- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2-52-558/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02299-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- E. D.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.6.1
2022 m. vasario 8 d.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovei S. K., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje E. D., Š. B., dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašydamas pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį ir nustatyti tokią atsakovo S. D. ir nepilnamečio vaiko V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1.1 du mėnesius, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, siekiant emocinio ryšio tarp tėvo ir vaiko sustiprinimo ir stabilumo, tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną sekmadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. tėvo S. D. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), esant poreikiui, kartu dalyvaujant vaiko motinai S. K.;
1.2 Pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku sekančiai:
1.2.1 tėvas turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 14.00 val. nepertraukiamai (su nakvyne), tėvui vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, vaiko motina nedalyvauja vaiko su tėvu bendravimo procese;
1.3 Tėvas švenčių dienomis su vaiku bendrauja tokia tvarka:
1.3.1 poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmosios Šv. Kalėdų dienos ir pirmosios Šv. Velykų dienos išvakarėse 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18.00 val. Neporiniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;
1.3.2 neporiniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio mėn. 31 d.) ir sausio mėn. 1 d. vaikas praleidžia su tėvu, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 31 d. 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. 18.00 val.; poriniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio mėn. 31 d.) ir sausio mėn. 1 d. vaikas praleidžia su motina;
1.3.3 tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį, tėvui vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;
1.3.4 Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį vaikas praleidžia su tėvu, tėvui vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.
1.4 Tėvas vaiko atostogų metu su vaikais bendrauja šia tvarka:
1.4.1 vasaros atostogų metu ir kitų darželio ar mokyklinių atostogų metu tėvas turi teisę atostogauti su vaiku pusė vaiko atostogų laiko, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinęs su motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas, jei vaiko tėvui su vaiko motina nepavyksta susitarti dėl tikslaus bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų.
1.5 Kitos bendravimo tvarkos nuostatos:
1.5.1 tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ir pateikia gydytojo pažymą ar kitą rašytinį įrodymą, patvirtinantį atsiradusias nenumatytas aplinkybes bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;
1.5.2 vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas tėvą metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina;
1.5.3 vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku porinėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 19.00-19.30 val.;
1.5.4 pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;
1.5.5 vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
Nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. D.. Vėliau atsakovė sūnaus pavardę pakeitė pagal savo pavardę į „K“. Šalys santuokos įregistravę nebuvo. Šiuo metu tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, ko pasekoje kenčia mažamečio sūnaus interesai, nes atsakovė ieškovui nesudaro sąlygų tinkamai bendrauti su vaiku ir deda visas pastangas, jog ieškovo ir sūnaus ryšys nutrūktų. Alytaus apylinkės teismas Alytaus rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019, patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė kad nepilnamečio vaiko V. D. (dabartinė pavardė- K.) gyvenamoji vieta nustatoma su motina; tėvas vaiko išlaikymui skirs kas mėnesį po 70 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; susitarė dėl pakankamai detalios ir aiškios tėvo su sūnumi bendravimo tvarkos.
