Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas (teistumas išnykęs), teistas Jungtinėje Karalystėje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. gruodžio 28 d. apie 01.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad be jokios priežasties, tyčia ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam A. V. į veido sritį, padarydamas šiam kairiųjų žandinio ančio, akiduobės sienelių, skruostakaulio skruostinio lanko, nosies kaulų lūžius su poodinėmis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose ir kraujosruva akies obuolio junginėje, sužalojimus, dėl nustatytų veido kaulų lūžių kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nesunkiai, dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje R. B. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo pas savo buvusią draugę. Išėjo parūkyti į virtuvę. Atėjo A. Kalbėjosi, jis kažką pasakė apie buvusią draugę ir gavosi taip, kad jam sudavė. A. pažinojo apie dvejus metus, draugavo su jo kaimyne. Santykiai su A. buvo normalūs, problemų su juo neturėjo. Įvykio vakarą dviese su juo vartojo alkoholį. Gėrė rūkymo kambaryje. Išgėrė butelį degtinės. Pradėjo kalbėtis apie jo (kaltinamojo) buvusią draugę (sugyventinę). A. kažką pasakė apie ją ir kažkokius vyrus. Išsiaiškinęs, kad nieko tarp jo draugės ir tų vyrų nebuvo, sudavė A. kumščiu į veido sritį. A. krito pasisukęs veidu į viryklę ir sofą. Sąmonės jis praradęs nebuvo. Atsistojęs A. išėjo, o jis išvažiavo pas seserį. Tikrai žino, kad trenkė vieną smūgį, bet gali būti, kad trenkė ir tris. Tik vėliau sužinojo, kad A. buvo padaryti veido lūžiai. Po įvykio kalbėjosi su A., jo atsiprašė. Šis pykčio nelaikė. Nusiuntė jam 50 eurų. Kaip atrodė A. veidas tą vakarą, jau neatsimena. Jam iš nosies bėgo kraujas. Tikrai gailisi dėl savo veiksmų. Jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Blaivus jis taip nesielgia. Sutinka, kad reikia atlyginti žalą, bet prašomi 30 000 yra daugoka. Jo pajamos yra tik virš 1000 eurų. Kai pradės dengti stogus, pajamos bus didesnės. Su nukentėjusiojo gydymo išlaidų dydžiu sutinka. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja paskiriant jo seserį. Sesuo jam visuomet darė teigiamą įtaką. Kiekvieną dieną su ja bendrauja, kalbasi, sesuo jį moko. Ji paskatino kreiptis į gydymo įstaigą, po ko jis kreipėsi į specialistus ir užsikodavo nuo alkoholio. Gydėsi nuo priklausomybės, baigė gydymą, kai nedirba, vaikšto į susirinkimus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gali juose lankytis tik laisvomis nuo darbo dienomis. Atlygins priteistą žalą nukentėjusiajam ir Ligonių kasoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. R. B. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, jog įvykio dieną su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį (gėrė degtinę), bendraujant A. negražiai pasakė apie tuometinę jo gyvenimo draugę, dėl ko sudavė A. kumščiu į veido sritį, nuo ko šis krito veidu į viryklę ir sofą. Gerai atsimena tik vieną smūgį, tačiau neatmeta galimybės, kad jų galėjo būti ir trys. Matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas, bet kad A. buvo padaryti veido lūžiai, sužinojo tik vėliau. Ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad atvykęs aplankyti savo tuometinės draugės L. D., virtuvėje susitiko neblaivų A., kuris ėmė apie jo draugę kalbėti kaip apie laisvo elgesio moterį, išvadindamas ją necenzūriniais epitetais, įsižeidęs ir supykęs dėl tokių nukentėjusiojo kalbų sudavė vieną smūgį į veido sritį A., nuo ko šis krito atsitrenkdamas veidu į virtuvės baldus.

