- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1735-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01596-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- K. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. G. patikslintą ieškinį atsakovei L. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. G. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu atsakovei L. K. (toliau – ir atsakovė) prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-498-301/2015, nustatytą nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir vaikas) gyvenamąją vietą ir nustatyti šio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-633-571/2019, priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. G. ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 280,00 Eur dydžio išmokomis nuo 2023 m. spalio 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; priteisti iš atsakovės 5 173,46 Eur išlaikymo vaikui E. G. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2024 m. liepos 31 d.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-498-301/2015, nustatytą vaiko E. G. gyvenamąją vietą ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-633-571/2019, priteistą išlaikymą vaikui E. G. ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikui E. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Eur dydžio išmokomis nuo 2023 m. spalio 8 d., vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą.
3. Ieškovas nurodė, jog nuo 2023 m. spalio 8 d. šalių nepilnametis sūnus E. G. faktiškai gyvena su ieškovu. Pasikeitus vaiko gyvenamai vietai, taip pat turi būti išspręstas ir klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš skyriumi gyvenančio tėvo – šiuo atveju atsakovės.
4. Atsakovė atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones: pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-498-301/2015, nustatytą nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamąją vietą ir nustatė laikiną šio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu; pakeitė. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-633-571/2019, priteistą išlaikymą vaikui E. G. ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikui E. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Eur dydžio išmokomis nuo 2023 m. spalio 8 d., vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą.
6. Teismas nustatė, kad nurodytais Marijampolės apylinkės teismo sprendimais šalių vaiko E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ir iš ieškovo priteistas 200,00 Eur/mėn. išlaikymas vaikui. Nuo 2023 m. spalio 8 d. vaikas faktiškai gyvena su ieškovu. Teismas nurodė, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tarp šalių šiuo metu yra itin konfliktiški santykiai, jos negali susitarti nei dėl laikinos šalių vaiko gyvenamosios vietos, nei dėl jo išlaikymo, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikino išlaikymo priteisimo, gali nukentėti vaiko interesai – vaikas gali likti be normaliam auginimui, lavinimui ir vystymuisi reikiamų lėšų. Teismo vertinimu, kadangi vaikas faktiškai gyvena su ieškovu, būdamas 16 metų amžių geba aiškiai išreikšti nuomonę ir pageidauja gyventi su tėvu, nes juos sieja didesnis emocinis ryšys, mažiau konfliktuoja, todėl atsižvelgiant į vaiko nuomonę, yra pagrindas nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį; nepanaikinus skundžiamos nutarties visa apimtimi, iš atsakovės priteisti vaikui E. G. išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 100,00 Eur nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo; priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; priimti ir prie bylos prijungti papildomai teikiamus rašytinius įrodymus, kurių pateikti teismui anksčiau atsakovė neturėjo galimybės. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Skundžiamoje nutartyje yra padaryta faktinių aplinkybių ir teisinių prielaidų vertinimo klaida. Nėra ginčo, kad vaikas nuo 2023 m. spalio 8 d. mokėsi Kalvarijoje, gyveno pas ieškovą, o pas atsakovę ar jos artimuosius šeimos narius būdavo savaitgaliais, laisvalaikiu. Atsakovė teikė vaikui išlaikymą, rūpinosi jo sveikata, mokslu ir pan., todėl nebuvo jokio pagrindo (nei faktinio, nei teisinio) laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir nutartis turi būti panaikinta.
1.2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo keisti įsiteisėjusio sprendimo, be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas galėjo priteisti laikiną išlaikymą tik į ateitį (nuo kreipimosi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos), o ne už praeitį – nuo 2023 m. spalio 8 d.
1.3. Teismas neįvertino aplinkybės apie vaiko kas mėnesį gaunamas daugiau nei 500,00 Eur dydžio sumas, nei realios atsakovės galimybės teikti vaikui išlaikymą. Tokiu būdu netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos byloje.
1.4. Teismas neturėjo ignoruoti byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovė vykdė ir vykdo pareigas nepilnamečiam vaikui – netrukdė gyventi ir bendrauti su tėvu, teikė ir teikia išlaikymą, ir pan. Atsakovė kiekvieną mėnesį pervesdavo vaikui jam priklausančius ir jam bei už jo priežiūrą mokamus 530,90 Eur ir tokiu būdu laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė į vaiko sąskaitą yra pervedusi 5 051,75 Eur. Tai lėšos skirtos vaikui bei jo priežiūrai.