Dėl aukščiau minėtos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo vykdymo nuo pat pradžių kilo keblumų. Pradžioje ieškovas dėl asmeninių priežasčių, kurios galėjo neigiamai paveikti nepilnametį vaiką, negalėjo su juo bendrauti pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, o vėliau atsakovė ėmė ignoruoti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką ir nesudarė ieškovui sąlygų bendrauti su vaiku. 2020 m. vasarą į atsakovę jis kreipėsi SMS žinute, siekiant susitikti su vaiku. Abu sutarė, kad tėvo susitikimas su vaiku vyks Alytaus m. Jaunimo parke. Motina vaiką atlydėjo su sugyventiniu L. S.. Šio susitikimo metu vaikas tik pirmas keletą minučių buvo nedrąsus, nes kurį laiką buvo nesimatę, o po to vaikas su tėvu puikiai leido laiką (žaidė, juokėsi, kalbėjosi). Antrasis susitikimas su vaiku taip pat vyko Alytaus m. Jaunimo parke. Vaikas nuo susitikimo pradžios jautėsi gerai, drąsiai. Kartu ieškovas atsivedė savo jaunesnįjį sūnų K., abu berniukai linksmai žaidė tiek tarpusavyje, tiek kartu su ieškovu. Šį kartą sūnų V. į susitikimą atsakovė atlydėjo viena ir visą laiką jam ir sūnui trukdė bendrauti, vis kviesdama sūnų prieiti prie jos ir taip jį blaškydama, taip pat priėjusi prie ieškovo prašė su ja susitaikyti, kalbėti apie praeitį. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieškovo ir E. D. santuoka, todėl atsakovei ieškovas paaiškino, kad yra sukūręs kitą šeimą, laimingai gyvena santuokoje ir jokie artimi ryšiai su atsakove negalimi. Deja, atsakovė iki šiol to nesupranta ir manipuliuodama mažamečio vaiko V. interesais, siekia atnaujinti tarpusavio santykius. Atsakovė aktyviai ėmė siekti ieškovo ryšio su vaiku nutraukimo, ignoruoti teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, teigiant, kad ieškovo ir sūnaus ryšiai yra nutrūkę, todėl bendrauti pagal teismo 2019 m. bslandžio 25 d. nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką, neva, nėra galimybės. Atsakovė ieško kontaktų su ieškovo sutuoktine, jai meluoja, kad ieškovas prieš atsakovę smurtauja. Tokių atsakovės veiksmų pasekoje, ieškovas buvo nuteistas dėl smurto jos atžvilgiu. Dėl itin konfliktiškų šalių santykių, su sūnumi V. negali jis bendrauti kartu dalyvaujant ir atsakovei, kaip tai nustatyta teismo nutartyje, nes atsakovė nuolat prie ieškovo arba prie vaiko kabinėjasi ir tokiu būdu provokuoja konfliktus. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus su skundu, kad vaiko motina nesudaro sąlygų jam bendrauti su vaiku, t. y. slepia jį, neteikia apie vaiką jokios informacijos. Taip pat su skundu ieškovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę E. Ž.. Vaiko teisių specialistai reaguodami į skundus, suorganizavo atvejo vadybos posėdį, tačiau ieškovui nebuvo paaiškinta, kad šiame posėdyje dalyvaus ir atsakovė. Siekiant išvengti bet kokių galimų konfliktų su atsakove, ieškovas atsisakė dalyvauti posėdyje. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad nuo 2021 metų rudenio jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), dėl to jis neturi galimybės su vaiku susitikti kiekvienos savaitės trečiadienį laikotarpyje nuo 17.00-19.00 val, nes dirba ir neturi galimybės nurodytu laiku atvykti į susitikimus iš Vilniaus į Alytų. Ieškovas patikslintu ieškiniu, atsižvelgdamas į atsakovės poziciją, institucijos byloje pateiktą išvadą, sutinka, kad siekiant emocinio ryšio tarp tėvo ir vaiko sustiprinimo ir stabilumo, būtų nustatytas dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurių metu S. D. bendrauja su nepilnamečiu vaiku V. K. kiekvienos savaitės sekmadienį laikotarpyje nuo 17:00 val. iki 18:00 val. tėvo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tam, kad vaikas susipažintų su tėvo gyvenamąja aplinka ir kitais šeimos nariais, esant poreikiui, kartu dalyvaujant vaiko motinai S. K. (2021-02-09, CBP-603, 2021-10-29, DOK – 36374).
Atsiliepimas
Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovas ne kartą prieš atsakovę yra smurtavęs, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš atsakovę, vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, šalims susitaikius. Ieškovas sūnų V. matė 3-4 kartus, kai ji po gimdymo gulėjo ligoninėje. Daugiau ieškovas sūnaus nelankė, neprisidėjo prie jo išlaikymo. Pats ieškovas nevykdo teismo patvirtintos tarp jų taikos sutarties, su sūnumi nebendrauja, išskyrus du kartus 2020 metų vasarą. Sūnus tėvo nepažįsta. Nors ieškovas kaltina atsakovę, jog ši neleidžia bendrauti su sūnumi, tačiau pats ieškovas nesiekia bendravimo, nededa jokių pastangų, kad sūnus jį pažinotų, kad sukurtų emocinį ryšį. Ieškovas pats iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, nevykdydamas teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartyje numatytos bendravimo tvarkos, neteikdamas sūnui išlaikymo. Atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo patvirtintoje tarp šalių taikos sutartyje dėl sūnaus išlaikymo. Pažymi, jog ieškovo tėvai su savo anūku V. bendrauja ir ji bendravimui su jais visiškai netrukdo. Dėl ieškovo nurodytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus V. patirtų žalą, nes vaikas tėvo nepažįsta. Pirmiausia tarp sūnaus ir tėvo turi būti atstatytas emocinis ryšys, kurio šiuo metu visiškai nėra. Tokiu būdu būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, susitikimai turėtų vykti 3 – 4 mėnesius neutralioje teritorijoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Atsakovė