Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-127-478/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
1S-127-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-22-3-00012-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-127-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-22-3-00012-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo netaikyti M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. G. 2017 m. kovo 10 d. Austrijos Federacinės Respublikos Kornoiburgo apygardos teismo nuteistas pagal Austrijos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 129 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 130 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi bausmės suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, ir pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), taikant 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, M. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 7 d., bausmės pabaiga 2020 m. gegužės 29 d. (užskaityta 101 diena). Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai –5 mėnesiai ir 11 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu netaikė nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, neskatintas, turi dvi galiojančias nuobaudas.

3. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2020 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino nuteistojo M. G. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog M. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis M. G. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad tiek Komisija, tiek teismas sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo priėmė remdamasis tik neigiamomis aplinkybėmis iš jo praeities, neįvertino jo pastangų bausmės atlikimo metu, neatkreipė dėmesio į jo teigiamus pokyčius. Atkreipia dėmesį, kad nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, kadangi šios aplinkybės nekinta visos bausmės metu ir net atlikus bausmę. Prašo įvertinti tai, kad jis mokosi, padengė finansinius įsipareigojimus, atsižvelgė į komisijos rekomendacijas, dalyvauja papildomose elgesio korekcijos programose, kad šiuo metu žymiai sumažėjusi jo nusikalstamo elgesio rizika – nuo 86 iki 79 balų, kas akivaizdžiai rodo teigiamą požiūrį į savo elgesį, todėl tikslinga sušvelninti jo teisinę padėtį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. G. skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju M. G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 79 balai, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Taip pat pažymėtina, kad statiniai kriminogeniniai nekintantys veiksniai iš jų sudaro 40 balų, o svertiniai veiksniai, kurie gali kisti, sudaro 39 balus, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Be to, negalima sutikti su nuteistojo skundo teiginiu, kad nusikalstamo elgesio rizika žymiai sumažėjo. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pirmojo vertinimo metu M. G. nusikalstamo elgesio rizika buvo 80 balų, antrojo vertinimo metu buvo padidėjusi iki 86 balų, ir šiuo metu yra sumažėjusi iki 79 balų, taigi, nuo pradinio tyrimo ji sumažėjo tik vienu balu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija ne tik pakito labai nežymiai, tačiau nėra nuosekli ir tendencingai vystoma teigiama linkme.

8. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis M. G. nesielgė nepriekaištingai. Jis tris kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką baustas drausmine tvarka. Dvi nuobaudos galioja ir šiuo metu. Per bausmės atlikimo laiką nuteistais nebuvo nė karto skatintas. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis gana geros nuomonės apie save, pasitikintis savimi, savo elgesį analizuoja ir vertina labai paviršutiniškai, atpažįsta ne visas problemas, linkęs pasiduoti aplinkos įtakai, stebimas siekis save apginti ir pateisinti, minimalizuoti savo kaltę, stebima atsakomybės jausmo stoka. Per daug nesureikšmina alkoholio vartojimo problemos, nors ne vieną nusikalstamą veiką yra padaręs apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgus į tai, nuteistajam buvo rekomenduota dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupės veikloje, tačiau jis grupės veikloje nedalyvauja, neigia savo problemą, tikina, jog alkoholio vartojimas jam jokių problemų nesukelia. Toks nuteistojo elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog M. G., atsisakydamas spręsti turimą problemą ir ją neigdamas, nerodo jokio noro keistis, ir tai gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir pastūmėti daryti naujas nusikaltimas veikas. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai, išsilavinimo, įsidarbinimo, darbo išlaikymo problema, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatų problemos.

9. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, M. G. atlieka bausmę už trijų sunkių nusikaltimų, įvykdytų nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarymą. Ankščiau jis jau 3 kartus teistas už vagystes ir fizinio skausmo sukėlimą. Šiuo atveju teismas apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir jo požiūrį į savo paties elgesį pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

10. Nesutiktina su nuteistojo skundo teiginiais, jog tiek Komisija, tiek teismas sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo priėmė remdamasis tik neigiamomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo pagrindo, tokio pagrindo nėra ir aukštesniajam teismui. Komisija ir pirmosios instancijos teismas M. G. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo M. G. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas