- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-217-312/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- M. P.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas, Gediminas Skaistys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Prankos, Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aivos Survilienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. gynėjo Gedimino Skaisčio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. P. nuteistas už tai, kad disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, t. y. jis iki 2020 m. kovo 3 d., iki 15.55 val., Vilniuje, neteisėtai iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo, gabeno su savimi ir laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – metadoną, kurios masė 0,007 g (0,9 %), ir narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurios masė 0,00031 g, supakuotus 21 (dvidešimt viename) folijos lankstinuke, turėdamas tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti Vilniaus mieste, iki tada, kai 2020 m. kovo 3 d., apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai atlikdami M. P. asmens kratą pas jį rado ir paėmė narkotinę medžiagą - metadoną, kurios masė 0,005 g (0,9 %), ir narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurios masė 0,00023 g (0,04 %), supakuotus 17 (septyniolikoje) folijos lankstinukų, bei iki tada, kai 2020 m. kovo 3 d., apie 16.29 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė narkotinę medžiagą - metadoną, kurios masė 0,002 g, ir narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurios masė 0,00008 g, supakuotus 4 (keturiuose) folijos lankstinukuose. Tokiu būdu M. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. P. gynėjas advokatas Gediminas Skaistys prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir dėl nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarymo M. P. išteisinti.
2.1. Teigia, kad M. P. nepadarė nuosprendyje nurodyto nusikaltimo. Pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja nuosprendį pagrįsti tik teismo tiesiogiai ištirtais įrodymais, pagrįstais išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nepaisė ir M. P. kaltę grindė nepatikimais ir kitais įrodymų šaltiniais nepatikrintais policijos pareigūnų parodymais, neinformatyvia vaizdo medžiaga iš kurios negalima spręsti ar M. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos medžiagą.
2.2. Gynėjo teigimu, teismo išvada, jog M. P. kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis turint tikslą platinti patvirtina iš dalies paties kaltinamojo, liudytojų T. Š., A. R., Ž. A., R. R., I. Č., R. A., K. K., D. B. parodymai, taip pat byloje esantys vaizdo įrašai, apžiūrų protokolai, jų metu paimti daiktai, specialisto išvados ir specialistų T. S., N. K., V. M. parodymai bei kiti byloje ištirti įrodymai yra nepagrįsta.
2.3. Pažymi, kad policijos pareigūnų parodymai ir kita byloje surinkta medžiaga patvirtina tik tai, kad M. P. įgijo ir laikė narkotines medžiagas, tačiau nepatvirtina, jog jis turėjo tikslą jas realizuoti. Nurodo, kad pareigūnų manymas, užfiksuotas jų tarnybiniuose pranešimuose ir liudytojų apklausose, kad M. P. narkotines medžiagas turėjo realizavimo tikslais ir dalį jų realizavo, nepatvirtintas jokia kita bylos medžiaga.
2.4. Nurodo, kad K. K. ir D. B. parodymai apskritai nesusiję su M. P. inkriminuota nusikalstama veika. Atkreipia dėmesį, kad nuteistajam neinkriminuotas narkotinių medžiagų pardavimas D. B., o D. B. nepatraukta baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių medžiagų įgijimą iš M. P..
2.5. Pabrėžia, kad pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog vaizdo įrašas iš įvykio vietos yra nekokybiškas ir neinformatyvus. Jame užfiksuoti asmenys nėra identifikuoti, tik numanoma, kad tai galėjo būti M. P. ir D. B. ir kad vyko narkotinių medžiagų perdavimas. Pažymi, kad vaizdo įraše nesimato kas kam ką perduoda ir ar perduoda.
2.6. Teigia, jog aukščiau aptartos aplinkybės parodo, kad nesant patikimų ir pakankamų įrodymų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. P. kaltu bei netinkamai vertino įrodymus, nes tai darė nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.
2.7. Pažymi, kad remiantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, 305 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas savo išvadas gali pagrįsti tik teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurie turi būti įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytomis taisyklėmis. Šių taisyklių nesilaikymas pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. P. gynėjas advokatas A. Gurauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo M. P. gynėjo Gedimino Skaisčio apeliacinis skundas atmetamas.
1. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
2. Nuteistojo gynėjas ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, teigia, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, tvirtina, kad įrodymų vertinimo procese, pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, buvo nukrypta nuo nekaltumo prezumpcijos principo, todėl manoma, jog nuosprendis turi būti panaikintas, o M. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, išteisintas.
3. Šioje byloje nustatyta, kad M. P. neteisėtai iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo, gabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – metadoną, kurios masė 0,007 g (0,9 %), ir narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurios masė 0,00031 g, supakuotą 21 (dvidešimt viename) folijos lankstinuke. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. P. pripažino, jog tiek jo kratos metu rasti 17 folijos lankstinukų, tiek kratos gyvenamojoje vietoje metu rasti 4 folijos lankstinukai priklauso jam. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis pripažino, kad pas jį rasti 17 folijos lankstinukai yra jo, tačiau pradėjo neigti, kad jam priklauso bute rasti 4 folijos lankstinukai. Kaltinamojo motina A. P. taip pat teismo posėdyje teigė, kad policijos pareigūnai patys tuos 4 lankstinukus paliko pas M. P. po lova. Ši kaltinamojo ir liudytojos A. P. versija paneigiama policijos pareigūnų A. R., T. Š., R. A., R. R., I. Č., atlikusių kratą, parodymais bei kratos protokole užfiksuotais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo policijos pareigūnų parodymus vertinti kritiškai. Policijos pareigūnai, tikrindami informaciją atvyko į įvykio vietą ir, atlikdami jiems priskirtas tarnybines funkcijas, užfiksavo visas įvykio vietoje paaiškėjusias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti, siekia duoti M. P. apkaltinančius parodymus, juo labiau, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytojos A. P. parodymai negali būti pripažinti patikimais, nes ji yra nuteistojo motina ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Pabrėžtina dar ir ta aplinkybė, kad 4 folijos lankstinukai, priešingai nei teigė A. P., buvo rasti ne po lova, o lovoje, įkišti į tarpą tarp sėdimosios dalies ir atlošo (t. 1, b. l. 99-100, 105, 108).
4. Kaip jau minėta, gynybos teigimu, byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. P. kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti, patvirtina iš dalies paties kaltinamojo, liudytojų T. Š., A. R., Ž. A., R. R., I. Č., R. A., K. K., D. B. parodymai, taip pat byloje esantys vaizdo įrašai, apžiūrų protokolai, jų metu paimti daiktai, specialisto išvados ir specialistų T. S., N. K., V. M. parodymai bei kiti byloje ištirti įrodymai. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo gynėjo argumentus dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo vertinimo aukščiau nurodytų parodymų ir kitų baudžiamosios bylos duomenų ir pripažįsta, kad šiuos duomenis teismas visiškai pagrįstai pripažino įrodymais ir jais vadovavosi, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes bei kvalifikuodamas nuteistojo M. P. veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
5. Nuteistasis pirmosios instacijos teisme, tvirtino, kad narkotines medžiagas jis pirko savo reikmėms, jų neplatino ir tokio tikslo neturėjo. Tokie nuteistojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, M. P. parodė, kad yra priklausomas nuo narkotikų, juos perka beveik kiekvieną dieną čigonų tabore, (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 3 d., apie 9.30 val., viršutiniame tabore sau asmeniškai iš vieno nepažįstamo narkomano miškelyje už 162 Eur nusipirko 28 vnt. folijos lankstinukų su narkotikais, po to nuvažiavo namo ir nuo 10 val. iki 14 val. suvartojo 7 vnt. folijos lankstinukus, liko 21 vnt. folijos lankstinukas. Jam per dieną reikia suvartoti ne mažiau kaip 3-4 vnt. folijos lankstinukus. Tą pačią dieną, apie 15.30 val., išėjo iš namų, su savimi striukės kairės rankovės kišenėje turėjo 17 vnt. folijos lankstinukų su narkotikais, nes yra narkomanas ir visada su savimi juos nešiojasi. Ten jį sulaikė policijos pareigūnai. Pažymėjo, jog jokios D. B. nepažįsta (t. 3, b. l. 27). Vis tik, susipažinęs su baudžiamojojoje byloje surinktais įrodymais, išklausęs teisme liudytojų parodymus ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą, M. P. pateikė kitokią įvykių versiją. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neigęs pažinojęs D. B., teisme jau nurodė, jog ją pažįsta, telefone turėjo jos asmeninį numerį. Su ja susipažino maždaug prieš savaitę iki įvykio, yra ne kartą naudojęsis jos teikiamomis taksi paslaugomis ir važiavęs į taborą. Įsigyti narkotikų į taborą važiavo ir tos dienos, kai jį sulaikė, rytą. Tą dieną, neturėdamas reikiamos pinigų sumos atsiskaityti už kelionę, jis pinigus už taksi paslaugas D. B. grąžino vėliau, t. y. susitikęs su ja lauke, prie savo namo. Atsakydamas į klausimą, kodėl šių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jų neprisiminė (t. 4, b. l. 29-35).
