- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- e2-815-887/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02902-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- E. D.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus
- Advokatai
- Deimintas Radzevičius, Monika Šereikienė, Irena Malinauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui S. D., jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, atsakovei S. K., jos atstovei advokatei Irenai Malinauskienei, trečiajam asmeniui E. D., jos atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei S. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo išieškotojo pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje E. D., P. K., institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. D. ieškiniu prašo: 1. Pakeisti 2019-04-25 Alytaus apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019 dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečio vaiko V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą; 2. Pakeisti 2019-04-25 Alytaus apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019 dalyje dėl išlaikymo dydžio bei išlaikymo išieškotojo ir priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus kas mėnesį, iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, pervedant į ieškovo S. D., a. k.. (duomenys neskelbtini) asmeninę banko sąskaitą, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 3. Pakeisti 2022-02-28 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022 dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir nustatyti atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3.1. Motina turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 14.00 val. nepertraukiamai (su nakvyne), motinai vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, vaiko tėvas nedalyvauja vaiko su motina bendravimo procese; 3.2. Poriniais metais motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmosios Šv. Kalėdų dienos ir pirmosios Šv. Velykų dienos išvakarėse 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18.00 val. Neporiniais metais motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.; 3.3. Neporiniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio 31 d.) ir sausio 1 d. vaikas praleidžia su motina, motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val. Poriniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio 31 d.) ir sausio 1 d. vaikas praleidžia su tėvu; 3.4. Motina turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį, motinai vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3.5. Motinos dieną ir motinos gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį vaikas praleidžia su motina, motinai vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3.6. Vasaros atostogų metu ir kitų darželio ar mokyklinių atostogų metu motina turi teisę atostogauti su vaiku pusę vaiko atostogų laiko, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinusi su tėvu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, jei vaiko motinai su vaiko tėvu nepavyksta susitarti dėl tikslaus bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai motinai priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų; 3.7. Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos (pvz. vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, praneša 1 - 2 valandų laikotarpyje kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką; 3.8. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas motiną metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas motiną metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su tėvu; 3.9. Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir motinai nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis - vaizdo skambučiu su vaiku porinėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 19.00-19.30 val.; 3.10. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis; 3.11. Vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą; 4. Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas S. D. ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė S. K. santuokos nebuvo įregistravę, turi sūnų V. D., kurio pavardė pakeista į K. Ieškovo ir atsakovės santykiai itin konfliktiškai, dėl ko kenčia vaiko interesai, nes atsakovė nesudaro sąlygų ieškovui tinkamai bendrauti su vaiku, deda visas pastangas ieškovo ir sūnaus ryšiui nutraukti. Ieškovo ir atsakovės ginčai, susiję su nepilnamečio sūnaus V. K. interesais, buvo nagrinėti Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019. Teismas 2019-04-25 nutartimi patvirtino jų sudarytą taikos sutartį, kurioje susitarė, kad V. D. gyvenamoji vieta iki pilnametystės bus nustatyta su motina, ieškovas vaikui teiks 70,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir pagal galimybes papildomai prisidės prie sūnaus išlaikymo maisto produktais, drabužiais, vaistais ir kitomis vaikui reikalingomis prekėmis. Taip pat susitarė dėl pakankamai detalios ir aiškios ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi V. Kadangi dėl patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo nuo pat pradžių kilo keblumų, ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022 buvo priimtas sprendimas, kuriuo nusprendė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019, taikos sutartimi patvirtintą ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi. Teismo sprendimas įsiteisėjęs ir privalo būti šalių vykdomas, tačiau atsakovė jo visiškai nevykdo. Atsakovė nesudaro sąlygų ieškovui su vaiku bendrauti net nuotolinėmis ryšio priemonėmis - vaizdo skambučiu. Ieškovas neturi galimybės dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese, dėl ko labai išgyvena, nes jį su sūnumi Vakariu siejo artimas ryšys, jis labai myli sūnų ir nori išsaugoti gražų ir glaudų ryšį, nori turėti galimybę dalyvauti jį auklėjant, atsakingai besirūpinant visais jo poreikiais. Atsakovė su ieškovu vengia bendrauti, jį ignoruoja, į telefono skambučius ir SMS žinutes neatsako, susitarti dėl kokios nors kitos galimos bendravimo tvarkos su atsakove neįmanoma. Atsakovė vaiko gerovės specialistams ir kitoms institucijoms nuolat teigia, kad mažametis sūnus su tėvu neturi ryšio, kad jis nenori su tėvu bendrauti. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė nuteikinėja vaiką prieš jį, vaiko akivaizdoje neigiamai apkalba tėvą, tyčia, sąmoningai, nuolat išgalvoja įvairias priežastis dėl kurių tėvas su vaiku negalėtų susitikti. Vaikui nustatyti raidos sutrikimai, vaiko gerovės specialistų nuolat fiksuojami galimi smurtiniai ir nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vaikas auga netinkamoje aplinkoje, kad jo motina negeba užtikrinti vaiko interesų. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, jis nedarytų kliūčių vaiko motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjimo ir ugdymo procese. Ieškovas sukūręs kitą šeimą, jo sutuoktinė E. D. sutinka, kad V. K. gyventų jų šeimoje. Ieškovas gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas savo sūnui V. Dėl atsakovės netinkamų veiksmų, šiuo metu ieškovo ryšys su sūnumi nutolęs, tačiau jis dės visas pastangas sustiprinti ryšį su vaiku. Nėra jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių nepilnametis vaikas negalėtų augti su tėvu. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, turi būti sprendžiamas materialinio išlaikymo priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo klausimas. Pasikeitus aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti ir išlaikymo išieškotoją, t. y. priteisti iš atsakovės S. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Kadangi pastaruoju metu ženkliai išaugo visų prekių ir paslaugų kainos, didėjo infliacija, išryškėjo vaiko sveikatos sutrikimai, mano, kad vaikui išlaikyti 70,00 Eur iš atsakovės nepakaks. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023-01-01 didėja ir minimalaus darbo užmokesčio dydis iki 840,00 Eur, po mokesčių 633,00 Eur, į tai kad teismų praktikoje yra orientacinis priteistino išlaikymo dydžio kriterijus, iš atsakovės vaiko išlaikymui prašytina priteisti po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Likusią vaikui reikalingo išlaikymo dalį skirs ieškovas bei Socialinės paramos skyrius 80,50 Eur. Atsakovės turtinė padėtis yra pakanka teikti sūnui reikalingą išlaikymą. Kadangi dėl bendravimo su sūnumi tarp šalių nuolat kyla ginčai, todėl būtina nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi.
Ieškovas S. D. 2023-06-13 teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį, paaiškino, jog pagrindinės priežastys dėl ko turėtų būti keičiama sūnaus gyvenamoji vieta, tai: vaiko nepriežiūra, vaiko nenoras vykti pas motiną, sūnus bijo mamos, nori gyventi su ieškovu, ieškovas siekia apsaugoti vaiką nuo smurto. Sūnaus nekarpyti nagai, nevalytos ausys, nešvarūs drabužiai, po pabuvimo tualete nešvarūs apatiniai, vaikas nenuprausiamas. Sūnų visuomet pasiimdavo iš motinos neprižiūrėtą, nešvara tęsiasi ir dabar. Mano, kad sūnus motinos bijo, vaikas prigąsdintas, motina liepia sakyti, kad nenori važiuoti pas ieškovą. Atsakovė sūnų augina ne iš meilės, o dėl valstybės mokamų pinigų. Sūnus bijo motinos dėl smurto, vaikas sako, kad mama jį skriaudžia, parodo, kad trenkia ranka, spiria, parodo konkrečias vietas į kur buvo suduota. Atsakovės sugyventinis jį stumdo. Sūnus pasakė, kad jam labiau patinka pas ieškovą, nes yra vaikų, jo niekas neskriaudžia. Sūnus pradėjo rodyti nepadorias pozas lovoje, sakė, kad taip daro mama su L. V. turi raidos sutrikimų, užstrigusi kalba, bet jis gabus ir imlus, sūnui trūksta kultūros, auklėjimo, lavinimo. Medicininiuose dokumentuose nurodyta teisinga informacija apie sūnaus sveikatą. Iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteistas 70,00 Eur išlaikymas, moka pagal situaciją. Vertina, kad sūnaus poreikiams reikalinga per mėnesį 500,00 Eur: 150,00 Eur drabužiams, 50,00 Eur, vaistams, 100,00 Eur maistui, ketina leisti į darželį, kiek tai kainuotų negali nurodyti. Ieškovas prie sūnaus išlaikymo prisidėtų 100,00 Eur. Ieškovas dirba pagal individualią veiklą, užsiima statybomis ir ratų montavimu. Nuo 2021 metų Kaune atlieka vidaus apdailos, mūrijimo ir staliaus darbus, per mėnesį uždirba 400,00 Eur. Ieškovas turi stuburo išvaržą, smegenų cistą, sukeliančią stiprius galvos skausmus, todėl dirba ne visą savaitę taip pat būna, kad visą savaitę nedirba. Kurį laiką gyveno pas tėvus, šiuo metu persikraustė gyventi į Kauną, nuomojasi 160 kv m., keturių kambarių kotedžą. Ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, turi lygtai tris kreditorius, kiek sumoka kreditoriams per mėnesį pasakyti negali. Savo asmeniniams poreikiams per mėnesį išleidžia apie 200,00 Eur. Ieškovas prašo nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi veidrodiniu principu. Kiek kartų pavyko pasiimti sūnų neprisimena. Anksčiau dėl jo darbo grafiko pasiimti sūnų pagal nustatytą bendravimo tvarką nepavykdavo. Bandė susitarti su atsakove kitą bendravimo laiką, tačiau pasiimti sūnaus vis tiek nepavykdavo. Atsakovė sakė, kad leis bendrauti su sūnumi, kuomet ieškovas pradės mokėti išlaikymą. Atsakovė kviesdavo policiją, kaltindavo ieškovą nebūtais dalykais, dėl ko jį apklausinėdavo ir ieškovas nenorėdamas problemų pasitraukė, vėliau kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Darželyje sūnaus nelanko, poliklinikoje apie sūnų nesidomi, nes motinai uždraudus, auklėtojos neleidžia susitikti, gydytoja neteikia informacijos.
Ieškovo S. D. atstovė advokato padėjėja Monika Šereikienė 2023-11-21 teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Tarp šalių ginčas dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tęsiasi nuo 2018 metų. Taikos sutartimi buvo išspręsta vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimo tvarka su ieškovu. Dėl susitartos bendravimo tvarkos nevykdymo 2022 metais teismas sprendimu nustatė detalią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau ji taip pat nebuvo vykdoma. Ieškovo vertinimu bendravimas nevyko iki šio ieškinio pateikimo teismui. Šalys konfliktuoja, viena kitą skundžia specialistams. Šio proceso metu ieškovo ryšys su vaiku pagerėjo, sustiprėjo, V. noriai bendrauja su ieškovu, geras ryšys su ieškovo sutuoktine. Vaikas pas ieškovą gerai jaučiasi, nenori grįžti pas motiną. Ieškovas įsitikinęs, kad patenkinus ieškinį, jis užtikrintų vaiko interesus bei sudarytų galimybę motinai bendrauti su sūnumi. Pasibaigus procesams, atsakovė vėl neleidžia bendrauti su sūnumi. Atsakovė neleisdama ieškovui bendrauti su sūnumi, veikia priešingai vaiko interesams, visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Byloje surinkti įrodymai, kad bendravimo tvarka nevykdoma, motina veikia priešingai vaiko interesams, fiksuoti smurtiniai ir nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, todėl yra būtina pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovė negeba užtikrinti vaikui saugios gyvenamosios aplinkos, vaiką nuteikinėja prieš ieškovą, tokiais savo veiksmais daro nepataisomą žalą vaiko sveikatai ir raidai. Ieškovas motyvuotas padėti sūnui užaugti ir tapti savarankiška asmenybe. Nėra jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių nepilnametis vaikas negalėtų gyventi su tėvu. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, turi būti sprendžiamas materialinio išlaikymo priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo klausimas. Iš ieškovo sūnui priteistas 70,00 Eur per mėnesį išlaikymas. Pasikeitus aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti išlaikymo išieškotoją. Kadangi pastaruoju metu smarkiai išaugo kainos, didėjo infliacija, išryškėjo vaiko sveikatos sutrikimai, iš atsakovės sūnaus išlaikymui prašoma priteisti po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovės bendravimo tvarką prašo nustatyti tokią pat, kokia buvo nustatyta ieškovui teismo sprendimu. Ieškinio patenkinimas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė S. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovės nuomone, jeigu ieškovas vertino, kad nevykdoma bendravimo tvarka su sūnumi, jis turėjo teisę kreiptis į antstolį, o ne į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ne į policiją ir seniūną su nepagrįstais ir melagingais skundais. Tai ieškovas tinkamai nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi pereinamuoju laikotarpiu, susitikimai tebuvo du. Sūnus niekada nėra išreiškęs noro bendrauti su tėvu, nes emociškai išgyvena, nesijaučia saugus, kas prieštarauja vaiko interesams. Ji niekada sūnaus nenuteikinėjo prieš ieškovą. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka aiški ir konkreti, tačiau ieškovas jos nevykdo, nesirūpina ir nesidomi sūnumi, neteikia išlaikymo būtino sūnaus poreikiams patenkinti. Nuo sūnaus gimimo juo rūpinasi viena atsakovė. Kuomet ji pasakė ieškovui, jog ketina kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo sūnui padidinimo, ieškovas pateikė šį ieškinį. Pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą, būtų pažeisti jo interesai, vaikas turi specialiųjų poreikių, jam nustatyti mišrūs raidos sutrikimai ir atsakovė abejoja, kad ieškovas turi įgūdžių pasirūpinti neįgaliu vaiku. Byloje nėra įrodymų, kad vaikui gyvenant su motina, jam sudaryta nesaugi aplinka ar gyvenimo sąlygos kenkia sveikam jo vystymuisi. Niekuomet sūnaus nėra mušusi. Atsakovei nežinomos ieškovo gyvenimo sąlygos, ar dėl savo darbo grafiko turės galimybę rūpintis sūnumi. Tarp ieškovo ir atsakovės kilę ginčai yra asmeninio pobūdžio, visiškai nesusiję su sūnaus interesais, tarpusavio bendravimas itin konfliktiškas. Ieškovo tvirtinimai apie smurtinius ir nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, vaiko nuteikinėjimą, draudimą bendrauti, visiškai nepagrįsti, melagingi ir deklaratyvūs teiginiai, kurie nepagrįsti nei rašytiniais įrodymais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Visi tyrimai pradėti ieškovui piktybiškai rašant skundus kiekvieną mėnesį ir nurodant melagingus duomenis, kurie nei vienu atveju nepasitvirtino. Atsakovė sudariusi vaikui saugias gyvenimo sąlygas, jokios aplinkybės nepasikeitė, kurios sudarytų sąlygas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.
Atsakovė S. K. 2023-06-13 teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį, paaiškino, jog su ieškiniu visiškai nesutinka, nes ieškovas sūnaus neaugino nuo jo gimimo ir neteikia išlaikymo sūnui. Ieškovas yra pervedęs sūnaus išlaikymui 50,00 Eur, po to pervedinėja po 5,00 Eur, 10,00 Eur. Kuomet V. gimė, ne ieškovas, o jo broliai pirko vaikui reikalingus daiktus. Kuomet V. buvo du metai, ieškovas susitiko su sūnumi Jaunimo parke, po taikos sutarties pasirašymo ryšių nepalaikė ir taip tęsėsi iki 2020 metų. Po to atsirado pareiškimas Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – VTAS) dėl galimybės bendrauti su vaiku. Ieškovas pradėjo nuolatos rašyti pareiškimus policijai, ją kiekvieną savaitę tikrino dėl blaivumo. Pagal esamą nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi bendrauti nepavyksta dėl ieškovo darbo. Ieškovas tvirtina, kad ji neprižiūri sūnaus, tačiau ji kategoriškai neigia šiuos teiginius, institucijos nuolatos ją tikrina, vaikas eina į darželį, todėl nepriežiūrą pastebėtų auklėtojos. Sūnus ne visada supranta, kas jam sakoma, jo kalba nerišli, sūnus aktyvus, smalsus. Sūnus kultūringai elgtis, laikytis higienos moka, bet dar daug kas nesigauna. Sugrįžęs iš ieškovo nieko nepasakoja, eina žaisti. Vertina, kad per mėnesį sūnaus poreikiams patenkinti reikia 500,00 Eur. Šią sumą išleidžia drabužiams, mastui, vaistams, vitaminams, vykimui į sanatoriją, vaiko draudimui, auklei. Valstybė sūnui skiria per mėnesį 600,00 Eur. Atsakovė užsiima individualia veikla – kosmetikos platinimu, per mėnesį uždirba nuo 50,00 Eur iki 200,00 Eur, taip pat dirba UAB „M. B.“ gamyboje, per mėnesį uždirba 1 300,00 Eur. Šiuo metu Kaune nuomojasi 70 kv m., trijų kambarių kotedžą, kurio nuoma mėnesiui kainuoja 500,00 Eur, komunaliniai mokesčiai tik už elektrą apie 200,00 Eur. Nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, kitų išlaikytinių neturi. Ji nustatytai bendravimo tvarkai pastebėjimų neturi, mano, kad ji galėtų būti įgyvendinama. Ieškovas pasirūpinti vaiku gali ir dabar, tačiau to nedaro, randa priežasčių dėl ko nepasiimti sūnaus, pasiima tik prieš teismo posėdžius. Kuomet sūnus būna pas ieškovą ji paskambinti sūnui neturi galimybės, nes ieškovas atmeta skambučius.
