Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

6. Teisme gautas atsakovės triplikas. Jame nurodoma, kad:

6.1. jokių nesąžiningų veiksmų iš atsakovės pusės nebuvo, visos aplinkybės dėl turtui taikomų apribojimų ieškovui buvo atskleistos, kur ieškovas su šiais apribojimais sutiko bei sutiko, kad jis neturintis teisės reikalauti jokios baudos, jeigu nepavyks gauti visų reikiamų sutikimų sandoriui. Atsakovė sąžiningai atskleidė visas sąlygas ieškovui, todėl ieškovas galėjo nesutikti sudaryti preliminarios sutarties tokiomis sąlygomis. Atsakovė nevertė ieškovo būtinai pirkti šio turto. Jeigu ieškovas nebūtų apsigyvenęs atsakovei priklausančiame turte, atsakovė galėjo išnuomoti šį turtą ir gauti nuomos pajamas, o turime priešingą situaciją, kada ieškovui buvo patogu „nemokamai“ naudotis svetimu turtu ir nemokėti jokių pinigų už turto naudojimąsi. Vedant tarp šalių derybas, atsakovė pasakė esmines sąlygas ieškovui dėl preliminarios sutarties, tai yra jeigu nepavyksta gauti visų reikiamų sutikimui notariniam sandoriui, tai šalių pasirašyta preliminari sutartis turi pasibaigti be jokių neigiamų pasekmių bet kuriai šaliai ir šalims turi būti sugrąžinta viskas, ką viena iš kitos gavo. Kaip minėta, jeigu ši sąlyga ieškovui būtų netikusi, ieškovas galėjo nesudaryti preliminarios sutarties, būtų ieškovas ieškojęs kito turto. Tačiau ieškovui tokia atsakovės pasakyta sąlyga tiko, ieškovas labai norėjo įsigyti šį turtą iš atsakovės, todėl ir sutiko su tokia elementaria sąlyga dėl baudų netaikymo;

6.2. nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Preliminarios sutarties 3.3 punkto sąlyga yra nesąžininga, pažeidžianti kokias nors ieškovo teises. Kaip jau ne vieną kartą nurodyta, toks buvo šalių susitarimas, tai yra nepavykus gauti leidimui sandoriui, šalys sugrįžta į pradinę padėtį. Ieškovas tokią sąlygą suprato ir sutiko su ja. Kaip minėta, atsakovė nuo pat pradžios sakė ieškovui, kad yra tam tikra rizika, kad sutikimai sandoriui nebus gauti, todėl atsakovė negali prisiimti tokios rizikos ir mokėti kokias nors baudas. Preliminarios sutarties 3.3 punkte, 8.1 punkte esančias sąlygos buvo aptartos su ieškovu, jo suprastos ir priimtos. Pažymėtina, kad jeigu ieškovas nebūtų sutikęs su šiomis sąlygomis, preliminarioji sutartis nebūtų buvusi pasirašyta. O jeigu ieškovas būtų reikalavęs, kad būtų įrašyta taikytina bauda, atsakovė nebūtų sutikusi su tokia sąlyga ir preliminarioji sutartis būtų buvusi nepasirašyta. Toks šalių susitarimas negali būti vertinamas kaip ieškovo teisių pažeidimas, nes jokios jo teisės nebuvo pažeistos ir ieškovas žinodamas, kad nepavyko gauti leidimų sandoriui, galėjo pasirinkti savo elgesio variantą. Ieškovas pasirinko elgesio modelį laukti toliau bei gyventi bute, todėl ir neprašė sugrąžinti sumokėto avanso. Ieškovas puikiai suprato, kad jeigu jis paprašys sugrąžinti sumokėtą avansą, ieškovui būtų tekę išsikraustyti iš buto, ko ieškovas labai nenorėjo.

9. Teisme 2025 m. spalio 16 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl priešieškinio dalies atsisakymo. Atsakovė nurodė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, jog buvo keičiama buhalterines paslaugas teikianti įmonė, kas sąlygojo negalėjimą laiku pateikti reikiamos informacijos, teikia pareiškimą dėl dalies priešieškinio atsisakymo ir kartu pateikia rašytinius paaiškinimus, kurie susiję su priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Teismo prašo priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Takera“ pareiškimą dėl dalies priešieškinio reikalavimo sumažinimo, priimti rašytinius paaiškinimus su priedais:

