Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo vyr. tyrėjos O. P. 2022 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5264-2022 panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjos 2022 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5264-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), V. O. (toliau – ir pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2022 m. vasario 3 d. apie 21.05 val. Vilniuje, Ozo g. Vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) gatvėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu, turinti nežymias provėžas, kelias pabarstytas, valytas, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigia sukdamas kairėn, ir dešinėn taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus) taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu („piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdoma, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmai tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 82, 119, 127 punktus.

Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio nustatyta, kad už sankryžos, link Ozo g., matomas liudytojo K. Š. nurodytas automobilis. Matoma automobilio važiavimo trajektorija - slydimas į dešinį šoną (fiksavimo laikas 07:13). Teismo posėdyje sulėtinus ir išdidinus vaizdo įrašą maksimaliai t. y. 2,5 karto (teismo IT specialisto pagalba), matyti, kad į kairę pusę 07:14 (15) buvo automobilio galinės dalies slydimas, ir į dešinę. 07:16 įjungiami stabdžio žibintai; 07:19(20) išjungiami stabdžio žibintai; 07:22(23) stabdžio žibintai įjungiami; posūkio signalą rodo 07:24, rikiuojasi į pirmą juostą, pasuka į dešinę 07:29.

Liudytojas K. Š. žiūrint vaizdo įrašus paaiškino, kad ties sankryža, Ozo g. ir Buivydiškių g. sankryža tolumoje už dešinėje esančios „Impuls“ neprivažiavus pėsčiųjų perėjos pastebėjo „Mercedes Benz“ automobilį. Jis vairavo tarnybinį automobilį. Ties perėja, šviesoforų sankryžos pamatė šį automobilį. Ta pačia kryptimi, mato iš vaizdo įrašo, juda dar viena transporto priemonė, iš galinių žibintų mato. Per garso signalą pareikalavo minėto automobilio vairuotojui sustoti dešinėje. Manė, kad jis kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams. Nuo perėjos pastebėjo chuliganišką vairavimą. Automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo. Vyko su kolega D. J. į įvykį. Kolega jau nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną KET pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022).

KET 4 punkto nuostatomis, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šių taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 119 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skundą padavęs V. O. buvo nubaustas skundžiamu ne teismo tvarka priimtu nutarimu už tai, kad jis, 2022 m. vasario 3 d. apie 21.05 val. Vilniuje, Ozo g. vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) gatvėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu, turinti nežymias provėžas, kelias pabarstytas, valytas, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigia sukdamas kairėn, ir dešinėn taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus) taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu („piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdoma.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad nenorėjo ir nesiekė tyčia pavojingai ar iš chuliganiškų paskatų vairuoti transporto priemonę ar kitaip pažeisti teisės aktų reikalavimus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pastebėjo, kad kelio danga yra slydi, suveikė sistemos ir pajuto, kad nestabilus automobilis. Važiuodamas apie 10-20 km/h, įvertinęs, kad nėra aplinkui nei vieno automobilio, žmogaus, gyvūnų, kelias dviejų juostų su atitvarais, savo eismo juostoje neišvažiuodamas iš jos, norėdamas įvertinti kelio dangos sukibimą pasuko vairą į kairę ir į dešinę, pabandė pastabdyti. Už (duomenys neskelbtini) m yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini), S formos posūkio įvažiavimas, nevalomas, sniegu padengtas, nepabarstytas, sudėtingas. Siekdamas įvertinti, padarė minimalius veiksmus, iš eismo juostos nebuvo išvažiuota, šonaslydžio nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad iš pradžių automobilio vairas yra pasukamas į kairę bei dešinę puses, tada vėl į kairę bei dešinę puses (vaizdo įraše taip pat matyti automobilio padangų žymės, rodančias automobilio manevravimą).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tamsiu paros metu, žiemą, kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu, turinti provėžas, mieste, Ozo g., t. y. vietoje, kurioje net ir vakaro metu vyksta pakankamai intensyvus automobilių eismas, valdydamas vairuojamą automobilį, elgėsi neatsargiai ir neatsakingai, nesilaikė KET 4 ir 9 punktuose nustatytų pareigų, pagal kurias eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu, vairuodamas transporto priemonę, padarė KET 4 ir 9 punktų pažeidimus.

Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad pareiškėjo manevravimas truko neilgai, manevravimo momentu pėsčiųjų greta nebuvo, kiti automobiliai buvo priešingos krypties eismo juostose, kuri atskirta žalia veja. Dėl atliktų manevrų pareiškėjo automobilis vieną kartą buvo neženkliai išvažiavęs iš savo važiuojamosios juostos ribų į kitą juostą, reali grėsmė ar pavojus pareiškėjui, jo turtui ar kitiems asmenims nekilo. Be to, iškart po policijos pareigūnų paliepimo, sustojo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad dėl byloje nagrinėjamų pareiškėjo veiksmų, vairuojant automobilį, buvo realiai sukeltas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui.

Byloje nėra duomenų, kad kas nors iš aplinkinių, pašalinių žmonių būtų atkreipęs dėmesį į pareiškėjo atliktus manevrus. Teismas įvertinęs atliktų manevrų neženklią amplitudę ir trukmę, kuri buvo išties trumpa, bei pobūdį (faktiškai manevrai atlikti toje pačioje eismo juostoje, automobilio slydimas buvo momentinis, nesukėlęs realaus pavojaus), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, kad jam inkriminuotais veiksmais pareiškėjas siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Jo veiksmai vertintini kaip atsakingumo stokos nulemtas vairavimas, pasirinkus netinkamą vietą kelio slidumo išbandymui. Vien tai, nesudaro pagrindo konstatuoti jo chuliganiškų paskatų.

Atkreiptinas dėmesys, kad privertimas automobilio slysti šonu taip pat ne visuomet pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad V. O. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos.

Šioje byloje nustatyta, kad V. O. nesilaikė KET 4 ir 9 punkte numatytų pareigų. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 4 ir 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus. Taigi šiuo atveju V. O. padarytas teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, tačiau pažymėtina, jog koreguojant administracinių nusižengimų protokole pažeidėjui inkriminuotą teisės pažeidimą svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso pricipai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-976/2017).

V. O. tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu prašė perkvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, todėl jo veiksmų kvalifikavimas pagal minimą straipsnį nėra skundą padavusio asmens padėties pabloginimas. Be to, siekiant nepabloginti V. O. padėties bei užtikrinti teisę į teisingą procesą, atsižvelgtina į tai, kad jo atžvilgiu gali būti surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, šiuo atveju nurodant sumokėti minimalią baudą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje (ANK 610 straipsnio 1-2 dalys). Būtent administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu šioje byloje ir buvo surašytas V. O., tačiau jis buvo neįvykdytas dėl kilusio ginčo dėl veikos kvalifikavimo. Įvertinus minėtas aplinkybes, V. O. skirtina minimali, t. y. 10 EUR, bauda.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šioje byloje nustatyta, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai pritaikė įstatymą, tačiau pareiškėjo administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, jo veika įrodyta. Dėl to panaikintinas skundžiamas nutarimas, V. O. pripažintinas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirtina minimali – 10 EUR bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Iš dalies patenkinti V. O. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo vyr. tyrėjos O. P. 2022 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5264-2022.

Pripažinti V. O. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 10 EUR (dešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – ROIK 22157187364.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.