Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-208-927/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-14Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-06-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
1-208-927/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34092-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-208-927/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34092-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Irenai Adamovič,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,kaltinamajam M. M. (M. M.), jo gynėjui advokatui B. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. M. (M. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme, kurią atliko 2018 m. birželio 18 d.;

2. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 39 parų arešto bausme, kurią atliko 2021 m. sausio 15 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent,

jis 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 19:35 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasišalinęs iš eismo įvykio vartojo alkoholį ir 22.31 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad vaizdo įraše žmogus su kepure – tai jis. Nežino, iš kur ta kepurė atsirado. Žmogus su mėlyna „maikute“ - tai jo brolis, jis turi žinoti daugiau. Tai buvo vasaros pabaiga. Jis atvyko pas tėvus į kaimą. Susitiko su broliu, kuris su draugu atėjo pas jį į garažą. Jie gėrė degtinę. Prisigėrė garaže. Ateidavo įvairūs kaimynai. Pagrinde tai jie trise viską išgėrė. V. P. gal neprisimena, kad į garažą ateidavo žmonės, nes jis su jo broliu jau antrą dieną vaikščiojo tokie. Kai nuėjo miegoti, automobilio rakteliai buvo mašinos spynelėje. Tai brolis, tai V. P. visą laiką naudojasi ta mašina – nieko negali padaryti. Slėpė raktus, bet brolis ištraukdavo iš kišenės. Kažkur apie pirmą ar antrą valandą jis (M. M.) nuėjo miegoti į automobilį. Prabudo po smūgio. Išėjo iš mašinos, nieko nesuprato. Gal kas pavažiuoti norėjo su mašina. Jis rakto neištraukė. Dešinėje pusėje iššovė oro pagalvė. Bandė tartis su tais žmonėmis, o jie pradėjo filmuoti. Žinojo, kad „ant jo viską pakabins“. Kitais atvejais visada kaltę pripažindavo. Nelabai prisimena, kaip tarėsi. Nuėjo pasiimti pinigų. Buvo „normaliai“ prigėręs. Pamena, kaip nuėjo į parduotuvę, paėmė dar mažą, o kaip grįžo į įvykio vietą – neatsimena, nes gėrė pakeliui. Kai grįžo į įvykio vietą, kažkokia moteris jam pasakė, kad matė įvykį ir matė, kad jo mašinoje buvo du ar trys asmenys, bet jie pabėgo. Jam tai pasakė liudytoja, kažkokia moteris, kurios negali rasti. Kaimynai sakė, kad matė, bet niekas nieko tiksliai negali pasakyti. Negalėjo jis vairuoti, nes buvo „prilupęs“. Važinėja tik nuo namo iki garažo, bet teisių neturi. Nežino, kaip atsidūrė įvykio vietoje. Gal jau buvo priėjęs prie vairuotojo pusės, kai liudytojas jį pamatė. Jis silpnai prisimena. Prisimena, kad mašinos durys buvo atidarytos, bet nieko nebuvo. Ta moteris pradėjo filmuoti jį (t. 2, b. l. 27-28).

Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad po įvykio jis nuėjo namo. Jo automobilį galėjo vairuoti V. P., be to patvirtino, kad jo dešinėje rankoje buvo sužalojimas, galėjo susižaloti į stiklą (t. 1, b. l. 111-113, 124-126, 128-129).

Bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys

- liudytojos J. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68-70) ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių nėra. Įvykis buvo 2020 m. rugpjūčio mėnesį, galimai 24 dieną, apie 20:00 val. Tai buvo prieš pat nusukimą iš (duomenys neskelbtini) plento į (duomenys neskelbtini). Kartu su vyru važiavo (duomenys neskelbtini) plentu automobiliu „Opel“. Jos vyras vairavo, o ji sėdėjo keleivio vietoje. Pajuto nemenką smūgį į kairės pusės galinę automobilio pusę. Į juos atsitrenkė automobilis „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmas išlipo vyras, o po 15-30 sekundžių - ji. Jie iš karto nuėjo prie „AUDI“ automobilio, daugiau asmenų ten nebuvo, kito asmens „AUDI“ automobilyje nematė. „AUDI“ automobilyje buvo iššovę du „airbagai“ – keleivio ir vairuotojo. Nuo jos automobilio iki kaltinamojo automobilio reikėjo nueiti apie 50 metrų. Nuo smūgio juos išmetė į priekį. Gal 50 metrų nebuvo, bet išlipus reikėjo kelis žingsnius paeiti. Automobilis aiškiai matėsi ir matėsi, kai vairuotojas bandė atidaryti dureles. Vairuotojo vietoje sėdėjo tas asmuo, kurį matė išlipantį - apie 35 metų amžiaus vyras. Panašu, kad tai buvo M. M.. Sako „panašu“, nes žiūrint į ekraną jai sunku pasakyti, ar tai tikrai M. M.. Tai buvo pakankamai seniai, todėl negali garantuoti, ar tai tikrai tas asmuo. Išlipęs asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis svirduliavo, alkotesterio neturėjo, bet matėsi, kad asmuo svirduliuoja, lėčiau kalba, buvo alkoholio kvapas. Ji matė, kad pastarasis rankoje turėjo pradarytą butelį degtinės, kurį išmetė į laukus. Minėtas asmuo šliaužiojo tai gatvės viduriu, ėjo prie mašinos, vaikščiojo pirmyn-atgal. Priėjęs prie jos, bandė susitarti, prašė nekviesti policijos. Po kažkurio laiko ji pradėjo filmuoti, kaip pastarasis siūlo pinigus, kai pamatė, kad filmuoja, greitai susiorientavo, grįžo prie mašinos, bandė užvesti. Jos vyras ištraukė raktelius ir atėmė, kad nebandytų užvesti mašinos, bei laukė pareigūnų. Pro įvykio vietą važiavo galimai M. M. pažįstamo mašina, kurią jis sustabdė, įlipo ir išvažiavo. Tai buvo tamsiai mėlyna mašina. Po kažkurio laiko pastarasis grįžo į įvykio vietą su motoroleriu, jį atvežė draugas. Vėliau jis priėjo paprašyti cigaretės ir tada jie pastarąjį atpažino, nes šis buvo su sužalota ranka. Kai pamatė sužalotą ranką, jai nekilo abejonių. Nurodė policijai, kas vairavo automobilį. To asmens sužalotą ranką pamatė ne iš karto, o kai šis priėjo bendrauti, kai siūlė kyšį, kad nekviestų policijos. Bendravo su tuo asmeniu iki pirmo jo pasišalinimo. To asmens nykštys buvo sužalotas, bet kurios rankos, tiksliai nepasakys. Dar buvo atvažiavusi pastarojo mama su broliu. Brolis labai panašus į kaltinamąjį. Mama kabinėjosi, kad parodytų video, kurį filmavo, ar tikrai ten jos sūnus buvo. Pradėjo aiškinti, kad gal ji (J. E.) suklydo, kad gal ji neteisi, kad jis geras vaikas. Brolis irgi buvo girtas, kabinėjosi. Kai mama atvežė brolį, jie galvojo, kad tai tas pats M. M.. Tie du broliai jai yra panašūs. Pareigūnė buvo paprašyta likti dėl brolio, kuris pastoviai lindo prie jų. O vyriškis pareigūnas išvažiavo ieškoti M. M.. Ir tuo metu įvyko dar viena avarija. Tuo metu važiavo dar vienas girtas vairuotojas ir trenkėsi į jų pastatytą avarinį ženklą, atsitrenkė į priešpriešai atvažiavusį automobilį ir tas kitas girtas vairuotojas išvažiavo. Paskui pareigūnė su pažįstamu išvažiavo jį gaudyti. Tarp kitų asmenų vairuotoją atpažintų. Nepamena, kas iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio buvo šiek tiek pasimetusi ir pamiršo, kokį numerį rinkti. Neprisimena, ar ji, ar vyras priskambino BPC, todėl negali pasakyti, ką pasakė, kai paskambino. Paaiškino, kad įraše užfiksuota frazė - „Panašu, kad girtas vairuotojas“ – tai jos netaisyklinga kalba, buvo streso būsenos. Tai neteisinga formuluotė. Žodis „panašu“ prasmės neturi, tiesiog stresinėje būsenoje jai išsprūsta kažkokie neapgalvoti žodžiai, kurie pasitaikė ir tuo metu. Tai jos kalbos pašaliniai žodžiai (t. 2, b. l. 4-6, 20);

- liudytojo R. E. (R. E.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 75-77) ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių nėra. 2020 metų rugpjūčio pabaigoje jis vairavo automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) plentu. Už greičio apribojimo ženklo (70 km/h) pajuto stiprų smūgį į automobilio galą. Matė galinio vaizdo veidrodėlyje, kad artėjanti mašina bandė padaryti gan staigų lenkimo manevrą ir jau nebematė, kaip jis grįžo į jo juostą, tik pajuto stiprų smūgį. Po stipraus smūgio jo (R. E.) mašina pajudėjo gal 15 metrų į priekį. Sustojo šalikėlėje. Jiems dar reikėjo surinkti šuniukus mašinoje, nes jie išsilakstė. Prieš jam išlipant iš mašinos praėjo minutė, gal dvi. Kas tuo metu vyko kitame automobilyje, negali pasakyti. Jis pirmas išlipo iš mašinos ir pamatė vyriškį, lipantį iš „AUDI“ automobilio. Vyriškis lipo iš vairuotojo vietos. Žmogus buvo tamsiai apsirengęs, su kepure, jis turėjo rankoje degtinės butelį, kurį išmetė į laukus. Automobilyje, išskyrus vairuotoją, daugiau jokių asmenų nematė. Nematė kitų žmonių ir prie mašinos. Kai išlipo, nieko aplink, išskyrus M. M., nebuvo. Keletą kartų jis jiems siūlė nekviesti policijos ir užpildyti deklaraciją. „AUDI“ automobilio vairuotojas jokių įvykio aplinkybių nenurodė, jis prašė nekviesti policijos. Jis nesakė, kad ne jis vairavo, jis tiesiog prašė nekviesti policijos, siūlė užpildyti deklaraciją, iš kurios jie turėjo gauti pinigus. Deklaraciją pildo vairuotojas. Sako iš jo žodžių, kad pastarasis siūlė užpildyti deklaraciją, todėl suprato, kad šis buvo vairuotojas. Matomai pastarasis nenorėjo, kad policija atvyktų į įvykio vietą. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kai atsisakė užpildyti deklaraciją ir policija jau buvo iškviesta, vyriškis bandė keletą kartų užkurti automobilį, galiausiai jis (R. E.) atėmė iš pastarojo automobilio raktelius. Patikslino, kad kaltinamojo mašinos rakto nepasiėmė, piniginės irgi neėmė. Piniginę paėmė policijos pareigūnai. Tuomet kaltinamasis susirinko dokumentus iš mašinos. Be to, pastarojo ranka buvo sužalota, galimai po avarijos. Kol kaltinamasis šalinosi iš įvykio vietos, jie dar kartą paskambino policijai ir pasakė, kad vairuotojas bando pasišalinti iš įvykio vietos. Policijai skambino jo žmona. Jis skambino policijai tuomet, kai „AUDI“ automobilio vairuotojas bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Kai jis skambino policijai, jau buvo prisirinkę žmonių. Ten buvo dar žmonių, atvažiuojančių ir išvažiuojančių, ir vienas iš jų buvo itin panašus į kaltinamąjį. Nepasakys po kiek laiko pradėjo rinktis žmonės iš kaimo. Jie buvo susidomėję įvykiu. Moteriškė įvykio vietoje atsirado po to, kai pasišalino M. M.. Prieš, arba po to, kai atvažiavo policija. Vyresnio amžiaus moteriškė atvežė vyruką, kuris sėdėjo keleivio vietoje. Vyrukas buvo neblaivus, buvo panašus į M. M., buvo su kitais drabužiais. Moteriškė prašė parodyti video, kurį jie nufilmavo. Pirma jie juos supainiojo, bet vėliau policija paaiškino, kad tai yra jo brolis dvynys. Pasakė policijos pareigūnams, kad vairuotojo ranka turi būti sužeista. Po kažkiek laiko M. M. grįžo į tą pačią vietą paprašyti cigaretės iš susirinkusių žmonių. Buvo priėjusi ir kaimynė. Nenutylėjo dėl priėjusios moters, advokatas neklausė apie ją. M. M. teigė, kad jis nevairavo automobilio, bet tai buvo vėliau, kai šis atėjo antrą kartą. Greitu metu po eismo įvykio sustojo automobilis, iš kurio išlipo vyrukas, kuris buvo įtartinai susidomėjęs „AUDI“ vairuotoju. Iš karto po smūgio sustojo baltos mašinos vairuotojas, kuris sakė, kad matė įvykį ir paliko jam telefono numerį, kurį pateikė policijos pareigūnams. Negali pasakyti, ar įvykio vietoje buvo dar kažkokių automobilių. Nežino, ar kaltinamasis nešioja kepures, bet telefone turi nuotrauką, kurioje yra kaltinamasis su buteliu degtinės rankoje ir ant jo galvos yra kepurė. Filmuotoje medžiagoje matysis, kad kaltinamasis buvo su kepure. Jo žmonos pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuotas žmogus, išlipęs iš „AUDI“ automobilio (t. 2, b. l. 20-22);

