Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų P. K. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3654-1105/2021 pagal pareiškėjo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašymą suinteresuotiesiems asmenims G. K., P. K., V. K. dėl termino pateikti vykdomąjį įrašą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl termino pateikti vykdomąjį įrašą atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. CPK 608 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujinamas. CPK nėra įtvirtinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, sprendžiant dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, nėra numatyta svarbių aplinkybių sąrašo. Įstatymų leidėjas vertinti tokių priežasčių svarbą diskreciją suteikia būtent teismui, todėl asmens, prašančio atnaujinti šį procesinį terminą, nurodomus argumentus teismas vertina savo nuožiūra, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687-464/2018).

19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

20. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 9 d., pagal pareiškėjo prašymą, Vilniaus m. 31-asis notarų biuras atliko vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4310, pagal kurį siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis solidariai iš skolininkų ir įkaito davėjų G. K., P. K., V. K. hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus AB DNB banko naudai pagal hipotekos lakštą, 2007 m. balandžio 11d. patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. L. K., notarinio reg. Nr. 3631, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis: 223 629,56 EUR negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų dydis ­– 1199,27 EUR, delspinigių dydis – 37,42 EUR, iš viso – 224 866,25 EUR, ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos skolos sumos (nuo 224 866,25 EUR) nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, taip pat siūloma išieškoti 56,05 Lt kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų ir 1042,05 Lt vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų.

21. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2299-567/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01335-2014-4) buvo nagrinėjamas ieškovų, įskaitant ir G. K. bei P. K., ieškinys, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma iš atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus priteisti žalos atlyginimą arba taikyti alternatyvų ieškovų teisių gynybos būdą, t. y. pakeisti nuo sudarymo pradžios ieškovų su atsakovu sudarytų ginčo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis, nustatant, kad atsakovas ieškovams pagal šias sutartis skolina pinigus su akcijomis susietų obligacijų (SASO) skolintomis lėšomis įsigijimui už 75 procentus mažesnę palūkanų normą, nei buvo nustatyta šiose sutartyse (skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartyse). Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad po atsakovo individualaus pasiūlymo ir suteiktų investavimo rekomendacijų, kad tai yra saugus ir patikimas būdas panaudoti ieškovų turėtą nekilnojamąjį turtą arba patikimai ir saugiai investuoti savo lėšas ir gauti garantuotą prieaugį, ieškovai sudarė obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis. Tačiau ieškovų įsigytos ginčo obligacijos sukėlė jiems nuostolius, kurie pasireiškė palūkanomis, mokėtinomis atsakovui už paskolas SASO obligacijų įsigijimui.

22. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta prieš tai nurodytoje civilinėje byloje, nutarė ieškovų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui AB DnB bankas (šiuo metu – Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) uždrausti pradėti priverstinį išieškojimą iš ieškovų, įskaitant ir G. K. bei P. K., įkeisto turto ir realizuoti šį įkeistą turtą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Ši civilinė byla išnagrinėta Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį.

23. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolis A. B. 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu atsisakė priimti Vilniaus m. 31-o notaro biuro 2014 m. spalio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4310 dėl skolos išieškojimo iš skolininkams G. K., P. K., V. K. nuosavybės teise priklausančio turto 12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vykdomasis įrašas išduotas 2014 m. spalio 9 d., t. y. praleistas penkių metų senaties vykdymo terminas. Byloje ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nekilo.

24. Teismas, įvertinęs tiek Vilniaus apygardos teismui 2014 m. birželio 20 d. pateikto ieškinio, o kartu ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turinį, tiek Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties rezoliucinę dalį, sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir tikslus.

25. Visų pirma, atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliantų atskirojo skundo argumentai, kurie buvo nurodomi ir pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti apie tai, kad jis vykdomąjį dokumentą vykdymui pateikti gali, nes kitą vykdomąjį dokumentą, kuris buvo išduotas prieš tą patį skolininką – G. K., kuris buvo išduotas tą pačią ar bent jau panašią dieną, kaip ir šioje byloje ginčo objektu esantis vykdomasis dokumentas, ir kurio atžvilgiu ta pačia nutartimi buvo pritaikytos tos pačios laikinosios apsaugos priemonės, pareiškėjas vykdyti pateikė laiku, ir kurio atžvilgiu antstolis vykdomosios bylos po minimos Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo nenutraukė, bet tiesiog sustabdė vykdomuosius veiksmus.

26. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-4723-400/2021 pagal pareiškėjo G. K. skundą, suinteresuotam asmeniui išieškotojui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl antstolio M. A. veiksmų. Minėtoje byloje teismas 2021 m. birželio 7 d. priėmė nutartį, kuri yra įsiteisėjusi. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prieš tai nurodytoje nutartyje nustatytos šiai bylai reikšmingos ir apeliantų argumentus paneigiančios faktinės aplinkybės. Nutartyje nurodoma, kad iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio M. A. kontoroje nuo 2014 m. spalio 27 d. (patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-13359) užvesta vykdomoji byla Nr. 0089/14/01364 pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4223 dėl hipoteka užtikintos skolos išieškojimo iš pareiškėjo G. K. išieškotojo Luminor Bank AS (pradinis išieškotojas AB DNB bankas) naudai. Nurodoma, kad 2014 m. gruodžio 1 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo prašymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo sustabdymo, kuriame nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė bankui pradėti priverstinį išieškojimą iš skolininko įkeisto turto bei realizuoti šį turtą, 2014 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S-14659, atsižvelgiant į išieškotojo prašymą, vykdomoji byla buvo sustabdyta iki atskiro išieškotojo pranešimo, o 2021 m. balandžio 21 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo Luminor Bank AS prašymas tęsti išieškojimą.

