Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės V. P. atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovui Ą. Č. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas pažymi, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tiek elektroniniu paštu, tačiau į siunčiamus laiškus atsakovas nereagavo. Su atsakovu susisiekti telefonu taip pat nepavyko. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, tačiau atsakovas nerastas. Kauno apylinkės teisme atsakovo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-572-336/2024, kurioje taip pat paskelbta atsakovo paieška, patikrinus „Liteko“ duomenis, atsakovas iki šios dienos nerastas. Esant šioms aplinkybėms atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio tenkinimui neprieštarauja.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo ieškinio padavimo dienos vaiko poreikiai išaugo. Atsižvelgiant į tai išlaikymą prašo priteisti skirtingais laikotarpiais pagal tuo metu šalyje buvusį minimalų atlyginimą, t. y. nuo bylos užvedimo teisme iki 2023 m. gruodžio 31 d. priteisti išlaikymą 275 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. priteisti 355 Eur. Atsakovas dirba nelegaliai, kitų išlaikytinių neturi, tad turi galimybę teikti išlaikymą. Be to, šalių vaikas turi specialiųjų poreikių – paskirta pritaikyta ugdymo programa, lanko psichologo konsultacijas, teikiamas ortodontinis gydymas.

5. Į teismo posėdį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), neatvyko prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad palaiko poziciją pateiktą išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

6. Byloje nagrinėjami klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo ir jo įsiskolinimo jam priteisimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7.1. Gimimo liudijimo (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, nepilnamečio vaiko J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas Ą. Č., mama – V. P..

7.2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei priklauso 2-iejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota.

7.3. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio iki 2023 m. spalio mėnesio gavo pajamas už darbinę veiklą, apie 809 – 1 684 Eur.

7.4. Vaikas lanko šachmatų būrelį, mėnesio kaina 20 Eur.

7.5. Vaikas lanko Vilniaus darželį – mokyklą „(duomenys neskelbtini)“.

7.6. VšĮ VU ligoninės Žalgirio klinikos duomenimis, už vaikui teikiamas gydymo paslaugas, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2023 m. gegužės 15 d., sumokėta viso 170,54 Eur.

7.7. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo duomenimis, nepilnamečiui vaikui nuspręsta pritaikyti bendrąsias programas, išskyrus meninio, dorinio, technologinio ugdymo sričių dalykus, fizinį ugdymą. Švietimo pagalbą teikia logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas.

7.8. AB „Swedbank“ išrašo duomenimis, ieškovė laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d. gavo SoDros išmoką už vaiką, t. y. po 99 Eur.

7.9. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovas turi skolų, kuriuos yra išieškomos.

7.10. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė „Toyota“, atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota.

7.11. SODRA duomenimis, atsakovas nedirba.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).

10. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

11. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog vaikas gyventų pas ieškovę, nekilo. Teismas nustatė, kad vaikas gyvena su ieškove. Išvadą byloje teikianti Tarnyba nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio J. Č. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, t. y. ieškove, bei pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks jo interesus.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos poziciją bei tai, kad atsakovas savo nuomonės šiuo klausimu nepateikė, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka jo interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuo bylos užvedimo teisme iki 2023 m. gruodžio 31 d. 275 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 355 Eur dydžio išlaikymą.

14. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

15. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

16. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2024 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 924 Eur, t. y. apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius, tuo tarpu 2023 m. –840 Eur (atskaičius mokesčius – 633 Eur).

19. Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę iš kurios matyti, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 710 Eur dydžio suma. Nepilnametis vaikas lanko šachmatų mokyklą, jam reikalingas ortodontinis gydymas. Be to, vaikui pritaikyta speciali ugdymo programa, lanko psichologo konsultacijas.

20. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – 275 Eur per mėnesį (skaičiuojant nuo bylos užvedimo teisme iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir 355 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d.) – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių sūnaus interesus. Šiuo metu vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc. Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati.

21. Įvertinęs šalių turtinę padėtį prašomo priteisti išlaikymo kontekste, teismas pažymi, kad teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Bylos duomenimis, atsakovas turi skolų, kuriuos yra išieškomos, tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto galimai neturi. Kita vertus, pažymėtina, kad duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų byloje nėra, atsakovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturintis vyras, todėl gali dėti maksimalias pastangas siekiant patenkinti vaiko poreikius.

22. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo sūnaus išlaikymui 275 Eur periodinių išmokų, skaičiuojamų nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2023 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., ir 355 Eur nuo 2024 m. sausio 1 d., per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

23. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., iš viso – 425 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 275 Eur kas mėnesį.

24. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kai gyveno atskirai prisidėjo prie išlaikymo iš dalies, t. y. 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesį mokėjo 200 Eur, tačiau išlaikymas nebuvo pakankamas, o vėliau išlaikymo nebeteikė visai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo pakankamai.

25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei nenustačius aplinkybių, jog išlaikymą atsakovas savo nepilnamečiui vaikui minėtu laikotarpiu teikė tinkamai, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteisiant 425 Eur įsiskolinimo sumą.

26. Nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

27. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

28. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio J. Č., laikiną išlaikymą, teiktiną po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui, 2023 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

29. Bendra taisyklė yra ta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Visgi, CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 145 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vienas tokių įstatymų, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Civilinis kodeksas (CK) (konkrečiau – CK 3.65 straipsnis) (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CPK 384 straipsnio 5 dalį).

30. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK III knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.

31. Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą laikinosios apsaugos priemonės ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių, taikomos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo. Taip yra vien jau dėl to, kad teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytini (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

32. Teismas, siekdamas suderinti CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą su priimamu sprendimu, atsižvelgęs į CPK 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, sprendžia, jog priimamas sprendimas priteisto nepilnamečiam vaikui nuolatinio išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai. Tai reiškia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos nebegaliojančiomis ex lege (įstatymo) – CK 3.65 straipsnio 1 dalies – pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo momento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, viso 1 359 Eur (1 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 109 Eur žyminio mokesčio).

34. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

35. Tad, ieškiniui esant patenkintam pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteitina 112 Eur bylinėjimosi išlaidų ( žyminio mokesčio) ir 1 359 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

36. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,86 Eur, ši suma iš atsakovo priteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo Ą. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui J. Č. nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2023 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų), o nuo 2024 m. sausio 1 d. 355 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo Ą. Č. nepilnamečiui vaikui J. Č. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., iš viso 425 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų).

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina V. P..

Priteisti iš atsakovo Ą. Č. 1 359 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. P. naudai.

Priteisti iš atsakovo Ą. Č. 112 Eur (vieno šimto dvylikos eurų) žyminio mokesčio ir 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pervedant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą 5630, o pašto išlaidas – 5662.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečiui J. Č. priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Laikyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones neteko galios nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.