Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

2026 m. balandžio 8 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovui R. T. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nustatyti sekančią skyrium gyvenančio R. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. Ą. T. tvarką:

1.1 Atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 19:00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val.

1.2 Atsakovas su sūnumi bendrauja pusę Šv.Kalėdų ir pusė Šv.Velykų laiko. Neporiniais metais Kūčių ir pirmą Šv.Kalėdų dienas sūnus praleidžia su atsakovu, o antrą Šv.Kalėdų dieną sūnus praleidžia su ieškove. Poriniais metais Kūčių ir pirmą Šv.Kalėdų dienas sūnus praleidžia su ieškove, o antrą Šv.Kalėdų dieną su atsakovu. Neporiniais metais Šv.Velykų pirmą dieną sūnus praleidžia su atsakovu, antrą Šv.Velykų dieną sūnus praleidžia su ieškove. Poriniais metais Šv.Velykų pirmą dieną sūnus praleidžia su ieškove, antrąją Šv.Velykų dieną sūnus praleidžia su atsakovu.

1.3 Poriniais metais Naujųjų metų šventę (sausio 1 d.) atsakovas praleidžia su sūnumi, o neporiniais metais Naujųjų metų šventę (sausio 1 d.) sūnus praleidžia su ieškove.

1.4 Pirmą gegužės sekmadienį per Motinos dieną sūnus praleidžia su ieškove, o pirmą birželio sekmadienį per Tėvo dieną sūnus praleidžia su atsakovu.

1.5 Mokslo metų eigoje pirmą rudens, žiemos ir pavasario moksleivių atostogų laiko sūnus praleidžia su ieškove, kitą pusę nurodytų atostogų laiko sūnus praleidžia su atsakovu. Apie sūnaus paėmimo laiką atostogų laikotarpiu atsakovas informuoja ieškovę raštu (elektroniniu paštu, trumpąja žinute) prieš vieną savaitę laiko iki paėmimo.

1.6 Sūnaus vasaros atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi pusę jo atostogų laiko, bendravimo laikotarpius iš anksto raštu suderindamas su ieškove, atsižvelgiant į sūnaus atostogų planus.

1.7 Atostogaujant už Lietuvos Respublikos ribų atsakovas privalo gauti ieškovės notarinį sutikimą, nurodant išsamią informaciją apie atostogų vietą bei laiką. Be pasirašyto tokio dokumento (sutikimo) sūnų išvežti už Lietuvos Respublikos ribų yra draudžiama.

1.8 Poriniais metais atsakovas ne eilės tvarka praleidžia laiką su sūnumi per jo gimtadienį, jeigu gimtadienis sutampa su atsakovo darbo diena, bendravimas perkeliamas į artimiausio savaitgalio šeštadienį arba sekmadienį.

1.9 Jeigu bendravimas negalimas dėl vaiko ligos arba kitos svarbios priežasties, bendravimo laikas neperkeliamas.

1.10 Atsakovas turi teisę lankyti sergantį sūnų, atvykimo laikas suderindamas su ieškove.

1.11 Atsakovas privalo raštu informuoti ieškovę apie negalėjimą paimti sūnų bendravimui pagal nustatytą bendravimo tvarką ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

1.12 Bendravimo su sūnumi metu atsakovas privalo užtikrinti vaikui saugią aplinką.

2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. Ą. T. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo R. T. nuo ieškinio pateikimo dienos, išlaikymą periodinėmis 423,00 Eur išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pervedant lėšas į B. R. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, indeksuojant vaiko išlaikymui skirtą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant B. R..