Atsakovės S. K. atstovė advokatė Irena Malinauskienė 2023-11-21 teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kadangi jis nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei liudytojų parodymais. Išklausius VTAS išvadą, akivaizdu, kad nėra duomenų, jog motina neužtikrina sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų. Nuo vaiko gimimo juo rūpinasi viena atsakovė, ieškovas vaiką aplankė tik gimusį ir vėl pasirodė tik 2020 metais. Ieškovas sūnui išlaikymo neteikė, tik prasidėjus procesui pradėjo pervedinėti po 5,00 Eur, 10,00 Eur. Antstolio pažyma paneigia, kad išlaikymas išskaitomas iš ieškovo sutuoktinės. 2022 metų teismo sprendime nurodyta, kad tėvas su vaiku nebendrauja, ryšys nutrūkęs, vaikas turi specialiųjų poreikių. Ieškovas su sūnumi ilgą laiko tarpą nebendravo dėl savo teistumų bei baustumų ir dėl to nėra atsakovės kaltės. Prasidėjus bylai, ieškovas policijai parašė bent 20 skundų iš kurių nei vienas nepasitvirtino. Todėl vien skundų rašymas nepatvirtina, kad atsakovė kliudo bendrauti tėvui su vaiku. Bendravimo tvarkos nesilaiko pats ieškovas. Mano, jog reikalavimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą kilo siekiant išvengti mokėti išlaikymą vaikui. Byloje nėra duomenų, kad pas motiną vaikui sudaryta netinkama aplinka, vaikas neprižiūrėtas ir neugdomas. Tik atsakovė domisi sūnumi, bendrauja su ugdymo ir gydymo specialistais dėl sūnaus, visuomet atsižvelgia į duodamus patarimus, V. taikomos įvairios terapijos, masažai. Įrodymai byloje paneigia, kad atsakovė trukdo ieškovui rūpintis ir domėtis sūnumi. Vaikas šiuo atveju dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali išsakyti savo nuomonės, todėl reikia vertinti kitas aplinkybes. Visuose ieškovo ir trečiojo asmens pateiktuose įrašuose vaikas klausinėjamas ieškovo ir trečiojo asmens. Užduodami klausimai kelia abejonių, šie įrodymai vertintini kritiškai, nes matyti, kad prieš vaizdo įrašo darymą vaikas yra įtakojamas, jam perkama pica, paduodamos mašinytės. Šiandien prijungti E. D. įrodymai, kuriais norima įrodyti, kad atsakovė prieš vaiką vartoja fizinį smurtą. Tačiau atsakovė tvirtina, kad iš jos vaikas buvo paimtas be sužalojimų, o nuotraukoje užfiksuota žymė, kuomet vaikas buvo pas tėvą. Ir dėl kitų įrašų yra abejonių, nes girdėti, kad automobilyje yra daugiau vaikų ir neaišku, ar į klausimus atsakinėjo V. Taip pat kritiškai vertintinas pateiktas susirašinėjimas, kuriuo įrodinėjamos aplinkybės dėl bendravimo. Ieškovas dažnai išreiškia norą pasiimti vaiką jo ligos metu, nors ieškovas neturi įgūdžių pasirūpinti vaiku, todėl ir kyla konfliktas. Taip pat šalys sukonfliktavo, kai vaikas buvo po skiepo, nors logiška, kad po skiepo vaiką reikia pasaugoti. Ieškovas žinutėse keturis kartus užsimena apie pinigus už vaiko sveikatą, sako, kad atsakovė atsiskaitytų su juo. Ieškovas teistas už nusikalstamas veikas, tai charakterizuojanti medžiaga, į kokią šeimą ir kokiomis aplinkybėmis vaikas gyventų, patenkinus ieškinį. Kelia abejonių, ar ieškovas tinkamai pasirūpintų vaiko auklėjimu, raidos ugdymu ir sveikata. Ieškovas neteikė išlaikymo, juo nesirūpino, todėl abejotina, ar ieškovas sudarys vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, gebės išlaikyti. Ieškovas turi įsiskolinimų apie 15 000,00 Eur. Byloje pateikta ieškovo sutuoktinės charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad ji teista, bausta administracine tvarka, patenkinus ieškinį, visa tai turės įtakos vaiko vystymuisi ir jo raidai. Atsakovė vaiku rūpinasi tinkamai, yra sudarytos normalios sąlygos vaikui gyventi, ji neteista. Jeigu būtų patenkintas ieškovo ieškinys, būtų pažeisti vaiko interesai augti saugioje, emociškai stabilioje aplinkoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad esanti aplinka vaikui tapo nesaugi. Priešingai, išvadose teigiama, kad vaikui gyvenant su mama jam sudaryta saugi aplinka. Kaip ir minėjo specialistas, kad paėmus vaiką iš įprastos aplinkos, įvertinus jo sveikatą, gali jam sukelti emocinį stresą. Atsakovė turi geresnes galimybes pasirūpinti neįgaliu vaiku, vaikas prisirišęs prie mamos, prie įprastos aplinkos. Pakeisti vaiko aplinką nėra jokio teisinio pagrindo, problema yra ne gyvenamosios vietos pakeitime. Ieškovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, nes jis nori bendrauti, kada jam patogu. Vaiko emocinei būsenai geriausia, kai abu tėvai sutaria, todėl ieškovui reikia keistis, atkurti ryšį su vaiku, priimti pagalbą, nuvykti su vaiku pagyventi į sanatoriją, nuvežti vaiką pas gydytojus. Tokiu būdu užsimegztų artimesnis vaiko ir tėvo bendravimas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 250,00 Eur sūnaus išlaikymui, tačiau, kokie vaiko poreikiai, kiek jis teikia išlaikymo kitiems vaikams, tokių duomenų neteikia.
Trečiasis asmuo E. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu, V. turi teisę bendrauti su abiem tėvais nesvarbu su kuriuo gyventų. Šiuo metu motina pažeidžia vaiko teises neleisdama jam bendrauti su tėvu ir broliu K. D.. V. gerai jaučiasi būdamas jų namuose ir nenori grįžti pas mamą, sakė, kad mama jį muša. Mano, kad atsakovė smurtauja prieš vaiką, kad šis nenorėtų važiuoti pas tėvą ir jam nieko nepasakotų. Jos vyras išgyvena, kreipiasi į įvairias institucijas, stengiasi kovoti dėl galimybės bent du savaitgalius per mėnesį susitikti su savo sūnumi ir kartu praleisti laiką.
Trečiasis asmuo E. D. 2023-06-13 ir 2023-11-21 teismo posėdžių metu paaiškino, kad nuo pirmos pažinties su vyru, pažįsta ir atsakovę. Ji pirmus metus bandė susigrąžinti jos vyrą, o vaikas visą laiką būdavo pas atsakovės mamą. Pirmais kartais, kai pasiimdavo vaiką, jis mažiau skundėsi. Paskutiniu metu vaikas labai skundžiasi dėl mamos, nevadina mamos vardu, vadina – S. Vaikas ją vadina mama. Dabar vaikas pastoviai mini kitos merginos vardą, gali būti auklė ar koks kitas asmuo. Jos vaikai V. priima geranoriškai, su ja V. labai gerai sutaria. Vaikas dabar puikiai, aiškiai kalba, su juo galima susikalbėti, moka angliškai, pažįsta visus kelio ženklus. Visi teistumai susiję su atsakove. Nesuprantama kodėl, bet atsakovė meluoja, kad ji negyvena su sugyventiniu P. Klausimas kyla, kas atsakys, kai vaikui kažkas atsitiks, nes vaiko sužalojimai tikrai matosi. Pasiėmę vaiką iš motinos išvažiavo į parką. Vaikas buvo aprengtas su kepure, šaliku, kai grįžę namo nurengė, pamatė sužalojimus ant kaklo ir tai ne pirmas kartas. Baisu matyti vaiką, kaip jis verkia ir sako, kad nenori važiuoti pas mamą. Jie nuteikinėja vaiką, kad mama gera, ragina važiuoti pas mamą. Kai po dviejų savaičių pasiima vaiką, vėl matosi sužalojimai. Dėl vaiko gerovės prašo ieškinį tenkinti.
