- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1782-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00271-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 208,05 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškove buvo sudaręs įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta Šiaulių AVPK priklausančio automobilio KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, atsakovui sukėlus eismo įvykį, ieškovei, kaip draudikui atsirado pareiga atlyginti eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė tretiesiems asmenims padarytai žalai atlyginti išmokėjo 208,05 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti išmokėtą draudimo išmoką 208,05 Eur regreso tvarka.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, alkoholį vartojo po eismo įvykio, tai pagrindžia jo pateikti rašytiniai įrodymai, todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo M. B. ieškovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 208,05 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, nurodė, kad draudikas įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ne tik tuo atveju, jei asmuo sukelia eismo įvykį neblaivus, tačiau ir tuo atveju, jei asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Teismas nurodė, kad iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų, kurių atsakovas nepaneigė, nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio tinkamai neįformino, į eismo įvykį nepakvietė policijos. Nukentėjusios transporto priemonės vairuotojas, pastebėjęs jam priklausančio automobilio apgadinimus, iškvietė policiją, ir tik policijos pareigūnai į įvykio vietą iškvietė atsakovą, kuris atvyko neblaivus, t. y. po eismo įvykio, tačiau iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 208,05 Eur dydžio išmokėta draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas (atsakovas) M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
5.1. Atsakovo civilinės atsakomybės klausimas išspręstas neatsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, kokia eismo įvykio dalyviui, t. y. kaltininkui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Atsakovo nuomone, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo svarbu ir administracinė atsakomybė, už kokius administracinius nusižengimus atsakovas buvo baustas. Atsakovas buvo nubaustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalies pagrindu, tačiau nebuvo nubaustas nei pagal ANK 426 str. 1 d., nei 423 str. 3 d. pagrindu. Nagrinėjant administracinę bylą nebuvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas automobilį vairavo neblaivus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, administracinę bylą nagrinėjusi institucija konstatavo, kad neblaivumas nustatytas praėjus 2 valandoms po eismo įvykio nėra susijęs su tirto eismo įvykio aplinkybėmis. Nagrinėjant administracinę bylą buvo aiškinamasi, kada atsakovas vartojo alkoholį, kokiomis aplinkybėmis vartojo alkoholinius gėrimus ir kt., bei nenustačius ANK 426 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies nusižengimų sudėties, administracinio nusižengimo teisena pagal minėtus straipsnius atsakovo atžvilgiu nepradėta. Teismas neanalizavo ir nevertino šių aplinkybių, rėmėsi savo vidiniu įsitikinimu ir ieškovo nepagrįstais paaiškinimais.
5.2. Kelių eismo taisyklių XXIX skyrius reglamentuoja eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Pagal KET 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su šiuo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nei vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kur nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvis parašais. Jeigu dė1 eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
5.3. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovas M. B. iš esmės pripažino, jog padarė eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį, tačiau pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo jokios tyčios. Juo labiau vartoti alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, ką nustatė ir administracinę bylą nagrinėjanti institucija, kuri padarė pagrįstą išvadą, kad M. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o sąžiningai suklydęs. Atsakovas, būdamas apdairus, protingas ir išsilavinęs asmuo, neabejotinai apie eismo įvykį būtų pranešęs nukentėjusiam asmeniui ar policijai, jei tik būtą suvokęs, kad kliudė ir apgadino stovintį automobilį. Tai, kad apie eismo įvykį pranešė nukentėjęs asmuo ar tai, kad atsakovas netinkamai įformino eismo įvykį, negali būti vertinama kaip tyčiniai veiksmai, siekis nuslėpti įvykį ar pradėti vartoti alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo. Juo labiau atsakovas transporto priemonę paliko eismo įvykio vietoje, greta savo namų bei nuėjo tiesiai į namus, o nebandė išvažiuoti ar kitaip nuslėpti įvykį, bendradarbiavo su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais ir niekaip nebandė nuslėpti alkoholio vartojimo fakto.
5.4. Administracinėje byloje, kas nustatyta ir eismo įvykio tyrimo metu, nukentėjusiojo automobilio apgadinimas buvo mažareikšmis, pasireiškė tik nežymiais transporto priemonės apgadinimais, o atsakovas vairuodamas automobilį objektyviai galėjo nepajusti sąlyčio su stovėjusiu automobiliu ir juo labiau tinkamai suvokti, kad apgadino kitą automobilį.
