- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-4-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03310-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Artūras Driukas
- Atsakovas
- Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, J. S., A. K.
- Ieškovas
- V. K., R. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos (dabar – Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija) ir trečiojo asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodo (dabar – Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-565/2013 pagal ieškovų V. K. ir R. L. ieškinį atsakovei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijai dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, sumokėtų lėšų ir baudų priteisimo (tretieji asmenys – J. S., A. K., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. K. ir R. L. pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės ieškovo V. K. naudai 300 000 Lt avansą, 100 000 Lt baudą ir 8 602,03 Lt palūkanas, o ieškovo R. L. naudai – 150 000 Lt avansą, 50 000 Lt baudą ir 4 301,80 Lt palūkanas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2011 m. balandžio 7 d. jie su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį, kuria šalys įsipareigojo iki 2011 m. spalio 15 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ieškovams už bendrą 1 900 000 Lt kainą. Ieškovas V. K. pagal preliminariąją sutartį sumokėjo atsakovei 300 000 Lt, o ieškovas R. L. – 150 000 Lt. Tačiau atsakovė pažeidė preliminariąją sutartį ir žemės sklypą su pastatais 2011 m. birželio 27 d. pardavė kitiems asmenims.
3. Kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė privalo grąžinti ieškovams sumas, sumokėtas atsakovei pagal preliminariąją sutartį, kaip be teisėto pagrindo įgytas lėšas. Atsakovė taip pat privalo sumokėti ieškovams preliminariosios sutarties 6.1. punkte numatytą 150 000 Lt baudą už tai, kad pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas.
Šalies argumentai
4. Ieškovai nurodė, kad atsakovės vardu preliminariąją sutartį sudaręs trečiasis asmuo J. S. veikė 2011 m. kovo 30 d. notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu, todėl ieškovai neturėjo pagrindo abejoti, kad trečiasis asmuo neturi teisės atsakovės vardu sudaryti preliminariosios sutarties.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad preliminariąją sutartį atsakovės vardu sudaręs trečiasis asmuo J. S. neteisėtai veikė atsakovės vardu. Atsakovė 2011 m. kovo 30 d. trečiajam asmeniui suteikė įgaliojimą savo nuožiūra disponuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau įgaliojime turėjo būti nurodyta, kad tam dar būtina gauti Sinodo kolegijos leidimą.
6. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios 2005 metų Sinodo kanonas Nr. 3 nustato, kad sutartys dėl nekilnojamojo turto pardavimo ar įkeitimo, taip pat įgaliojimai tuos veiksmus atlikti įsigalioja tik po Sinodo kolegijos leidimo, kurį Sinodo kolegijos posėdžio metu savo parašais patvirtina daugiau kaip pusė kolegijos narių. Šią aplinkybę žinojo ir trečiasis asmuo J. S., kuris Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos 2011 m. vasario 26 d. posėdyje įsipareigojo pagal ateityje gautus įgaliojimus neparduoti ir neįkeisti Sinodo kolegijos turto be Sinodo kolegijos leidimo. Tačiau dėl neaiškių priežasčių Vilniaus miesto 3-jame notarų biure 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimas buvo patvirtintas be prierašo tekste, kad nekilnojamuoju turtu įgaliotinis gali disponuoti tik turėdamas Sinodo kolegijos leidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ieškovo V. K. naudai 300 000 Lt avansą, 100 000 Lt baudą, 8 602,03 Lt palūkanas 5 procentų metines palūkanas už priteistą 400 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovo R. L. naudai – 150 000 Lt avansą, 50 000 Lt baudą, 4 301,80 Lt palūkanas ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 200 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovė 2011 m. balandžio 7 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria susitarė iki 2011 m. spalio 15 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise už bendrą 1 900 000 Lt kainą. Atsakovė neįvykdė įsipareigojimo sudaryti su ieškovais pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nes 2011 m. birželio 27 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartimi pardavė preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą kitiems asmenims. Ieškovai sumokėjo atsakovei 450 000 Lt, kurie turėjo būti įskaityti į turto pirkimo – pardavimo kainą. Kadangi pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė privalo grąžinti ieškovams 450 000 Lt kaip įgytus be pagrindo.
9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimą priteisti sutartines netesybas – baudą, nurodė, kad preliminariosios sutarties 6.1. punkte nustatyta, jog atsakovė, neįvykdžiusi įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį, turi sumokėti ieškovams 150 000 Lt dydžio baudą. Teismo vertinimu, ieškovų ir atsakovės derybinė patirtis susitariant dėl preliminariosios sutarties sąlygų buvo vienoda, pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties kaina yra didelė (1 900 000 Lt), bauda yra tris kartus mažesnė už 2011 m. balandžio 7 d. sumokėtą ir iki šiol negrąžintą avanso sumą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad preliminariosios sutarties 6.1. punkte numatyta bauda yra aiškiai per didelė. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovų naudai ieškinyje nurodytomis dalimis priteisė 150 000 Lt dydžio baudą.
10. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į atsakovės argumentus, pažymėjo, kad preliminariąją sutartį atsakovės vardu sudarė trečiasis asmuo J. S., veikiantis pagal 2011 m. kovo 30 d. notaro patvirtintą įgaliojimą. Kaip matyti iš 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimo, atsakovė suteikė trečiajam asmeniui J. S. teisę savo nuožiūra disponuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutartis, įgaliojime taip pat nurodyta, kad atsakovė patvirtina, jog nėra reikalingi jokie papildomi jokių atsakovės organų sprendimai, sutikimai, leidimai ar įgalinimai atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus, šis įgaliojimas yra laikomas ir įgaliotųjų atsakovės atstovų sprendimu atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus. Teismo vertinimu, atsiliepimo argumentai, kad trečiasis asmuo J. S. neturėjo teisės atsakovės vardu sudaryti preliminariosios sutarties, nesant pareikšto atitinkamo ieškinio (priešieškinio), šios bylos atveju yra netinkama atsakovės gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonė. Į šią aplinkybę buvo atkreiptas atsakovės atstovų, tarp jų ir advokato, dėmesys teismo posėdžio metu. Nesant atsakovės ieškinio (priešieškinio) dėl 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimo ir preliminariosios sutarties negaliojimo, nėra pagrindo spręsti dėl prašymo sustabdyti bylą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-235-11.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant šį teismą bylą sustabdyti, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-235-11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas turėjo sustabdyti civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, nes jame nagrinėjama, kas, kada ir kokiais veiksmais prisidėjo ir prie šioje byloje nagrinėjamos preliminariosios sutarties sudarymo. Ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-235-11 dėl didelės vertės bažnyčios turto pasisavinimo nustatytos aplinkybės bus svarbios priimant sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.
11.2. Teismas priteisė palūkanas nuo priteistų baudų sumų, tačiau tam neturėjo teisinio pagrindo, nes palūkanos nėra skaičiuojamos nuo sutartinių netesybų.
12. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų V. K. ir R. L. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas neatskleidė bylos esmės ir be pagrindo ex officio nepripažino 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimo bei 2011 m. balandžio 7 d. preliminariosios sutarties niekiniais sandoriais, nežiūrint akivaizdaus jų negaliojimo pagrindo.
12.2. Preliminariosios sutarties sudarymo pasekmės tenka trečiajam asmeniui J. S., o ne atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl tinkamo atsakovo byloje.
12.3. Teismas be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 6 dalies normų, nesprendė dėl ieškovų R. L. ir V. K. teisės remtis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Taip pat be pagrindo nesprendė dėl šių atsakovų akivaizdaus nesąžiningumo.
12.4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė preliminariosios sutarties sampratą reglamentuojančias teisės normas bei disponavimo teisės turinį, konstatuodamas, kad tokia sutartis neturi disponavimo nekilnojamuoju turtu požymių, o apima tik turto perleidimo teisę, tuo susiaurindamas šią teisę, ir įteisindamas situaciją, kai asmuo, neturintis jokios teisės parduoti tam tikrą turtą, galėtų susitarti dėl tokio (svetimo) turto pardavimo, o tokio susitarimo neigiamos pasekmės tektų tikrajam turto savininkui.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas prašo atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma ginčijamą sprendimą panaikinti, tačiau nesutinka su ta dalimi, kuria prašoma bylą sustabdyti iki ikiteisminio tyrimo pabaigos.
14. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovai V. K. ir R. L. prašo juos atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas teisingai atsisakė sustabdyti civilinę bylą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, nes tokiu būdu būtų pažeisti proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų reikalavimai.
14.2. Argumentai dėl J. S. 2011 m. kovo 30 d. išduoto įgaliojimo bei 2011 m. balandžio 7 d. preliminariosios sutarties niekinio pobūdžio dėl CK 2.133 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo yra nepagrįsti, nes šie sandoriai nėra teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.
Dėl bylos sustabdymo ir prejudicinių faktų
16. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7028-809/2014 pagal ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos ieškinį atsakovams R. L., V. K., J. S., A. K. dėl J. S. 2011 m. kovo 30 d. išduoto įgaliojimo bei šio įgaliojimo pagrindu su atsakovais R. L. ir V. K. 2011 m. balandžio 7 d. sudarytos preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančiais. Taip pat įpareigojo atsakovę Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegiją ir trečiąjį asmenį Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodą Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7028-809/2014 kopiją.
17. Teisėjų kolegija nustatė, kad nurodytoje byloje ieškovė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, kuriuos vardu veikia aukščiausiasis Bažnyčios organas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodas, atsakovams R. L., V. K., J. S., A. K. pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento sandorius: 2011 m. kovo 30 d. atsakovei J. S. išduotą įgaliojimą bei ginčijamo įgaliojimo pagrindu šio asmens su atsakovais R. L. ir V. K. 2011 m. balandžio 7 d. sudarytą preliminariąją sutartį. Pagal minimo ieškininio pareiškimo turinį, byloje be kita ko buvo keliamas klausimas, kad ginčijamą įgaliojimą atsakovui J. S. išdavė neturintys atitinkamų įgaliojimų buvę Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos valdymo organai, jog ginčijama preliminarioji sutartis sudaryta šiems Kolegijos valdymo organams galbūt nesąžiningai susitarus su atsakovais R. L. ir V. K., kad atsakovai 300 000 Lt būsimosios pagrindinės sutarties sąskaita sumokėjo ne atsakovei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai, bet dalį pinigų pervesdami Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui, kurio direktoriumi buvo J. S., o kitą dalį sumokėdami grynaisiais šiam asmeniui, kaip ketinamo parduoti daikto savininko atstovui, jog atsakovė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija šių lėšų nėra gavusi, ir kt.
18. Teisėjų kolegija 2019 m. kovo 28 d. atnaujino civilinę bylą, vykdydama bylos sustabdymo pagrindų kontrolę nustačiusi, kad civilinė byla, iki kurios išnagrinėjimo buvo sustabdyta ši civilinė byla, išnagrinėta 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-739-809/2018), kuriuo ieškinys patenkintas. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d., Vilniaus apygardos teismui jį palikus nepakeistą (c. b. Nr. 2A-490-258/2019).
19. Kaip matyti iš nurodytų bylų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu pripažino negaliojančiu 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimą, pasirašytą A. K., atstovaujančio Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (notarinio registro Nr. AR-704) bei 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį, sudarytą V. K. R. L. ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos, atstovaujamos Evangelikų labdaros ir paramos fondo direktoriaus J. S.. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-490-258/2019 konstatuota, kad atsakovas A. K. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos (dabartinis pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos) vardu negalėjo išduoti ginčo notarinį įgaliojimą Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktoriui atsakovui J. S. bei savo nuožiūra disponuoti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai nuosavybės teise priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu, įgaliotojo vardu sudaryti preliminariąją sutartį.
20. Teisėjų kolegija, 2019 m. kovo 28 d. nutartimi atnaujinusi šios bylos nagrinėjimą, pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytinius paaiškinimus pateikė tik atsakovė Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija. Šie rašytiniai paaiškinimai pridėtini prie bylos.
21. Atsakovė Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad anksčiau nurodytos bylos rezultatas patvirtina, jog ieškovų ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Tinkamu atsakovu laikytinas nebent J. S. ir / arba Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondas, iš kurių, panaikinus ginčo sandorius, gali būti išreikalauti ieškovų sumokėti pinigai, kaip be pagrindo įgytas turtas. Mano, kad teismas taip pat turėtų atsižvelgti į panašiomis aplinkybėmis priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011.
Dėl ginčo esmės
22. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią ir prejudicinę reikšmę. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
23. 2011 m. balandžio 7 d. preliminarioji sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-739-809/2018 pripažinta negaliojančia. Teismas šią sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.92 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-490-258/2019 šį sprendimą paliko nepakeistą.
24. Anksčiau nurodyti teismų sprendimai šioje byloje laikytini prejudiciniais faktais, t. y. šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad ieškovų reikalavimo pagrindą sudaranti 2011 m. balandžio 7 d. preliminarioji sutartis yra negaliojanti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų teismų procesiniais sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai pakeičia nagrinėjimo ginčo esmę, nes šiuo atveju jau turi būti sprendžiama ne dėl 2011 m. balandžio 7 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinių pasekmių, o dėl 2011 m. balandžio 7 d. preliminariosios sutarties negaliojimo teisinių pasekmių.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų bylos faktinių aplinkybių kontekste atsakovės tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai, jog ji nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, turi pagrindą.
26. Anksčiau nurodytiems teismams konstatavus, kad 2011 m. balandžio 7 d. preliminarioji sutartis negalioja ab initio, konstatuojama, kad ji nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė ją sudarę asmenys. Vadinasi, toks sutarties negaliojimo konstatavimas turi retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos preliminariąją sutartį, todėl ieškovai praranda teisę reikalauti sutartinių netesybų – baudos ir palūkanų. Šalys preliminariojoje sutartyje taip pat susitarė ir dėl ieškovų mokėtino avanso (preliminariosios sutarties 3.1–3.2 punktai). Ši preliminariosios sutarties sąlyga yra įvykdyta – ieškovai pagal 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį sumokėjo 300 000 Lt ir 150 000 Lt dydžio avansus.
27. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminariosios sutarties pagrindu avansą arba sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti nurodytas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kokia jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taigi tiek preliminariosios sutarties negaliojimo atveju, tiek nesudarius pagrindinės sutarties laikytina, kad perduotomis piniginėmis lėšomis yra disponuojama be teisinio pagrindo. Tačiau, kaip teisingai pažymi atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose, pagal kasacinio teismo praktiką yra svarbu nustatyti, kam faktiškai buvo perduotos piniginės lėšos ir kas jomis disponuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011).
28. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovai dalį avanso (100 000 Lt ir 150 000 Lt) sumokėjo grynaisiais pinigais Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktoriui J. S. Pastebėtina tai, kad piniginės lėšos, bent pagal byloje esančius buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo sumokėtos ne fiziniam asmeniui J. S., bet apskaitytos kaip sumokėtos Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondui, tai patvirtina byloje esantys Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo 2011 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderiai (t. I, b. l. 13–14). Likusi sumokėto avanso dalis (200 000 Lt) taip pat buvo pervesta į Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo sąskaitą. Koks buvo tolesnis šių perduotų piniginių lėšų likimas ir paskirtis fondo ir atsakovės tarpusavio teisiniuose santykiuose, byloje nenustatyta.
29. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nebuvo nustatyta, ar atstovas perdavė, o atsakovė realiai avansą gavo; ar šis avansas (ne)buvo skirtas Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondui pagal atsakovės ir šio fondo buvusius teisinius santykius (atsakovė yra viena iš Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo steigėjų, t. I, b. l. 43–46).
30. Tuo labiau, nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamas ir atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus. Kaip teisingai akcentuoja atsakovė, taip pat turėtų būti atsižvelgta į tai, kad baudžiamojoje byloje yra pareikšti kaltinimai keturiems asmenims, tarp kurių ir atsakovės vardu veikusiems asmenims A. K. ir J. S., kurie kaltinami, be kita ko, dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios turto (įskaitant turtą, dėl kurio buvo susitarta preliminariojoje sutartyje) pasisavinimu bei išvaistymu.
31. Teisėjų kolegija taip pat atskirai pažymi, kad byloje liko neištirtos sutarties sudarymo ir piniginių lėšų perdavimo aplinkybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys preliminariojoje sutartyje numatė sąlygas, kurios nėra būdingos tokio pobūdžio sutartims, pavyzdžiui, preliminariosios sutarties 5.7 punkte yra nustatyta, kad būsimieji pirkėjai (ieškovai) 3 (tris) metus nuo pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo neregistruos sudarytos turto pirkimo – pardavimo sutarties nekilnojamojo turto registre. Tokių sąlygų egzistavimas kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų šalių ketinimų. Tuo labiau, abejones kelia ir pats įgaliojimo pobūdis: įvertinus 2011 m. kovo 30 d. A. K. atsakovės vardu J. S. išduoto įgaliojimo turinį, matyti, jog pastarajam suteikta teisė savo nuožiūra nurodyti bet kokius asmenis, kuriems turi būti pervedami pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą ar nekilnojamojo turto nuomą.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai apeliacinio skundo neteikė, taigi pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Nagrinėjamu atveju ieškovų sumokėto avanso priteisimas, atsižvelgiant tik formaliai į negaliojančios preliminariosios sutarties šalis ir nenustačius tikrojo piniginių lėšų gavėjo, yra negalimas.
33. Dėl neteisėtų veiksmų turto netekęs asmuo įgyja teisę reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto neteisėto praturtėjimo tam asmeniui, kuris turi naudos nukentėjusiojo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019). Toks asmuo byloje yra nenustatytas. Jeigu be teisinio pagrindo pinigines lėšas įgijo ne atsakovė, ką ji nuosekliai teigė viso proceso metu, o kitas asmuo, kurių jis negalėjo ir neturėjo gauti, atsakovė atitinkamai ir neturėtų pareigos grąžinti atsakovams to, ko negavo. Nenustačius asmens, kuris faktiškai įgijo pinigines lėšas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
34. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
35. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytų kitų civilinių bylų išnagrinėjimo rezultatas ir neištirtų aplinkybių mastas (faktinių aplinkybių, reikšmingų atsakovės prievolei grąžinti sumokėtą avansą) bei pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad byla apeliacinėje instancijoje turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi ir naujais aspektais. Tai suponuoja pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visų pirma turėtų būti siūloma ieškovams patikslinti ieškinį atsižvelgiant į naujus prejudicinius faktus (nutarties 18–19 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad pagal esamus bylos duomenis faktinis naudos gavėjas buvo Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondas, taip pat tikslinga spręsti dėl šio juridinio asmens įtraukimo į bylą ir / ar įrodymų išreikalavimo dėl to, kur buvo panaudotas ir kokiu pagrindu fondo iš ieškovų gautas avansas, kadangi kaip rodo bylos duomenys, avansas turėjo būti apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Tik nustačius šias aplinkybes, byloje galima spręsti dėl ieškovų nurodyto atsakovo teisingumo.
37. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas, šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.