nurodė, jog mažamečiui sūnui nustatytas vidutinis neįgalumas, ieškovas nežino sūnaus emocijų, poreikių ir kt. Sūnų atsakovė augina ir juo rūpinasi nuo jo gimimo viena. Ji puikiai žino vaiko poreikius, emocijas, silpnąsias vietas ir ji nenori, kad dėl ieškovo norų ar empatijos stokos būtų traumuotas sūnus. Ieškovas beveik 5 metus su sūnumi visiškai nebendravo. Jos namuose yra nusistovėjęs režimas, atsakovė nenori, kad ieškovo sutuoktinė rengtų jos vaiką. Mažametis V. lanko vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“, specialiąją grupę dėl turimų vaiko vystymosi raidos sutrikimų. Atsakovė nesutinka, jog jos pareiga kiekvieną savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį pristatyti vaiką bendravimui su tėvu, nes tai suvaržytų jos asmenines teises. Visą savaitę dirbusi ir rūpindamasi sūnumi ji neturės galimybės pailsėti savaitgalį turi atvežti vaiką bendravimui su tėvu (atsakovė nuo ieškovo gyvena apie 30 km. atstumu) (2021-06-21, DOK-21685).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje E. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko pilnai, nurodė, kad ji yra ieškovo sutuoktinė, situacija kuri yra susidariusi tiesiog tragiška, kadangi atsakovė naudojasi tuo, kad V. auga su ja. Nuo 2017 metų liepos mėnesio teko proga susipažinti su atsakove. Didžiausia problema šitoje situacijoje yra tai, kad atsakovė visais įmanomais būdais nuo pat pradžių, trečiajam asmeniui būnant su ieškovu, bando visaip jį susigrąžinti, nežiūrint į tai, jog ji pati turi sugyventinį. Ieškovas yra ištikimas, šeimos žmogus, kuriam šeima ir vaikai yra pirmoje vietoje. Jos nuomone, pereinamuoju laikotarpiu motina susitikime dalyvauti negali, kadangi žinant tiek ieškovą, tiek atsakovę bendravimas bus neįmanomas, vaikas bus išgąsdintas. Mano, jog geriausia taikyti adaptacinį periodą 1 mėnesį su psichologo pagalba, dalyvaujant tik ieškovui, ir jei per šį laikotarpį psichologas pastebės, kad nėra ryšio tarp ieškovo ir vaiko terminą reikėtų pratęsti dar 1 mėnesį (2021-06-07, DOK – 19868). Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka dėl adaptacinio 2 mėnesių periodo, pritaria, jog mažametis V. bendrautų su tėvu jo namuose (duomenys neskelbtini), kadangi tai būtų teisingiausia vaiko atžvilgiu, jis greičiau susipažintų su aplinka, kurioje po pereinamojo laikotarpio turės ir nakvoti, priprasti ir pažinti savo brolį K. D. bei trečiąjį asmenį. Taip pat pritaria, kad esant reikalui per pereinamąjį laikotarpį, kuris truktų 2 mėnesius, ji neprieštarautų, kad atsakovė galėtų dalyvauti susitikimuose jų šeimos namuose tam, kad galėtų daugiau pažinti vaiką, t. y. jo poreikius, ar jis kam nors alergiškas ir pan. (2021-11-08, DOK-37146).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Š. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko pilnai, nurodė, kad ji yra ieškovo uošvė. Jai yra žinoma, kad žentas negali bendrauti su savo vyresniuoju sūnumi V. Jos santykiai su dukra ir žentu yra artimi, nuolat bendrauja vieni su kitais, tariasi ir pan. Vieta, kurioje gyvena žentas su dukra yra jos ir vyro (šiuo metu miręs) vardu, tik dėl priežasties, nes žentas turi kreditorių, vykdomi išieškojimai. Kas susiję su mažamečio vaiko bendravimu trečiajam asmeniui priklausančioje sodyboje, kurioje gyvena ieškovas su sutuoktine, visiškai pritaria savo vaikų E. ir S. sprendimams, dėl bendravimo tvarkos ir kitų ieškinyje pateiktų sąlygų. Prašo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (2021-06-07, DOK-19875).
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus darbuotojai lankėsi ieškovo ir atsakovės gyvenamosiose vietose. Atsakovė su nepilnamečiu V. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) gyvena nuomojamame apie 50 kv.m. 2 kambarių bute su visais patogumais adresu (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, yra reikiami balda. Nepilnamečiui V. skirtas atskiras kambarys, kuris yra šviesus, erdvus, jame yra reikalingi baldai, žaislai, tinkami vaikui augti. Pasak atsakovės, sūnus V. lanko „(duomenys neskelbtini)“ lopšelio – darželio specialiąją grupę dėl nustatyto neįgalumo (mišrių raidos sutrikimų), vaikui darželyje taikoma logopedo ir kitų specialistų pagalba, vaikas gydomas Alytaus poliklinikoje. Atsakovės teigimu, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 449 Eur/mėn. atskaičius mokesčius, taip pat jai mokama išmoka vaikui – 11 Eur/mėn., neįgalumo pensija vaikui apie 210 Eur/mėn., priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – apie 130 Eur/mėn. Atsakovė, Skyriaus darbuotojų apsilankymo metu, nurodė, kad V. tėvas S. D. išlaikymo sūnui visiškai neteikia nuo pat vaiko gimimo. Su sūnumi jis paskutinį kartą matėsi 2020 m. rugpjūčio mėnesį Skyriaus patalpose, tačiau tėvas su sūnumi visiškai nebendravo, nes į patalpą bendrauti su vaiku nebuvo įleista jo sutuoktinė E. D.. Nuo šios datos, anot atsakovės, ieškovės visiškai nesidomėjo sūnumi, nesusitiko su juo, neskambino, nerašė. Prieš tai ieškovas su sūnumi buvo bendravęs du kartus parke. Atsakovės teigimu, mažametis sūnus su tėvu neturi ryšio, todėl turėtų būti nustatytas ilgesnis nei ieškovo ieškinyje nurodytas pereinamasis laikotarpis (ne trumpesnis nei 6 mėn.) vaiko ryšiui su tėvu atkurti. Atsakovė nesutinka vežioti sūnaus V. ieškovui, jos teigimu, tėvų pareigos turi būti vykdomos po lygiai ir ieškovas gali pats atvykti ir pasiimti sūnų. Atsakovės teigimu, ieškovas nežino sūnaus poreikių, nepažįsta jo emocijų, žino tik apie vaiko sveikatą. Su nepilnamečiu V. bendrauta nebuvo dėl jo sveikatos būklės. Vaikas dėl specialiųjų poreikių negali pateikti savo nuomonės. Skyriaus nuomone, motina šiuo metu tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Skyriaus darbuotojai lankėsi pas ieškovą adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad ieškovas gyvena sutuoktinės E. D. tėvams priklausančiame apie 85 kv. m. 2 kambarių, kurių vienas sujungtas su virtuve ir su visais patogumais, name. Ieškovo teigimu, šis namas dviejų mėnesių laikotarpyje turėtų būti registruotas ieškovo ir jo sutuoktinės nuosavybe. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei daiktai vaikams žaisti, augti, namuose švaru, tvarkinga. Vaikui svečiuojantis pas ieškovą būtų sudarytos sąlygos vaikui ilsėtis, miegoti, žaisti. Pasak ieškovo, sūnui V. svečiuojantis pas jį, sūnus v. gyventų kambaryje, sujungtame su virtuve, vaikui miegoti yra čiužinys, taip pat savaitgaliais lieka viena laisva lova, nes ieškovo posūnis savaitgaliais vyksta pas savo tikrą tėvą. Šiuo metu ieškovo gyvenamajame būste vyksta namo pagerinimo darbai, įrenginėjamas dar vienas kambarys. Anot ieškovo, jis dirba pagal individualios veiklos pažymą (statybos) ir jo pajamos – apie 600 Eur/mėn., sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pajamos apie 500 Eur/mėn., taip pat ieškovo šeimai mokama išmoka už vaikus po 111 Eur už kiekvieną vaiką (iš viso: 222 Eur/mėn.). Ieškovo teigimu, jis nežino kokią ugdymo įstaigą lanko jo sūnus V., jis žino, kad sūnus V. turi specialiųjų poreikių, tačiau negalėjo jų įvardinti, nes vaiko motina neteikia informacijos jam nei apie vaiko ugdymą, nei apie sveikatą. Ieškovas taip pat nurodė, kad išlaikymo vaikui neteikia, nes jis negali bendrauti su savo sūnumi, kurį paskutinį kartą matė 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Vaiko motina visaip kenkia jo bendravimui su sūnumi Ieškovas teigė, kad atsakovė dažnai keičia draugus ir jam labai skaudu, kai atsakovė V. liepia jos draugus vadinti tėčiais. Ieškovo nuomone, pereinamasis laikotarpis ryšiui su sūnumi atstatyti turėtų būti ne ilgesnis nei 1 mėnesis, nes vaikas yra drąsus, bendraujantis. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos – duomenų bazės išrašo matyti, kad nepilnamečiui V. K. nuo 2019-07-02 iki 2021-07-01 nustatytas vidutinis neįgalumas, nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Skyriuje tiek ieškovo, tiek atsakovės šeimos yra žinomos. Ieškovo šeimai 2020-04-24 inicijuota atvejo vadybos procesas. Atsakovės šeimai atvejo vadybos procesas inicijuotas 2020-09-02. Atvejo vadyba siekiama ieškovo ir atsakovės šeimoms rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimoms tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių. Šiuo metu, atvejo vadybos procesas šalims nėra pasibaigęs. Skyriuje 2020-09-02 buvo organizuotas ieškovo ir jo sūnaus V. susitikimas. Tačiau ieškovo susitikimas su sūnumi Skyriaus patalpose buvo nesėkmingas, nes ieškovas įžengęs į „vaikų kambarį“ ir pamatęs atsakovę pradėjo šaukti ant jos, liepė jai išeiti, o šią situaciją matė jų nepilnametis vaikas, kuris išsigando, o ieškovas prie vaiko net nepriėjo. Alytaus „(duomenys neskelbtini)“ mokykla – darželis 2020-08-27 raštu Nr. S-109 informavo Skyrių, kad ieškovas sūnumi nesidomėjo, nesilankė įstaigoje, vaiku rūpinasi tik mama. Teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu ir anksčiau nėra vykdoma. Skyriaus nuomone, ieškovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka detali, konkreti, tačiau atsižvelgiant į susidariusią situaciją, t. y. kad nepilnametis turi specialiųjų poreikių (raidos sutrikimų), iš esmės nebendravo su ieškovu, o tai reiškia, kad tarp vaiko ir ieškovo emocinio ryšio nėra arba jis yra labai silpnas, todėl tikslinga nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį ieškovo ir jo sūnaus ryšiui atstatyti, taip pat, kad ieškovas galėtų suprasti ir atliepti sūnaus V. emocijas, poreikius. Šalys nededa pakankamai pastangų, kad būtų tinkamai įgyvendinta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, jų bendravimas konfliktiškas, o tai turi įtakos ir vaiko bendravimui su tėvu (2021-04-29, DOK – 15277).