6. Liudytoja D. B. tiek duodama parodymus teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog M. P. nepažįsta, neigė aplinkybę, jog 2020 m. kovo 3 d. važiavo prie M. P. namų bei buvo su juo susitikusi. Liudytoja parodė, kad tą dieną ji nuo Šeškinės turgaus vežė pažįstamas merginas I. R. ir K. K.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad merginas vežė link oro uosto, paprašyta I. R. sustojo netoli prekybos centro „Norfa“, I. R. išlipo ir kažkur nuėjo, grįžo po 2-3 min. ir liepė važiuoti link centro. Pakeliui I. R. paprašė sustoti, jai sustojus, I. R. išsitraukė švirkštą, matė jos rankoje ir folijos lankstinuką. Po to privažiavo policijos pareigūnai ir jas sulaikė. Rasti folijos lankstinukai ir visa kita yra ne jos, o I. R. (t. 2, b. l. 76). Duodama parodymus teisme, liudytoja D. B. jau nurodė, kad merginas vežė į taborą, ji su taksi automobiliu į taborą neįvažiavo, o sustojusi sunkvežimių aikštelėje liko laukti, tuo tarpu, abi merginos išlipo iš automobilio ir nuėjo į taborą, iš kur grįžo po 15 min. (t. 3, b. l. 180-188).
7. Vienok, liudytojos D. B. parodymų apie tai, kad ji vežė I. R. ir K. K. į taborą ar į vietą šalia prekybos centro „Norfa“, nepatvirtina liudytoja K. K. , kuri tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad vairuotoja (D. B.) važiuojant link oro uosto užsuko į namo kiemą, išlipo iš automobilio, kažkur nuėjo ir labai greitai grįžo. Po to D. B. kažkiek pavažiavo apie kilometrą bei sustojo aikštelėje, kur jas sulaikė pareigūnai (t. 2, b. l. 24, t. 4, b. l. 18-24). Kartu su D. B. ir K. K. važiavusi I. R. teisme nebuvo apklausta, o apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, dėl aplinkybės kur tą rytą važiavo D. B. jas vežė taksi automobiliu, parodymų nedavė (t. 2, b. l. 48).
8. Aplinkybę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas M. P. ir D. B. susitikimas prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena nuteistasis, laiptinės. Nors įrašo kokybė nėra gera, nes įrašas darytas lyjant lietui, filmuojant pro automobilio langą, tačiau jame matyti, kad liudytoja D. B. kažką paduoda M. P., po to jis rankomis atlieka judesius, panašius į pinigų skaičiavimą, tuomet atsega striukės užtrauktuką ir dešinę ranką kiša link kairiosios rankos peties kažko ieškodamas. Toliau įraše matyti kaip liudytoja D. B. nueina nuo laiptinės, priešais save laikydama sugniaužtus kumščius. Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnų R. A. ir T. Š., sėdėjusių automobilyje ir stebėjusių įėjimą į M. P. gyvenamąją vietą, tarnybiniai pranešimai, taip pat šių liudytojų teisme duoti parodymai, kur jie nurodė matę kaip D. B. padavė M. P. pinigus, po to nuteistasis juos paskaičiavęs bei iš po striukės kažką ištraukęs padavė liudytojai D. B., kuri gautą daiktą nusinešė suspaudusi kumštyje (t. 1, b. l. 17-19, t. 3, b. l. 180-188, t. 4, b. l. 29-35).