Trečiojo asmens E. D. atstovas advokatas Deimintas Radzevičius 2023-11-21 teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į vaiko interesus. Ieškovo ieškinys buvo sąlygotas dėl atsakovės veiksmų, sąlygų neužtikrinimo ir trukdymo tėvui bendrauti su vaiku. Tokie atsakovės veiksmai turi būti įvertinti, kaip priešingi vaiko interesams ir neturi būti toleruojami. Vertinant bylos duomenis, išklausius šalių paaiškinimus, trečiąjį asmenį, liudytojus, matyti, kad ieškinys pagrįstas. Vaiko interesai užtikrinami jam gyvenant su ieškovu. E. pasakė, kad vaikas šiltai priimamas, jam sudarytos tinkamos sąlygos augti. Yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamą vietą su ieškovu. Palaiko ieškovo atstovės pasisakymus ir prašo ieškinį tenkinti.
Liudytoja M. D. (ieškovo motina) 2023-06-14 teismo posėdžio metu paliudijo, jog sūnus anūką atsivesdavo pas juos, ji su vyru nuo vaiko gimimo stengėsi viskuo padėti, lankė anūką. Atsakovė jai sakydavo, kad neleis S. matyti vaiko. Pas atsakovę namuose nešvaru, neklota lova, neplauti indai, nevalytos dulkės. Atsakovės drabužiai nešvarūs, plaukų nesusitvarkiusi, vaiko drabužiai taip pat nešvarūs, nagai nekirpti, ausys nevalytos. Jai nepatiko būti pas atsakovę, todėl kviesdavosi pas save į namus. Vaikas negeba taisyklingai laikyti stalo įrankių. Jeigu S. pasakydavo atsakovei kokias nors pastabas, ji neduodavo vaiko. Pati atsakovė buvo atsiuntusi jai nuotrauką su išdaužytais daiktais, pasakė, kad sugyventinis L. išdaužė. Vaiką sūnui atveždavo su mėlynėmis, vaikas sako, kad bijo mamos ir L., nenori gyventi su mama. Buvo atvejis kuomet vaikas nenorėjo važiuoti namo, sakė, kad mama jį muša, L. stumdo ir drasko. Vaikas visada patiria šoką kai reikia važiuoti namo, nes yra skriaudžiamas, atsakovei vaikas reikalingas tik dėl valstybės išmokų. Vaikas ant žemės rodė sekso pozas su dejonėm, sakė, kad mama taip daro su L. Vaikas ilgai nevaikščiojo, irzlokas, tačiau vertina, kad vaikas imlus, kalba ir bendrauja aiškiai, su juo tik reikia užsiimti. Ir apskritai stebi žymų pagerėjimą, pats nueina į tualetą, pats apsitvarko, ligos požymių nepastebi. Kuomet sūnus pradėjo gyventi su E., jis suvyriškėjo, nori rūpintis šeima, už savo nuodėmes jau susimokėjo. Atsakovė jais visais manipuliavo ir nuteikė prieš S., bet jie viską išsiaiškino ir susitaikė. S. gali dirbti ne bet kokį darbą, nuo sunkesnio darbo jam prasideda stiprūs galvos skausmai, po tyrimo paaiškėjo, kad galvoje yra cista. Šiais metais buvo įvykęs kraujotakos sutrikimas, buvo priešinfarktinė būsena.
Liudytojas G. D. (ieškovo tėvas) 2023-06-14 teismo posėdžio metu paliudijo, kad atsakovė sako, jog sūnus vaiku nesidomėjo, nelankė, tačiau kai vaiką parsivežė iš gimdymo namų, viską supirko naujagimiui, padėjo pasikeisti baldus. 2017-06-24 buvo Vakario krikštynos po kurių pašlijo S. ir S. santykiai. Jis padėjo susiremontuoti automobilį, vežiojo V. į darželį ir iš darželio, dažnai lankydavo su dovanomis. S. prašė padėti atsakovei, nes jų santykiai buvo pašliję. T. S. jį su žmona ir S. sukiršino. Atsakovės namai netvarkingi, lova neklota, indų pilna kriauklė, vaikas taip pat nešvarus, jautėsi nešvaros kvapas, nors atvažiuodavo perspėję. Paėmus vaiką S. dažnai rašydavo skundus, todėl, kad nebūtų skundų važiuodavo jis. Vaikas nenori važiuoti atgal pas mamą, jį reikia įkalbinėti. V. kalba nedaug, kalba nėra aiški, papasakoja kur buvo, ką matė, ryškių ligos požymių nepastebėjo. Vaikas vaikšto, kalba, protauja. Anksčiau su S. sutarė gerai, dabar santykiai labai prasti, nes dėl jos patyrė daug moralinės ir finansinės žalos. S. iškvietė statybų inspekciją dėl ko jis turėjo susitvarkyti nelegalias statybas ir patyrė 3 000,00 Eur nuostolių. Ji taip pat iškvietė veterinarijos tarnybą dėl šuns nepriežiūros, policiją dėl anūko nepriežiūros. Per S. pašlijo santykiai su S., tačiau susitaikė, dabar su sūnumi ir marčia E. viskas gerai, S. sekasi rūpinti V., jie kalbasi, žaidžia, tarp jų yra ryšys. S. sveikata pašlijusi nuo mažens, buvo stiprūs galvos skausmai dėl cistų bei turi paveldimą problemą dėl širdies.