- liudytojo A. J. (A. J.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 87-89) kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, buvo perskaityti ir liudytojo patvirtinti kaip teisingi, ir teisme, kad dirba VA VPK PR 2 kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu. Kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių nėra. 2020 m. rugpjūčio 24 d. dirbo kartu su vyriaus. patrule I. V. ir apie 19.35 val. iš VA VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, vienas iš vairuotojų neblaivus. Atvykęs nurodytu adresu pamatė, automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie jų priėjo R. E. ir J. E., kurie paaiškino, kad važiuojant nuo Vilniaus pusės (duomenys neskelbtini), nestabdant, įjungė kairės pusės posūkio signalą ir pajuto smūgį į automobilio galą. Sustojo šalikelėje automobilis, kuris sukėlė eismo įvykį t. y. „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo vairuotojas, kuris galimai neblaivus. R. E. sakė, kad iš automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesių koordinacija sutrikusi, kalbėjo nerišliai. „Audi“ vairuotojas prašė jų nekviesti policijos, nes norėjo susitarti vietoje, žadėjo jiems atlyginti žalą, bet pamatęs, kad yra filmuojamas telefonu, susistabdė pakeleivingą automobilį „VOLVO“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, palikęs savo „Audi“ automobilį. Nuketėjusieji paaiškino situaciją, parodė vaizdo medžiagą. Kai pranešėjai parodė vaizdo įrašą, pasakė, kad tai nufilmuotas vairuotojas, kuris į juos atsitrenkė. Jis kartu su kolege I. V. nuvažiavo ieškoti automobilio „Volvo“, bet nieko nerado. Grįžę į įvykio vietą pradėjo forminti eismo įvykį. Atvažiavo vyras, H., su moterimi, vardo nepamena, ir paklausė, kas bus su automobiliu ir ar gali paimti automobilį „Audi“, bet jie pasakė, kad automobilio negali pasiimti ir paklausė, kas vairavo šį automobilį. Moteris ir vyras vardu H. pasakė, kad nežino, H. taip pat sakė, kad ne jis vairavo ir išvis nežino, kas čia įvyko, minėtas automobilis „Audi“ priklauso jo broliui M., kuris irgi nevairavo ir šiuo metu yra namuose. Kartu su moterimi jis nuvažiavo iki jų namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjus į namus, namuose buvo vyras I., kurio jis paklausė, kur M.. Šis atsakė, kad ką tik pabėgo, ir vyras norėjo parodyti, kur M. gali slėptis, bet moteris jam neleido. N. M., jis grįžo atgal į įvykio vietą. R. E. pasakė, kad kitoje gatvės pusėje stovi automobilio „Audi“ vairuotojas. Jis (A. J.) nuėjo prie vyriškio ir paklausė, ar jis M. Šis atsakė, kad taip. Jis vyriškiui liepė praeiti su juo link tarnybinio automobilio ir M. paklausė, ar jis vairavo „Audi“. M. atsakė, kad ne. Jis (A. J.) pastebėjo, kad M. ranka nubrozdinta, kuri - nepamena, ir paklausė, iš kur nubrozdinimas. Šis atsakė, kad jo rankos visada nubrozdintos, taip pat paklausė, ar ant oro pagalvių jo kraujas, jis atsakė - gali būti. M. davė du kartus prasipūsti. Pirmu pūtimu įpūtė 2,65 prom., antru pūtimu 2,47 prom. M. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į VA VPK OVS patalpas, o automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127. Aiškinantis įvykį buvo atvykusi vairuotojo motina ir brolis. Jie nežinojo, kas įvyko, domėjosi. Prašė atiduoti automobilį. Neatidavė automobilio, jis buvo uždarytas. Negali pasakyti, ar atvykę žmonės aiškinosi, kieno tai automobilis. Sužeistų nebuvo. Nepamena, ar rado piniginę ir automobilio raktus (t. 2, b. l. 22-23);

- liudytojos I. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 79-81) ir teisme, kad kaltinamąjį pažįsta iš įvykio, giminystės ryšių nėra. 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 19.35 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu V1729 kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. iš VA VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis tarp automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu ten buvo pranešėjas su žmona, o eismo įvykio kaltininko nebuvo. „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. E., paaiškino, kad važiuojant nuo Vilniaus pusės (duomenys neskelbtini), nestabdant, įjungė kairės pusės posūkio signalą ir pajuto smūgį į automobilio galą. Sustojus šalikelėje iš automobilio, kuris sukėlė eismo įvykį, „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo vairuotojas, kuris, pasak R. E., akivaizdžiai buvo neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesių koordinacija sutrikusi, kalbėjo nerišliai. „Audi“ vairuotojas prašė nekviesti policijos, norėjo susitarti vietoje, žadėjo jiems piniginį atlygį už tai. Pamatęs, kad yra filmuojamas telefonu, susistabdė pakeleivingą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, palikdamas savo „Audi“ automobilį. Kai pradėjo forminti įvykį, po kurio laiko atsirado vyriškis, kuris pasakė, kad tai jo transporto priemonė. Pranešėjas jiems pateikė vaizdo medžiagą, kurioje buvo nufilmuotas vairuotojas, tą filmuotą medžiagą pridėjo prie bylos medžiagos. Sulygino nufilmuotą asmenį ir tą asmenį, kuris prisistatė ir pasakė, kad tai jo automobilis, ir pamatė, kad tai tas pats asmuo. Matėsi, kad tai tas pats asmuo. Kaip vėliau paaiškėjo, tai M. M., gim. (duomenys neskelbtini) Jie alkotesteriu 22.12 val. jam nustatė 2,65 prom. girtumą, vėliau 22.31 val. nustatė 2,47 prom. girtumą. M. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į VA VPK OVS patalpas, o automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127. Įvykis buvo filmuotas BodyCam 1706 ir 1707, vaizdo medžiaga saugoma VA VPK. Į įvykio vietą buvo atvykęs kaltinamojo brolis. Pradžioje pranešėjas su žmona pasakė, kad tai jis, tik sakė, kad galimai persirengė. Bet paskui nustatė, kad tai ne jis. Pagal vaizdo medžiagą nustatė, kad tai ne jis. Skirtumai matėsi. Nepamena, ar „AUDI“ vairuotojas buvo sužalotas. Kaip įvykio vietoje atsirado vairuotojas, nepamena, nes tuo metu formino medžiagą. Negali pasakyti, iš kur jis atsirado (t. 2, b. l. 23-24);

- liudytojo V. P. (V. P.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 94) ir teisme, kad pažįsta kaltinamąjį, jie iš vieno kaimo, yra kaimynai, draugai. Apie avariją sužinojo vakare, apie 20:00 val. Jam sakė, kad M. M. buvo, apie tai išgirdo kaime. Pats avarijos nematė, tik girdėjo iš žodžių. Tą dieną, iki įvykio, buvo susitikęs su M. M. prie „AIBĖ“ parduotuvės, ryte po 10 valandos. Susitiko, nuvažiavo, gėrė. M. M. buvo palikes mašiną prie angaro, aikštelėje. M. M. privažiavo prie parduotuvės automobiliu, o paskui nuvažiavo prie angaro. Ten ir pradėjo gerti. Kai jie gėrė, jis nevairavo. Dar kartu su jais gėrė M. M. brolis – H. Kai jie ėjo namo, M. M. jau miegojo savo automobilyje, iš dešinės pusės. H. nuėjo namo dar anksčiau. Kaltinamasis liko miegoti savo automobilio keleivio pusėje. Jis (V. P.) nematė, kada M. M. išvažiavo, jis pirmas išėjo, o M. M. miegojo. Tik apie 20 valandą vakare sužinojo, kad buvo avarija. Žmonės sakė, kad M. M. padarė avariją. Avarijos nematė, miegojo namuose. Ar kitą dieną, ar po poros dienų pamatė M. M.. Jis jam sakė, kad nevairavo, kad kažkas kitas buvo prie vairo. Bet nesakė, kas (t. 2, b. l. 24-25);

- liudytojo K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83-85) kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, buvo perskaityti ir liudytojo patvirtinti kaip teisingi, ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių nėra. 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 19:30 val., tiksliai laiko nepamena, jis važiavo savo automobiliu pro Juodąjį kelią ir neprivažiavus iki (duomenys neskelbtini) jį dideliu greičiu aplenkė automobilis „AUDI A6“ mėlynos spalvos, valstybinio numerio tiksliai nepasakys. Kiek pamena, vairuotojas buvo vienas, pačios avarijos nematė, nes prieš jį važiavo sunkvežimis ir tik sunkvežimiui pasitraukus pamatė avariją. Privažiavęs pamatė, kad įvyko eismo įvykis, ta pati „Audi“, kuri lenkė jį, įvažiavo į „Opel“. Avarijos nematė, matė, kai visi lipo iš mašinų. Jis sustojo ir pamatė, kad iš automobilio „AUDI“ vairuotojo pusės išlipo vyras, šviesus, apie 45 metų, su juodos spalvos kepure su snapeliu, kuris buvo susižalojęs, tiksliai negali pasakyti, kur. Patikslino, kad jį aplenkė „AUDI“ automobilis, vairuojamas žmogaus, kuris buvo išlipęs. Vairuotojas buvo su kepure su snapeliu. Tikriausiai sunkvežimį jis irgi aplenkė. „Audi“ automobilyje važiavo vienas žmogus. „Audi“ vairuotojas išlipo iš vairuotojo pusės vienas ir kitų asmenų automobilyje „AUDI“ nebuvo, vairuotojas buvo vienas. Matėsi, kad „AUDI“ vairuotojas buvo neblaivus, kažko pradėjo ieškoti automobilyje. Visi žmonės iš „Opel“ buvo išlipę, visi buvo pasimetę. Nuo įvykio iki to laiko, kai sustojo ir pradėjo bendrauti, praėjo minutė. Iš karto sustojo. Jis moteriai, jos vardo pavardės nežino, davė savo telefono numerį ir išvažiavo. Įvykio vietoje „OPEL“ automobilyje buvo du žmonės. Buvo žmogus iš „AUDI“, o vėliau priėjo žmonių iš kaimelio. Pirmiausia pamatė gal 4-5 žmones. Dar buvo sustoję žmonės su „Lexus“. Neprisimena, kas pirmas sustojo, ar jis, ar „Lexus“. Kas toliau buvo, nežino, bet po 15 minučių važiuodamas atgal matė, kad buvo minėti automobiliai ir vairuotojas „Audi“, bet jau nesustojo, išvažiavo. Nori pasakyti, kad vairuotoją atpažintų. Tyrėjai parodžius „Audi“ vairuotojo nuotrauką, tvirtina, kad tai tas pats vairuotojas, kuris vairavo automobilį „AUDI“ ir sukėlė eismo įvykį (t. 2, b. l. 25-26);