3. Priteisti iš atsakovo R. T. ieškovės B. R. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė B. R. paaiškino, kad tarp jos ir atsakovo nebuvo nustatyta konkreti bendravimo tvarka ir tai pradėjo kelti nesutarimų. Nori kad bendravimo tvarka būtų konkreti, supranta ir atsakovas jos laikytųsi. Vaikui reikia samdyti korepetitorius, nes jam nesiseka lietuvių kalba. Tai sudaro papildomų išlaidų. Be to, padidėjo prekių kainos, todėl sūnaus būtiniausiems poreikiams patenkinti išleidžia daugiau lėšų. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. T. paaiškino, kad jis myli savo sūnų, todėl jo namuose yra viskas, kuo sūnus galėtų džiaugtis. Tai patvirtina į bylos nagrinėjimą pateiktos nuotraukos. Žino, kad sūnus turi problemų su lietuvių kalba. Jis įsitikinęs, kad korepetitoriai yra beprasmis pinigų švaistymas. Reikia kad su vaiku dirbtų patys tėvai. Kai sūnus buvo pas jį, jis su juo dirbo. Mokykloje mokytoja sakė, kad rezultatai pagerėjo. Jis turėjo per pus mažiau pastabų, o lietuvių kalbos rezultatai pagerėjo. Jis nori, kad 50 procentų laiko vaikas praleistų su mama, o kitą 50 procentų laiko praleistų su tėvu. Jis dirba, bet jei vaikas bus pas jį, jis pasirūpins, kad jis būtų pasitinkamas namuose ir jam būtų paruošas šiltas maistas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nurodyta, kad priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į nepilnamečio D. Ą. T. interesus. Skyriaus specialistė susipažino su motinos ir tėvo gyvenimo sąlygomis. 2026-01-19 gautas pranešimas, kad vaiko tėvas nesutinka atiduoti vaiko mamai. Nuvykus į įvykio vietą, tėvui buvo nustatytas 1,92 prom. girtumas. Nustačius nesaugią aplinką nepilnamečiui, vaikas perduotas motinai. 2026-02-10 bendravo su D.Ą. T.. Vaikas į klausimą kur jis norėtų šiuo metu būti, atsakė „pas mamą“. Paklausus ar jam tiktų, jeigu vieną savaitgalį praleistų su mama, o kitą savaitgalį su tėčiu, o visą likusį laiką su mama. Vaikas pasakė, kad jam taip tiktų. Būtina, kad šalys rastų kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir globoja. Asmeniniai šalių nesutarimai neturi įtakoti vaiko santykių su tėvais, jis negali būti įtraukiamas į tėvų konfliktus, priekaištus, ginčus Atsižvelgiant į visumą byloje esančių aplinkybių, mano, kad siūloma bendravimo tvarka išsamiai detalizuota. Dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos, reikėtų išspręsti bendravimo su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis bei numatyti vaikui galimybę matytis su tėvu ir darbo dienomis. Prašomas priteisti materialinis išlaikymas pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. Ą. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai B. R. ir R. T..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta vaiko bendravimo tvarka su tėvu R. T.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025-05-12 sprendime dalyje dėl bendravimo tvarkos buvo nustatyta, kad atsakovas R. T., prieš pasiimdamas sūnų D. Ą. T. iš jo gyvenamosios vietos bendravimui su juo, vaiko motiną B. R. informuoja ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Nustatyta bendravimo tvarka tarp šalių kelia konfliktines situacijas. Į konfliktines situacijas atvykusiems pareigūnams iškyla daug neaiškumų, o pažodžiui skaitant nustatytas bendravimo sąlygas, akivaizdžių pažeidimų nefiksuojama. Dėl šių priežasčių nustatytą bendravimo tvarką reikia labiau sukonkretinti.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nustatytos aplinkybės, dėl kurių labiau detalizuojama bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nei prašė šalys. Šeimos bylose teismas yra aktyvus ir gali labiau reglamentuoti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (LR CPK 376 str. 3 d.). Tai daroma siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje. Byloje paaiškėjo, kad atsakovas jam patogiu laiku pasiima vaiką iš mokyklos, apie tai mama neinformuojama. 2025-11-18 po pamokų iš motinos automobilio tėvas pasiėmė sūnų. Tėvas galimai manipuliuoja vaiku, nuteikinėja jį prieš mamą. Tėvas dvi dienas neleido sūnaus į mokyklą, neišleido į suplanuotas atostogas su motina. Sūnui susirgus, tėvas neleido motinai užeiti į namus pas sergantį vaiką. Be to, 2026-01-19 R. T. neatidavė motinai vaiką, o atvykę pareigūnai jam nustatė 1,92 promilių girtumas.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo padidinimo

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu turi pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė B. R. prašė iš atsakovo R. T. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Ą. T. padidinti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 426,00 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2026-03-05) ir tęsti iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali ir privalo ieškoti galimybių savo nepilnamečiui sūnui teikti išlaikymą po 426,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Manytina, kad toks išlaikymo dydis skiriamas abiejų tėvų yra pakankamas užtikrinti būtiniausius nepilnamečio D. Ą. T. poreikius bei labiausiai atitinkantis šalių turtinę padėtį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys priteistas iš atsakovo, iš jo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 114,00 Eur už bendravimo tvarkos pakeitimą, 45,36 Eur už materialinio išlaikymo padidinimą. Paduodama ieškinį ieškovė buvo sumokėjusi 114,00 Eur žyminio mokesčio, todėl valstybei priteistina 45,36 Eur, o ieškovei 114,00 Eur. Pašto išlaidos sudaro 15,86 eurus. Taip pat priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 2420,00 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Ą. T. a.k(duomenys neskelbtini) padidinti periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 426,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų) dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2026 m. kovo 5 d. ir tęsti iki sūnaus D. Ą. T. pilnametystės. Materialinį išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko B. R.. Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Nuo 2026-03-05 nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą pagal 2025-05-12 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1890-1131/2025.

Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

1. Atsakovas R. T. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas sūnų D. Ą. iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17 iki 18.00 val. ir grąžindamas į B. R. namus sekmadienį iki 18.00 val. Vaikui susirgus ar dėl kitų svarbių priežasčių nesusitikus su tėvu nustatytą savaitgalį, susitikimo laikas kompensuojamas artimiausią savaitgalį. Vaiko ir tėvo bendravimas telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis neribojamas, bet neturi trukdyti normaliam vaiko dienos rėžimui.

2. Atsakovas R. T. Tėvo dieną – pirmąjį birželio sekmadienį bendrauju su sūnumi kiekvienais metais, o ieškovė B. R. Motinos dieną – pirmąjį gegužės sekmadienį praleidžia su sūnumi. Prieš Tėvo dieną R. T. sūnų pasiima šeštadienį 18 val. ir grąžina sekmadienį 18 val. Jei ši diena sutampa su 1. punkte nurodyta bendravimo tvarka, tai taikoma šiame punkte nustatyta tvarka.

3. Atsakovas R. T. bendrauja su sūnumi D. Ą. nelyginiais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindamas sausio 1 d. iki 18 val.

4. Atsakovas R. T. bendrauja su nepilnamečiu vaiku per lyginių metų katalikų šv.Kūčias ir šv.Kalėdas, pasiimdamas sūnų D. Ą. iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos gruodžio 23 d. 17 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 11 val., o nelyginiais metais – pasiimdamas sūnų D. Ą. gruodžio 25-ąją dieną 11 val. ir grąžindamas sūnų į nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 17 val.

5. Atsakovas R. T. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. Ą. nelyginiais metais per katalikų šv.Velykas, pasiimdamas sūnų šv.Velykų išvakarėse 13 val. ir grąžindamas pirmąją šv.Velykų dieną 13 val., o lyginiais metais – pasiima sūnų pirmąją šv.Velykų dieną 13 val. ir grąžindamas nepilnametį vaiką antrąją šv.Velykų dieną iki 18 val.

6. Atsakovas R. T. praleidžia su sūnumi kiekvienų lyginių metų šventines dienas: Kovo 11 d – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; birželio 24 d. – Joninės; rugpjūčio 15 d. – Žolinės. Atsakovas R. T. praleidžia su sūnumi D. Ą. kiekvienų nelyginių metų šventines dienas: vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena; gegužės 1 d. – tarptautinė darbininkų diena; liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena; lapkričio 1 d. – visų šventųjų diena; lapkričio 2 d. – mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės. Atsakovas sūnų D. Ą. pasiima šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. iki 18.00 val. ir grąžinama į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val. Jeigu šventinė diena sutampa su atsakovo bendravimu tą savaitgalį, vaikas grąžinamas pasibaigus savaitgaliui iki 18 val.

7. Atsakovas turi teisę atostogauti su sūnumi D. Ą. kiekvienais metais 4 (keturias) savaites, iš kurių 2 (dvi) savaites atostogauja nepertraukiamai. Apie planuojamas atostogas R. T. informuoja B. R. raštu (žinute, elektroniniu laišku ar kt.) ne vėliau nei prieš 1(vieną) mėnesį.

8. Vaikui susirgus, tėvas turi teisę lankyti sergantį sūnų, atvykimo laiką suderindamas su ieškove. Vaikui susirgus pas tėvą, jis apie tai informuoja mamą ir sudaro galimybę aplankyti sergantį vaiką.

9. Atsakovas R. T. privalo raštu informuoti ieškovę apie negalėjimą paimti sūnų bendravimui pagal nustatytą bendravimo tvarką ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Atsakovui nustatytu laiku neatvykus pasiimti vaiko, jo bendravimas tą savaitgalį ar dieną nevykdomas ir nekompensuojamas kitomis dienomis.

10. Bendravimo su sūnumi metu atsakovas privalo užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Priteisti iš atsakovo R. T. 45,36 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 36 ct) žyminio mokesčio ir 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. T. ieškovei B. R. 114,00 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio ir 2420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.