Liudytoja R. S. VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro socialinė darbuotoja 2023-09-12 teismo posėdžio metu paliudijo, kad atvejo vadyba buvo taikoma dėl nesutarimų dėl vaiko, nevyko tėvo bendravimas su vaiku pagal tvarką. Ji buvo paskirta dirbti su S. D. šeima. S. D. buvo paskirta lankyti psichologą, jis sutiko, tačiau nevykdavo pas psichologą, bendravimo ir ryšio nepalaikė, į telefono skambučius neatsakydavo. Tik viena kartą informavo, kad serga vaikai, atvykti negalės. Pats pagalbos nesikreipė, atvejo vadybos metu atsisakė, kad būtų teikiamos socialinės paslaugos.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja L. S. VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro socialinė darbuotoja 2023-11-21 teismo posėdžio metu paliudijo, kad pažįsta abi šeimas, nes buvo vykdomos atvejo vadybos. Darbą su atsakovės šeima pradėjo 2020 metų rugsėjo mėnesį, kuomet sužinojo, kad S. su sūnumi apsigyveno pas savo tėvus, vyko aplankyti. Namuose buvo švaru, tvarkinga, vaikas švarus, ramus. Kai prasidėjo atvejo vadyba, S. vykdė visus susitarimus, dalyvavo konsultacijose, rūpinosi vaiku, kai paaiškėjo negalia, kreipėsi į sanatoriją, susitvarkė dokumentus. S. buvo susiradusi sugyventinį, bet jis daugiau būdavo darbe. Dėl vaiko nepriežiūros ar dėl bendradarbiavimo problemų nebuvo. Bandė tarpininkauti, kad tėvams pavyktų susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku. Pirmas susitikimas iki valandos laiko vyko Butrimonyse, ji stebėjo susitikimą, vaikas džiaugėsi žaislais, bet nesuprato, kad bendrauja su tėčiu. Turėjo vykti dar šeši susitikimai, bet jos žiniomis įvyko tik vienas. Vaikas gauna neįgalumą, yra jautresnis, greitai pavargsta. Atvejo vadyba nutrūko, nes atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą. S. D. atvejo vadybos posėdžiuose ne visada dalyvaudavo, jeigu kalba pakrypdavo dėl pagalbos priemonių – atsijungdavo iš posėdžio.
Liudytoja G. B. Alytaus rajono socialinė darbuotoja 2023-11-21 teismo posėdžio metu paliudijo, kad ji dirbo su atsakovės šeima dėl tėvo bendravimo su vaiku kol ji gyveno Punios seniūnijoje, nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio iki 2022-06-01. Lankėsi atsakovės namuose į savaitę 1-2 kartus, namuose buvo šilta, švaru, tvarkinga, buvo maisto. Atsakovė bendradarbiavo su darželio auklėtoja, priimdavo pagalbą, tardavosi, konsultuodavosi. Vaikas nebijojo svetimų žmonių, parodydavo žaislus. Ji siekė išaiškinti atsakovei, kad ši privalo užtikrinti sąlygas tėvui bendrauti su sūnumi. S. turėjo sugyventinį L. S., tačiau kilus konfliktams, jis išsikraustė.
Liudytoja I. S. Kauno miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė 2023-09-12 teismo posėdžio metu paliudijo, kad jai teko bendrauti su S. D., lankytis namuose ir vyko atvejo vadybos posėdis. Su S. D. buvo sudėtinga susiderinti vizitą, tačiau susitikimo metu jis dalinosi informacija, išsakė problemas. Namuose buvo švaru, tvarkinga, sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi. Taikomos rekomendacinio pobūdžio pagalbos plano priemonės – S. D. turi bendradarbiauti su socialine darbuotoja, teikti informaciją apie pokyčius šeimoje, esant poreikiui dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, lankytis pas psichologą siekiant suvaldyti savo emocijas, palaikyti tinkamus tarpusavio santykius su vaiko mama, bendradarbiauti su pedagogais, sveikatos priežiūros specialistais, tęsti atvejo vadybą ir socialinės priežiūros šeimos paslaugas. Praėjęs per mažas laiko tarpas, kad vertinti pokyčius šeimoje, nes posėdis vyko rugpjūčio mėnesį.
Liudytoja I. S. VšĮ „Vestos projektai“ atvejos vadybos socialinė darbuotoja 2023-09-12 teismo posėdžio metu paliudijo, kad atvejo vadyba paskirta labai neseniai, ji bendravo su S. D. ir jo sutuoktine. Kontaktą su šeima pavyko užmegzti, jie paaiškino, jog nori pasiimti vaiką gyventi pas save, tai šiuo aspektu gali patvirtinti, jog namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. S. D. aiškino, kad su jų pagalba būtų lengviau rasti kontaktą su atsakove. Jai neteko bendrauti nei su atsakove, nei su mažamečiu vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo esmę sudaro šalių – nepilnamečio vaiko tėvų – ginčas dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo po to, kai vaiko gyvenamoji vieta teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, buvo nustatyta su motina.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus V. Ieškovas S. D. 2018-05-05 sukūrė naują šeimą, susituokė su E. D.. Alytaus apylinkės teismas 2019-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019 patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog nepilnamečio sūnaus V. gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės nustatoma su motina S. K., iš S. D. priteistas išlaikymas sūnui po 70,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Alytaus apylinkės teismas 2022-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022 pakeitė teismo 2019-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-158-292/2019 patvirtintą S. D. bendravimo tvarką su sūnumi V., šalys teismo sprendimo neskundė (2022-12-14 Nr. CBP 8391).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas/pakeitimas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pareiškęs ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties, vaiko norų pasikeitimas, kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovo bendravimas su sūnumi V. vyksta. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinės priežastys dėl ko turėtų būti keičiama sūnaus V. gyvenamoji vieta, tai: vaiko nepriežiūra, vaiko nenoras vykti pas motiną, vaiko noras gyventi su ieškovu, motinos fizinio smurto naudojimas sūnaus atžvilgiu.