1.5. Nutartis naikintina, nes byloje nėra laikinosios apsaugos priemonės taikymo – laikinos gyvenamosios vietos nustatymo sąlygų: nėra pagrindo pripažinti, kad šalių elgesys, gyvenimo būdas prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir kelia jam grėsmę ar kurio nors iš jų turtinė padėtis neleistų rūpintis vaiku, nors ieškovas neteikė vaikui išlaikymo, yra susidariusios skolos, nebendravo su vaiku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią vaikui, juo nesirūpintų ar neprižiūrėtų. Atsakovė neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su ieškovu pagal jo paties pasirinkimą – dalį laiko su tėvu, kitą dalį su motina.
1.6. Vaiko išlaikymui atsakovė negalinti skirti 200 Eur/mėn., yra pakankama 100,00 Eur dydžio suma, kurią atsakovė galėtų teikti. Atsakovė gauna 520,00 Eur pajamas, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Valstybė šiuo metu E. G. skiria net 530,90 Eur. Atsakovės patiriamos išlaidos vaikui išlaikyti patvirtintos pridedamais įrodymais.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Teismas, nepranešęs atsakovei apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jį išnagrinėjęs, nepažeidė proceso teisės normų, todėl šis faktas (nepranešimas) nevertintinas kaip sudarantis pagrindą naikinti skundžiamą nutartį. Bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra būtina) – pranešus. Ypatingų aplinkybių, kodėl atsakovė turėjo būti informuota apie šio procesinio veiksmo atlikimą, atsakovė nepateikė ir atskirajame skunde. Atsakovės teisė pateikti argumentus (teisė būti išklausytai) nebuvo pažeista, nes ji ja pasinaudojo pareikšdama atskirąjį skundą.
2.2. Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi atskirojo skundo argumentai dėl sprendimų pakeitimo. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo neįgyja res judicata galios. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nutartimi, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galima pakeisti ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu anksčiau nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
2.3. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje nesant ginčo, kad vaikas su tėvu (ieškovu) faktiškai gyvena nuo 2023 m. spalio 8 d., teismas teisingai ir pagrįstai laikiną išlaikymą iš atsakovės priteisė nuo tos dienos, kai atsirado ieškovo teisė jo reikalauti – nuo 2023 m. spalio 8 d.
2.4. Atsakovės nurodyti argumentai bei šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė, daugiau nei per 10 mėnesių laikotarpį vaikui skirdama vos 114,73 Eur sumą, tinkamai vykdo vaiko išlaikymo pareigą, kad šiam būtų užtikrinta teisė į kasdienių jo poreikių tenkinimą.
2.5. Atsakovės argumentai dėl jos turtinės padėties neturi teisinės reikšmės. Įsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 31 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu buvo konstatuota, kad kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turi prisidėti bent 200,00 Eur suma per mėnesį. Teismo sprendimas, kuriuo nustatyti vaiko poreikiai, įgyja res judicata galią, todėl turi būti vykdomas iki bus priimtas ir įsiteisės kitas sprendimas. Dėl šios priežasties iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas (200,00 Eur/mėn.) yra teisėtas ir pagrįstas.
2.6. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo sutuoktinio pajamas bei turimą turtą, kurių, tikėtina, ½ priklauso ir atsakovei, todėl atsakovei slepiant savo tikrąją turtinę padėtį, tai vertintina vaiko interesų naudai, atitinkamai – atsakovės nenaudai.
2.7. Aplinkybė, kad atsakovė perveda į vaiko banko sąskaitą iš valstybės gaunamas išmokas, negali būti pagrindu pripažinti, jog atsakovė tinkamai vykdo nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą.
2.8. Nepakeitus vaiko gyvenamosios vietos, išlieka rizika, jog atsakovė kreipsis į antstolį, kad šis vaiką grąžintų į motinos gyvenamąją vietą, o tai akivaizdžiai neatitiktų vaiko geriausių interesų, nes vaikas grįžti gyventi pas motiną kategoriškai atsisako.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
10. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – pirkinių kvitus ir išrašą iš savo banko sąskaitos.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, pažymi, kad atsakovės įrodymai jau yra Marijampolės apylinkės teismo byloje dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuri yra tvarkoma elektronine forma. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl gali remtis ir minėtoje Marijampolės apylinkės teismo byloje esančiais įrodymais, kiek tai yra reikalinga nagrinėjamam klausimui dėl laikinos šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo vaikui tinkamai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai neprijungtini.