- VA VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d., 19.35 val., patruliavo kartu su vyr. patruliu A. J.. Buvo gautas VA VPK OVS budėtojo pranešimas, apie (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį, kuriame dalyvauja automobiliai „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi“ vairuotojas galimai neblaivus. Laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. E., kuris paaiškino, kad važiuojant nuo Vilniaus pusės (duomenys neskelbtini), nestabdant, įjungė kairės puses posūkio signalą ir pajuto smūgį į automobilio galą. Sustojus šalikelėje iš automobilio, kuris sukėlė eismo įvykį, „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo vairuotojas, kuris pasak R. E. akivaizdžiai buvo neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesių koordinacija sutrikusi, kalbėjo nerišliai. „Audi“ vairuotojas prašė nekviesti policijos, norėjo susitarti vietoje, žadėjo jiems piniginį atlygį už tai. Tačiau pamatęs, kad yra filmuojamas telefonu, susistabdė pakeleivingą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, palikdamas savo „Audi“ automobilį. Po kurio laiko atvykę ir formindami eismo įvykį, šalia įvykio vietos pastebėjo vyriškį, kurį R. E. nurodė kaip eismo įvykį sukėlusį „Audi“ vairuotoją. Patikrinus vaizdo medžiagą iš mobiliojo telefono, kurį pateikė R. E., akivaizdžiai matėsi, kad tai yra tas pats vyras. Nustatė, kad tai M. M. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 2,65 prom. girtumas, antro patikrinimo metu – 2,47 prom. girtumas. Eismo įvykis užregistruotas eismo įvykių registre ROIK 07-20-9532472. Automobilis „Audi“ priverstinai išvežtas į Eišiškių pl. 127. M. M. apie 22.12 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į VA VPK OVS patalpas. Filmuota body cam 1706 ir 1707. Prie PPV pridėta vaizdo medžiaga, kurią filmavo R. E. iš savo mobiliojo telefono (t. 1, b. l. 5);

- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota dviejų garso įrašų iš BPC apžiūra. Pirmasis įrašas – „2020_08_24_19-28-15_(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo data 2020 m. rugpjūčio 24 d. Garso įrašo pradžia: 19:28:15. Garso įrašo trukmė: 1 minutė 56 sekundės. Garso įraše girdima, kaip moteris, prisistačiusi J. V. (informavo, kad šeštadienį buvo vestuvės, bet dar nespėjo dokumento pasikeisti) praneša, jog (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, vairuotojas, panašu, girtas. Kaltininko automobilis: „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjų - „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad sužeistų stipriai nėra, bet ranką nusibrozdino. Antras įrašas „2020_08_24_19-44-09_(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo data - 2020 m. rugpjūčio 24 d. Garso įrašo pradžia: 19:44:09. Garso įrašo trukmė: 3 minutės 08 sekundės. Garso įraše girdima, kaip vyras praneša, jog buvo kviesta policija, vairuotojas išgėręs ir bando pabėgti iš įvykio vietos su mašinos dokumentais, jie pastarąjį nufilmavo, šis turėjo mašinoje buteliuką, sėdasi į sustabdytą automobilį, išvažiavo (t. 1, b. l. 17-19);

- savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad J. E. pateikė vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 71-72);

- kitų objektų apžiūros protokolai ir vaizdo įrašas, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė liudytoja J. E.. Apžiūrimas vaizdo įrašas „received_(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašo trukmė 0.25 sek. Vaizdo įraše matosi vyras, apsirengęs juodais marškinėliais, juodais šortais, juodais sportbačiais ir kepure su snapeliu, kuris rankoje laiko daiktus (popierius). Matosi automobilis „Opel“, ant žemės guli valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nufilmuotas vyras į moters klausimą: „policijos siūlai nekviest“ atsako: „be policijos“, vėliau sako: „galim pasodinti kitą žmogų, jūs gausit draudimą ir viskas“. Specialisto išvada: nuo 00:09 sek. iki 00:25 sek. nufilmuoto asmens dešinės rankos išorinė plaštakos pusė sužalota (t. 1, b. l. 20-22, 23);

- kitų objektų apžiūros protokolas ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūno Body kameros. Vaizdo įrašas „2020_0824_205719_012“, kuriame matosi vyras su mėlynais marškinėliais. Pareigūnai pasisveikina: „Labas vakaras, M., o vyras atsako H.“, pareigūnai: „Jūs H., ne M.“. Pareigūnai paklausia, kur M., ir moteris atsako: „M. namuose“, pareigūnas paklausia, kam priklauso „Audi“, vyras su moterimi atsako, „Audi“ jų, bet ne jis vairavo. Pareigūnas vėl paklausia H., ar jis nevairavo automobilio, jis atsako, kad namuose miegojo ir motina gali patvirtinti. Nuo 01:43 sek., vyras, vardu H., pasako, kaip jis čia taip /necenzūriniai žodžiai/ įsilupo, pareigūnas paklausia kieno čia automobilis, atsako, kad lygtais jo brolio, pareigūnas klausia, ar brolio M., H. pasako, M., bet jisai namuose. Pareigūnai davė H. pūsti į alkotesterį. H. sako: „kur vairuotojas“, pareigūnas atsakė, kad ieško dar. H. įpūtė 3,95. Vaizdo įraše H. sako nukentėję atpažino maždaug, pareigūnė atsakė, kad video yra. Pareigūnas paklausia vyro, ar vairuotojas šitas, vyras atsako, kad pas jį supjaustyta ranka buvo ir pareigūnas prieina prie H. ir pasako, kad parodytų rankas – rankos nesužalotos. 04:21 moteris (M. M. mama) paklausia, ar nuotrauką galima būtų pasižiūrėti, jis ar ne jis buvo. Pareigūnas paklausia, kuris jis, ar moters sūnus, ar ne. Pareigūnas pasako M. buvo. Moteris rusiškai pasako, tikrai buvo, klausia, iš kur pareigūnas žino. Pareigūnas atsako, kad vaizdo įrašas yra. Pareigūnas su moterimi eidamas prie tarnybinio automobilio moters paklausia, ar ji buvo namie. Ji atsakė, kad buvo namie. Pareigūnas paklausia, ar jis visą laiką namie buvo, moteris atsako, kad ne visą laiką buvo. Pareigūnas parodo vaizdo įrašą ir moteris atsako: „taip – jis“. Vaizdo įrašas „2020_0824_205738_012“, atitinka pirmą vaizdo įrašą „2020_0824_205719_012“ iki 01:10, nuo 01:11 pareigūnė paklausia: „ar šitas vyrukas?“, vyras su moterimi (liudytojai J. E. ir R. E.) atsako, kad jo, vyras sako: „tikriausiai persirengė“. Vyras sako: „liudininkas įvykio nematė, tik prieš įvykį, kad šis vyrukas atliko manevringus veiksmus, o liudininkas sustojo po smūgio“. Girdisi ir moters balsas, kad jį filmavo. 02:25 iki 03:10 sek., nėra reikšmingos medžiagos ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 24-25);