Išvadoje į patikslintą ieškinį Skyrius nurodė, jog buvo užsiklausta informacijos iš VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro (toliau – Centras) apie darbą su šeima informacijos. 2021-11-12 Centras raštu Nr.PU14-40 informavo, kad ieškovas sūnui išlaikymo neteikia, tėvas su sūnumi nebendrauja. Ieškovas ir atsakovė tarpusavyje nesutaria dėl bendravimo tvarkos. 2021-10-28 suplanuotas tėvo ir nepilnamečio sūnaus susitikimas dalyvaujant psichologui neįvyko. Per spalio mėnesį ir pirmąją lapkričio mėnesio dalį tėvas ir sūnus nebendravo. Šiuo metu šalių sūnui V. K. yra keturi metai. Vaikas turi specialiųjų poreikių. Šalims pradėjus gyventi skyrium matyti, kad tėvai nenori ar nesugeba veikti kartu vaiko interesų labui. Skyriaus manymu, pirminiame tėvo bendravimo su vaiku etape, kol nebus sukurtas vaiko ir tėvo emocinis ryšys, bendravimas turi vykti dalyvaujant specialistams, vaiko motinai. Ieškovas turėtų kantriai, nereikalaudamas ir nekeldamas kategoriškų reikalavimų, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas į vaiko emocijas megzti ryšį su vaiku. Pereinamasis laikotarpis tėvo ir vaiko ryšiui atkurti gali būti nustatomas iki 6 mėnesių, tačiau vykdymas priklausytų nuo psichologo išvados apie tėvo ir vaiko emocinius ryšius. Ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką paimant sūnų iš jam įprastos aplinkos į nepažįstamą ieškovo gyvenamąją vietą šiuo metu prieštarautų vaiko interesui augti saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje (2021-11-17, DOK-38562).
2021 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas S. D. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog atsakovė neleidžia jam bendrauti su sūnumi, daro visokius trukdymus, kad susitikimai nevyktų. Jam neteikiama jokia informacija, susijusi su sūnaus ugdymu, gydymu ir pan. Šiuo metu su sūnumi jis bendrauja per Zoom programą, vaikas su juo bendrauja noriai. Dėl vasaros atostogų sutiko informuoti atsakovę apie jo ketinimą atostogauti su vaiku prieš 2 savaites. V. yra matęs savo brolį K. D., kuriam yra 3 metai, vasaros metu, jaunimo parke, vaikai žaidė, bendravo. Keletą kartų sūnus ieškovą pavadino tėčiu. Neprieštaravo, kad pereinamuoju laikotarpiu dalyvautų psichologas. 2022 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, ieškovas prašė pereinamojo laikotarpio terminą sumažinti iki vienos savaitės, nes įvykus vaiko ir jo susitikimui, sūnus noriai su juo bendrauja, jo nebijo, mano, kad ilgesnio pereinamojo bendravimo termino taikyti nereikėtų. Susitikimus pereinamuoju laikotarpiu prašė nustatyti (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, nesutiko, kad susitikimai su vaiku vyktų atsakovės nurodytoje kavinėje, nes yra didelė tikimybė susirgti Covidu.
2021 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje E. D., nurodė, jog ji yra ieškovo sutuoktinė, jų šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, vienas iš jų yra bendras. Ieškovas yra geras tėvas, jis myli vaikus, vaikai su juo noriai bendrauja. Jos vertinimu, tiek ieškovas, tiek atsakovė nenori nusileisti vienas kitam, santykiai yra konfliktiški, o reikia žiūrėti vaiko interesų. Vaikas yra traumuojamas, nes nemato tėvo, motina neleidžia jam bendrauti, todėl atsakovė turėtų būti lankstesnė, vardan sūnaus gerovės. Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad pradžioje atsakovė su savo draugu, kol vaikas pripras prie tėvo, atvyktų į jų namus. Taip vaikui bus saugiau ir jis greičiau užmegs emocinį ryšį su tėvu. 2022 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo E. D. siūlė, jog teismas nustatytų pareigą atsakovei, jog ši informuotų ieškovą (ar prieš valandą, ar prieš dvi) apie vaiko ligą ir dėl tos priežasties susitikimas su vaiku nevyks.
2021 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė S. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko, kad vaikas pereinamojo laikotarpio metu bendrautų su tėvu jo namuose, mano, jog bendravimas turėtų vykti neutralioje aplinkoje, pvz. šeimos centre, siūlė pereinamąjį laikotarpį nustatyti 6 mėnesių terminui. Su ieškinio 1.3.1, 1.3.3 punktais sutiko, tačiau mano, kad vaikas į namus turi grįžti ne iki 20 val., bet iki 18 val., nes jis 20 val. prausiasi ir ruošiasi miegui, o tėvui pristačius vaiką 20 val. pasikeistų dienos režimas. Su ieškinio 1.4.1 punktu dėl bendravimo tėvo su vaiku vasaros atostogų metu siūlo ieškovą apie ketinimą atostogauti pranešti jai prieš vieną mėnesį, nes ji taip pat turi planuoti savo atostogas. Dėl 1.5.1 ieškinio punkte nurodyto reikalavimo sergant vaikui atsakovė turi pateikti gydytojo pažymą ar kitą rašytinį įrodymą, prašo netenkinti, nes ieškovas turi vaiko prisijungimus prie www.esveikata.lt, todėl šio reikalavimo tenkinimas tik apsunkintų atsakovę bei būtų perteklinis. Su visais kitais punktais atsakovė sutiko. Taip pat nurodė, kad V. K. yra drąsus berniukas, jis visus prisileidžia lengvai, vaikas neturi savisaugos instinkto. Berniukas turi specialiųjų poreikių, lanko darželyje negalią turinčių vaikų grupę. Darželį pradėjo lankyti nuo 2019 metų, pradžioje buvo jam sunku, tačiau po 2 savaičių adaptavosi. 2022 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovė prašė pereinamojo laikotarpio terminą sumažinti iki 3 mėnesių, nesutiko, kad bendravimas vaiko su tėvu vyktų (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nes jai su vaiku reiktų vykti ne mažą atstumą, o tai sukeltų nepatogumus, siūlė susitikimus organizuoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje (Alytuje) arba kavinės „Spot“ (Alytuje) patalpose. Patvirtino, jog ji yra pateikusi reikiamus dokumentus dėl nepilnamečio sūnaus neįgalumo pratęsimo.
