Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2017 m. kovo 10 d. Austrijos Federacinės Respublikos Kornoiburgo apygardos teismo pagal Austrijos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 129 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 130 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi bausmės suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, ir pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), taikant 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, M. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 7 d., bausmės pabaiga 2020 m. gegužės 29 d. (užskaityta 101 diena).

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2018 m. sausio 18 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2019 m. gruodžio 27 d. gautas nuteistojo M. G. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-201. Nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nurodė, jog šiuo metu jis yra atlikęs 4/5 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Turėdamas finansinių įsipareigojimų, bausmės atlikimo metu juos padengė. Į Komisijos rekomendacijas jis atsižvelgė, dalyvavo papildomose elgesio korekcijos programose, pataisos namuose mokėsi, dirba. Jo nusikalstamo elgesio rizika ankstesnio svarstymo metu buvo padidėjusi nuo 80 iki 86 balų, šiuo metu vertinama 79 balais, tai reiškia, jog ji žymiai sumažėjo, todėl mano, jog tikslinga paleisti jį lygtinai, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nurodo, jog Komisija, nagrinėdama jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neatkreipė dėmesio į tai, jog lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi šios aplinkybės kinta visos atliekamos bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija rėmėsi tik neigiamomis aplinkybėmis iš praeities, neatkreipė dėmesio į tai, jog jo elgesyje atsirado didelių pokyčių, neįvertino pastangų, kurias jis darė. Prašo teismo nespręsti apie jį pagal praeitį, o atsižvelgti į esamą laiką, jo pastangas, pasiryžimą ir norą keistis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo M. G. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam M. G. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismui pateikti duomenys rodo, jog M. G. atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo (BK 178 straipsnio 3 dalis), padarymą. Ankščiau taip pat jau 3 kartus teistas už vagystes ir fizinio skausmo sukėlimą. Ši aplinkybė, kad M. G. nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo ir sistemingai daro naujus nusikaltimus, nors ir nėra esminė sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį kaip linkusį ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl M. G. turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai jį paveiktų, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni teisės pažeidimai taip pat išlieka vienu iš M. G. kriminogeninių veiksnių.

Teismui pateiktame skunde M. G. akcentuoja tai, jog jo nusikalstamo elgesio rizika ankstesnio svarstymo metu buvo padidėjusi nuo 80 iki 86 balų, šiuo metu vertinama 79 balais, tai reiškia, jog ji žymiai sumažėjo, todėl mano, jog tikslinga paleisti jį lygtinai. Teismas pažymi, jog lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo M. G. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 79 balus ir yra vertinama kaip vidutinė. Iš jų 40 balų sudaro statiniai veiksniai ir 39 balus dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir pastangomis dar gali pakeisti. Pirmojo vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika buvo 80 balų, antrojo vertinimo metu buvo padidėjusi iki 86 balų. Nors nuteistasis nurodo, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai sumažėjusi, teismas su tuo nesutinka. Priešingai, darytina išvada, kad reali nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima – nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nenuosekliai, pastebėtina, kad iš pradžių ji net pakilo, po to nors ir sumažėjo, tačiau labai nežymiai – nuo pirmojo vertinimo sumažėjo tik vienu balu, o tai rodo nepakankamas jo pastangas bei nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir mastymą teigiama linkme.

M. G. savo skunde nurodo ir tai, jog pataisos namuose jis mokėsi, dirba. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. G. turi šaltkalvio remontininko, suvirintojo, tekintojo specialybes. Atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, nuteistasis dirba, mokosi siuvėjo specialybės. Minėtos aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, jos rodo M. G. pastangas keistis. Nepaisant to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. G. išsilavinimo, įsidarbinimo, darbo išlaikymo problema vis dar išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių, kadangi laisvėje jis niekur nedirbo, pragyvendavo iš vagysčių. Taigi, nors įkalinimo įstaigoje ir stebimas teigiamas pokytis nuteistojo darbinėje motyvacijoje, tai negali garantuoti, jog jis ir išėjęs į laisvę sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab, kad ir jokių duomenų, ar nuteistasis turės darbą išėjęs i laisvę, nėra.

Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų, tai socialinio tyrimo išvadoje nurodyta kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgiant į praeityje padarytą M. G. nusikaltimą, vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, nuteistajam buvo rekomenduota dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupės veikloje, tačiau jis grupės veikloje nedalyvauja, neigia savo problemą, tikinam jog alkoholio vartojimas jam jokių problemų nesukelia. M. G. savo pateiktame skunde nurodo teismui atsižvelgti į jo pastangas, pasiryžimą ir norą keistis, tačiau akivaizdu, jog M. G., atsisakydamas spręsti turimą problemą ir ją neigdamas, tikrai nerodo jokio noro keistis. Nesprendžiant alkoholio vartojimo problemos, M. G. išėjus į laisvę, ji gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir pastūmėti daryti naujas nusikaltimas veikas.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Nors savo skunde M. G. ir nurodo, jog jo elgesyje atsirado didelių pokyčių, bausmės atlikimo metu jis deda dideles pastangas ir rodo pasiryžimą bei norą keistis, teismo vertinimu, M. G. elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia jo charakterizuoti teigiamai ir jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu. Iš socialinio tyrimo išvados ir teismui pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, kad bausmės atlikimo metu M. G. buvo 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis: už draudžiamų daiktų turėjimą, naudojimąsi mobiliuoju telefonu ir nelegalaus sandorio įvykdymą. Dvi iš minėtų administracinių nuobaudų vis dar galioja. Už gerą elgesį jis neskatintas nė karto. Drausminės nuobaudos negali būti esminiu faktoriumi, lemiančiu lygtinio paleidimo taikymą arba netaikymą, tačiau vien jų buvimo faktas vertinant kitų bylos aplinkybių kontekste yra itin svarbus, kadangi jis tiesiogiai rodo nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu ir jo pastangas taisytis. Nagrinėjamu atveju tai, jog net bausmės atlikimo metu M. G. nesistengia elgtis nepriekaištingai, piktybiškai pažeidinėja nustatytą elgesio tvarką, neduoda jokio pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals būdamas laisvėje.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog M. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo M. G. skundas dėl 2019 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-201 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. G. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.