkrečiu atveju atskirajame skunde keliamas CPK 83 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi aplinkybės, kad asmuo dėl savo turtinės padėties neišgali sumokėti viso žyminio mokesčio, įrodinėjimo pareiga tenka būtent tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Atitinkamai, teismas vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti šią žyminio mokesčio mokėjimo išimtį (lengvatą), turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.

18. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1755-881/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-1120/2021). Taigi, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai sutiktina.

19. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino su atsakovų finansine padėtimi susijusius įrodymus, padaręs neteisingą išvadą, jog atsakovų turtinė padėtis nėra sunki. Tokie atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantai, teikdami apeliacinį skundą ir kartu prašydami atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo (DOK-30579), šį savo prašymą grindė tik tokia aplinkybe, kad šioje byloje Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovų turtas, turto arešto mastas – 286 225,36 Eur, kuris, pasak apeliantų, viršijo viso jų valdomo turto vertę. Duomenų apie tai, kokios sudėties ir kiek turto turi apeliantai, kokių pajamų gauna (ar gali / turėtų gauti), įrodymų, patvirtinančių / paneigiančių jų turėto turto pokyčius pastaraisiais metais, apeliantui teismui nepateikė. Taigi, vien tokio fakto, kad kažkuris jų turtas buvo areštuotas užtikrinant nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštus reikalavimus, aiškiai nepakako kitokiai pirmosios instancijos teismo išvadai dėl apeliantų turtinės padėties padaryti. Pažymėtina, kad turto arešto faktas pats savaime nepatvirtina nei geros, nei blogos asmens turtinės padėties, kai nėra žinoma viso turto sudėtis ir jo masė.

21. Kitokio skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimo nesuponuoja ir tai, kad apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus dokumentus, jų įsitikinimu, pagrindžiančius sunkią abiejų apeliantų finansinę padėtį. Visų pirma, apeliantai nenurodė jokių priežasčių, kodėl jų pateikti išrašai iš Turto arešto aktų registro negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nors apeliantams, atstovaujamiems profesionalaus teisininko (advokato), apie tokią CPK 83 straipsnyje numatytą pareigą buvo / turėjo būti žinoma.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacija (atskirojo skundo nagrinėjimas) nėra pakartotinis šalies procesinio prašymo išnagrinėjimas ar išsprendimas, tai – pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, apeliacinės instancijos teismui įvertinant, ar pirmosios instancijos teismas tam tikrą procesinį klausimą pagal tuo metu jam pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus išsprendė teisingai. Šiuo atveju apeliantai savo atskirąjį skundą grindžia įrodymais, kurių pirmosios instancijos teismui įvertinti net nebuvo pateikę, taigi nauji duomenys negali lemti išvados, kad pirmosios instancijos teismas klausimą išsprendė neteisingai.

23. Antra vertus, šiuo atveju ir išrašų iš Turto arešto aktų registro pateikimas nėra pakankamas įsitikinti sudėtinga abiejų apeliantų (juridinio ir fizinio asmens) turtine padėtimi, objektyviai neleidžiančia sumokėti viso įstatyme numatyto žyminio mokesčio. Tokie duomenys iš Turto arešto aktų registro nenusako tikrosios asmens turtinės padėties ir, atitinkamai, galimybės sumokėti žyminį mokestį, nes iš jų nustatytina tik tai, koks apeliantų turtas ir kokių sprendimų pagrindu yra areštuotas.

24. Faktas, kad apeliantams buvo taikyti laikini disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimai, neeliminuoja jų pareigos teikti kitus įrodymus apie savo turtinę padėtį. Laikinų disponavimo turtu ar piniginėmis lėšomis suvaržymų nustatymas (turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštas) neteikia pakankamo pagrindo nuspręsti, kad tai objektyviai kliudo sumokėti žyminį mokestį už atliekamą procesinį veiksmą, t. y. konstatuoti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar jo atidėjimo būtinumą, apie tai ne kartą jau buvo spręsta tesimų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-464/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2020).

25. Tikrąją juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-347-178/2018; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-516/2020). Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, pokyčių, taip pat darbo užmokesčio, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-247-302/2016). Kuo daugiau duomenų teismui pateikiama, tuo tiksliau galima įvertinti prašančio leisti nesumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio asmens (ar asmenų) tikrąją turtinę padėtį.

26. Taigi, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų išrašų iš Turto arešto aktų registro duomenų bazės nėra galimybės nustatyti, ar areštuotas visas apeliantų turimas turtas (nepateikti išrašai iš VĮ „Regitra“ apie turimas transporto priemones, VĮ Registrų centro apie visus nuosavybės teise priklausančius ar netolimoje praeityje priklausiusius nekilnojamojo turto objektus ir pan.). Teismui taip pat nepateikti jokie duomenys apie bankų sąskaitose ar juridinio asmens kasoje esančius likučius, vertybinius popierius, piniginių lėšų srautus ir jų naudojimą. Nors teigiama, kad apeliantas M. Č. nedirba, tačiau nepateikti jokie duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo apie apelianto M. Č. turimus (turėtus) darbo teisinius santykius ir / ar priskaičiuotas / išmokėtas / gaunamas išmokas, pašalpas. Pažymėtina, kad apeliantas M. Č. taip pat neteikė duomenų, liudijančių jo nedarbingumą arba apie darbo (pajamų šaltinių) paieškas.

27. Pažymėtina taip pat tai, kad šioje byloje Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi areštuotas apeliantams priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis pas apeliantus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios apeliantams ir esančios pas apeliantus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Tačiau ši laikinoji apsaugos priemonė neuždraudė areštuoto nekilnojamojo turto naudoti, areštuotos tik turtinės teisės (gautinos pajamos), juolab kai iš apeliantų pateiktų išrašų iš Turto arešto aktų registro išrašų matyti, kad abiem apeliantams nuosavybės teise priklauso ne po vieną nekilnojamojo turto objektą. Nors buvo areštuotos ir turtinės apeliantų teisės, ar tokių teisių apeliantai turi, ar gauna pajamų iš turto naudojimo, kaip yra vykdoma minėta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantai informacijos ir įrodymų nepateikė.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vien faktas, jog apeliantus atstovauja advokatas, negalėtų būti pagrindu netenkinti apeliantų prašymo atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju apeliantų prašymas buvo nepatenkintas visų pirma dėl to, kad apeliantai įrodymais nepagrindė tikrosios savo turtinės padėties, t. y. teismui nepakako duomenų išvadai, kad apeliantų, iš kurių vienas yra juridinis asmuo, turtinė padėtis yra tokia bloga, kad jie iš tiesų neišgali sumokėti 1 912 Eur žyminio mokesčio (yra sumokėta vos 10 Eur). Tokioje situacijoje įrodymų nepakankamumo neigiami padariniai (t. y. rizika neįrodyti blogos savo turtinės padėties) tenka pačiai prašančiai atleisti nuo žyminio mokesčio šaliai.

29. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai netenkino apeliantų prašymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

30. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, apeliantams nustatomas naujas terminas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad 1 902 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „MDJ“ ir M. Č. terminą iki 2021 m. kovo 18 d. (įskaitytinai) Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti už paduodamą apeliacinį skundą 1 902 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dviejų eurų) žyminį mokestį valstybei.

Teisėja Dalia Kačinskienė