- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-760-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-001335-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Aldona Tilindienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- I. M., G. K., P. K., A. P.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. M. (I. M.), G. K., P. K. ir atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. M. (I. M.), G. K., P. K. ir A. P. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, dėl su akcijomis susietų obligacijų pasirašymo sutarčių ir pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo, išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos Bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. M. (I. M.), G. K., P. K. ir A. P. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau – atsakovas, bankas) žalos atlyginimą: ieškovui I. M. – 68 746,78 Eur,??????????? ieškovui G. K. – 131 741,71 Eur, ieškovui G. K. solidariai su ieškovu P. K. – 168 512,92 Eur, ieškovui A. P. – 139 686,38 Eur; netenkinus šio reikalavimo, taikyti alternatyvų ieškovų teisių gynybos būdą, t. y. pakeisti nuo sudarymo pradžios ieškovų su atsakovu sudarytų ginčo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis, nustatant, kad atsakovas ieškovams pagal šias sutartis skolina pinigus su akcijomis susietų obligacijų (SASO) skolintomis lėšomis įsigijimui už 75 procentus mažesnę palūkanų normą, nei buvo nustatyta šiose sutartyse (skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartyse); priteisti iš atsakovo, kaip be pagrindo gautą pinigų sumą, ieškovo A. P. naudai 139 686,38 Eur; priteisti ieškovui A. P., kuris visas palūkanas atsakovui pagal ginčo SASO obligacijas skolintomis lėšomis yra sumokėjęs, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr. 2K–55 buvo patvirtintas akcinės bendrovės (toliau – AB) DNB banko susietų obligacijų bazinis prospektas, leidęs atsakovui viešai platinti vidutinės trukmės nesubordinuotas, negarantuotas ir nekonvertuojamas su vertybinių popierių indeksu susietas obligacijas. Atsakovas pradėjo viešai platinti susietas SASO obligacijas, kurias platino trimis būdais: SASO obligacijos, kurios būdavo įsigyjamos nuosavomis investuotojo lėšomis, SASO obligacijos, kurios būdavo įsigyjamos iš dalies investuotojo nuosavomis lėšomis ir iš atsakovo skolintomis lėšomis. Po atsakovo individualaus pasiūlymo ir suteiktų investavimo rekomendacijų, kad tai yra saugus ir patikimas būdas panaudoti ieškovų turėtą nekilnojamąjį turtą arba patikimai ir saugiai investuoti savo lėšas ir gauti garantuotą prieaugį, ieškovai sudarė obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis. Tačiau ieškovų įsigytos ginčo obligacijos sukėlė jiems nuostolius, kurie pasireiškė palūkanomis, mokėtinomis atsakovui už paskolas SASO obligacijų įsigijimui. Atsakovas sąmoningai ieškovams pateikė klaidingą ir/arba melagingą informaciją apie ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis riziką. Ieškovai laikytini neprofesionaliais investuotojais, kuriems atsakovas turėjo taikyti maksimalų investuotojų apsaugos lygį. Atsakovo platintos SASO obligacijos skolintomis lėšomis neturėjo nieko bendra su atsakovo platintomis SASO obligacijomis nuosavomis lėšomis, o tai lėmė, jog atsakovo platintos SASO obligacijos skolintomis lėšomis buvo platinamos be parengto, patvirtinto ir viešai paskelbto prospekto, t. y. civilinėje apyvartoje buvo neteisėtai. Atsakovas visiškai neatskleidė investavimo į SASO obligacijas skolintomis lėšomis rizikos, neturėjo ir nebuvo parengęs rizikos aprašymo, kuris būtų skirtas būtent tokioms obligacijoms. Visiškas atsakovo rizikos, susijusios su investavimu į SASO obligacijas skolintomis lėšomis, neatskleidimas atsakovo klientams yra konstatuotas tiek Vertybinių popierių komisijos (toliau – Komisija), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015. Atsakovas, platindamas SASO obligacijas skolintomis lėšomis, neteisėtai veikė esant interesų konfliktui. Atsakovas, platindamas SASO obligacijas skolintomis lėšomis, paskolos sumą pervesdavo pats sau, t. y. neprivalėjo turėti ir/arba į šį procesą investuoti savo lėšų, tačiau tuo pačiu metu gaudavo garantuotas palūkanas iš asmenų, įsigijusių SASO obligacijas skolintomis lėšomis. Akivaizdu, kad ginčo obligacijų platinimu atsakovas neprisiėmė rizikos dėl pinigų skolinimosi ir likvidumo krizės, tačiau eliminavo savo paties skolinimosi sąnaudas, kurios įprastai sudaro didžiausią dalį banko veiklos kaštų. Atsakovas SASO obligacijas skolintomis lėšomis sąmoningai melagingai reklamavo, kaip saugią ir pelningą investiciją, nors iš tikrųjų siūlė sudaryti itin rizikingą finansinį sandorį. Ieškovams iš anksto, t. y. iki ginčo sutarčių sudarymo, nebuvo pateikti prospektai ir kita investiciniams sprendimams priimti būtina medžiaga, dalis dokumentų pateikta tik sutarčių pasirašymo metu. Tokiu būdu atsakovas šiurkščiai pažeidė informavimo pareigą. Atsakovas neužtikrino, kad investicines paslaugas ieškovams, susijusias su SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimu, teiktų tinkamos kvalifikacijos darbuotojai. Atsakovas nei savo rengtuose prospektuose, nei ginčo objektu esančiose sutartyse, nei kituose dokumentuose nebuvo numatęs rizikos veiksnio, kad ieškovams, įsigijusiems SASO obligacijų skolintomis lėšomis, atsakovo nemokumo ar bankroto atveju tektų grąžinti ne tik susikaupusias palūkanas, tačiau ir visą pagrindinę skolą. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieškovų nuostolius dėl ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių sudarymo. Prašomų priteisti nuostolių nebūtų atsiradę, jei atsakovas nebūtų atlikęs eilės neteisėtų veiksmų, t. y. tarp atsakovo veiksmų ir ieškovų patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovų nuostoliais laikytini atsakovui mokėtinos palūkanos už ginčo obligacijų pirkimui paskolintų lėšų grąžinimą. Atsakovas yra verslininkas–bankas, kuriam keliami didžiausi profesinio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis atsako be kaltės. Ieškovai laikytini neprofesionaliais investuotojais, t. y. asmenimis, kurie yra laikomi silpnesnėmis teisinių santykių šalimis ir kuriems teisės aktai nustato papildomą jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Ginčo sutartys suteikė atsakovui, kaip finansų ir kapitalo rinkų profesionalui, perdėtą ir nepagrįstą pranašumą ieškovų, kaip neprofesionaliųjų investuotojų, atžvilgiu, todėl yra pagrindas pakeisti ginčo sutartis nuo jų sudarymo momento, nustatant, kad atsakovo suteiktos paskolos ieškovams ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimui yra suteikiamos su 75 procentais mažesnėmis palūkanomis, nei ieškovų su atsakovu sudarytose ginčo skolinimo obligacijų įsigijimui sutartyse.