Darytina išvada, kad nors įvykio dieną kaltinamasis neabejotinai bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau nėra patikimų duomenų apie jokį jų asmeninio pobūdžio tarpusavio konfliktą, kuris leistų konstatuoti, kad smurtinius veiksmus lėmė paskatos, kilusios iš asmeninių santykių. Atitinkamai konstatuotina, kad smurtas buvo pavartotas be aiškios priežasties ir vertintinas kaip atliktas iš chuliganiškų paskatų, girtam kaltinamajam išliejant susierzinimą po pokalbio su seserimi.

Teismas tikslina kaltinime nurodytą veikos padarymo laiką, nes iš byloje surinktų duomenų matyti, kad įvykis buvo ne 2024 m. gruodžio 28 d., kaip nurodyta kaltinime, o 2023 m. gruodžio 28 d.

BK 138 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio.

Iš nukentėjusiojo A. V. parodymų nustatyta, kad jam kumščiu į veidą buvo smogta tris kartus, nepaisant to, kad jau po pirmojo smūgio jis krito ir prarado sąmonę. Kiekvieną kartą jam atsigavus, jam vėl būdavo smogiama kumščiu į veidą. Taip buvo padaryta tris kartus. Toks kryptingas kaltinamojo elgesys rodo turėjus tiesioginę tyčią nukentėjusįjį sužaloti. Šių faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Teismo medicinos eksperto išvadose nurodoma, kad A. V. nustatyti sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Taigi R. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti kaltinamojo R. B. ir jo sesers I. L. prašymai atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. L. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Prašyme R. B. nurodė, kad su I. L. jo santykiai yra ypač artimi, nuoširdūs, šeimyniški, į seserį patarimo jis kreipiasi nuolatos dėl įvairių gyvenimiškų klausimų, ši jam pataria, padeda, jis atsižvelgia į sesers nuomonę. Kaltinamojo manymu, sesuo gali jam daryti teigiamą įtaką, siekiant ateityje išvengti galimų pažeidimų. Mano, kad sesuo pagal savo asmenines ir būdo savybes yra tinkama būti laiduotoja, ji nėra teista ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų. I. L. savo prašyme nurodo iš esmės analogiškus motyvus, papildomai nurodydama, kad brolis suvokia, jog pasielgė negerai, neigiamai vertina savo poelgį, pagal savo charakterio savybes jis nėra linkęs daryti pažeidimus, mano, kad su jos pagalba ir įtaka ateityje jis daugiau nebenusikals.

