Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. liepos 3 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-90 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Austrijos Federacinės Respublikos Kornoiburgo apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Austrijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 129 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 130 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, jam paskirta galutinė 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 29 d. Į bausmės laiką įskaityta 101 diena. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. sausio 18 d.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai yra išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgiant į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo M. G. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis M. G. yra atlikęs įstatyme nustatytą 1/3 dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bausmės atlikimo metu nuteistasis iš dalies vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš 2019 m. liepos 3 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-88 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo M. G. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 86 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 40 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 46 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Be to, nustatytas nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas jau yra artimas aukštai nusikalstamo elgesio rizikai (nuo 100 balų). Ypač svarbu pažymėti, jog ankstesnio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 80 balų pagal OASys vertinimo metodiką. Tokia aplinkybė neleidžia spręsti apie nuteistojo teigiamą pokytį, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas turėtų nuosekliai mažėti, o ne atvirkščiai. Nusikalstamo elgesio rizikos didėjimas leidžia spręsti, jog nėra pilnai įgyvendinama nuteistojo resocializacija, jo pavojingumas visuomenei nemažėja, o tai yra itin svarbūs kriterijai vertinant ir sprendžiant, ar asmuo laisvėje sugebės daugiau nenusikalsti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis M. G. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę suderintą 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismui pateikti duomenys, priešingai nei nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės, rodo, jog nuteistasis M. G. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo Lietuvos Respublikoje teistas 3 kartus. Nors skunde nuteistasis teigia, jog jis pirmą kartą Lietuvos Respublikoje atlikinėja terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir šis jo teiginys neatitinka teismui pateiktos medžiagos, iš kurios matyti, jog realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Akivaizdu, jog nuteistojo skunde dėstomos aplinkybės yra netikslios, iškraipytos ir netgi melagingos. O vien jau paminėtos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė šiuo institutu nustatytas sąlygas, todėl jis buvo pasiųstas realiam bausmės atlikimui. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo teisės pažeidimai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis gyveno kartu su savo motina, jis niekur nedirbo, pragyvendavo iš vagysčių. Pats nuteistasis pripažinęs, jog jis turi finansinių įsipareigojimų – jam yra paskirtos piniginės baudos už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės bei esant neblaiviam. Tačiau paskirtų baudų jis nemoka. Nuo 2018 metų birželio mėnesio nuteistasis į savo sąskaitą gavo 1 619,44 Eur, iš kurių jis išleido 1 535,58 Eur. Nors pats nuteistasis bausmės atlikimo metu ir dirba, tačiau jis nevengia ir būti remiamas, išlaikomas kitų asmenų. Vertinant tą aplinkybę apie paminėtas pinigų sumas, kuriomis disponuoja nuteistasis, kuris pats pripažino, jog nemoka anksčiau jam paskirtų piniginių baudų, galima spręsti, jog nuteistasis yra apatiškas savo turimiems finansiniams įsipareigojimams, jų vengia. O tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, tačiau pasimatymų metu jis yra retai lankomas. Paskutinius nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pasak nuteistojo, alkoholio vartojimas jam nesukelia didelių problemų, tačiau praeityje jis buvo padaręs teisės pažeidimų, susijusių būtent su alkoholio vartojimu. Atsižvelgiant į praeityje nuteistojo padarytus teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nuteistajam buvo rekomenduota dalyvauti anoniminių alkoholikų veikloje, tačiau nuteistasis nevykdė šios rekomendacijos. Skunde nuteistasis nurodė, jog apie šią rekomendaciją jis sužinojo tik iš skundžiamo Komisijos nutarimo. Tačiau tokie nuteistojo skundo motyvai nėra niekuo pagrįsti. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybę, jog jis labai gailisi dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, jog aplinkybės nuteistojo asmens kaltės pripažinimo ir gailėjimosi šiuo metu neturi esminės reikšmės, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, todėl šiuo metu jos vertinamos tik visų aktualių aplinkybių kontekste.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo savęs vertinimas vidutinis, jis savimi pasitiki, tačiau juntamas jo dirglumas. Nuteistasis yra geros nuomonės apie save, jis bendrauja su daugeliu asmenų, tačiau jo santykiai yra labiau dalykiški nei draugiški. Pokalbio metu nuteistasis bendravo noriai, tačiau, kalbant apie jam nemalonius įvykius bei susiklosčiusias situacijas, jis reaguodavo impulsyviau, tapdavo dirglesnis. Nuteistasis analizuoja ir vertina savo elgesį, tačiau tai daro tik labai paviršutiniškai. Nuteistasis atpažįsta savo turimas problemas, tačiau ne visas. Nuteistasis yra linkęs pasiduoti aplinkos įtakai, pastebimas siekis save apginti ir pateisinti. Nuteistasis tikina, jog jis atsitiktinai atsidurdavo nusikalstamose situacijose, kuriose stebimas savęs apgynimas, kaltės minimalizavimas, jis randa sau ne vieną pasiteisinimą, jam trūksta atsakomybės jausmo. Pats nuteistasis nesureikšmina alkoholio vartojimo problemos, kuri jam sukelia elgesio problemų (neblaivus padarė smurtinį nusikaltimą, taip pat neblaivus vairavo automobilį).

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas visos bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju visos bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo paskatintas. Nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką nuteistasis buvo pažeidęs 3 kartus ir jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, iš kurių paskutinė jam paskirta 2019 m. gegužės 29 d. Dar ir šiuo metu nuteistas turi galiojančių drausminių nuobaudų. Skunde nuteistasis nurodė, jog jis pripažįsta visus pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau prašo įvertinti tai, kad visi jo padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra grubūs, jie padaryti netyčia, nežinant, kad atitinkamas elgesys gali būti traktuojamas kaip vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Teismas visus šiuo nuteistojo skundo teiginius vertina kritiškai, kaip siekį sumenkinti savo netinkamo elgesio pasekmes. Pažymėtina, jog nuteistasis atlikinėja terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, taigi jis pats ir turi pareigą būti susipažinęs bei įsisavinęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kad žinotų visas nustatytas elgesio normas bausmės atlikimo metu. Todėl visi nuteistojo teiginiai dėl padarytų drausmės taisyklių pažeidimų, nežinant vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, laikomi deklaratyviais. Teismas sutinka, jog aplinkybės dėl nuteistojo galiojančių drausminių nuobaudų buvimo bei jų skaičiaus nėra pagrindas netaikyti jam lygtinį paleidimą. Šiuo atveju tokia aplinkybė turi būti vertinama taip pat tik visų nustatytų aplinkybių visumoje ir negali būti išskirtinai sureikšminta. Tačiau verta pažymėti, jog faktas dėl bendro drausminių nuobaudų skaičiaus bei galiojančių drausminių nuobaudų buvimo neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimu metu traktuoti kaip nepriekaištingą.

Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį bei įvertinti nuteistojo elgesiui įtaką darančius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti ankstesni jo teisės pažeidimai; išsilavinimo, įsidarbinimo, darbo išlaikymo problema; gyvenimo stilius ir draugai; alkoholio vartojimo problema, kuri sukelia ir elgesio problemas; nuostatų problemos (nesilaiko taisyklių bei reikalavimų).

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis M. G., būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 10 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi vertinant visas nustatytas bei pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis M. G. nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis M. G. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo M. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. liepos 3 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-90 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo M. G. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.