- 2020 m. rugpjūčio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodoma, kad M. M. 22:10 val. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, pirmojo tikrinimo metu prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKB - 0369, patikros sertifikato Nr. 1216473, 22:12 val. nustatytas 2,65 prom. girtumas, antru pūtimu 22:31 val. nustatytas 2,47 prom. girtumas. M. M. su tikrinimo rezultatais sutiko (t. 1, b. l. 95);

- išrašas, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. 22:12 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB - 0369, patikros sertifikato Nr. 1216473, M. M. nustatytas 2,65 promilių girtumas (t. 1, b. l. 97);

- išrašas, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. 22:31 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB - 0369, patikros sertifikato Nr. 1216473, M. M. nustatytas 2,47 promilių girtumas (t. 1, b. l. 98);

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo apgadinimai (t. 1, b. l. 6-10). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodoma, kad M. M. priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilnius (t. 1, b. l. 54). 2020 m. rugpjūčio 26 d. išduotas leidimas M. M. atsiimti jam priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55);

- VĮ „Regitra“ išrašas, iš patvirtinantis, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)registruotas R. M. vardu (t. 1, b. l. 53);

- 2020 m. liepos 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad pardavėjas M. S. parduoda, o pirkėjas M. M. perka automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 135);

- 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaita-faktūra, iš kurios matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR VMI parduoda automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), M. S. už 300 eurų. (t. 1, b. l. 132-134);

- VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuris patvirtina, kad vidutinė automobilio „AUDI A6“ automobilio kategorija M1-AA, pasirinkti metai 2002, kaina Lietuvoje be PVM yra 1 562 Eur, su PVM 1 890 Eur (t. 1, b. l. 52);

Motyvuojamoji dalis

Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 19:35 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o M. M. po šio įvykio vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 2,47 prom. girtumas. Šias aplinkybes patvirtina tiek kaltinamasis, tiek liudytojų J. E., R. E., K. S., I. V., A. J. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė medžiaga, dėl to jos laikytinos nustatytomis. Visgi kaltinamasis neigė vairavęs automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jo gynėjas prašė kaltinamąjį išteisinti, nes kaltinamojo kaltė neįrodyta, o liudytojų J. E. ir R. E. parodymai yra nenuoseklūs.

Teismų praktikoje aiškinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Nors kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – t. y. iš viso neigia vairavęs automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jį vairavo kitas asmuo, šias aplinkybes paneigia kiti byloje esantys duomenys. Nagrinėjamu atveju trys tiesioginiai tiriamo įvykio liudytojai: J. E., R. E. ir K. S. nuosekliai parodė matę asmenį, iš karto po eismo įvykio lipantį iš automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos. Taip pat šie liudytojai tvirtino matę, kad pastarasis buvo tamsiai apsirengęs, dėvėjo kepurę su snapeliu. Dar daugiau, K. S. patvirtino matęs, kad būtent šis asmuo vairavo minėtą automobilį prieš pat eismo įvykį. Visi trys liudytojai nurodė, kad automobilyje ir aplink jį kitų asmenų nebuvo. Be to, J. E. ir R. E. nuosekliai tvirtino matę ant iš automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos iš karto po eismo įvykio išlipusio asmens dešinės rankos sužalojimą ir jie abu nuosekliai teigė, kad šį vyrą nufilmavo iš karto po eismo įvykio – t. y. dar iki jo pasišalinimo iš įvykio vietos. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuotas vyriškis, dėvintis tamsius marškinėlius bei kepurę su snapeliu. Liudytojai parodė matę ant jo dešiniosios rankos sužalojimą, kai jis bandė susitarti ir siūlė pinigus, pastebėtina, kad ant kaltinamojo brolio dešiniosios rankos, kaip matyti iš pareigūnų darytų vaizdo įrašų, jokių sužalojimų nėra. Pats kaltinamasis patvirtino, kad šiame įraše užfiksuotas būtent jis. Dėl to vertinant šiuos duomenis visumoje, darytina išvada, kad būtent M. M. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pastebėtina, kad gynėjo įžvelgti J. E. parodymų prieštaravimai buvo pašalinti teisme, kadangi ši paaiškino, jog žodis „panašu“ prasmės neturi ir tai buvo streso būsenoje ištartas neapgalvotas žodis, be to, byloje esantys išvestiniai duomenys: pareigūnų I. V. bei A. J. parodymai, jų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad minėti liudytojai pareigūnams nurodė matę, kad kaltininkas įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivus (abejonių dėl to neišreiškė). Įvertinus tai, kad šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs (tas pačias aplinkybes jie nurodė tiek duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tiek aiškindami įvykio aplinkybes pareigūnams, skambindami į BPC), jų taip pat K. S. su kaltinamuoju nesieja jokie santykiai, neįžvelgtinas šių asmenų motyvas pastarąjį apkalbėti. Tokiu būdu, kadangi šių trijų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, atitinka kitus byloje esančius tiesioginius, netiesioginius ir išvestinius duomenis, jiems neprieštarauja, jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Tuo tarpu kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, juose įžvelgtini prieštaravimai kitiems byloje esantiems duomenims. Kaltinamasis teigė, kad prieš įvykį kartu su broliu ir V. P. garaže vartojo alkoholinius gėrimus, į garažą tuo metu ateidavo įvairūs kaimynai, tačiau V. P. šią aplinkybę paneigia (pastebėtina, kad V. P. nurodo, kad jis su kaltinamojo broliu išėjo anksčiau, taigi nematė, kaip kaltinamasis išvyko iš garažo). Taip pat kaltinamasis teisme nurodė, kad po įvykio ėjo į parduotuvę, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nuėjo namo (šią aplinkybę patvirtina A. J. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamojo namuose sutiktas vyras – Ignas – patvirtino, kad M. M. „ką tik pabėgo“). Kaltinamojo parodymai prieštarauja jau aptartų duomenų visumai, be to iš liudytojos J. E. daryto vaizdo įrašo matyti, kad M. M. ištaria žodžius: „galim pasodinti kitą žmogų“, dėl to jo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija, ir jais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis: liudytojų J. E., R. E., K. S., I. V., A. J., ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą vaizdo, garso ir rašytinę medžiagą, kurie atitinka tarpusavyje bei BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad M. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, pasišalinęs iš eismo įvykio vartojo alkoholį ir 22.31 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs aptartų įrodymų visumą, kuri yra pakankama M. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes M. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į M. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, sukeliant eismo įvykį; kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, du kartus už analogiškus nusikaltimus, padarytus iki šioje byloje nagrinėto nusikaltimo padarymo, abu kartus paskirta arešto bausmė (t. 1, b. l. 142-149); baustas administracine tvarka, visus kartus už KET pažeidimus, turi neapmokėtų baudų (t. 1, b. l. 150-153), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 156). Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, dėl to jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės atėmimas, jo trukmę parenkant didesnę už įstatymo numatytą minimalią.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai į tai, kad nors ir sukėlęs eismo įvykį, tačiau ypatingai sunkių padarinių savo veika jis nepadarė, be to, nors kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau per praėjusius 5 metus viso buvo baustas 3 kartus, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad jo priešingas teisei elgesys nėra sistemingas, be to, anksčiau jam nebuvo taikyta laisvės atėmimo bausmė, netaikytos ir BK 75 straipsnio nuostatos, jis yra jauno, darbingo amžiaus, nuo 2004 m. dirbo įvairiose įmonėse, dėl to šie teigiami kaltinamojo socialiniai ryšiai, taip pat jo suvokimas apie realios laisvės atėmimo bausmės perspektyvą, leidžia teismui daryti išvadą, kad M. M. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, o BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą ir įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskyrus jam kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., 22:12 val., iki 2020 m. rugpjūčio 25 d., 14:18 val., (t. 1, b. l. 102-103, 118), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam M. M. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs iki įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas 2,47 prom. girtumas. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 5 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. (t. 1, b. l. 116-117).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju, M. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra pripažintas kaltu dėl to, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamajame akte automobilio vairavimas esant neblaiviam kaltinamajam nebuvo inkriminuotas, prašymo pakeisti kaltinamąjį aktą teisme negauta, dėl to ši aplinkybė teisiamojo posėdžio metu nebuvo tirta (kadangi tai išeitų už kaltinimo ribų), todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl kelių transporto priemonė nepripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir nekonfiskuotina. Ši išvada atitinka ir aukštesniojo teismo formuojamą praktiką (pvz.: Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-312/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020).

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 9,00 Eur išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (t. 1, b. l. 58-64), kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis, ir išieškotinos iš kaltinamojo M. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 114-115, 116-117), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD vienetai – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą M. M. (M. M.) atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai M. M. (M. M.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., 22:12 val., iki 2020 m. rugpjūčio 25 d., 14:18 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu M. M. (M. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 9,00 Eur išlaidas už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš M. M. (M. M.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant šias lėšas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodytinas automobilio valstybinis numeris, vardas ir pavardė.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD vienetus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė