- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-189-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08096-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- Seesam Insurance AS
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
A. Jasaitytė - Pralgauskienė Civilinė byla Nr. 2A-189-755/2015
2015 m. gruodžio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės,
dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurace AS Lietuvos filialą atstovui G. V.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurace AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3693-940/2014 pagal ieškovo Seesam Insurance AS ieškinį atsakovui E. M. dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų S. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo E. M. priteisti 13639,95 Lt nuostolių, 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-1034-940/2014). Ieškovas nurodė, kad jis 2012 m. liepos 24 d. su S. K. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.3000288317 (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės Volkswagen Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2012 m. spalio 13 d. Danijos Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Volkswagen Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su kitomis Danijos Karalystės piliečių vairuotomis transporto priemonėmis – Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Renault Scienic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio aplinkybes tyrę Danijos Karalystės pareigūnai nustatė, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą buvo atsakingas automobilio Volkswagen Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas E. M.. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio kaltininko transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta ieškovo draudimo bendrovėje, už visą 2012 m. spalio 13 d. eismo įvykio metu padarytą žalą ieškovas išmokėjo 68199,75 Lt draudimo išmoką draudimo bendrovei TRYG FORSIKRING A/S, kuri savo ruožtu kompensavo eismo įvykio metu žalos patyrusių asmenų nuostolius. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui apdraudusiam jo civilinę atsakomybę ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Atsakovas apie 2012-10-13 įvykusį eismo įvykį Danijos Karalystėje ieškovui nei per įstatymo nustatytą terminą, nei vėliau nepranešė ir tokiu būdu pažeidė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdant ar netinkamai vykdant šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punkte ir 60.5 punkte nurodyta, kad apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdant TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdant, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Atsižvelgdamas į tokį teisinį reglamentavimą, ieškovas, išmokėjęs 68199,75 Lt žalos atlyginimą, prašo priteisti iš atsakovo 20 procentų išmokėtos sumos, t.y. 13639,95 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 100 Lt (28,96 Eur) žyminio mokesčio, 67,76 Lt (19,62 Eur) dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų ir 1200 Lt (347,54 Eur) atstovavimo išlaidų atsakovo E. M. naudai. Priteisė iš ieškovo 700 Lt (202,73 Eur) atstovavimo išlaidų– trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. K.,naudai,51,25 Lt(15 Eur)procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas, nustatinėdamas aplinkybę, ar 2012-10-13 eismo įvykio Danijos Karalystėje metu transporto priemonę Volkswagen Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovas E. M., konstatavo, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog 2012-10-13 Danijos Karalystėje transporto priemonę Volkswagen Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė atsakovas E. M.. Teismas įvertino tai, kad iš asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-08-23 nutarties, Panevėžio apygardos probacijos skyriaus 2013-08-01 rašto Nr. P-04/4-7 ir 2014-04-10 rašto Nr. P-01/4-1318 matyti, kad 2012-08-31 E. M., buvo įrašytas į probacijos tarnybos registrą, nes 2012-08-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos neatlikus 5 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, nustatant pareigas: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės pabaiga: 2013-12-28. Bausmės atlikimo metu E. M. buvo patikrintas ir rastas gyvenamojoje vietoje: 2012-09-06 22.45 val.; 2012-10-09 23.27 val.; 2012-10-19 23.50 val.; 2012-11-04 22.45 val. 2012-10-22 nuteistasis buvo atvykęs į Probacijos tarnybą. Teismas nurodė, kad E. M. ne kartą buvo tikrintas gyvenamojoje vietoje ir visus kartus rastas. Eismo įvykis Danijos Karalystėje įvyko 2012-10-13, o atsakovas Probacijos tarnybos pareigūnų buvo patikrintas 2012-10-09 23.27 val. ir paskui tik praėjus dešimčiai dienų, t.y. 2012-10-19 23.50 val. Dešimties dienų laiko tarpas, teismo vertinimu, galėtų būti laikomas pakankamu nuvykti į Daniją bei vėl grįžti atgal į Lietuvą, tačiau pažymėjo, kad pagrįstų abejonių, ar atsakovas minėtu laikotarpiu tikrai buvo nuvykęs į Danijos Karalystę, kelia ieškovo pateiktas Danijos policijos 2014-10-09 elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad asmuo, prisistatęs E. M. vardu, turėjo laikiną Danijos socialinio draudimo numerį ir galimai laikinai gyveno Danijos Karalystėje.Teismas suabejojo, ar atsakovas E. M. būtų turėjęs realią galimybę 2012-10-10 (po Probacijos tarnybos atlikto patikrinimo 2012-10-09 23.27 val.) iš S. K. įsigytu automobiliu išvykti į Danijos Karalystę ir iki 2012-10-13 (eismo įvykio) Danijos Karalystėje gauti socialinio draudimo numerį. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta daugiau jokių, išskyrus Danijos policijos rašytus elektroninius laiškus, įrodymų, kokiais dokumentais (pasu, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėju ar kt.) remiantis po eismo įvykio buvo nustatyta automobilį vairavusio asmens tapatybė. Teismas pažymėjo, kad S. K., atsiliepime nurodęs, kad automobilį Volkswagen Bora pardavė E. M., teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, kad tai buvo būtent atsakovas, o teismo siūlymu teikti prašymą kreiptis į kompetentingas Danijos Karalystės institucijas dėl įrodymų rinkimo minėtoje šalyje, taip pat dėl eismo įvykyje dalyvavusios M. T. apklausos, ieškovas nepasinaudojo.Teismas,įvertinęs ir ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad yra pagrindas labiau tikėti, jog atsakovas E. M. Danijos Karalystėje 2012-10-13 automobilio Volkswagen Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė, nei, kad atsakovas buvo išvykęs iš Lietuvos ir minėtą eismo įvykį sukėlė. Nustatęs, kad E. M. eismo įvykio ieškovo apdrausta transporto priemone nesukėlė, padarė išvadą, jog ieškovo ir atsakovu į bylą įtraukto E. M. nesieja jokie prievoliniai įsipareigojimai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra naikintas. Ieškovas teigia, kad išvadą, jog atsakovas 2012 m. spalio 13 d. Danijos Karalystėje eismo įvykyje nedalyvavo, teismas padarė nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių.Pažymi, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, jog aplinkybę, kad 2012 m. spalio 13 d. Danijos Karalystėje transporto priemonę VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė E. M., grindžia Danijos Karalystės Kopenhagos policijos išduota pažyma apie įvykusį įvykį Collision report bei oficialiais Kopenhagos policijos pareigūno H. G. el. laiškais. Šiuose rašytiniuose įrodymuose nurodoma, kad 2012 m. spalio 12 d. eismo įvykį sukėlė E. M., gim. (duomenys neskelbtini) (E. M. asmens kodas Danijoje - (duomenys neskelbtini)). Apeliantas tvirtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 str. įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė nepagristas išvadas apie aplinkybes, turėjusias esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažymi, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas visų įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir nė vieno negalima atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymi, kad įrodymų pakankamumas nustatomas taikant, tokių kriterijų visetą: įrodymų pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjime dalyko buvimo.
Pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, kad eismo įvykyje Danijos Karalystėje atsakovas E. M. nedalyvavo, rėmėsi tik prielaidomis, kas nesudarė pagrindo ieškinį atmesti. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2012 m. spalio 13 d. eismo įvykyje atsakovas nedalyvavo. Atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktos Danijos Karalystės Kopenhagos policijos išduotos pažymos apie įvykusį įvykį Collision report bei oficialių Kopenhagos policijos pareigūno H. G. el. laiškų. Pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pažymi, kad trečiasis asmuo S. K. davė parodymus, kad automobilį VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė asmeniui, kuris buvo panašus į atsakovą ir prisistatė E. vardu. Apeliaciniu skundu tvirtinama, kad visos civilinėje byloje esančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykyje dalyvavo E. M.. Atsižvelgiant į rungimosi principą, aplinkybę, kad atsakovas 2012 m. spalio 13 d. nedalyvavo eismo įvykyje Danijos Karalystėje, turėjo įrodyti atsakovas, pateikdamas įrodymus, paneigiančius byloje esančius rašytinius įrodymus - Danijos Karalystės Kopenhagos policijos išduotą pažymą apie įvykusį įvykį Collision report bei Kopenhagos policijos pareigūno H. G. elektroninius laiškus. Teigia, kad nesant civilinėje byloje įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. 2012 m. spalio 13 d. eismo įvykyje nedalyvavo, teismas skundžiamo sprendimo priimti negalėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas E. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka ir nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis įstatymų reikalavimų, ištyrė ir įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek įrodymų visetą, sprendimą tinkamai motyvavo, nurodė kokiais įrodymais vadovaujasi ir kokius įrodymus atmeta, pasisakė dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl sprendimą naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimu nesutinkama su ieškovo skundo teiginiais, kad atsakovas nepaneigė Danijos Karalystės Kopenhagos policijos išduotos pažymos apie įvykusį įvykį Coillision report bei oficialių Kopenhagos policijos pareigūno H. G. el.laiškų, nes CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia.
