Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. R. patikslintą ieškinį atsakovui R. T., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė B. R. patikslintu ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečio D. Ą. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina B. R.; 2) nustatyti, kad prieš pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos bendravimui su juo atsakovas R. T. vaiko motiną informuoja ne vėliau kaip prieš vieną dieną; 3) priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. Ą. T. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) paskirti ieškovę B. R. uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui skirtas lėšas; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė B. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko visiškai, prašo jį tenkinti. Ji paaiškino, kad sūnus visą laiką gyveno kartu su ja (ieškove), atsakovas nėra išreiškęs pageidavimo, kad sūnus gyventų su juo. Nurodė, kad atsakovas, iš teismo gavęs ieškinį, pradėjo mokėti išlaikymą, tačiau praeityje atsakovo mokėjimai vėluodavo, būdavo, kad ir du mėnesius nemoka. Konkrečios atsakovo ir jų sūnaus bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, tačiau atsakovas turi informuoti ją vieną dieną prieš norėdamas pasiimti vaiką.

Atsakovas R. T. nei parengiamajame teismo posėdyje, nei teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkama, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismas ne kartą atsakovui teismo procesiniuose dokumentuose siūlė pateikti savo poziciją dėl patikslinto ieškinio, įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, sudarė tam galimybes (teismo posėdį teismas surengė kitą dieną nei įvyko parengiamasis teismo posėdis), tačiau atsakovas šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Atsakovas teismą elektroniniu paštu informavo, kad teismo posėdžiuose nedalyvaus ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į visa tai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Pažymėtina ir tai, kad institucijos išvadoje nurodoma, kad telefoninio pokalbio su atsakovu metu jis nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. vasario 20 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į motinos gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, į vaiko nuomonę, į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, kad tarp šalių šiuo metu nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, darytina išvada, kad vaiko D. Ą. T. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jo interesus. Institucija neturi duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenktų jo interesams. Institucijos vertinimu, ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos mažamečio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų D. Ą. T., gimusį (duomenys neskelbtini) Institucijai šeima buvo žinoma, nes 2023 metų gruodžio mėnesį buvo gautas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, išnagrinėjus pranešimą buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ir vaikui poreikį, buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, tačiau nustačius, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus 2024 metų kovo mėnesį atvejo vadybos procesas buvo užbaigtas. Ieškovė B. R. su mažamečiu sūnumi gyvena trijų kambarių, kurių vienas sujungtas su virtuve, apie 52 kv. m. bute su visais patogumais, mažamečiui yra skirtas atskiras didelis, šviesus kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, namuose yra laikomas šuo. Vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, miegui, žaidimams, pamokų ruošai. Ieškovė yra dirbanti, gaunamos pajamos yra pastovios, gauna išmoką vaikui, ieškovę remia jos mama, ieškovė neturi ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų, turi kreditinių įsipareigojimų, kuriuos sumoka laiku. Su vaiko tėvu R. T. ieškovė kartu negyvena keletą metų, tėvas (atsakovas) kartais parodo iniciatyvą bendrauti su sūnumi, kartais reikia atsakovą paskatinti. Ieškovė sudaro galimybes tėvui bendrauti su sūnumi, nėra ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku. Tarnybos skyriaus specialistei telefonu bendraujant su atsakovu, jis nurodė, kad jis sutinka su visais ieškovės ieškinyje išdėstytais reikalavimais, sutinka ginčą spręsti taikiai, nes „neturi laiko teismams“. Mažametis D. Ą. T. yra ugdomas (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, po pamokų berniukas lanko prailgintą dienos grupę, papildomus robotikos ir gamtos užsiėmimus, mažametis yra registruotas (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojų centre, retai serga peršalimo ligomis, yra sveikas. Tarnybos skyriaus specialistei D. Ą. T. paaiškino, kad gyvena su mama, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, turi draugų mokykloje ir kieme, lanko robotiką ir gamtą, jo tėtis yra R., nuvažiuoja pas jį į svečius, tėtis jam paskambina, pasikalba, bet nedažnai. Vaikas specialistei nurodė, kad jis turi du namus, mamos ir tėčio, tačiau norėtų gyventi šituose namuose (mamos), o tėčio namuose lego statyti. V. D. Ą. T. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jo interesus, taip pat nėra tikslinga nustatyti konkrečios, detalizuotos bendravimo tvarkos vaiko su tėvu, nes tarp šalių nėra dėl to ginčo. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo įrašo matyti, kad nepilnamečio D. Ą. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė B. R., tėvas yra atsakovas R. T.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovė B. R. su sūnumi gyvena trijų kambarių, kurių vienas sujungtas su virtuve, apie 52 kv. m. bute su visais patogumais. Butas nuomojamas. Mažamečiui D. Ą. T. yra skirtas atskiras didelis, šviesus kambarys, kuriame yra didelė lova, drabužių spinta, rašomas stalas. Namuose yra laikomas nedidelis draugiškas šuo. Vaikui motinos namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, miegui, žaidimams, pamokų ruošai. Pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje neprieštaraujama, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jo interesus. Be to, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nepilnametis D. Ą. T. paaiškino, kad norėtų gyventi šituose namuose (mamos), o tėčio namuose lego statyti. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu šalių sūnumi, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove.

Pažymėtina, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomas pareigas, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal minėto straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, ? prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius siekia apie 777 Eur).

Ieškovė B. R. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. T. sūnaus D. Ą. T. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos yra darbo užmokestis, išmoka vaikui. Taip pat ieškovę materialiai remia jos motina, kuri jai padeda išlaikyti butą. Ieškovės teigimu, ji neturi ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų, turi kreditinių įsipareigojimų, kuriuos sumoka laiku. Tai įrodo, kad ieškovė negali ir neturi viena išlaikyti vaiko. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Išlaikymo dydis priklauso ir nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Teismas proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas.

Atsakovas R. T. nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors ne kartą teismo buvo ragintas tai padaryti. Teismas išreikalavo duomenis iš teismų informacinės sistemos Liteko apie asmens darbovietę, turimą turtą. Iš išrašo apie atsakovo darbovietes matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vardu registruota viena transporto priemonė (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas). Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, teismų informacinėje sistemoje Liteko taip pat nėra duomenų, kad atsakovo turtui būtų taikomas areštas ar kad atsakovas turėtų skolinių įsipareigojimų. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė. Be to, kasdiene vaiko priežiūra rūpinasi ne atsakovas, o ieškovė. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kaip jau minėta, atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nesirūpina kasdiene vaiko priežiūra, todėl gali laisvai dirbti pasirinktą darbą. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymas vaikui kas mėnesį yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesio algos, toks išlaikymo poreikis yra savaime suprantamas ir papildomai neįrodinėtinas, todėl daroma išvada, jog atsakovas turi galimybę gauti pakankamą darbo užmokestį, bei yra pajėgus mokėti prašomą priteisti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2025 m. sausio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas tiek ruošiantis bylos nagrinėjimui, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, neteikė įrodymų, į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – motinai B. R., su kuria nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė B. R. yra sumokėjusi 110 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Ieškovė už advokato pagalbą, paruošiant ieškinį ir konsultaciją, advokatui sumokėjo 200 Eur (2025 m. sausio 10 d. pinigų priėmimo kvitas). Tenkinant patikslintą ieškinį visiškai, šios išlaidos, iš viso 310 Eur, ieškovei priteisiamos iš atsakovo.

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo sūnui išlaikymą po 300 Eur, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas (300 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai x 75 procentai) 81 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur, ši suma, patenkinus patikslintą ieškinį, priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio D. Ą. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieš pasiimdamas sūnų D. Ą. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jo gyvenamosios vietos bendravimui su juo, vaiko motiną B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) informuoja ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Ą. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui D. Ą. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną – B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.