2022 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S., kuri yra atvejo vadybininkė, socialinė darbuotoja. Nurodė, kad šalių šeimos jai yra žinomos, didžiausia problema šioje situacijoje yra atkurti tėvo ir sūnaus bendravimą. Abu vaiko tėvai tarpusavyje negali susikalbėti, konfliktuoja. Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio ji pradėjo griežtai organizuoti susitikimus ieškovo su vaiku per zoom programą, tačiau jie nebuvo sėkmingi, tai vieni jungiasi, tai neprisijungia ir pan. Vaikas turi vidutinę negalią, jam nuotoliniu būdu sunku išlaikyti dėmesį. Buvo organizuojami gyvi susitikimai, dalyvaujant psichologui Vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje (Alytuje), tačiau susitikimas neįvyko, tėvas su sūnumi visiškai nebendravo, nes nebuvo įleista bendravimui su vaiku jo sutuoktinė E. D.. Po to buvo suorganizuotas gruodžio mėnesį kitas susitikimas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos salėje, tačiau jis taip pat neįvyko ir galiausiai 2022 m. sausio 14 d. įvyko tėvo su sūnumi susitikimas minėtose patalpose, kurių metu vaikas džiaugėsi tėvo atneštais žaislais. Vaikas kalbėjosi su tėvu, jį vadino „dėde“, tačiau, kaip pastebėjo liudytoja, ieškovas sūnaus atžvilgiu elgėsi šaltai. Tada liudytoja, negirdint vaikui, ieškovui pasakė, kad šis apkabintų, priglaustų, pabučiuotų vaiką. Taip ieškovas ir padarė, todėl bendravimas buvo labai gražus, vaikas noriai bendravo su tėvu ir jokio tėvo atstūmimo ji nepastebėjo. Jos manymu, pereinamasis laikotarpis nėra reikalingas, gal jis turėtų trukti 2 – 3 kartus, bet ne daugiau, nes vaikas noriai bendravo su tėvu, juokėsi, žaidė. Turėtų vaikas žinoti, kas yra jo tėvas ir vadinti jį „tėvu“, o ne „dėde“, nes vaiko teisė yra žinoti, kas yra jo tėvai. Socialiniai darbuotojai pasirengę padėti šeimai, organizuojant tėvo ir sūnaus susitikimus, ieškovas gali jai asmeniškai skambinti dėl susitikimų organizavimo. Susitikimai galėtų vykti vaikui neutralioje aplinkoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje, taip pat gali vykti susitikimai ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos salėje svarbiausia, kad šalys pačios organizuotų susitikimus ir laikytųsi teismo nustatytos bendravimo tvarkos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas palaikė išvadas, papildomai nurodė, kad pereinamasis laikotarpis turėtų trukti apie vieną mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Bylos duomenimis nustatyta, nepilnametis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovo S. D. ir atsakovės S. K. sūnus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Šalys santuokos sudarę nebuvo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019, buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus V. D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina S. K., o tėvas sūnaus išlaikymui įsipareigojo teikti po 70 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Šalys sutarė, kad skyrium gyvenantis tėvas S. D. su sūnumi bendraus tokia tvarka:
1. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019-04-25 tris mėnesius tėvas S. D. su sūnumi V. D. bendrauja tėvo gyvenamojoje vietoje kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui pristatydamas į ją atgal; bei kiekvieną savaitės sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val., vaiką bendravimui su tėvu pristato ir pasibaigus bendravimui parsiveža vaiko motina S. K.. Vaiko motina turi teisę dalyvauti vaiko tėvui bendraujant su sūnumi;
2. Pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2018-04-25), S. D. su sūnumi V. D. bendrauja taip: tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val., ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 valandos. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui pristatydamas į ją atgal.
3. Tėvas sūnaus atostogų metu bendrauja su vaiku tokia tvarka: tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi pusę jo darželio/ mokyklinių atostogų (pavasario, rudens ir žiemos) laiko, konkretų laiką suderinęs su vaiko motina, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją susitartą sūnaus atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžindamas atgal į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 19 valandos. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi po dvi savaites du kartus ne iš eilės vaiko vasaros atostogų metu, konkretų atostogų laiką ir trukmę iš anksto suderinęs su vaiko motina. Apie vaiko pasiėmimo laiką vaiko tėvas informuoja vaiko motiną iš anksto SMS žinute;
4. Tėvas švenčių dienomis su sūnumi bendrauja tokia tvarka: poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), šv. Velykų antrąją dieną, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną nuo 10 val. ir grąžindamas paskutinę šventės dieną iki 19 valandos. Neporiniais metais tėvas su sūnumi praleidžia šv. Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 – sausio 1 d.), pirmąją šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją nustatytą šventės dieną nuo 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventės dieną iki 19 valandos. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas iki 19 valandos;
5. Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz. vaiko liga, kitos nenumatytos objektyvios aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina paaiškėjus tokioms aplinkybėms nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus;
6. Vaiko motina privalo nedaryti kliūčių vaiko tėvui gauti informaciją iš visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, mokymosi įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų institucijų. Vaiko tėvas be vaiko motinos sutikimo turi teisę tiesiogiai gauti informaciją iš visų šiame punkte nurodytų institucijų;
7. Vaiko motina privalo telefonu informuoti vaiko tėvą apie vaiko vedimą pas gydytoją, vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar kitus panašius atvejus;
8. Pasikeitus vaiko gyvenamajai , telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsdami vienas kitą informuoti, pranešdami naujus vaiko kontaktinius duomenis ir gyvenamosios vietos adresą;
9. Motina įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu ryšio priemonėmis;
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus; vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.).
Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; ir kt.).
Minėta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, kad apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; ir kt.).
Nors tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius gali pajusti ir šalių mažametis vaikas, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Teismas sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka su sūnumi V. K., joje padarius tam tikrus papildymus bei pakeitimus, atitinka vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, padėti ir skatinti sūnų bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas (CK 3.165 straipsnis).
CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Byloje kilo ginčas dėl pereinamojo laikotarpio trukmės: teismo posėdyje (2022-01-19) ieškovas prašė nustatyti 1 savaitės pereinamojo laikotarpio terminą, atsakovė - 3 mėnesių. Institucijos atstovas siūlė nustatyti pereinamojo laikotarpio terminą iki 1 mėnesio, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, socialinė darbuotoja - L. S., kuri stebėjo sūnaus ir tėvo bendravimą siūlė, jog pereinamasis laikotarpis turėtų trukti 2 – 3 susitikimus. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad mažametis šalių sūnus lanko „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos – darželio specialiąją ikimokyklinio amžiaus grupę, berniukui nustatyta negalia dėl nepatikslinto intelekto sutrikimo, emocijų sutrikimas bei dideli specialieji ugdymosi poreikiai (2021-04-29, DOK-15277, priedas Nr.27 Alytaus „(duomenys neskelbtini)“ mokykla-darželis raštas). Svarbu atsižvelgti į tai, kad V. K. turi specialiųjų poreikių (raidos sutrikimų). Nors ieškovas į bylą pateikė duomenis iš www.esveikata.lt apie šalių nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, kurioje nėra duomenų, jog vaikas nagrinėjimo metu turi specialiųjų poreikių, nes neįgalumo terminas yra pasibaigęs, tačiau atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra padavusi visus reikiamus dokumentus dėl mažamečiui vaikui neįgalumo pratęsimo. Teismas sutinka su atsakovės atstovės advokatės R. K. teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, jog neįgalumas pasibaigus nustatytam terminui savaime neišnyksta, vaiko specialūs poreikiai šiuo metu yra išlikę tokie patys. Kad vaikas turi raidos sutrikimų, patvirtino teisme apklausta liudytoja, socialinė darbuotoja L. S., kuri 2022 m. sausio 14 d. dalyvavo tėvo su mažamečiu sūnumi V. susitikime. Ginčo, jog mažametis šalių sūnus po teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties, su tėvu yra bendravęs 3 kartus (2 kartai parke, 1 kartas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje), nėra, o tai reiškia, kad tarp vaiko ir tėvo emocinio ryšio iš esmės nėra/arba jis yra labai silpnas, todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ilgą laiką trunkanti vaiko interesams prieštaraujanti situacija, kad šalių nepilnametis vaikas ilgą laiką nebendrauja su tėvu, todėl šiuo metu maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku, nėra galimas. Teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių, dienos rėžimą, nutrūkusius ryšius tarp vaiko ir tėvo, sprendžia, kad turi būti nustatomas pereinamais laikotarpis, siekiant, kad tėvo kasdienis bendravimas su vaiku taptų kuo glaudesnis ir atsirastų artimesnis tėvo ir vaiko ryšys.
