- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 2-1687-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00139-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. R.
- Pareiškėjas
- L. D.
- Kategorijos
- 3.1.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-513-280/2018 pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl termino vykdomajam raštui išduoti ir jį pateikti vykdyti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo J. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. D. 2018-06-08 kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 1-6), kuriame prašė: 1) atnaujinti jai praleistą terminą vykdomajam raštui pagal Panevėžio apygardos teismo 2010-06-09 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-123-278/2010, išduoti; 2) išduoti vykdomąjį raštą pagal Panevėžio apygardos teismo 2010-06-09 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-123-278/2010, kuriuo jos naudai iš suinteresuoto asmens J. R. priteista neturtinė žala ir palūkanos; 3) atnaujinti terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-06-02 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-123-278/2010 pagal jos, tuo metu buvusios dar nepilnamete, ir jos tėvo V. D. atsakovėms J. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ pareikštą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisė jai iš atsakovės J. R. 9 636,82 Eur (33 274 Lt) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-03 nutartimi J. R. apeliacinis skundas buvo atmestas, taigi šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2011-10-03.
3. Per CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdymo veiksmų pradėjimo pareiškėja nesikreipė, tačiau įstatyme numatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos teigimu, termino atnaujinimo klausimui yra svarbios tokios aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo J. R. 2005 m. sukėlė eismo įvykį, kurio metu pareiškėja, būdama paauglė, buvo sunkiai sužalota, dėl ko ji pateko į komą ir buvo ilgą laiką gydoma. Byloje dėl žalos atlyginimo pareiškėją atstovavo tėvas V. D., o jai pačiai apie vykstantį teisminį procesą nebuvo žinoma. Apie tai, kad jai yra priteistas žalos atlyginimas, pareiškėja teigia sužinojusi tik 2018 m. iš giminaičių, kurie prasitarė, kad tėvas iki galo nesutvarkė dokumentų. Teigia, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių galvos traumų jai nustatytas difuzinis smegenų sužalojimas, pažeista didelė galvos smegenų audinio dalis, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki pilnametystės. Vėliau nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis, taip pat 2013, 2015, 2017 metais ji buvo gydoma psichiatrijos stacionaruose. Yra baigusi 11 klasių, negali įsisavinti jokių specialių žinių. Dėl nurodytų priežasčių negalėjo laiku kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikimo jį vykdyti, todėl prašo procesinius terminus atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2018-08-22 nutartimi (b. l. 58-60) atnaujino praleistą terminą vykdomajam raštui pagal Panevėžio apygardos teismo 2010-06-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-123-278/2010 dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo L. D. iš atsakovės J. R. pateikti vykdyti bei išdavė vykdomąjį raštą dėl 33 274 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo (2009-03-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo iš J. R. pagal Panevėžio apygardos teismo 2010-06-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-123-278/2010.
5. Teismas, viena vertus, nustatė, kad per įstatyme numatytą terminą, t. y. iki 2016-10-13, su prašymu išduoti vykdomąjį raštą į teismą niekas nesikreipė. Kita vertus, civilinėje byloje, kurioje priimto sprendimo pagrindu dabar prašoma išduoti vykdomąjį raštą, pareiškėją atstovavo jos tėvas, nes pareiškėja tapo pilnamete tik 2011-09-02, t. y. likus mėnesiui iki Lietuvos apeliacinis teismas priėmė galutinį teismo sprendimą toje byloje. Iš byloje esančių medicininių dokumentų ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės miesto seniūnijos pažymos apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą teismas padarė išvadą, kad įstatymo nustatytu terminu pareiškėja negalėjo tinkamai suprasti, žinoti ir pasinaudoti galimybe išsiieškoti jai priteistą teismo sprendimu žalos atlyginimą. Nurodė, kad net ir tapusios pilnamete pareiškėjos teisių gynyba dėl sveikatos būklės toliau liko priklausoma nuo kitų asmenų jai teikiamos pagalbos, kurie ja rūpinosi tik epizodiškai. Be to, bendravimas su pareiškėja dėl jos sveikatos būklės apsunkintas, jos teisių įgyvendinimas yra komplikuotas dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių.
6. Teismo vertinimu, vien tik dėl pareiškėjai nustatyto neįgalumo pripažintina, kad terminai buvo praleisti dėl svarbios priežasties. Pažymėjo, kad faktas, jog ji nėra nuolatos gydoma stacionaruose, kad bandė mokytis, dirbti, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo J. R. atskirajame skunde (b. l. 63-65) prašo skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018-08-22 nutartį ir prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo išvados, kad pareiškėjai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, jų įtaka jos gebėjimams realizuoti savo teises tiesiogiai ar per atstovą, kad ji baigė 11 klasių, kad negali įsisavinti žinių, kad jai nuolat reikia psichologo / psichiatro pagalbos, kad dėl įvykio ji tapo psichiškai pažeidžiama, kad ją paliko mama, kad ją augino močiutė su tėvu, kad jai reikalinga kito asmens priežiūra ir pagalba, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais.
7.2. Vien netektas darbingumas (jo dalis) nelaikytina objektyvia ir svarbia priežastimi CPK 75 ir 608 straipsnių pagrindu atnaujinti terminą. Byloje esantys medicininiai dokumentai nepagrindžia aplinkybės, kad pareiškėja visus penkerius metus nuo 2011-10-03 iki 2016-10-03 negalėjo imtis aktyvių veiksmų (nėra duomenų, kad ji negalėjo vaikščioti, naudotis telefonu, internetu ir pan.), kad būtų įvykdytas teismo sprendimas.
7.3. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie jos sveikatos sutrikimus nepagrindžia termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežasčių svarbumo per visą laikotarpį nuo 2011-10-03 iki 2016-10-03.
7.4. Pareiškėjos teiginiai ir teismo išvados, kad jai nebuvo žinoma apie bylos eigą ir priteistą sumą, yra nepagrįsti. Dar 2015-07-03 ji notarine tvarka sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo tetą kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Akivaizdu, kad jai buvo žinoma apie jos naudai priimtą teismo sprendimą, todėl, būdama apdairi ir rūpestinga, ji turėjo ir galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, įskaitant valstybės garantuojamą, ir išsiaiškinti galimus savo teisių gynimo būdus.
7.5. Patenkinus pareiškėjos prašymą buvo pažeistos suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai. Atnaujindamas praleistą terminą teismas pažeidė civilinių santykių stabilumą, apibrėžtumą, neužtikrino asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja L. D. atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 67-69) prašo šio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
8.1. Byloje esantys ir teismo įvertini išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina teismo išvadas dėl sunkios pareiškėjo sveikatos būklės, kuri tęsiasi iki šiol ir kurios priežastis yra suinteresuoto asmens J. R. sukeltas eismo įvykis.
8.2. Teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjos teisių įgyvendinimas yra komplikuotas dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, o dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Eismo įvykio metu buvo padaryta nebeatitaisoma žala pareiškėjos psichinės sveikatos būklei, kuriai esant ji nesugeba savęs tinkamai atstovauti, apginti savo interesų.
8.3. Apie civilinės bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo eigą ir joje priimtus sprendimus pareiškėjai nebuvo žinoma, nes tuo metu ji buvo nepilnametė ir neįgali. Ją atstovavo tėvas V. D., kuris, pareiškėjai sulaukus pilnametystės, nustojo ja rūpintis, pareiškėja toliau gyveno pas močiutę, retsykiais pas mamą. Pareiškėja buvo girdėjusi įvykių nuotrupas, daugiau apie tai, kas kaltas dėl įvykio, o ne apie bylos eigą ir jos baigtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl teisėjų kolegijos sudarymo atskirajam skundui nagrinėti
9. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, susipažinusi su atskiruoju skundu, 2018-11-23 nutartimi (b. l. 77) paskyrė jį nagrinėti vienam teisėjui.
10. Teisėja, kuria nagrinėti paskirta ši byla, taip pat neįžvelgia jokio pagrindo įvardintos CPK išimties taikymui ir kreipimuisi dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo. Vien deklaratyvūs, t. y. jokiomis teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis neparemti apeliantės skundo teiginiai dėl esą byloje sprendžiamų labai sudėtingų ar painių teisės taikymo ir aiškinimo klausimų ar dėl teismo sprendimo reikšmingumo bylos šalių teisėms ir pareigoms, neleidžia vertinti šio procesinio termino atnaujinimo klausimo kaip išskirtinai sudėtingo, objektyviai lemiančio poreikį nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismuose taisyklės.
Dėl praleisto termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo
11. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino vykdomajam raštui išduoti ir jį pateikti vykdyti atnaujinimą konkrečiai šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos kontekste.
12. Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės bei vykdomųjų raštų išdavimo tvarka įtvirtinta CPK VI dalies XLI, XLIV skyriuose. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka.
13. CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011-10-01, buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Minėta nuostata buvo pakeista 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011-10-01 galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje jau yra nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pakeitimo įstatyme nebuvo numatyta jokia speciali naujos teisės normos įsigaliojimo taisyklė, todėl, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turi būti taikoma CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendra tvarka, pagal kurią taikoma vykdymo procesą reglamentuojanti teisės norma, galiojanti procesinio veiksmo atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Taigi ir šiuo atveju taikytina nuo 2011-10-01 galiojanti CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija ir joje numatytas 5 m. terminas.
14. Byloje nėra ginčo, kad Panevėžio apygardos teismo 2010-06-09 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-123-278/2010, pagal pareiškėjos L. D. ir jos tėvo V. D. ieškinį apeliantei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, šis ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011-10-03, kuomet Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo šios bylos apeliantės apeliacinį skundą ir jį atmetė, pareiškėjos naudai iš apeliantės buvo priteista 9 636,82 Eur (33 274 Lt) neturtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad pareiškėjos įgaliotas asmuo J. Č. (teta) 2016-10-13 kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl priteistos žalos atlyginimo išieškojimo iš atsakovės J. R., tačiau teismo 2016-10-19 nutartimi prašymas buvo atmestas konstatavus, kad jis pateiktas praleidus įstatyme numatytą 5 m. terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, svarbios priežastys, dėl kurių praleistas šis terminas, nenurodytos. Pareiškėja pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise įrodinėti praleisto termino priežasčių svarbą ir 2018-06-08 savo prašyme jas išvardino, prašydama teismo spręsti dėl šio termino atnaujinimo, kurį teigė praleidusi dėl svarbių priežasčių.
16. Apeliantė tiek pareiškimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame atskirajame skunde laikosi nuoseklios pozicijos, kad pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybes, susijusios su jos sveikatos būkle, hospitalizavimo terminais, nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir todėl, priešingai nei sprendė teismas, negali būti pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Kitaip tariant, yra įsitikinusi, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę ir dėl jų turinio bei svarbos padarė neteisingą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. CPK neįtvirtinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, sprendžiant dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, nenustato svarbių aplinkybių sąrašo. Įstatymų leidėjas vertinti tokių priežasčių svarbą diskreciją suteikia būtent teismui, todėl asmens, prašančio atnaujinti šį procesinį terminą, nurodomus argumentus teismas vertina savo nuožiūra, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d., 185 str.).
18. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo sprendimo, kurio pagrindu ir prašoma išduoti vykdomąjį raštą, priėmimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu pareiškėja L. D. dar buvo nepilnametė, mokėsi 10 klasėje, ją atstovavo atstovas pagal įstatymą – tėvas V. D.. Pati pareiškėja nei nagrinėjant bylą pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme paskirtuose teismo posėdžiuose nedalyvavo.
20. Panevėžio apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-123-278/2010, yra nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad apeliantės sukelto eismo įvykio metu L. D. patyrė labai sunkią galvos smegenų traumą, į Kauno medicinos Universiteto klinikų vaikų neurochirurgijos skyrių 2005-06-17 ji atvežta itin sunkios būklės, be sąmonės, 2005-07-28 pablogėjus psichinei būklei perkelta į vaikų–paauglių psichiatrijos sektorių gydymui dėl išsivysčiusio sujaudinto, neadekvataus elgesio, kad po patirtos galvos traumos jai pasireiškė ryškus kalbos ir motorikos sutrikimas, kad gydymo stacionare istorijoje Nr. VP-1045099-1/2005 nurodoma prognozė: pasveikimo – galimi paūmėjimai, darbingumo – bloga, gyvenimo – palanki, kad ir toliau buvo gydoma vaikų gydytojo neurologo dėl liekamųjų reiškinių po labai sunkios galvos smegenų traumos, diagnozė trauminė smegenų liga, dešinės kūno pusės parezė, ataksija, kad po galvos traumų liekamieji reiškiniai būdingi ir neišnyksta, todėl reikalingas specialus ilgalaikis gydymas. Aptartos ir nagrinėjamam klausimui taip pat reikšmingos aplinkybės, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, patvirtina ne vien tai, kad po apeliantės sukelto eismo įvykio pareiškėjos būklė buvo itin sunki, bet ir tai, kad dėl tokia būklė lemia liekamuosius reiškinius, susijusius su pareiškėjos psichine sveikata ir ateityje.
21. Aplinkybę, kad praėjus daugiau nei dešimt metų po įvykio pareiškėjai yra būtina medikų priežiūra ir atitinkamas gydymas, patvirtina kartu su pareiškimu pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b. l. 22-27). Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėja laikotarpiais nuo 2013-04-18 iki 2013-05-17, 2015-01-15 iki 2015-03-18, 2015-05-28 iki 2015-06-26, 2017-08-03, 2018-08-21 buvo gydoma įvairiose gydymo įstaigose. Be to, nagrinėjant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ji taip pat nedalyvavo dėl ligos (b. l. 51).
22. Apeliantė iš dalies yra teisi, teigdama, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad pareiškėja buvo gydoma bei hospitalizuota nuolat. Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbiu laikytinas ne pats hospitalizavimo faktas, o pareiškėjos patirtos traumos pobūdis ir jos gebėjimas suprasti bei priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su savo procesinių teisių realizavimu. Neabejotina, kad pareiškėjos patirta galvos trauma, dėl ko jai, kaip matyti iš medicininių dokumentų, tapo sunku nuosekliai mąstyti, koncentruoti dėmesį, turėjo įtakos jos gyvenimo kokybei bei apsunkino net ir kasdieninių, buitinių ir sveikam žmogui nesudėtingų gyvenimiškų sprendimų priėmimą. Juo labiau ir tokių specifinių procesinių teisių, susijusių su vykdomojo rašto gavimu, įgyvendinimas pareiškėjai neabejotinai yra sudėtingesnė nei kitiems asmenims.
23. Tokia aplinkybė, kad pirmąjį kartą dėl vykdomojo rašto išdavimo jos vardu kreipėsi teta, taip pat tik patvirtina, kad dėl traumos liekamųjų reiškinių pačiai pareiškėjai sunku tinkamai įgyvendinti šias savo subjektines teises ir yra reikalinga artimųjų pagalba. Aplinkybę, kad pareiškėja galimai dėl sveikatos sužalojimu sukeltų padarinių yra praradusi ryšį su šeima bei artimaisiais, patvirtina byloje esanti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės miesto seniūnijos pažyma apie pareiškėjos įtraukimą gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 8). Iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėja kurį laiką buvo išvykusi į užsienį.
24. Pažymėtina, kad pagal teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis (CPK 179 str. 3 d.), pareiškėjos tėvas, kuriam teismo sprendimu taip pat buvo priteistas žalos atlyginimas iš apeliantės bei draudimo bendrovės, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašo išdavimo, šis jam buvo išduotas 2011-10-17. Analogiškas prašymas dukters vardu nebuvo teikiamas, o tai tik papildo pirmiau aptartą informaciją, kad pareiškėjos ryšiai su šeima nutrūkę, nepaneigta, kad tai atsitiko dėl patirtos traumos ir jos padarinių, atitinkamai, galėjusių lemti ir jos pasirinktą gyvenimo būdą bei šeiminių ryšių nutrūkimą. Vadinasi, pačių artimiausių giminaičių pagalba / patarimais ji naudotis negalėjo.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia aplinkybė, kad pareiškėja 2015-07-03 notarine tvarka įgaliojo savo tetą kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesuponuoja išvados, kad jai iki šios datos ar, juo labiau, teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo metu buvo žinoma apie jos naudai priteistas iš apeliantės sumas, o jeigu ir žinoma – aiškiai suprantama jų išieškojimo iš apeliantės tvarka.
26. Apibendrinus tai kas paminėta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjos sveikatos būkle, socialiniais įgūdžiais bei jos gebėjimu palaikyti ir užmegzti santykius su šeimos nariais ar giminaičiais, vertintinos kaip nuo jos valios nepriklausančios ir lėmusios termino procesiniams veiksmas atlikti praleidimą priežastys. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą procesiniams veiksmams atlikti.
27. Aiškinant šioje byloje susiklosčiusią situaciją kitaip, galėtų būti pažeisti būtent pareiškėjos, kuri yra socialiai pažeidžiama ir tokią jos būklę pirmiausiai lėmė apeliantės sukeltas eismo įvykis, teisės ir teisėti interesai, o ne apeliantės, kurios veiksmai įvertinti taikant žalos atlyginimo institutą, teisės ir tesėti interesai ar kurie nors teisėti jos lūkesčiai, ir kuriai, priešingai nei pareiškėjai, nuo pat teismo sprendimo priėmimo dienos buvo žinoma apie juo nustatytą pareiškėjos teisę į žalos atlyginimo kompensaciją. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad apeliantė, žinodama apie teismo sprendimu jai nustatytą pareigą atlyginti pareiškėjai žalą dėl sveikatos sužalojimo (CPK 18 str.), ilgą laiką šios pareigos nevykdė gera valia. Tokiu atveju negalima net vertinti, kad apeliantės susiformavęs lūkestis apskritai išvengti žalos atlyginimo mokėjimo prievolės yra teisėtas ir jį teismas turėtų ginti taikydamas praleisto procesinio termino padarinius. Taigi ir šie atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokiai išvadai dėl praleisto termino priežasčių svarbos, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
29. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme 2018-09-10 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu teikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 73). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2018-10-03 pažymą dėl valstybės naudai priteistinos 130 Eur sumos už pareiškėjai teiktą antrinę teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą (b. l. 75-76). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, iš apeliantės valstybei naudai priteistina 130 Eur suma už antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 str. 2 d., 96 str. 1d. ).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.