Pirmajai nurodytai priežasčiai - vaiko nepriežiūrai pagrįsti, ieškovas paaiškino, kad sūnaus nekarpyti nagai, nevalytos ausys, nešvarūs drabužiai, po pabuvimo tualete nešvarūs apatiniai, vaikas nenuprausiamas. Sūnų iš atsakovės visuomet pasiimdavo ir dabar pasiima neprižiūrėtą. Savo argumentams įrodyti ieškovas pateikė į bylą fotonuotraukas (2023-08-18 Nr. DOK 33683, diskas Nr. 1), kuriose matosi nufotografuota vaiko rankos, ausis, kojų pirštai, tačiau iš fotonuotraukų nėra galimybės identifikuoti, kad fotografuotas būtent šalių sūnus V. Be to, teismas išreikalavo į bylą informaciją iš V. darželio ir gydytojos pediatrės. Alytaus „Vilties“ mokykla-darželis informavo, kad V. K. ikimokyklinio ugdymo specialiąją grupę lankė vienerius mokslo metus. Berniuką visada atvesdavo ir pasiimdavo mama, niekada nevėluodavo. Ji nuolatos domėjosi, kaip sūnui sekėsi, ką nuveikė per dieną, kokie pasiekimai ugdyme. Kartais trūkdavo švaros, bet pasikalbėjus, visada sureaguodavo. Tėvas, S. D., nesidomėjo sūnumi, nesilankė ugdymo įstaigoje. Motina neteikė jokios formos prašymų dėl informacijos neteikimo vaiko tėvui (2023-06-22 Nr. DOK 26521). VšĮ Alytaus poliklinika gydytoja gydanti V. pateikė informaciją, jog į polikliniką ateina su mama, tėvas informacijos apie vaiko sveikatą nesiteiravo. Apie vaiko nepriežiūros atvejus medicininėje dokumentacijoje duomenų nėra (2023-06-28 Nr. DOK 27243).
Faktines aplinkybes, kad atsakovė neprižiūri sūnaus bei namuose nepalaiko tvarkos ir švaros ieškovas taip pat įrodinėja liudytojų savo tėvų – M. ir G. D. parodymais. Tačiau liudytojai patvirtino, kad jų santykiai su atsakove prasti, kad dėl atsakovės jie patyrė daug moralinės ir finansinės žalos, atsakovė sukiršino juos su sūnumi. Todėl teismas šių liudytojų parodymais negali vadovautis, kaip objektyviais įrodymais, nes akivaizdu, kad jie palaiko savo sūnų – ieškovą ir siekia bylos baigties jo naudai. Be to, socialinės darbuotojos L. S. ir G. B. paliudijo priešingas aplinkybes dėl švaros ir tvarkos atsakovės namuose. Taip pat Alytaus VTAS 2023-03-20 išvadoje nurodyta, kad VTAS neturi duomenų, jog vaikui gyvenant motinos šeimoje, pablogėjo vaiko priežiūra ar auklėjimas (2023-03-21 Nr. DOK 12363). Bei atsakovei pakeitus gyvenamąją vietą, Kauno VTAS 2023-06-10 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad apsilankymo metu nustatyta, jog atsakovės namuose švaru, tvarkinga, sudarytos saugios ir tinkamos sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi (2023-06-13 Nr. DOK 24739). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės namuose nešvara, netvarka ir neprižiūrėtas sūnus V. iki tokio lygio, kad būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą.
Dar kaip vieną iš priežasčių dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovas nurodė, kad vaikas nenori vykti pas motiną iš ieškovo ir sakė, kad nori gyventi su ieškovu. Ieškovas pastariesiems argumentams įrodyti pateikė į bylą vaizdo ir garso įrašus (2023-03-21 Nr. DOK 12416, 2023-08-18 Nr. DOK 33683). Iš garso įrašų girdėti, kaip V. užduodami klausimai ir jis atsako, kad nenori važiuoti pas mamą, nori būti pas tėtį. Tačiau taip pat girdėti, kaip vaikas, atsakydamas į klausimus pasako, kad nenori važiuoti ir pas diedukus bei pažymėtina, kad atsakovė taip pat pateikė į bylą garso įrašą, kuriame girdisi, kaip V. sako, kad jis nenori važiuoti pas tėtį (2023-09-11 Nr. DOK – 36774).
Teismui pateiktas 2023-04-27 vaikų ir paauglių psichiatrės medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad V. diagnozuoti specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, kiti emocijų sutrikimai. Vakaris ne tik pats neaiškiai kalba, sunku suprasti žodžius, bet ir nepakankamai supranta kito asmens kalbą, todėl jam pateiktų klausimų apklausos metu tikėtina gali nesuprasti. Be to, berniukas visiškai neišlaiko dėmesio, emocijų kaita greita, elgesys nuolat prieštaraujantis iki pykčio protrūkių. Vaiko gebėjimai atsilieka nuo jo bendraamžių (2023-05-02 Nr. DOK 18530).
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas bei trečiasis asmuo E. D. V. užduoda klausimą, ar jis nori pas mamą, kuomet jis dar tik atsivežtas į ieškovo namus ir apsuptas vaikų, kuomet aplinkui daug žaislų arba duodama valgyti, kas vaikui patinka, todėl vaiko atsakymai negali būti vertinami, kaip objektyvūs įrodymai dėl dirbtinai sudaromų aplinkybių ir dėl pirmiau nurodytos vaiko sveikatos būklės. Būtent dėl pastarosios priežasties ir kad gydytoja nerekomenduoja vaiką apklausti teisme (2023-05-02 Nr. DOK 18530), šioje byloje vaiko nuomonė nebuvo išklausyta. Nors ieškovas ir trečiasis asmuo teismui nurodė, kad V. puikiai, aiškiai kalba, su juo galima susikalbėti, teismas peržiūrėjęs ieškovo bei trečiojo asmens pateiktus vaizdo ir garso įrašus, visiškai sutinka su gydytojos psichiatrės išraše aprašytais Vakario gebėjimais, kurie paneigia tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens teiginius.
Ieškovas taip pat tvirtina, kad atsakovė naudoja smurtą sūnaus V. atžvilgiu ir teikia teismui jau nurodytus vaizdo ir garso įrašus bei fotonuotraukas (2023-03-21 Nr. DOK 12416, 2023-08-18 Nr. DOK 33683, 2023-11-20 Nr. DOK 47437). Pažymėtina, jog iš garso įrašų girdėti, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo V., turinčiam raidos sutrikimų, užduoda uždarus, atsakymus menančius, įtaigius klausimus apie motinos smurtą jo atžvilgiu. Iš vaizdo įrašų matyti, kaip jau minėta, kad sudaroma vaikui patinkanti aplinka, galimai, kaip paskatinimas už atsakymus, kurių tikimasi, ir tuomet užduodami klausimai, vaikui nenorint atsakyti į klausimą, jis klausinėjimas tol kol atsako. Iš pateiktų fotonuotraukų dėl V. sužalojimų, nesant daugiau jokių kitų objektyvių įrodymų byloje, teismas negali padaryti išvados, kad ant V. kūno pastebėta mėlynė ar raudonos dėmelės yra fizinio smurto pasekmė. Kaip ir negalima daryti išvados apie smurto naudojimą V. atžvilgiu ieškovo namuose iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų (2023-06-13 Nr. DOK 24686).