9. Prokuroro nutarimais ikiteisminis tyrimas D. B., K. K. ir I. R. atžvilgiu pagal BK 259 str. 1 d. buvo nutrauktas, konstatavus, jog nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę. Juose konstatuota, kad pas įtariamąją K. K. jokia narkotinė ar psichotropinė medžiaga nerasta. Policijos pareigūnai nematė, kad ji būtų susitikusi su įtariamuoju M. P. ar būtų iš jo neteisėtai įgijusi draudžiamą medžiagą. Policijos pareigūnai taip pat nematė ar D. B. perdavė kokius nors daiktus K. K. po to, kai ji pati buvo susitikusi su M. P.. Pas įtariamąją I. R. jokia narkotinė ar psichotropinė medžiaga nerasta. Policijos pareigūnai nematė, kad ji būtų susitikusi su įtariamuoju M. P. bei iš jo neteisėtai įgijusi draudžiamą medžiagą. Policijos pareigūnai nematė, ar D. B. perdavė kokius nors daiktus I. R. po to, kai ji pati buvo susitikusi su M. P.. Milteliai, kuriuos I. I. R. neneigia suvartojusi kaip narkotinę medžiagą, nerasti ir neištirti. Policijos pareigūnai matė, kad D. B. 2020 m. kovo 3 d., buvo susitikusi su įtariamuoju M. P., kažką jam perdavė, kažką iš jo gavo, vėliau, policijos vykdomo sulaikymo metu, pareigūnų akivaizdoje iš automobilio išmetė įtarimą sukėlusius objektus, todėl įtarta, kad ji galimai iš M. P. neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą. Tačiau pas įtariamąją D. B. jokia narkotinė ar psichotropinė medžiaga nerasta. Specialistui ištyrus objektus, kuriuos kaip nurodė policijos pareigūnai, sulaikymo metu D. B. išmetė iš automobilio, nustatyta, kad paketuose Nr. 426707 ir Nr. 451612 ištirti pateiktuose objektuose yra narkotinės medžiagos - metadono ir narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakų, tačiau, kaip pažymėjo specialistas, kiekybinio metadono ir karfentanilio tyrimo atlikti nėra galimybės dėl per mažo tyrimui pateikto medžiagos kiekio. Galima tik numanyti, kad D. B. po susitikimo su įtariamuoju M. P., spėjo perduoti (buvusioms įtariamosioms) K. K. ir I. R. iš M. P. neteisėtai įgytą draudžiamą medžiagą, kurią buvo spėta suvartoti ar kitaip ja atsikratyti iki tada, kai tyrimui reikšmingus objektus rado ir paėmė policijos tyrėjai. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai neliudija matę įtariamąją D. B. perdavus kokius nors daiktus liudytojoms K. K. ar/ir I. R. po to, kai ši susitiko su įtariamuoju M. P. (t. 1, b. l. 3-4, 7-8). Taigi, nors specialisto išvada nustatyta, kad folijos lankstinukuose, kuriuos išmetė D. B., taip pat lankstinuke, rastame automobilio salone už keleivio sėdynės, yra narkotinės medžiagos - metadono ir narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakų, tačiau atlikti kiekybinio metadono ir karfentanilio tyrimų nebuvo galimybės dėl per mažo tyrimui pateikto medžiagos kiekio (t. 1, b. l. 30-31), dėl ko ikiteisminis tyrimas visų įtariamųjų atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau pažymėtina, kad lankstinukuose rastos narkotinės medžiagos yra tokios pat sudėties (metadonas ir karfentanilis), kaip ir lankstinukuose, rastuose ir paimtuose M. P. asmens kratos bei kratos jo gyvenamojoje vietoje metu. Be to, būtent šios narkotinės medžiagos buvo rastos M. P., D. B. ir I. R. šlapime (t. 1, b. l. 157, 160, 164).