5.5. Kadangi pagal susidariusią situaciją atsakovas M. B. objektyviai nesuprato ir nesuvokė, kad padarė eismo įvykį ir nežymiai apgadino kitą automobili, tai jis nesuprato, kad jam bus tikrinamas ir blaivumas praėjus net dviem valandoms po įvykio. Taigi, pagrįsta teigti, kad atsakovas tokiu atveju neprivalėjo vadovautis KET 220, 221, 222 punktuose numatytais reikalavimais ir suvokti, kad negali vartoti alkoholio iki eismo įvykio, apie kurį pagrįstai nežinojo, aplinkybių nustatymo. Būtina įvertinti ir tai, kad jei nukentėjęs asmuo, kuris tiesiogiai ir matė eismo įvykį, būtų iškart perspėjęs ar atėjęs pas atsakovą į namus, ar policijos pareigūnai, būtų iš karto atvykę į įvykio vietą, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, būtų tik patvirtintas faktas, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo blaivus.
5.6. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad atsakovas nebuvo kaltinamas ir pripažintas nusižengęs dėl vairavimo transporto priemonės neblaiviam ar už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl atsakovo nuomone, šis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimas administracinėje byloje turi prejudicinę reikšmę sprendžiant dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos teismo 2024-05-15 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
6.1. Klausimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka yra civilinės teisės institutas ir nurodyta lemia, kad, sprendžiant dėl asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal Įstatymo normas, asmens veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę/baudžiamąją teisę. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas vertina atsakingo už žalą asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl šiuo atveju bylai reikšmingos aplinkybės turi būti nustatomos ir vertinamos pagal civilinio proceso taisykles. Vykdant administracinį/baudžiamąjį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai.
6.2. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą neginčija aplinkybės, jog sukėlęs eismo įvykį iki šio įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Apeliantas tik nurodo, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio ir vartoti alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau šiuo aspektu vertinat apeliantui kylančią civilinę atsakomybę, kaltės forma nebūtinai turi pasireikšti tyčia (pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 pasisakė, kad kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu). Taigi ir ginčo atveju apeliantui su sprendimu nesutinkant dėl apelianto kaltės formos, nurodyta nėra ir negali būti pagrindu spręsti, jog apeliantui nekyla pareiga grąžinti išmoką įstatymo nustatyta tvarka.
6.3. Nors apeliantas nurodo, jog nesuvokė sukėlęs ginčo įvykį, ieškovės įsitikinimu, eismo įvykio aplinkybės iš tiesų leidžia spręsti, kad šis asmuo turėjo ir galėjo suvokti padaręs žalą trečiojo asmens turtui. Apelianto vairuojama transporto priemonė su nukentėjusia transporto priemone kontaktavo priekiu (šią aplinkybę patvirtina teismui kartu su ieškiniu pateikto fotonuotraukos, policijos pažyma, kurioje fiksuota, kad yra apgadintas apelianto vairuotos transporto priemonės priekinis bamperis). Eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, nėra duomenų, kad apeliantui kokios nors kitos aplinkybės būtų trukdę matyti greta stovinčią transporto priemonę. Apelianto vairuota transporto priemonė yra lengvasis automobilis, taigi net ir valdomos transporto priemonės gabaritai negalėjo sutrukdyti apeliantui suvokti įvykus įvykį. Apeliantas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir turėdamas didesnę atidumo ir rūpestingumo pareigą, turėjo ir galėjo matyti, kad sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą kitai transporto priemonei.
6.4. Ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir vadovavosi administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau šių aplinkybių vertinimas ANK kontekste nagrinėjant civilinę bylą nelemia sprendimo dėl civilinės atsakomybės taikymo apeliantui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. 2023 m. birželio 18 d. 16 val. 55 min. Šiauliuose, Žalgirio g. 23 užfiksuotas eismo įvykis – susidūrimas su stovinčia transporto priemone. Atsakovas, eismo įvykio kaltininkas, vairavo transporto priemonę KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Nr. 300 2284339), kuria buvo apdrausta automobilio KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovė 2023-07-13 trečiajam asmeniui pervedė 208,05 Eur draudimo išmoką.
11. 2024-02-12 atsakovui adresuotame Kauno apskrities VPK rašte nurodoma, kad atlikus eismo įvykio ROIK: 07-23-9599719, ANR: 23212442067 tyrimą ir surinkus įrodymus, vairuotojo M. B. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį pažeidus KET 126 p. reikalavimus, t. y. M. B., parkuodamas automobilį buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo ir kliudė kito stovinčio automobilio galinį bamperį, už šio pažeidimo padarymą vairuotojui pareikšta žodinė pastaba. Nustatytas neblaivumas (0,64 prom.) po eismo įvykio praėjus 2 valandoms, nėra susijęs su tirto eismo įvykio aplinkybėmis.
12. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo, eismo įvykio metu vairavusio žalos padariusį ir ieškovės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustą automobilį, nukentėjusiam automobiliui Lexus GS remontuoti patirtas išlaidas – išmokėtą 208,05 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, rėmėsi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. aplinkybe, jog atsakovas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti šį teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Teismo sprendimas ginčijamas argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlygas, netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas dėl atsakovo elgesio eismo įvykio metu.
13. Taigi, byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlygų ir įrodymų vertinimo.
Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlygų
14. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 3K-3-78/2010).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Taigi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas iš bendrojo principo išimtį nustatantis ir dėl to griežtai baigtinis sąrašas atvejų, kai draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojas, sukėlęs eismo įvykį ir dėl to padaręs žalos.
17. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (1 punktas).
18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo nubaustas ANK 417 straipsnio 7 dalies pagrindu, tačiau nebuvo nubaustas nei pagal ANK 426 str. 1 d., nei 423 str. 3 d. pagrindu, t. y. nagrinėjant administracinę bylą nebuvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas automobilį vairavo neblaivus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, administracinę bylą nagrinėjusi institucija konstatavo, kad neblaivumas nustatytas praėjus 2 valandoms po eismo įvykio nėra susijęs su tirto eismo įvykio aplinkybėmis. Nagrinėjant administracinę bylą buvo aiškinamasi, kada atsakovas vartojo alkoholį, kokiomis aplinkybėmis vartojo alkoholinius gėrimus ir kt., bei nenustačius ANK 426 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies nusižengimų sudėties, administracinio nusižengimo teisena pagal minėtus straipsnius atsakovo atžvilgiu nepradėta. Teismas neanalizavo ir nevertino šių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.
19. Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovo vairuojama transporto priemonė su nukentėjusia transporto priemone kontaktavo priekiu (šią aplinkybę patvirtina teismui kartu su ieškiniu pateikto fotonuotraukos, policijos pažyma, kurioje fiksuota, kad yra apgadintas atsakovo vairuotos transporto priemonės priekinis bamperis). Ieškovės vertinimu, atsakovas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir turėdamas didesnę atidumo ir rūpestingumo pareigą turėjo ir galėjo matyti, kad sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą kitai transporto priemonei.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje, visų pirma, turėjo būti įrodyta, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau šias aplinkybes turi įrodyti draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).
21. Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo sąmoningo ar itin nerūpestingo pasišalinimo iš įvykio vietos iš viso nevertino. Ieškovė šią aplinkybę įrodinėjo bendro pobūdžio teiginiu, jog atsakovas turėjo suvokti įvykusį automobilių kontaktą. Taigi, iš esmės buvo laikyta, kad automobilių kontakto ir apgadinimo faktas yra pakankamas laikyti, jog vairuotojas suvokė ar privalėjo suvokti susidūrimą įvykus. Tačiau toks vertinimas atitiktų maksimaliai griežtą rūpestingo asmens standarto taikymą, tačiau, taikant pirmiau aptartą pakankamai rūpestingo asmens standartą, byloje turėtų būti duomenų bei įrodymų apie galimą atsakovo suvokimą apie įvykusį įvykį arba apie tokias aplinkybes, kurioms esant vidutinis rūpestingas asmuo turėjo suvokti apie įvykį (Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2390-1097/2022).
22. Byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių bei eigos: atsakovas, statydamas automobilį KIA CEED, kliudė automobilį Lexus GS; automobilį KIA CEED pastatė priešais kliudyto automobilio Lexus GS ir iš įvykio vietos pasišalino. Padarytas pažeidimas kitam automobiliui yra nedidelis. Eismo įvykis policijoje fiksuotas vėliau, kai apgadintą automobilį aikštelėje rado ir apie tai policijai pranešė automobilio Lexus GS valdytojas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, sužinojęs apie tiriamą eismo įvykį, galimo eismo įvykio fakto neneigė, tačiau kategoriškai tvirtino jo nejutęs. Iš byloje esančio policijos 2023 m. birželio 28 d. Nr. 20-ANR_1-3357-2023 Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotą administracinius nusižengimą (pažeidimą) ir priimtus sprendimus (administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 23212442067 nurodyta pažeidimo esmė: vairuotojas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkuodamas automobilį buvo neatidus, nesilaikė saugos tarpo ir kliudė stovinčio automobilio Lexus galinį bamperį. Eismo įvykio metu nežymiai apgadintas transportas. Nurodytas administracinių nusižengimų kodekso straipsnis – 417 straipsnis 7 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas). Už šį nusižengimą pareikšta žodinė pastaba. Kaip pagrįstai apeliantas nurodo, nagrinėjant administracinę bylą nebuvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas automobilį vairavo neblaivus ir/ar pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai papildomai patvirtina ir 2024-02-12 atsakovui adresuotas Kauno apskrities VPK raštas, kuriame nurodoma, kad atlikus eismo įvykio ROIK: 07-23-9599719, ANR: 23212442067 tyrimą ir surinkus įrodymus (vaizdo įrašus, automobilių apgadinimo pobūdį, policijos tarnybinį pranešimą) vairuotojo M. B. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį pažeidus KET 126 p. reikalavimus, t. y. M. B., parkuodamas automobilį buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo ir kliudė kito stovinčio automobilio galinį bamperį, už šio pažeidimo padarymą vairuotojui pareikšta žodinė pastaba. Nustatytas neblaivumas (0,64 prom.) po eismo įvykio praėjus 2 valandoms, nėra susijęs su tirto eismo įvykio aplinkybėmis.
23. Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas transporto priemonę paliko eismo įvykio vietoje, greta savo namų bei nuėjo tiesiai į namus, o nebandė išvažiuoti ar kitaip nuslėpti įvykį, bendradarbiavo su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais ir niekaip nebandė nuslėpti alkoholio vartojimo fakto. Jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas, todėl iš esmės nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų turėjęs paskatą šalintis iš įvykio vietos. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovas suvokė ar, pritaikius pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartą, turėjo suvokti, jog įvyko aptarto pobūdžio eismo įvykis, ir būtų sąmoningai ar nerūpestingai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos (CPK 185 straipsnis). Bylos duomenys yra pakankami pripažinti labiau tikėtina, jog atsakovas nesuvokė įvykus eismo įvykį ir jo išvykimas iš eismo įvykio vietos negali būti pripažintas tyčiniu ar nerūpestingu pasišalinimu iš įvykio vietos. Kaip minėta, byloje nėra nustatyta, kad atsakovas suprato įvykus eismo įvykiui ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat šiuo pagrindu jis nebuvo nubaustas ANK tvarka. Ieškovė be bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos nurodymo jokių duomenų apie tai, kad atsakovas suprato apie atliktą kito automobilio sugadinimą nepateikė. Vadinasi, atsakovas, nežinodamas apie mechaninį kito automobilio apgadinimą ir tuo pačiu nesuvokdamas, kad pažeidė kelių eismo taisykles, negalėjo suprasti, kad turėjo atlikti kelių eismo taisyklėse įvykus eismo įvykiui numatytus veiksmus (iškviesti policiją, nepasišalinti iš įvykio vietos, nevartoti alkoholio iki įvykio aplinkybių nustatymo).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant pagrindą taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 208,05 Eur išmokėtą draudimo išmoką. Nenustačius, kad atsakovo elgesys išvykstant iš eismo įvykio vietos neatitiko pakankamai rūpestingo asmens standarto, nėra pagrindo pripažinti ieškovės teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminę reikšmę turinčių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
atsakovo M. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atmesti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui M. B. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.