Atkreiptinas dėmesys, kad VTAS specialistas tiek išvadoje nurodė (2023-03-21 Nr. DOK 12363), tiek 2023-11-21 teismo posėdžio metu paaiškino, jog šalys žinomos nuo 2020 metų iki 2023 metų vasaros pradžios kol pakeitė savo gyvenamąją vietą. Institucija neturi duomenų, kad šalys negeba prižiūrėti vaiko, nenustatyta, kad būtų netvarkingi namai. Šalys vaiku rūpinasi, yra motyvuotos, atsakingos, tvarkingos, tik joms nepavyksta rasti bendros kalbos dėl bendravimo tvarkos, dėl vaiko geriausių interesų. Skyrius neturi informacijos, kuri šalis kaltesnė, abi turi nuoskaudų ir nededa pastangų, kad nebūtų konfliktų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi negalią, visą laiką gyveno su motina, gyvenamosios vietos pakeitimas sukeltų išgyvenimus, o problema dėl bendravimo su vaiku nepasikeistų, todėl šalims ir toliau būtų reikalinga pagalba. Motina yra sveika darbinga moteris, tėvas turi sveikatos problemų, ribojančių galimybę dirbti, užsidirbti ir teikti išlaikymą. Vertina, kad ieškinio patenkinimas vaikui gali sukelti adaptacijos sunkumų.
Todėl, teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė ir neįrodė savo argumentų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimą keisti vaiko gyvenamąją vietą nulėmė ne aukščiau nurodyti ieškovo motyvai, bet nesibaigiantys šalių tarpusavio ginčai, konfliktai, negebėjimas bendrauti. Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad ieškovo, jo tėvų, trečiojo asmens E. D. ir atsakovės tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Šalims patiems geranoriškai susitarti nepavyksta, šalių konfliktus, į kuriuos įtraukiami dar ir giminaičiai, patvirtina į bylą pateikti įrodymai - susirašinėjimai (2023-03-21 Nr. DOK 12415, 2023-06-14 Nr. 25054, 2023-08-18 Nr. DOK 33683).
Įvertinus visą bylos medžiagą, teismo nuomone, abu tėvai myli sūnų ir sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaikui neigiamą įtaką daro tėvų nuolatiniai ginčai, nesutarimai, svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Vaikas neturėtų būti įtraukiamas į tėvų nesutarimus, neturėtų būti nuolatos filmuojamas, fotografuojamas, kamantinėjamas. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu privalo vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.
Todėl, ištyrus bylos medžiagą, įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, šalių bei liudytojų parodymus, VTAS išvadą, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, daroma išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, dėl ko ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).
Kadangi teismas netenkino reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl kitų ieškinio reikalavimų bei pateiktų įrodymų plačiau nepasisako.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2023-06-14 teismo posėdžio metu buvo išreikštas poreikis patikslinti 2022-02-08 sprendimu nustatytą ieškovo su sūnumi bendravimo tvarką, tam atvejui jeigu vaiko gyvenamoji vieta nebūtų pakeista. Ieškovas nurodė, kad pagal tvarkos 2.1. papunktį dėl darbo grafiko nespėja pasiimti sūnų 18.00 val., prašo pakeisti į 19.00 val., atsakovė tokiam prašymui neprieštaravo neprieštaravo. Bei ieškovo atstovė atkreipė dėmesį, kad papunkčiuose 3.1. - 3.4. padaryta rašybos klaida, turi būti nurodyta, kad ieškovas vaiką pasiima 18.00 val., o grąžina 20.00 val. Šalys nesutarė dėl 5.1. papunkčio, t. y. prieš kiek laiko ieškovas turi informuoti atsakovę jeigu pasikeistų aplinkybės ir nustatytu laiku nepavyktų pasiimti sūnų. Ieškovas nurodė, jog prieš 1 valandą, atsakovė – prieš 2 valandas.
Teismas sprendžia pakeisti nustatytą ieškovo su sūnumi bendravimo tvarką, įvertinus ieškovo bei jo atstovės prašymus bei atsakovei neprieštaraujant, siekiant užtikrinti sklandų tvarkos įgyvendinimą. Bei nekeisti 5.1. papunkčio, kuriame nurodyta, kad ieškovas informuoja atsakovę 1 – 2 valandų laikotarpyje.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais suteikus antrinę teisinę pagalbą (2022-12-12 Nr. CBP 8391, 2023-03-07 Nr. DOK 10364). Todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-558/2022, nustatytą S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir išdėstyti ją taip:
1. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas S. D. vieną kartą ar du kartus per savaitę su sūnumi V. K. 6 (šešis) kartus iš eilės bendrauja Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje. Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą įpareigotinas ieškovas S. D. ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir per tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (skambučiu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Atsakovė S. K. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų į suderintą vietą bendravimui su tėvu.
2. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku sekančiai:
2.1. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 14.00 val. nepertraukiamai (su nakvyne), tėvui vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, vaiko motina nedalyvauja vaiko su tėvu bendravimo procese;
3.1. Poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmosios Šv. Kalėdų dienos ir pirmosios Šv. Velykų dienos išvakarėse 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Neporiniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.;
3.2. Neporiniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio mėn. 31 d.) ir sausio mėn. 1 d. vaikas praleidžia su tėvu, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 31 d. 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. 20.00 val.; poriniais metais sutinkant Naujuosius metus (gruodžio mėn. 31 d.) ir sausio mėn. 1 d. vaikas praleidžia su motina;
3.3. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį, tėvui vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;
3.4. Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną arba po jos sekantį šeštadienį vaikas praleidžia su tėvu, tėvui vaiką pasiimant 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.
4.1. vasaros atostogų metu ir kitų darželio ar mokyklinių atostogų metu tėvas turi teisę atostogauti su vaiku pusė vaiko atostogų laiko, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinęs su motina ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, jei vaiko tėvui su vaiko motina nepavyksta susitarti dėl tikslaus bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų.
5.1. tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, praneša 1 – 2 valandų laikotarpyje kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką;
5.2. vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas tėvą metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina;
5.3. vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku porinėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 19.00-19.30 val.;
5.4. pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;
5.5. vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.