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisme apklaustų liudytojų - policijos pareigūnų parodymus, iš dalies nuteistojo M. P. parodymus apie tai, kad 2020 m. kovo 3 d. prie savo namų jis buvo susitikęs su D. B., liudytojos K. K. parodymus apie tai, kad važiuojant link oro uosto, D. B. užsuko į namo kiemą, išlipo iš automobilio, kažkur nuėjo ir labai greitai grįžo, taip pat kratų protokolus, specialistų išvadas, šiais įrodymais vadovaujasi spręsdama M. P. kaltės klausimą, nes jie sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią logišką įrodymų grandinę.
11. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014, 2K-155-693/2016, Nr. 2K-1-719/2020).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra įrodytas apelianto tikslas parduoti ar kitaip platinti turėtas narkotines medžiagas. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai surado ir paėmė gana nemažą kiekį - 21 folijos lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis. Pažymėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. P. parodė, kad jis vartoja narkotines medžiagas, pasak jo, per dieną suvartoja 3-4 lankstinukus, kartais ir daugiau, narkotikų pirkti važiuoja pora kartų per savaitę (t. 4, b. l. 29-35). Šiais nuteistojo parodymais, taip pat specialisto išvada pasitvirtina, jog M. P. vartojo draudžiamas medžiagas. Vis dėlto disponuotas lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis kiekis yra didesnis nei apelianto įvardinta įprastinė per dieną suvartojama dozė, turint omeny, kad jis narkotikų pirkti važiuodavo pora kartų per savaitę. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas bei vėlesnę 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakciją Nr. V-1033 (su vėlesniais pakeitimais), matyti, kad bendras folijos lankstinukuose rastas karfentanilio kiekis gerokai viršija rekomendacijose nustatytą nedidelį šios medžiagos kiekį (ne daugiau kaip 0,00006 g). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad M. P. išeina iš namų, disponuodamas gana nemažu kiekiu - 17 lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis (byloje nustatyta, kad M. P. buvo sulaikytas išeinantis iš savo gyvenamojo namo laiptinės, po ko asmens kratos metu jo marškinėlių kairės pusės kišenėje buvo rasti ir paimti 17 lankstinukų, 4 lankstinukai rasti kratos jo gyvenamojoje vietoje metu). Atsižvelgiant į tai, kad M. P. nedirba, kas patvirtina, jog jo finansinės galimybės labai ribotos, versija, jog tokį kiekį narkotinių medžiagų jis įgijo tik savo vartojimui, mažai įtikinama. Nors M. P. teisme parodė, kad jis dirbo neoficialiai – kraudavo mašinas, padėjo broliui daryti remontą, taip pat namie padėdavo tėvams, už ką jam mokėdavo, tačiau negalėjo nurodyti nei jį samdančių asmenų vardų ar pavardžių, nei jų kontaktų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
13. Taigi, aptarti duomenys paneigia nuteistojo M. P. gynybinę versiją, kad narkotines medžiagas jis įgijo savo reikmėms. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, atskleidė jų turinį, nurodė, kokiais įrodymais vadovaujasi, nustatydamas nusikalstamą veiką atskleidžiančias aplinkybes ir nuteistojo M. P. kaltę (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė BPK 20 straipsnio pažeidimų.
14. Įvertinusi aptartų įrodymų visumą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. P. kaltę grindė ne atskirais parodymais ar bylos duomenimis, o įrodymų ir įvykio aplinkybių visetu. Teismas padarė pagrįstą išvadą dėl M. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apelianto veiksmuose nustatyti visi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jį išteisinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
15. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 22 d. pažyma Nr. (12.32) PT-2047 dėl nuteistajam M. P. teiktos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad M. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 138,06 Eur ir tokia suma iš nuteistojo priteistina valstybės naudai.
16. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant M. P. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Algirdą Gurauską, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi jis buvo paskirtas M. P. gynėju.
17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam M. P. gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. P. gynėjo Gedimino Skaisčio apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. P. netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.