Teisiamojo posėdžio metu I. L. parodė, kad būdamas blaivus R. yra labai geras žmogus. Jo problema yra alkoholis. Šią priklausomybę jiedu bando įveikti. Ji padeda broliui, jam visai gerai sekasi. Brolis pas ją gyvena nuo tada, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini). Apie šią bylą žino iš jo, tuo metu ji nematė brolio. Iš jo žino, kad konfliktas tarp vyrų kilo dėl jo draugės apšmeižimo. Brolis labai gailisi dėl šio įvykio. Ėmėsi visokių veiksmų. Sportuoja, rūpinasi savimi. Kai jis blaivus, tokių dalykų nebūna. Jis negėrė trylika metų. Yra labai geras darbuotojas. Tai du skirtingi žmonės, kai jis blaivus. Jie tikrai galės suvaldyti šią situaciją. Ji daro jam įtaką, daug kalbėjosi, paskatino jį užsikoduoti nuo alkoholio. Prašo atleisti brolį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, galėtų sumokėti 500 Eur užstatą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Iš dalies atlygino nukentėjusiojo prašomą neturtinę žalą, pervesdamas jam 350 Eur sumą (b. l. 182-185). Nurodo, kad negalėjo atlyginti daugiau, nes kol gydėsi priklausomybę, nedirbo ir neturėjo pajamų. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad, jo nuomone, prašoma suma yra per didelė, tačiau įsipareigojo atlyginti tiek žalos, kiek jos priteis teismas, be to įsipareigojo atlyginti turtinę žalą Ligonių kasoms. Svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat būtina įvertinti R. B. charakterizuojančių duomenų visumą. Jis dirba (duomenys neskelbtini), taip pat vykdo individualią veiklą (b. l. 176), praeityje buvo Lietuvoje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 129-131), per trejus metus (iki 2024 m. gruodžio 18 d.) nebaustas administracine tvarka (b. l. 127). Nuo 2024 m. birželio 4 d. gyveno Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“ ir dalyvavo bendruomenės reabilitacijos programoje (b. l. 108). Minėtos bendruomenės vadovas R. B. charakterizavo kaip aktyvų ir motyvuotą bendruomenės narį, atvykusį į bendruomenę savo valia, norint sveikti nuo priklausomybės alkoholiui. Per gydymo laikotarpį jis susilaikė nuo bet kokių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, noriai vykdė pavestas užduotis, laikėsi įsipareigojimų ir bendruomenės taisyklių, rodė motyvaciją keisti gyvenimo būdą, rimtų nuobaudų neturėjo. Noriai lankė psichologo, socialinio darbuotojo ir kitų priklausomybės specialistų grupinius bei individualius užsiėmimus, kartu su kitais bendruomenės nariais lankė anoniminių alkoholikų savipagalbos grupes mieste (b. l. 109). Nuo 2025 m. sausio 29 d. ėmė gydytis Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Dienos psichiatrijos paslaugų skyriaus programoje, ši institucija nurodo, kad asmuo reguliariai lankosi programos grupiniuose užsiėmimuose bei individualiose specialistų konsultacijose, motyvacija blaivybei ir gydymuisi adekvati. Kritiškai vertina esamą situaciją, vartojimo padarinius, suinteresuotas pokyčiams (b. l. 164). 2025 m. vasario 1 d. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijai, jam buvo paskirtas kompleksinis ambulatorinio gydymo kursas metams nuo priklausomybės alkoholiui (b. l. 181). Kaltinamasis neneigia, kad praeityje turėjo priklausomybę alkoholiui, kurią stengiasi įveikti iki šiol, alkoholio vartojimas galimai lėmė nusikalstamų veikų darymą (kaltinamasis nurodė, kad jam esant blaiviam jokių problemų nekyla, tą patį tvirtino jo sesuo), tačiau jis aktyviai ir kryptingai ėmėsi spręsti šią problemą ir teismas linkęs tikėti, kad nusikalstamas ar kitaip įstatymus pažeidžiantis elgesys ateityje nebesikartos. Pažymėtina, kad per daugiau nei metus nuo nagrinėjamos veikos padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo nepadaryta naujų teisinei priešingų veikų (nei nusikalstamų veikų, nei administracinių nusižengimų) (b. l. 192-196). Buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. B. charakterizuojamas kaip atsakingas, profesionalus, punktualus darbuotojas, kuris laikėsi įmonės vidaus taisyklių ir drausmės, neturėjo jokių nuobaudų ir nusižengimų, puikiai bendravo su kolegomis (b. l. 179). Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos.

I. L. nurodo, jog šiuo metu brolis gyvena pas ją, ji yra pasiruošusi padėti jam įveikti priklausomybę alkoholiui, pasitiki jo gebėjimu susitvarkyti su šia situacija. Teismo vertinimu, I. L. teigiamai charakterizuojantys duomenys, artimas jos ir R. B. giminystės ryšys, pagrįstas tarpusavio rūpesčiu ir palaikymu, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį R. B. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog I. L. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo praeityje darytus teisės pažeidimus, nustatytinas maksimalus – trejų metų – laidavimo terminas. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, jo prievolę atlyginti civilinius ieškinius, nustatytinas laidavimas be užstato.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2817,38 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo, atlyginimo. Kartu su ieškiniu pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą, kad dėl akies ir akiduobės sužalojimo, kitų akies ir akiduobės sužalojimų, akiduobės dugno lūžio, neuralgijos ir neurito, regos nervo ir takų sužalojimo A. V. buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kur jam buvo teikiamos oftalmologo paslaugos, gydoma hifema ir konservatyviai gydoma akies trauma, kai būklė sudėtinga; VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur buvo teikiama skubiosios medicinos gydytojo išplėstinės paslaugos, kompiuterinės tomografijos paslauga; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kur jam atlikta veido ir žandikaulių operacija, kai būklė nesudėtinga; VšĮ Antakalnio poliklinikoje, kur buvo suteiktos neurologo, radiologo, kompiuterinės tomografijos paslaugos, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje, kur buvo teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, vidutinės apimties pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos, pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos. Gydymas truko nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. vasario 12 d. (b. l. 69-72). Bendra medicininių paslaugų vertė 2817,38 Eur.

Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė (b. l. 160-162). Kadangi A. V. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo R. B. kaltais veiksmais, A. V. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš R. B. priteistina 2817,38 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. V. pareiškė 30 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 58). Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų metus turėjo neįgalumą. Sveikata neatsistatė iki šiol. Nebegali dirbti anksčiau dirbto ir gerai apmokamo darbo ((duomenys neskelbtini)). Dabar tenka dirbti (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas dabar labai mažas, neaišku, ar ši situacija pasikeis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė didelius fizinius ir dvasinius nepatogumus, fizinį skausmą, fizinį ir emocinį diskomfortą. Iš specialisto išvadose cituojamo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2023 m. gruodžio 28 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo LIN 23-SPS-97218 matyti, kad jam diagnozuotas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Maksiliarinio sinuso lūžis. Asmuo skundžiasi galvos skausmu, regėjimo sutrikimu kaire akimi. Buvo praradęs sąmonę. Matoma masyvi OS vokų hematoma, kairiosios periokulinės srities hematoma, ant tvarsčio sukrešėjęs kraujas. OS paviršių dengia kraujo krešulys. Konstatuoti kairės akiduobės dauginiai lūžiai, kairiojo maksiliarinio sinuso dauginiai lūžiai, kairysis maksiliarinis sinusas užpildytas krauju, retrobulbarinė hematoma, spaudžiamas regos nervas. Esant bukai akies traumai pacientas persiųstas į Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Skubios pagalbos skyrių skubiai oftalmologo konsultacijai. Iš VUL SK akių ligų centro 2023 m. gruodžio 28 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad pacientas skundžiasi suprastėjusiu kairės akies matymu, kraujavimu. Jam paskirta hospitalizacija skubos tvarka nuo 2023 m. gruodžio 29 d. Iš VUL SK akių ligų centro 2024 m. sausio 4 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad blogas regėjimas įtakotas regos nervo pažeidimo už akiduobės, rekomenduojama kuo skubesnė operacija, tikintis, kad dėl kompresijos įvykę regos nervo pakeitimai bent kiek atsistatytų. Pažymima, kad regėjimo būklė gali ir neatsistatyti. VšĮ VUL Žalgirio klinikos 2024 m. sausio 9 d. medicinos dokumentų išraše ir ligos istorijoje Nr. LA 24-0596/1030-00970 nurodoma, kad R. B. nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. sausio 9 d. buvo stacionarizuotas į veido ir žandikaulių chirurgijos II skyrių, kur konstatuota, kad kairės akies vyzdys nereaguoja į šviesą, asmuo teigia nematantis ja vaizdo apačioje, jam konstatuoti kairio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelių skeveldriniai lūžiai su poslinkiu, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis su poslinkiu, kairės akiduobės lateralinės sienos lūžis su poslinkiu, kairio skruostikaulio ir kairio skruostinio lanko lūžiai, nosikaulių lūžiai. Pacientas 2025 m. sausio 5 d. operuotas, atlikta akiduobės dekompresija, hematomos išvalymas. Po operacijos mėnesį laiko nurodyta netraumuoti, nesiremti kaire veido puse, vengti pirčių, baseinų, kaitinimo procedūrų, aktyvaus fizinio krūvio, paskirta kairės pusės akies regos kontrolė pas oftalmologą. Tokiu būdu medicinos dokumentai patvirtina, kad traumos pasekmės nukentėjusiajam buvo rimtos ir ilgalaikės, jam teko daryti skubią operaciją dėl akiduobės dugno lūžio, pastebimai suprastėjo matymas kaire akimi. Mažiausiai mėnesiui laiko pooperaciniu laikotarpiu jo kasdienis gyvenimas buvo ženkliai sutrikdytas. Kad operacijos ir pooperacinio gydymo nepakako traumos pasekmėms pašalinti, rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus. Minėta institucija pateikė 2024 m. birželio 11 d. sprendimą dėl dalyvumo lygio Nr. STS-6672, iš kurio matyti, kad dalyvumo lygis R. B. buvo nustatinėjamas dėl regos nervo atrofijos (po akies traumos 2023 m. gruodžio 28 d.), po ko R. B. nuo 2024 m. birželio 5 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. (tikintis būklės pakitimo) nustatytas 45 % dalyvumo lygis ir 55 % netekto dalyvumo lygis. Atitinkamai objektyvūs duomenys byloje patvirtina, kad reikšmingos traumos pasekmės nukentėjusiajam truko mažiausiai metus. Teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad po 2024 m. gruodžio 4 d. jis nebenuėjo pratęsti neįgalumo, tačiau rega kaire akimi taip ir neatsistatė, jis iki šiol negali dirbti gerai apmokamo (duomenys neskelbtini) darbo, todėl dirba menkai apmokamą (duomenys neskelbtini) darbą. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprasta neturtinės žalos suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Nors nukentėjusiojo A. V. patirti sužalojimai ekspertų buvo vertinami kaip nesunkūs, tačiau jie sukėlė stiprias ir galimai negrįžtamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusiojo gyvenimo kokybė ženkliai pablogėjo, jam buvo nustatytas neįgalumas, traumos pasekmės iki šiol nėra suvaldytos ir išnykusios.

Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, ilgalaikį traumos pasekmių pobūdį, ir konstatuoja, kad nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti priteistina 10 000 eurų suma. Toks neturtinės žalos dydis nukrypsta nuo kasacinės instancijos teismo praktikos baudžiamosiose bylose (pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 5000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016 (1500 Eur), 2K-221-648/2016 (6000 Lt), 2K-21-942/2016 (1500 Eur), 2K-139-895/2017 (700 Eur), 2K-24-895/2017 (1200 Eur), 2K-36-895/2017 (1000 Eur), 2K-291-942/2018 (1200 Eur), 2K-289-693/2019, (2500 Eur), 2K-105-222/2019 (2200 Eur), 2K-227-697/2022 (1000 Eur), 2K-207-628/2023 (4000 Eur), 2K-175-489/2023 (3000 Eur); 2K-85-594/2024 (3000 Eur), 2K-254-1214/2024 (3000 Eur), 2K-29-594/2024 (5000 Eur)), tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, ši suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nepaisant to, ar nukentėjusysis iki traumos dirbo nepertraukiamai, esminė aplinkybė ta, kad jis, būdamas darbingo amžiaus, ne dėl savo kaltės nebegali dirbti geriau apmokamo darbo. Taip pat įvertintina, kad priteistinos žalos dydis gali skirtis ir nuo infliacijos, kainų skirtumo šalyje tam tikru laiku. Atsižvelgiant į kaltinamojo jau sumokėtą 350 Eur sumą, nukentėjusiajam A. V. iš R. B. priteistina 9650 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, perduodant jį I. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 3 (trejiems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. B. 2817,38 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniolika eurų trisdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Civilinio ieškovo A. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui A. V. iš kaltinamojo R. B. 9650 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

R. B. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas, ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. L. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.