Nurodo, kad jis, atsakovas, viso proceso metu neigė, jog jis iš S. K. pirko automobilį. Jis buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir 11000 Lt neturėjo,niekur nedirbo, gyveno iš socialinės pašalpos, naudojosi motinai priklausančiu automobiliu VW Golf, 2012-10-13 Danijos Karalystėje įvykusiame eismo įvykyje nedalyvavo, nes paleidžiant iš įkalinimo įstaigos, vienas iš teismo nutartimi jam paskirtų įpareigojimų buvo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir jis nei karto nepažeidė nustatytų įpareigojimų, ką patvirtina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-27 nutartis, kuria atsakovo priežiūra buvo nutraukta prieš terminą.Atsiliepimu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir ištyręs įrodymus, pagrįstai nustatė, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytą aplinkybę, jog autoįvykyje Danijos karalystėje atsakovas dalyvavo iš trečiojo asmens - S. K. įsigytu automobiliu, kadangi byloje esantys įrodymai dėl šio automobilio yra prieštaringi.Atsiliepimu pažymima, kad ieškovo byloje pateiktame 2012-10-30 elektroniniame laiške V. F. AS draudimo bendrovei nurodoma, kad S. K. paaiškino, jog transporto priemonę VW Bora vairuoja jo draugas (-ė) ir jis nieko nežino apie šį eismo įvykį,tačiau S. K., jau žinodamas apie civilinės bylos dėl draudimo išmokos dalies grąžinimo iškėlimą ir atsakovo iniciatyva įtrauktas į bylą, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog automobilį jis pardavė E. M.. Teismo posėdžio metu, S. K. pakeitė savo parodymus ir jau nurodė, kad automobilį pardavė už 11 000 Lt, pirkėjui, kurio vardas E.,bet jokių dokumentų, patvirtinančių automobilio pardavimą ir pinigų sumokėjimą, pateikti negalėjo. Pažymi, kad iš VĮ „Regitra“ 2014-07-02 pažymos matyti, jog 2014-07-02 dienai, automobilio VW Bora valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. K.. Iš ieškovo pateikto elektroninio susirašinėjimo su M. T. matyti, jog 2013-01-08 elektroniniame laiške M. T. nurodė, jog automobilis, kuris dalyvavo 2012 m. spalio 13 d. eismo įvykyje Danijos Karalystėje, buvo nuomotas, po eismo įvykio juo nebebuvo galima važiuoti, nes kažkas atsitiko ratui, kiek M. T. žinoma, automobilio atvažiavo pasiimti savininkai. Praėjus nuo įvykio dvejiems metams, VĮ „Regitra“ duomenų bazėje automobilis buvo registruotas S. K. vardu, o byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų tokius registro duomenis.
Atsiliepimu atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog surinkti duomenys neleidžia kategoriškai teigti, jog 2012 m. spalio 13 d. Danijos Karalystėje įvykusio eismo įvykio metu būtent atsakovas E. M. vairavo transporto priemonę. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad iš ieškovo teismui pateiktos Danijos Karalystės Kopenhagos policijos išduotos pažymos apie įvykusį įvykį, nėra aišku kaip buvo nustatyta asmens, vairavusio transporto priemonę Volksvvagen Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenybė, kokį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikė ir ar išvis pateikė vairuotojas kokį nors dokumentą. Atsiliepimu pažymima, kad leidimo gyventi Danijos Karalystėtėje išdavimas, pagal viešojoje internetinėje erdvėje pateiktus duomenis, užtruktų 2-4 savaites.Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-27 nutarties matyti, kad jam, suėjus 3/4 probacijos termino pagal 2012-08-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį vykdoma priežiūra buvo nutraukta prieš terminą, kadangi probuojamasis įvykdė teismo įpareigojimą ir ši nutartis laikytina prima face galią turinčiu įrodymu. Joje konstatuotos aplinkybės, jog E. M. tinkamai laikėsi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-08-2 nutartimi skirtų įpareigojimų, todėl ieškovo skundo argumentai, kad civilinėje byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad 2012 m. spalio 13 d. eismo įvykyje Danijos Karalystėje atsakovas nedalyvavo, nepagrįsti.
Atsiliepimu apibendrinant nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas labiau tikėti, kad jis, atsakovas, Danijos Karalystėje 2012-10-13 automobilio Volkswagen Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė, todėl ieškinį atmetė pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas nekeičiamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.2 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.), todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.). Tuo tarpu, apeliantas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą.Kolegija,atmesdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių jo motyvų. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste, todėl jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Dėl įrodinėjimo pareigos
Nesutinkama su skundo teiginiu, jog į bylą buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog atsakovas 2012 m. spalio 13 d. eismo įvykyje Danijos Karalystėje dalyvavo, todėl atsakovas turėjo juos paneigti, bet to nepadarė ( nepateikė įrodymų).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių.
Ieškovas, teigdamas, jog žala atsirado dėl kaltų konkretaus atsakovo veiksmų( sukėlė autoavariją) , pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę turi tai įrodyti. Atsakovas neturi įrodinėti savo nekaltumo, bet gali pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Dėl įrodymų vertinimo
Šioje byloje iš esmės keliamas ginčas dėl ne tiek dėl procesinės pareigos įrodyti savo teiginius vykdymo, nes abi šalys tokius įrodymus teikė, bet dėl šių įrodymų vertinimo kai teismas sprendė, jog ieškovo pateiktų įrodymų atsakovui kaltei įrodyti nepakanka, o apelianto vertinimu jų pakankama.
Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, jog atsakovas eismo įvykyje nedalyvavo. Ieškovo teigimu atsakovo dalyvavimą įrodo policijos pareigūno H. G. pateikti duomenys apie automobilį lietuviškais numeriais vairavusį asmenį –jo gimimo data sutampa su atsakovo gimimo data, ji nurodyta registracijos numeryje( CPR),įrašytame vairuotojo pateiktame Danijos socialinio draudimo identifikavimo kortelėje, išduotoje šiam asmeniui (t.1,b.l.42-48,70-73). Atsakovui kategoriškai neigiant ne tik dalyvavus eismo įvykyje, bet turėjus tokią socialinio draudimo identifikavimo kortelę, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi teisinės pagalbos į Danijos Karalystės teisminę instituciją, kuri suteikė informaciją,kad E. M. Danijos civilinės registracijos sistemoje neregistruotas( t.1, b.l.183-189).Tas reiškia, jog atsakovui Danijos socialinio draudimo identifikavimo kortelė nebuvo išduota ir leidžia daryti prielaidą, jog policijos pareigūnui buvo pateikta padirbta ( suklastota) E. M. vardu išduota kortelė. Siekiant pašalinti tokias abejones, Danijos teisme buvo apklaustas policijos pareigūnas E.V. G., kuris paaiškino, jog vairuotoją identifikavo pagal pateiktą galiojantį vairuotojo pažymėjimą, daniško identifikacijos numerio šis asmuo neturėjo( t.2,b.l.3-22).Iš policijos sudarytos susidūrimo ataskaitos matosi, jog joje nenurodyta pagal kokius dokumentus nustatytas E. M. autentiškumas ( civ.byla Nr.2-1034-940/2014m b.l.47-50).Aukščiau aptarti duomenys duoda kolegijai pagrindą išvadai, jog papildomai surinkti įrodymai ne patvirtino ieškovo tvirtinimą apie atsakovo dalyvavimą eismo įvykyje, bet, priešingai, susilpnino ieškovo pateiktų įrodymų patikimumą, nes oficiali socialinio draudimo identifikavimo kortelė E. M., kurioje būtų fiksuoti jo asmens duomenys, pasirodo nebuvo išduota, koks vairuotojo pažymėjimas buvo pateiktas policijai duomenų nėra. S. K. nepatvirtino automobilio pirkėjo ir atsakovo identiškumo, tad nesant neginčijamų atsakovo dalyvavimo autoįvykyje įrodymų pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinys neįrodytas.
Apeliacinį skundą atmetant, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos: 5,9 € procesinių dokumentų įteikimo ir 27 € vertimo paslaugų, viso 32,9 € ( CPK 93,96 str.). Atsakovas taip pat patyrė 200 € atstovavimo išlaidų( t.2, b.l.156,166).Šių išlaidų faktas ir dydis patvirtintas reikiamais dokumentais, jų dydis atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, todėl jos priteistinos atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d.1 punktu, 331 str., teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3693-940/2014 palikti nepakeistu.
Priteisti iš Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurace AS Lietuvos filialą ,kodas 30267774, valstybei 32,9 € bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurace AS Lietuvos filialą ,kodas 30267774, E. M. 200 € bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.