27. Taigi, iš civilinėje byloje Nr. 2YT-4723-400/2021 nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pagal kitą vykdomąjį įrašą vykdoma vykdomoji byla, kuria remiasi apeliantai, buvo pradėta dar iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties priėmimo, t. y. 2014 m. spalio 27 d., todėl apeliantų argumentai, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad jis vykdomąjį dokumentą vykdymui pateikti gali tuo metu, kai jam teismo yra uždrausta pradėti priverstinį išieškojimą iš skolininko įkeisto turto, yra nepagrįsti ir atmestini.

28. Norint pradėti priverstinį skolos išieškojimą su antstolio pagalba, išieškotojas ar jo atstovas privalo pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 650 straipsnis). Taigi, pati pirmoji ir esminė sąlyga, norint pradėti priverstinį išieškojimą – yra išieškotojo valia ir jo veiksmai pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui. Nors apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad būtent atsakovui civilinėje byloje AB „DnB bankas“, o ne antstoliui konkrečiame vykdymo procese, buvo uždrausta pradėti priverstinį išieškojimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kitaip vertinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties rezoliucinės dalies nėra pagrindo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi taikė konkrečias laikinąsias apsaugos priemones atsakovui toje byloje (nagrinėjamoje byloje pareiškėjui) – uždrausta pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto, taip pat uždrausta realizuoti įkeistą turtą, kaip ir buvo prašoma pačių ieškovų prašyme. Nors apeliantai teigia, kad kreipimasis su vykdomuoju dokumentu į antstolį nėra joks vykdomasis veiksmas, tačiau prieš tai nurodyta nutartimi būtent atsakovui ir buvo uždrausta pradėti priverstinį išieškojimą - tai yra kreiptis su vykdomuoju dokumentu į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, arba, jau esant pradėtam priverstiniam išieškojimui, uždrausta realizuoti įkeistą turtą, t. y. atlikti vykdymo veiksmus. Kaip matyti iš nutarties 26-27 punktuose nurodytų aplinkybių, jau pradėta vykdomoji byla Nr. 0089/14/01364 buvo sustabdyta šioje byloje pareiškėju dalyvaujančio Banko prašymu, kurį jis antstoliui pateikė, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl teismo jam nustatyto draudimo.

29. Atskirajame skunde apeliantai niekaip nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų, kad priimta teismo nutartis nebuvo siunčiama antstoliui, o tik civilinės bylos šalims, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad būtent atsakovui (šiuo metu pareiškėjui) buvo uždrausta pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus – kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis visomis nustatytomis reikšmingomis nagrinėjamam klausimui aplinkybėmis, pareiškėjo susilaikymas nuo vykdomojo įrašo pateikimo vykdyti negali būti laikomas subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas susijusiu su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu. Esant priimtai teismo nutarčiai, kuria uždrausta atsakovui AB DnB bankas (šiuo metu – pareiškėjas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) pradėti priverstinį išieškojimą iš apeliantų, pareiškėjo neveikimas pateisintinas objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis, svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, aplinkybėmis.

31. Spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju negali būti laikoma, jog atnaujinus pareiškėjui terminą pateikti vykdomąjį įrašą vykdyti būtų pažeisti termino atnaujinimo klausimui išspręsti svarbūs teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai, kadangi net ir pareiškėjui kreipusis į antstolį iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. teismo nutarties, t. y. per kiek daugiau nei vieną mėnesį nuo vykdomojo įrašo išdavimo, teisinis rezultatas akivaizdžiai būtų likęs tas pats iki pat Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo 2020 m. gruodžio 17 d., t. y. antstolio kontoroje užvesta byla bet kokiu atveju būtų buvusi sustabdyta iki Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01335-2014-4) išnagrinėjimo.

32. Nors apeliantai teigia, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas su ginčo vykdomuoju dokumentu ir su minima Vilniaus apygardos teismo nutartimi būtų bandęs kreiptis į antstolį ar kad antstolis būtų bandęs kreiptis į nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmusį Vilniaus apygardos teismą dėl šios nutarties išaiškinimo, tokie apeliantų argumentai, teismo vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi. Akivaizdu, kad pareiškėjui buvo aiški Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad panašiomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2‑55‑3‑01335‑2014-4) 2018 m. rugpjūčio 20 d. priimta nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti antstolės prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, susijusią su kitu ieškovu.

33. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą, todėl naikinti ją remiantis suinteresuotų asmenų atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.