- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-785-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02902-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- E. D., P. K.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-815-887/2023 pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei S. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo bei išlaikymo išieškotojo pakeitimo, taip pat motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje – E. D. ir P. K., institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. D. 2022 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-8391), kuriuo prašė:
- pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019, dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečio vaiko V. K. gyvenamąją vietą su tėvu S. D.;
- pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019, dalyje dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo išieškotojo bei priteisti iš atsakovės S. K. nepilnamečio vaiko V. K. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas kas mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos pervedant į ieškovo asmeninę banko sąskaitą, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą;
- pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022, dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir nustatyti tokią atsakovės S. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
1) motina turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 14.00 val. nepertraukiamai (su nakvyne), motinai vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, vaiko tėvas nedalyvauja vaiko su motina bendravimo procese;
2) motina švenčių dienomis su vaiku bendrauja tokia tvarka:
2.1) poriniais metais motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmosios Šv. Kalėdų dienos ir pirmosios Šv. Velykų dienos išvakarėse 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18.00 val. Neporiniais metais motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.;
2.2) neporiniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio 31 d.) ir sausio 1 d. vaikas praleidžia su motina, motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val.; poriniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio 31 d.) ir sausio 1 d. vaikas praleidžia su tėvu;
2.3) motina turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį, motinai vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;
2.4) Motinos dieną ir motinos gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį vaikas praleidžia su motina, motinai vaiką pasiimant 18.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;
3) motina vaiko atostogų metu su vaiku bendrauja tokia tvarka:
3.1) vasaros atostogų metu ir kitų darželio ar mokyklinių atostogų metu motina turi teisę atostogauti su vaiku pusę vaiko atostogų laiko, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinusi su tėvu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, jei vaiko motinai su vaiko tėvu nepavyksta susitarti dėl tikslaus bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai motinai priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;
4) kitos nuostatos:
4.1) tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su motina tvarkos (pvz. vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, praneša 1–2 valandų laikotarpyje kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;
4.2) vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas ją metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas motiną metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su tėvu;
4.3) vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir motinai nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu) su vaiku porinėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 19.00–19.30 val.;
4.4) pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;
4.5) vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą;
- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas S. D. (toliau – ir ieškovas arba apeliantas) pateiktame ieškinyje nurodė, kad jam ir atsakovei S. K. (toliau – ir atsakovė) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. D., kurio pavardė vėliau buvo pakeista į „K.“. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019, buvo patvirtina jo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus V. K. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam mokėjimo bei tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Minėta nutartimi patvirtintos taikos sutartis dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tinkamai vykdoma nebuvo. Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022, jo bendravimo su nepilnamečiu sūnaus tvarka buvo pakeista. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas, tačiau atsakovė jo visiškai nevykdo. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodė, kad neturi galimybių bendrauti su vaiku, nes atsakovė nesudaro tam sąlygų. Atsakovė vengia su ieškovu bendrauti, jį ignoruoja, neatsako į skambučius ir žinutes, todėl susitarti dėl kokios nors kitos galimos bendravimo tvarkos su atsakove neįmanoma. Kreipėsi į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius), vaiko teisių apsaugos kontrolierę, policiją, seniūniją, antstolius, tačiau jokios pagalbos negavo. Atsakovė institucijoms, į kurias jis kreipėsi, teigia, jog nepilnametis vaikas neturi su tėvu ryšio ir nenori su juo bendrauti, tačiau ieškovas mano, kad atsakovė nuteikinėja vaiką prieš jį, jo akivaizdoje neigiamai kalba apie tėvą, sąmoningai sugalvoja įvairias priežastis, dėl kurių ieškovas negalėtų susitikti su savo sūnumi. Atsakovei draudžiant ieškovui dalyvauti sūnaus auklėjimo ir ugdymo procese, laikytina, kad ji veikia priešingai nepilnamečio V. K. interesams, o tai reiškia, jog nepilnametis vaikas auga jo poreikius neatitinkančioje aplinkoje, atsakovė nesugeba užtikrinti vaiko poreikių, taip pat negeba sudaryti sąlygų sūnui matytis ir bendrauti su tėvu. Tai patvirtina ir Skyriuje nuolat fiksuojami galimi smurtiniai ir nesmurtiniai nepilnamečio vaiko teisių pažeidimai. Ieškovas turi galimybę užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui augti jo namuose, kuriuose sūnui yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, turi būti išspręstas ir jo išlaikymo klausimas. Šiuo metu jis nepilnamečio sūnaus išlaikymui moka 70 Eur dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį. Nustačius nepilnamečio V. K. gyvenamąją vietą su juo, iš atsakovės turėtų būti priteistas 250 Eur dydžio išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis, kadangi šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis (70 Eur) dėl išaugusių prekių ir paslaugų kainų, didelės infliacijos, padidėjusios minimalios mėnesinės algos, nėra pakankamas vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui. Tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams, būtina nustatyti konkrečią atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal ieškovo siūlomą grafiką. V. K. gyvenamąją vietą nustačius su juo, ginčų dėl atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos neturėtų kilti, nes ieškovas sudarys visas sąlygas jam bendrauti ir palaikyti ryšį su motina.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. K. 2023 m. kovo 20 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-12176) nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019, buvo patvirtina jos ir ieškovo sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio sūnaus V. K. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam mokėjimo ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, į tai, jog ieškovas ilgą laiką su sūnumi nebendravo ir nedalyvavo jo auklėjime, dėl ko jų emocinis ryšys nutrūko, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022, ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka buvo pakeista. Tačiau ir nurodyto teismo sprendimo ieškovas tinkamai nevykdė, nebendravo su nepilnamečiu vaiku nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, kuomet su V. K. jis susitiko vos du kartus. Nepilnametis sūnus nėra išreiškęs noro su tėvu bendrauti, galimai kartu su juo nesijaučia saugus ir emociškai išgyvena, kas prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovė niekada sūnaus prieš tėvą nenuteikinėjo ir jo neapkalbinėjo. Šiuo metu galiojanti tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra aiški ir konkreti. Pats ieškovas jos nesilaiko, nesirūpina ir nesidomi nepilnamečiu sūnumi, neteikia jo būtinuosius kasdienius poreikius atitinkančio išlaikymo. Pakeitus V. K. gyvenamąją vietą ir ją nustačius su ieškovu, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai – byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas turi socialinių įgūdžių pasirūpinti neįgaliu vaiku (V. K. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimai) ir kad jis galės užtikrinti jam reikiamų specialistų pagalbą. Ji netrukdo ieškovui bendrauti su vaiku, visada sudaro galimybę nepilnamečiam sūnui bendrauti su tėvu, skatina jį tai daryti. Byloje nėra duomenų, jog vaikui gyvenant su atsakove yra sudaryta nesaugi aplinka ar jo gyvenimo sąlygos kenkia sveikam vystymuisi. Niekada nėra smurtavusi prieš nepilnametį sūnų, jam nustatyti sveikatos sutrikimai yra įgimti. Pripažinus nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi būti atmesti ir visi kiti jo ieškinio reikalavimai.
4. Trečiasis asmuo E. D. 2023 m. sausio 13 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-2067) nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Pažymėjo, jog atsakovė, neleisdama V. K. bendrauti su tėvu ir broliu (S. D. ir trečiojo asmens sūnumi) pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir daro jam tiesioginę žalą. Atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su sūnumi prisidengdama tuo, jog pastarasis paniškai bijo tėvo. Tokia situacija susiklostė po to, kai ieškovas kreipėsi į Skyriaus specialistus dėl to, jog V. K. pasakė, kad atsakovė jį sumušė.
5. Skyrius 2023 m. kovo 21 d. pateiktoje išvadoje (reg. Nr. DOK-12363) nurodė, kad ginčo šalys yra žinomas, atvejo vadybos procesas jiems yra taikomas nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. šeimoje yra fiksuota 16 galimų vaiko teisių pažeidimų. Skyrius neturi duomenų, kad atsakovė negali garantuoti saugių, stabilių ir tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiam vaikui. V. K. visą laiką gyveno su motina, turi sveikatos sunkumų, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo galimybė turi būti vertinama ypač atidžiai. Dabartinė jo gyvenamoji vieta pas atsakovę atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Skyriaus nuomone, ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis atitiks jo interesus, tuo atveju, jeigu V. K. gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai yra įtempti ir labai konfliktiški. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šalys iki šiol nebendradarbiavo ir gera valia nesitarė dėl nepilnamečio sūnaus interesų, vaiko bendravimo su motina tvarka turėtų būti nustatyta kuo detalesnė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, savo iniciatyva, pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022, nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi V. K. tvarką ir ją išdėstė taip:
1) nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas S. D. vieną kartą ar du kartus per savaitę su sūnumi V. K. 6 kartus iš eilės bendrauja Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Alytaus socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje. Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą įpareigotinas ieškovas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir per tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti atsakovei bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (skambučiu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Atsakovė privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų į suderintą vietą bendravimui su tėvu;
2) pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku sekančiai:
2.1) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 14.00 val. nepertraukiamai (su nakvyne), tėvui vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą; vaiko motina nedalyvauja vaiko su tėvu bendravimo procese;
3) tėvas švenčių dienomis su vaiku bendrauja tokia tvarka:
3.1) poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmosios Šv. Kalėdų dienos ir pirmosios Šv. Velykų dienos išvakarėse 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Neporiniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.;
3.2) neporiniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio mėn. 31 d.) ir sausio mėn. 1 d. vaikas praleidžia su tėvu, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 31 d. 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. 20.00 val.; poriniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio mėn. 31 d.) ir sausio mėn. 1 d. vaikas praleidžia su motina;
3.3) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį, tėvui vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;
3.4) Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį vaikas praleidžia su tėvu, tėvui vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;
4) tėvas vaiko atostogų metu su vaiku bendrauja šia tvarka:
4.1) vasaros atostogų metu ir kitų darželio ar mokyklinių atostogų metu tėvas turi teisę atostogauti su vaiku pusė vaiko atostogų laiko, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinęs su motina ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, jei vaiko tėvui su vaiko motina nepavyksta susitarti dėl tikslaus bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;
5) kitos bendravimo tvarkos nuostatos:
5.1) tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, praneša 1–2 valandų laikotarpyje kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;
5.2) vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas tėvą metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina;
5.3) vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu) su vaiku porinėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 19.00–19.30 val.;
5.4) pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;
5.5) vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
7. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė savo argumentų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo būtinumo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog: nepasitvirtino aplinkybės, kad atsakovės namuose dėl nešvaros ir netvarkos šalių sūnus būtų neprižiūrėtas iki tokio lygio, jog būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą; ieškovo pateikti garso įrašai nepatvirtina nepilnamečio vaiko nenoro gyventi su atsakove, nes V. K. atsakymai dėl dirbtinai sudaromų aplinkybių (kai jis yra ką tik atvykęs į ieškovo namus ir yra apsuptas vaikų, o aplinkui yra daug žaislų, taip pat jis yra maitinamas, kas jam patinka) negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi; ant vaiko pastebėta mėlynė / raudonos dėmelės negali būti vertinamos kaip fizinio smurto pasekmė, nes byloje daugiau jokių kitų objektyvių įrodymų, susijusių su atsakovės galimu smurtavimu prieš nepilnametį vaiką, pateikta nebuvo. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimą keisti vaiko gyvenamąją vietą nulėmė ne nurodyti jo motyvai (nepriežiūra, vaiko nenoras vykti pas atsakovę, fizinio smurto naudojimas), bet nesibaigiantys šalių tarpusavio ginčai, konfliktai, negebėjimas bendrauti ir kooperuotis.
8. Teismas ieškovo tėvų parodymais nesivadovavo, konstatuodamas, jog jų parodymai nelaikytini objektyviais, nes jie palaiko savo sūnų (ieškovą) ir siekia teigiamos bylos baigties jo naudai. Taip pat sprendė teisme neapklausti ir šalių nepilnamečio sūnaus dėl jį gydančios gydytojos rekomendacijų, susijusių su vaiko sveikatos būkle (turimų (duomenys neskelbtini) sutrikimų).
9. Teismas konstatavo, kad abu tėvai myli nepilnametį sūnų ir sudaro tinkamas jam gyvenimo sąlygas, tačiau pažymėjo, jog vaikui neigiamą įtaką daro tėvų nuolatiniai ginčai, nesutarimai, vaikas neturėtų būti įtraukiamas į tėvų konfliktus ir neturėtų būti nuolat filmuojamas, fotografuojamas bei kamantinėjamas.
10. Kadangi teismas netenkino reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl kitų ieškinio reikalavimų ir su jais susijusių įrodymų plačiau nepasisakė.
11. Teismas, atsižvelgęs į atsiradusį poreikį patikslinti 2022 m. vasario 8 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką tuo atveju, jeigu jo gyvenamoji vieta liktų nepakeista (dėl darbo grafiko ieškovas nespėja nustatytu laiku pasiimti sūnaus; ankstesnėje bendravimo tvarkoje yra net keli rašymo apsirikimai dėl sūnaus grąžinimo laiko), siekdamas užtikrinti sklandų bendravimo tvarkos įgyvendinimą, savo iniciatyva nusprendė pakeisti (patikslinti) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022, nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas S. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei jo pakviestų liudytojų parodymus, skundžiamą sprendimą priėmė neįsigilinęs į esmines faktines aplinkybes, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleisdamas bylos esmės.
12.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog nepilnametis V. K. negyvena pagal atsakovės deklaruojamą gyvenamąją vietą, o gyvena Kauno mieste. Atsakovė dažnai keičia savo gyvenamąją vietą, todėl nėra aišku, kokiomis sąlygomis nepilnametis sūnus realiai gyvena, o patikrinti bei stebėti jo gyvenimo sąlygas nėra galimybės.
12.3. Teismas taip pat neįvertino to, jog dienos metu V. K. yra paliekamas su aukle, t. y. su jam svetimu žmogumi, kas, ieškovo nuomone, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus sveikatos ir raidos vystymosi eigą, gali pakenkti jo sveikatai bei tolimesniam vystymuisi.
12.4. Teismas neįvertino ir to, jog V. K. nuolat skundžiasi, kad motina jį skriaudžia, muša, dėl ko jis nori gyventi su tėvu. Tai pagrindžia į bylą pateikta vaizdo medžiaga. Juo labiau, kad atsakovė posėdžio metu buvo nurodžiusi, jog vaikas jai reikalingas todėl, kad yra jos pajamų šaltinis.
12.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė visais būdais, taip pat ir pasitelkdama policijos pareigūnus bei kitas institucijas, trukdo jam bendrauti su sūnumi, vaiką slepia ir nuteikinėja prieš ieškovą, tokiu būdu ugdo vaiko neapykantą tėvui ir pažeidžia vaiko interesus.
Atsiliepimas
13. Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė tokius nesutikimo su ieškovo apeliaciniu skundu argumentus:
13.1. Ieškovo skunde keliamos abejonės dėl nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų yra nepagrįstos, nes Skyrius 2023 m. kovo 20 d. išvadoje yra nurodęs, jog neturi duomenų, kad V. K. gyvenant atsakovės šeimoje, pablogėjo jo priežiūra ar auklėjimas, o Skyriaus parengtame 2023 m. birželio 10 d. Šeimos aplinkos sąlygų ištyrimo akte yra nurodyta, kad apsilankymo metu nustatyta, jog atsakovės namuose švaru, tvarkinga, sudarytos saugios ir tinkamos sąlygos visapusiškam nepilnamečio vaiko vystymuisi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl savo gyvenimo būdo ar asmeninių savybių negalėtų rūpintis nepilnamečiu sūnumi, kad blogai jį auklėja ar daro jam neigiamą įtaką.
13.2. Atsakovė dirba, siekdama pragyventi bei išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl visiškai normalu, jog V. K. kartais namuose lieka su aukle.
13.3. Atsakovė niekada nėra naudojusi smurto prieš nepilnametį sūnų ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, susijusiomis su galimais vaiko sužalojimais.
Šalies argumentai
13.4. Ieškovo teiginiai, jog jis yra eliminuotas iš vaiko gyvenimo ar kad atsakovė riboja jo bendravimą su nepilnamečiu V. K., ar nuteikinėja sūnų prieš tėvą, yra nepagrįsti. Ieškovas į bylą nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju būtent dėl ieškovo kaltės neužsimezga jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimas, pats ieškovas vengia vaiko (nesilaiko bendravimo tvarkos, neskambinai jam, nesidomi jo dienotvarke, auklėjimu, sveikata ir pan.), nesistengia atkurti su nepilnamečiu vaiku prarasto ryšio.
13.5. Ieškovas nepateikė jokių svarių įrodymų, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, apsiribodamas tik konstatavimu, jog jis neva geriau užtikrins V. K. gyvenimo sąlygas, nors pats neturi galimybių mokėti jam vos 70 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo (tėvo) reikalavimas pakeisti teismo nutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatant su juo, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių
16. Nepilnametis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo S. D. ir atsakovės S. K. sūnus (žr. (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. 39; 2019 m. liepos 5 d. Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas Nr. 54). Ginčo šalys santuokos sudariusios nebuvo. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019, buvo patvirtina ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina S. K. (patvirtintos taikos sutarties 1 punktas), dėl išlaikymo mokėjimo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 70 Eur kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės (patvirtintos taikos sutarties 12 punktas) bei tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (patvirtintos taikos sutarties 2–11 punktai). Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022, buvo pakeista Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019, dalyje dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir nustatyta nauja (detalesnė / aiškesnė) tėvo S. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. K. tvarka.
17. Nepilnametis V. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaikas anksčiau lankė (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio specialiąją ikimokyklinio ugdymo grupę, kurioje jam buvo teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo ir mokytojo padėjėjo pagalba (žr. 2023 m. kovo 15 d. Pažyma apie V. K. Nr. 6; 2023 m. birželio 21 d. Raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S-147). Nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio V. K. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Kauno rajone (žr. Kauno rajono savivaldybės administracijos kvitas už 2023 m. rugsėjo mėnesį). Ginčo šalių nepilnametis sūnus lanko krepšinio treniruotes (žr. 2023 m. spalio 10 d. VšĮ Nacionalinės krepšinio akademijos mokėjimo pranešimas).
18. Byloje pateikti medicininiai dokumentai liudija, jog V. K. yra nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai (kodas: (duomenys neskelbtini)), taip pat (duomenys neskelbtini) sutrikimai vaikystėje (kodas: (duomenys neskelbtini)) (žr. 2021 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) stacionaro epikrizė). V. K. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (žr. 2022 m. vasario 22 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-635).
19. Ieškovas S. D. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena santuokoje su E. D. (žr. (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašas Nr. 61). Ieškovo šeima gyvena nuomojamame kotedžo tipo bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (žr. 2023 m. rugsėjo 7 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 2ŠTA-169). Minėtas butas tvarkingas, su visais patogumais, tinkamas vaikui gyventi. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikalingais baldais. Ieškovas verčiasi individualia veikla (statybos darbai; padangų remontas). Augina santuokoje gimusį sūnų K. D., šeimoje taip pat auga jo sutuoktinės (E. D.) sūnus M. Z..
20. Atsakovė S. K. gyvena nuomojamame kotedžo tipo bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (žr. 2023 m. birželio 10 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4ŠTA-119). Butas su visais patogumais, tinkamas vaikui gyventi. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra rūbų spinta, rašomasis stalas, žaislų. Atsakovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (žr. Atsiskaitymo lapeliai už 2023 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius). Kitų išlaikytinių atsakovė neturi.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
21. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
22. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); įvairios kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Gyvenamosios aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
24. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki tokio reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatant su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
25. Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė pakeisti nepilnamečio vaiko V. K. gyvenamąją vietą (pagrindinis reikalavimas), o tai padarius išspręsti kitus (išvestinius) reikalavimus – priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis bei pakeisti išlaikymo lėšų išieškotoją, taip pat nustatyti motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Esminį (pagrindinį) savo ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko V. K. gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovas grindė tuo, kad atsakovė (vaiko motina) nesudaro jam tinkamų sąlygų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, jį ignoruoja, nuteikinėja vaiką prieš tėvą, taip pat negeba užtikrinti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų jų bendram vaikui (sūnus būna neprižiūrėtas, motina vaiką muša, sūnus nenori grįžti gyventi pas motiną).
27. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, konstatavo, jog byloje nebuvo pateikta objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad nepilnametis V. K. gyvendamas su mama (atsakove S. K.) būtų neprižiūrimas ar jo atžvilgiu būtų smurtaujama. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviais ir nepatikimais laikė ieškovo pateiktus vaizdo / garso įrašus, taip pat fotonuotraukas, kas, apelianto nuomone, turėjo patvirtinti aplinkybę, jog nepilnametis vaikas nenori gyventi su mama, taip pat kaip nepatikimus atmetė liudytojų (ieškovo tėvų) parodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu tėvai myli nepilnametį sūnų ir sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, o neigiamą įtaką vaikui daro nuolatiniai tėvų tarpusavio ginčai ir nesutarimai, vaiko įtraukimas į tarpusavio konfliktus. Pažymėjo, kad ginčo šalims būtina laikytis nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kurią pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva patikslino bei ištaisė joje padarytus rašymo netikslumus.
28. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovės gyvenimo sąlygų, ignoravo aplinkybę, kad sūnus dažnai paliekamas vienas su aukle, neatsižvelgė į tai, kad prieš sūnų atsakovė smurtauja, trukdo jam su sūnumi bendrauti, nuteikinėja jį prieš tėvą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą, su apelianto pateikto apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos laiko nepagrįstais, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog vaiko aplinka, jam gyvenant su motina, būtų tapusi nesaugi, jog joje vaiku nėra pakankamai rūpinamasi ir gyvenimas pas motiną prieštarauja geriausiems paties vaiko interesams.
29. Bylos medžiaga liudija, kad nepilnametis V. K. kartu su atsakove (mama) gyvena nuo gimimo, oficialiai jo gyvenamoji vieta kartu su S. K. buvo nustatyta Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi, patvirtinus ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį. Iš to seka, kad ginčo šalių nepilnametis sūnus su mama nepertraukiamai gyvena 6 metus.
30. Kaip jau buvo pažymėta, nepilnamečiui V. K. yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai (kodas: (duomenys neskelbtini)), taip pat (duomenys neskelbtini) sutrikimai vaikystėje (kodas: (duomenys neskelbtini)). Dėl tokios sveikatos būklės ginčo šalių sūnui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 27 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad: berniukas kalba neaiškiai, sunku suprasti žodžius; nesupranta kito asmens kalbos; berniukas neišlaiko dėmesio, emocijų kaita greita, elgesys nuolat prieštaraujantis iki pykčio priepuolių; berniuko gebėjimai atsilieka nuo bendraamžių; kokio stiprumo stresą berniukui sukeltų nauja aplinka ir nauji žmonės prognozuoti sunku; jo apklausa teisme nerekomenduojama.
31. Civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje (civilinė byla inicijuota 2022 m. gruodžio 14 d.) atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyveno bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 20 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 11ŠTA-27 nurodyta, kad: atsakovės gyvenamoji vieta tvarkinga, atitinkanti vaiko gyvenimo sąlygas; vaikui skirtas 20 kv. m kambarys, kuris apstatytas visais būtinais baldais ir tenkina vaiko poreikius; vaikas apsilankymo metu buvo tvarkingais drabužiais, judrus, norintis žaisti, jo nuotaika liudijo, kad jam su motina būti yra gerai. Skyriaus specialistams lankantis ankstesnėje atsakovės gyvenamojoje vietoje (t. y. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)) nepilnametis V. K. visada būdavo randamas švarus, aprengtas švariais, amžių ir sezoniškumą atitinkančiais rūbais (žr. 2022 m. balandžio 15 d., 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. gegužės 2 d., 2022 m. birželio 10 d., 2022 m. liepos 21 d. ir 2022 m. liepos 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos).
32. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė su nepilnamečiu vaiku jau buvo pakeitusi gyvenamąją vietą ir gyveno kotedžo tipo bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 10 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 4ŠTA-119 nurodyta, kad: butas su visais patogumais, tinkamas vaikui gyventi; vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra rūbų spinta, rašomasis stalas, žaislų; vaikui sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Skyriaus specialistams lankantis naujojoje atsakovės gyvenamojoje vietoje (t. y. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)) nepilnametis V. K. vėlgi, visuomet buvo rastas prižiūrėtas, švarus, aprengtas tvarkingais drabužiais, kurie atitiko vaiko amžių ir sezoniškumą (žr. 2023 m. birželio 16 d., 2023 m. liepos 25 d. ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos).
33. Anksčiau nepilnamečio vaiko V. K. lankytos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio 2023 m. birželio 21 d. rašte Nr. S-147 nurodyta, kad: berniukas ikimokyklinio ugdymo specialiąją grupę lankė vienerius mokslo metus; berniuką visada atvesdavo ir pasiimdavo mama; niekada nevėluodavo; nuolat domėjosi, kaip sūnui sekasi; kartais trūkdavo švaros, bet pasikalbėjus, mama visada sureaguodavo; tėvas nesidomėjo sūnumi, nelankė ugdymo įstaigoje; vaiko motina nebuvo pateikusi jokio prašymo dėl informacijos neteikimo ar neleidimo matyti vaiką tėvui; vaikas niekada nėra pasakojęs apie tėvų smurtą jo atžvilgiu.
34. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiaga liudija, jog vaiko motinos (S. K.) ir sūnaus V. K. tarpusavio santykiai yra artimi ir šilti, mama sūnų myli. Būtent tokie jų tarpusavio santykiai fiksuojami Skyriaus specialistams lankantis atsakovės gyvenamojoje vietoje (tiek ankstesnėje, tiek dabartinėje) (žr. 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. liepos 21 d. ir 2023 m. liepos 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos).
35. Šios nutarties 29–34 punktuose nurodyti faktiniai duomenys liudija, kad nepilnametis V. K. kartu su atsakove (savo motina) nepertraukiamai gyvena daugiau kaip 6 metus. Visą šį laikotarpį atsakovė tinkamai rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi – užtikrino tinkamą jo ugdymo procesą (vaikas lankė (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio specialiąją ikimokyklinio ugdymo grupę, kurioje jam buvo teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo ir mokytojo padėjėjo pagalba; šiuo metu lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Kauno rajone), užtikrino tinkamą sveikatos priežiūrą (vaikas gavo ir šiuo metu gauna visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas); užtikrino tinkamas gyvenimo sąlygas tiek ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)), tiek ir naujojoje gyvenamojoje vietoje (bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)), kurios buvo ir šiuo metu yra labai geros. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuo metu (ar anksčiau) vartotų alkoholį ar kitas svaiginančias medžiagas. Skyrius 2023 m. kovo 21 d. pateiktoje išvadoje taip pat pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog V. K. būnat (gyvenant) su motina yra blogai, ar kad S. K. negali garantuoti saugių, stabilių ir tinkamų (tiek materialine prasme, tiek emocine prasme) gyvenimo sąlygų savo sūnui.
36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nepilnamečio V. K. gyvenamoji vieta galėtų būti keičiama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, liudijančioms, jog jam toliau gyventi su savo motina – atsakove S. K., t. y. asmeniu, su kuriuo jis gyveno nuo pat gimimo momento, tapo nesaugu ar atsirado kitos reikšmingos (neigiamo pobūdžio) aplinkybės, trukdančios atsakovei tinkamai rūpintis savo sūnumi. Nagrinėjamu atveju po Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties priėmimo, kuomet ginčo šalys gera valia sudaryta taikos sutartimi nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina, situacija iš esmės nepasikeitė. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos nėra pasikeitusios tokiu būdu ir tokia apimtimi, jog V. K. jo nuolatinėje gyvenamojoje aplinkoje yra nebesaugu ar jo esamos gyvenimo sąlygos tapo netinkamos ir kokiu nors būdu pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus bei teises.
37. Nors bylos medžiaga ir liudija, kad Skyriuje buvo užfiksuota mažiausiai 16 galimų vaiko (t. y. nepilnamečio V. K.) teisių pažeidimo atvejų, o atsakovė 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu buvo netgi patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį („Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės visi fiksuoti nepilnamečio vaiko teisių pažeidimų atvejai yra susiję išimtinai su ginčo šalių (ieškovo S. D. ir atsakovės S. K.) tarpusavio konfliktais ir negebėjimu / nenoru laikytis bei tinkamai įgyventi teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Vaiko teisių pažeidimų, padarytų tiesiogiai nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nagrinėjamu atveju nėra užfiksuota, kas reiškia, jog tiek vaiko motina (atsakovė), tiek ir vaiko tėvas (ieškovas) savo sūnų myli, jį prižiūri ir juo rūpinasi tinkamai.
38. Nepagrįstais laikytini ieškovo argumentai, jog atsakovė galimai vartoja nepilnamečio vaiko V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, o tai neva įrodo paties vaiko tėvo S. D. pateikti vaizdo / garso įrašai bei fotonuotraukos. Susipažinus su minėtais vaizdo / garso įrašais pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas (tėvas) ir trečiasis asmuo (tėvo sutuoktinė), kai kuriais atvejais dalyvaujant netgi ir seneliams, nepilnamečiui V. K. užduoda uždarus, atsakymus menančius, įtaigius klausimus apie galimą motinos smurtą. Stebima, jog nepilnametis vaikas, kuris turi rimtų (duomenys neskelbtini) sutrikimų, į klausimus atsakinėja itin nenoriai, nepaisant to, jis toliau yra primygtinai klausinėjamas, kol galiausiai pateikia tėvo / jo sutuoktinės pageidaujamus atsakymus. Byloje esančiuose fotonuotraukose yra užfiksuotas nepilnametis V. K., ant kurio kūno (kojų, kaklo) matosi paraudimai, įbrėžimai ir mėlynės. Tačiau vien ieškovo iniciatyva ir tik jam žinomu laiku bei tik jam žinomomis aplinkybėmis padarytos nepilnamečio sūnaus fotonuotraukos, negali būti laikomos patikimu ir pakankamu įrodymu, liudijančiu, jog paraudimai, įbrėžimai ar mėlynės ant V. K. kūno yra smurtinio atsakovės elgesio pasekmė, o ne žaidimų / sportinės veiklos / kitokių kontaktinių veiklų šalutiniai padariniai.
39. Pažymėtina ir tai, kad faktinės aplinkybės dėl galimo motinos smurtavimo savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu buvo įvertintos ir kompetentingų teisėsaugos pareigūnų. Byloje esančioje Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažymoje „Dėl S. D. skundo tyrimo“ nurodyta, jog Skyrius buvo pranešęs Kauno rajono policijos komisariatui apie tėvo S. D. įtarimus, kad jo sūnaus atžvilgiu galimai yra vartojamas fizinis smurtas, tačiau nurodyta ikiteisminio tyrimo institucija 2023 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors civilinėje byloje nurodyto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nėra, tačiau jo turinys yra aprašytas anksčiau minėtoje Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažymoje (žr. nurodytos pažymos 4.3 punktas). Priimant tokį procesinį sprendimą buvo pažymėta, kad: vaikas su mama bendrauja šiltai, jos nebijo; vaikas nei žodžiais, nei veiksmais neišreiškė, kad prieš jį smurtaujama, jokių smurto požymių prieš mažametį nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo institucija įvertino ir tėvo turimą (-us) vaizdo įrašą (-us), nurodydama, jog teigti, kad vaikas apie smurtą sakė pats, o ne išprovokuotas, negalima, kadangi nėra aišku, kas vyko iki vaizdo įrašo darymo, vaizdo įrašas padarytas kada tėvas buvo pasiėmęs vaiką savaitgaliui; tėvas pats vaiko mušimo fakto nematė, vaikas daugiau konkrečių to veiksmų neapibūdino; vaiko teisių specialistai, kurie nuolat lankosi šeimoje, niekada nebuvo nustatę, kad mama smurtautų berniuko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo kitaip vertinti ieškovo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus apie tariamą motinos smurtavimą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nei kad juos įvertino ikiteisminio tyrimo institucija (Kauno rajono policijos komisariatas) bei pirmosios instancijos teismas.
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ginčo šalių nesugebėjimas laikytis teismo sprendimu patvirtintos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nesugebėjimas tarpusavyje susitarti ir nekonfliktuot negali tapti nepilnamečio V. K. gyvenamosios vietos pakeitimo priežastimi. Šiuo atveju pirmiausiai turi būti tenkinami išimtinai vaiko interesai tėvams – tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam – ginčo šalims randant tarpusavio kompromisą dėl ieškovo ir jo sūnaus tinkamo ir reguliaraus bendravimo užtikrinimo, nepaisant tėvų tarpusavio santykių.
41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
42. Šios nutarties 21–40 punktuose nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Netenkinus šio (pagrindinio) ieškovo ieškinio reikalavimo, nebuvo pagrindo patenkinti ir išvestinių reikalavimų – dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo ir išlaikymo išieškotojo pakeitimo, taip pat dėl motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, siekdamas užtikrinti sklandų tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos įgyvendinimą, savo iniciatyva nusprendė patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022, nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, be kita ko, ištaisant joje padarytus rašymo netikslumus. Ieškovui apeliaciniame skunde nenurodžius jokių nesutikimo su prieš tai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentų / motyvų, apeliacinės instancijos teismas dėl šios (apelianto neskundžiamos) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje ginčo šalių pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Atmetus apeliacinį skundą, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teikiant ieškovui S. D. antrinę teisinę pagalbą (pagal 2024 m. gegužės 8 d. Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų), nėra atlyginamos.
47. Byloje nėra duomenų apie atsakovės S. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
48. Valstybė byloje patyrė 9,44 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Nurodytos išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, turėtų būti priteisiamos valstybei iš ieškovo. Tačiau ieškovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jis yra atleistas nuo bet kokių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis tuo, 9,44 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nėra priteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.