Dėl nutarties (ne)pagrįstumo
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš skyrium gyvenančios motinos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo (nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo).
16. Iš bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir vaikas) tėvai. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-498-301/2015, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina - atsakove. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-633-571/2019, iš tėvo (ieškovo) priteistas 200,00 Eur/mėn. išlaikymas vaikui. Vaiko faktinė gyvenamoji vieta pasikeitė ir nuo 2023 m. spalio 8 d. vaikas gyvena su ieškovu. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu ir priteisti iš atsakovės 280,00 Eur/mėn. išlaikymą nuo 2023 m. spalio 8 d. iki vaiko pilnametystės bei 5 173,46 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2024 m. liepos 31 d.
17. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi laikina vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu ir iš atsakovės priteistas laikinas 200,00 Eur/mėn. išlaikymas vaikui nuo 2023 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo yra vykdoma priverstine tvarka (vykd. b. 0114/24/01540).
18. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtino 2024 m. lapkričio 25 d. šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) ir bylą nutraukė. Taikos sutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, atsakovė nuo 2023 m. spalio 8 d. moka vaikui 200,00 Eur/mėn. išlaikymą. Taikos sutartimi šalys patvirtina, kad nuo 2023 m. spalio 8 d. iki šios Taikos sutarties pasirašymo dienos atsakovė yra pilnai įvykdžiusi pareigą teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, ieškovas atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 5 173,46 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2024 m. liepos 31 d. priteisimo. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamos 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dieną Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis nėra įsiteisėjusi.
19. Pagrindas CK 3.65 straipsnyje nustatytoms laikinoms apsaugos priemonėms taikyti yra tam tikrų aplinkybių, keliančių grėsmę nepilnamečio vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams egzistavimas minėtų priemonių taikymo metu. Pagal civiliniame procese taikomus rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Pareiga paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka priešingai šaliai.
20. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašantis nustatyti laikiną vaiko gyvenamą vietą su juo ir priteisti laikiną išlaikymą vaikui iš atsakovės, privalėjo įrodyti faktinės vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą ir skyrium gyvenančios vaiko motinos pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą po faktinės vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo. Atsakovės pareiga yra paneigti minėtas aplinkybes, sąlygojusias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
21. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi yra grindžiamas pagrindo taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms nebuvimu.
22. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 182 straipsnio 5 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). CPK 187 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.
23. Byloje esančios šalių Taikos sutarties 4 punktu (reg. Nr. DOK-47201) šalys patvirtino, kad nėra atsakovės įsiskolinimo vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo faktinio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir gyvenimo su tėvu (ieškovu) 2023 m. spalio 8 d. iki šios Taikos sutarties pasirašymo dienos ir atsakovė iki šios Taikos sutarties pasirašymo dienos yra pilnai įvykdžiusi pareigą teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą. Pažymėtina, kad į Taikos sutartyje nurodytą laikotarpį patenka ir laikotarpis nurodytas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nuo 2023 m. spalio 8 d. iki prašymo pateikimo 2024 m. rugpjūčio 9 d. Nagrinėjamu atveju, šalių Taikos sutarties 4 punktu pripažintu faktu yra patvirtinama aplinkybė, turinti reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje įrodyta, kad atsakovė iki ieškovo kreipimosi dėl laikino išlaikymo priteisimo vykdė savo pareigą teikti vaikui išlaikymą (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Pažymėtina, kad pačioje Taikos sutartyje yra nurodyta, jog sutartis yra sudaryta laisva šalių valia (Taikos sutarties 1 punktas) (CPK 187 straipsnio 2 dalis).
24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodytos aplinkybės apie atsakovės pareigos teikti išlaikymą vaikui tinkamą vykdymą iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos taikymo pateikimo pagrindu yra eliminuojamas laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės būtinumas. Kita pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu – yra tiesiogiai susijęs su pirmąja laikinąja apsaugos priemone, kadangi išlaikymas yra priteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo. Iš atskirojo skundo reikalavimų matyti, kad atsakovė neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Byloje nebuvo ginčo, kad nuo 2023 m. spalio 8 d. šalių vaikas faktiškai gyvena su ieškovu. Taikos sutartimi šalys taip pat sutarė dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo.
25. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms - dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – taikyti egzistavimo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo parašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai galutiniam ginčo sprendimo rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).
27. Atskirajame skunde atsakovės pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas, kadangi atsakovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Be to, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas sprendžiamas priimant byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo K. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.