Atsižvelgdamas į esamą situaciją, teismas nustato pereinamąjį laikotarpį, kuris, apibrėžtinas ne laiko tarpu, o tėvo ir vaiko susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, kad būtų užtikrintas ieškovo bendravimo su vaiku susitikimų pastovumas ir tęstinumas bei siektinas teigiamas rezultatas – atkurtas atsakovo ryšys su vaiku. Pirmiausia reikėtų tuos ryšius atkurti, o tai padaryti padėtų specialistas (socialinis darbuotojas ar psichologas) neutralioje aplinkoje. Tokiu atveju teismas privalo nustatyti bendravimo tvarką sprendimu, kuriam įsiteisėjus, privalu jį vykdyti (CPK 18 str.). Teismas šios bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tėvams trūksta tolerantiškumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, taigi įvertinus jų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktą, bei užkertant kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas nepilnamečio V. tėvo siūlomą bendravimo tvarką koreguoti. Kaip ir prašo atsakovas būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, tačiau pasitelkiant atitinkamą specialistą (socialinį darbuotoją ar psichologą), susitikimai turėtų vykti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centre (paprastai skiriant šeimai atvejo vadybą susitikimai su psichologu vyksta šeimos krizių centre). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, kad tėvas su sūnumi turėtų bendrauti neutralioje aplinkoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ne mažiau nei 6 kartus. Teismas mano, kad pradžioje būtina užtikrinti vaikui saugumo jausmą būnant su tėvu, susitikimai turėtų vykti vieną ar du kartus per savaitę dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje. Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą turėtų atsakovas S. D. ir prieš tris dienas apie būsimą vizitą pranešti atsakovei S. K., kuri privalo pristatyti nepilnametį vaiką matymuisi su tėvu, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui, nurodytą dieną ir valandą. Nors ieškovas siekia, kad susitikimai vyktų (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tačiau atsakovė nurodė, kad jai su nepilnamečiu vaiku vykti 30 km yra nepatogu, ji pageidavo, kad susitikimai vyktų Alytaus mieste. Teismas su tokia atsakovės pozicija sutinka, nes ieškovas siekia, kad bendravimo tvarka būtų patogi jam, tačiau reikia nepamiršti nepilnamečio vaiko interesų ir bendravimo tvarka, visų pirma, turi būti patogiausia vaikui, bet ne tėvui. Todėl susitikimai su vaiku turi vykti Alytaus mieste.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, į tai, kad atsakovė pritarė ieškovo siūlomai jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkai, bei į tai, kad bendrauti su tėvu yra vaiko teisė ir tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti ir sudaryti sąlygas vaikui patogiu metu susitikti su tėvu, teismas nustato ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, tačiau koreguoja 1.3.1, 1.3.4 punktus, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir nustato, jog nepilnametis vaikas turi būti grąžinamas į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.
Taip pat koreguotinas 1.4.1 punktas, nustatant, jog ieškovas apie ketinimą atostogauti su vaiku vasaros atostogų metu turi informuoti atsakovę prieš 1 mėnesį laiko, o ne prieš dvi dienas (kaip nurodyta ieškinyje) ar dvi savaites (ieškovas nurodė teismo posėdžio metu), nes taip būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes atsakovė taip pat turi teisę planuoti savo vasaros atostogas, kurių metu turi teisę atostogauti su vaiku, todėl dviejų dienų ar dviejų savaičių terminas, teismo vertinimu, yra nepakankamas. Ieškinio 1.5.1 punkte nurodytas reikalavimas susirgus vaikui suinteresuotas tėvas ar motina pateikia gydytojo pažymą ar kitą rašytinį įrodymą, patvirtinantį atsiradusias nenumatytas aplinkybes, teismo vertinimu yra perteklinis, nes tiek vaiko motina, tiek vaiko tėvas turi galimybę prisijungti prie www.esveikata.lt apie sūnaus V. sveikatos būklę, todėl papildomai reikalauti iš gydytojo pažymos ir ją pateikti vienam iš tėvų būtų neracionalu, todėl ši sąlyga šalintina, tačiau teismas tikslina šį punktą papildydamas jį kita sąlyga, jog vieno iš tėvų pareiga informuoti apie vaiko ligą ar kitoms nenumatytoms aplinkybėms dėl ko vaikas negali bendrauti su vienu iš tėvų - po sužinojimo 1 – 2 valandų laikotarpyje.
Su kitais ieškinyje nurodytais punktais atsakovė sutiko, todėl kitoje dalyje ieškovo prašymas yra tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas S. D. ir atsakovė S. K. yra atleisti 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (2021-02-09,CBP-603,2021-11-24, DOK-39536, 2021-05-25, DOK-18454, priedas).
Atsižvelgiantį tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019, patvirtintą taikos sutartį dėl S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos ir išdėstyti ją taip:
1.Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas S. D. vieną kartą ar du kartus per savaitę su sūnumi V. K. 6 (šešis) kartus iš eilės bendrauja Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje. Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą įpareigotinas ieškovas S. D. ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir per tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (skambučiu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Atsakovė S. K. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų į suderintą vietą bendravimui su tėvu.
2. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku sekančiai:
2.1. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 14.00 val. nepertraukiamai (su nakvyne), tėvui vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, vaiko motina nedalyvauja vaiko su tėvu bendravimo procese;
3.1. Poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmosios Šv. Kalėdų dienos ir pirmosios Šv. Velykų dienos išvakarėse 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18.00 val. Neporiniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.;
3.2. Neporiniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio mėn. 31 d.) ir sausio mėn. 1 d. vaikas praleidžia su tėvu, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 31 d. 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. 18.00 val.; poriniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio mėn. 31 d.) ir sausio mėn. 1 d. vaikas praleidžia su motina;
3.3. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį, tėvui vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;
3.4. Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį vaikas praleidžia su tėvu, tėvui vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.
4.1. vasaros atostogų metu ir kitų darželio ar mokyklinių atostogų metu tėvas turi teisę atostogauti su vaiku pusė vaiko atostogų laiko, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinęs su motina ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, jei vaiko tėvui su vaiko motina nepavyksta susitarti dėl tikslaus bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų.
5.1. tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, praneša 1 – 2 valandų laikotarpyje kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;
5.2. vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas tėvą metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina;
5.3. vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku porinėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 19.00-19.30 val.;
5.4. pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;
5.5. vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.