10.1. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad priešieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo grindžia PVM sąskaitomis – faktūromis, mokėjimo pranešimais. Teismo posėdžio metu patikslino, kad atsisako reikalavimų pagal 2024 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 15159647, kurios suma 122,68 Eur ir pagal 2024 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 13806147, kurios suma 122,76 Eur. Ieškovo likusią skolą akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ sudaro: 2024 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 08323466, kurios suma yra 119,23 Eur, 2024 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita – faktūrą Nr. 09683509, kurios suma lygi 119,61 Eur, 2024 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 11041360, kurios suma lygi 119,21 Eur, 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 12430312, suma 121,01 Eur, 2024 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 11041360, suma 119,21 Eur. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas nėra atsiskaitęs uždarajai akcinei bendrovei ,,Ignitis“, todėl atsakovė palaiko reikalavimą dėl 110,79 Eur skolos pagal 2024 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INK301087, dėl 133,98 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą , išrašytą 2024 m. gruodžio 31 d. Nurodo, kad yra ieškovo neapmokėta skola uždarajai akcinei bendrovei ,,Šilėja“ nuo 2024 m. kovo mėnesio iki 2025 m. sausio mėnesio, kurios suma - 629,51 Eur. Šį reikalavimą atsakovė palaiko. Uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ paskaičiuota pinigų suma už šiukšles yra 71,84 Eur (už 2024 metus - 56,76 Eur ir už 2023 metus - 15,08 Eur). Ieškovo likusi suma ,,Elektrum“: pagal 2024 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 441855606141, kurios suma lygi 15,56 Eur, pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. PMV sąskaitą – faktūrą Nr. 441247085404, kurios suma lygi 14,83 Eur, pagal 2024 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 441419205735 , kurios suma yra 30,56 Eur, pagal 2024 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 441235110927, kurios suma lygi 31,87 Eur. Dalinai atsisako pagal 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 441166512902, (kurios suma yra 38,47 Eur) - 9,11 Eur.

13. Pagal Preliminariosios sutarties 3. 3. punktą, šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 1 d. sudaryti Nekilnojamojo turto pagrindinę sutartį. Be kita ko, Preliminariosios sutarties 3.3. punkte šalys nurodė, kad Nekilnojamasis turtas yra ne tik įkeistas, tačiau areštuotas, atsakovė po šios sutarties pasirašymo įsipareigojo kreiptis tiek į hipotekos turėtoją dėl leidimo parduoti įkeistą daiktą išdavimo, tiek ir į Vilniaus apygardos teismą dėl leidimo išdavimo parduoti areštuotą turtą. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad šalys supranta, jog esant nurodytoms aplinkybėms, įvairių sutikimų ir leidimų gavimas gali užtrukti, todėl jos numatė tokį terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu pardavėjui nepavyks gauti nors vieno iš aukščiau nurodytų leidimų dėl Nekilnojamojo turto pardavimo, tai ši sutartis pasibaigs be jokių neigiamų pasekmių nei vienai iš šalių.

14. Preliminarios sutarties 8.1 punkte šalys, be kita ko, susitarė, kad jeigu pardavėjas negaus kredito įstaigos sutikimo ir/ar Vilniaus apygardos teismo leidimo parduoti minėtą turtą, tai pardavėjas jokių neigiamų pasekmių nepatiria, išskyrus tai, jog pardavėjas privalo sugrąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtus 30 000 Eur. Jeigu pardavėjas nesutinka parduoti Nekilnojamojo turto gavęs visus priklausančius sutikimus bei leidimus, tai jis privalo sugrąžinti gautą 30 000 Eur avansinį mokėjimą bei sumokėti tokio paties dydžio (30 000 Eur) baudą.

15. Iš Lietuvos teismų sistemos informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Takera“ į Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę byla (2023 m. civilinės bylos Nr. e2-894-577/2023) pateikė 2023 m. birželio 6 d. prašymą leisti jai parduoti ir antrine hipoteka įkeisti 2022 m. liepos 19 d. teismo nutartimi areštuotą Nekilnojamąjį turtą: 1) butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 1/1314 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), skirto aptarnauti aukščiau nurodytą butą; 3) negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus numeris 4400-5638-3249:7667, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/10 dalį kitų inžinerinių statinių – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 5) 1/2628 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Prie šio prašymo, be kita ko, buvo pridėta Preliminari sutartis, Kredito sutartis su kredito unija „Taupa“, Turto areštų registro išrašas, kredito unijos „Taupa“ 2023 m. gegužės 30 d. sutikimas dėl turto pardavimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl leidimo gavimo leidžiant parduoti areštuotą Nekilnojamąjį turtą

18. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti (grąžinti) iš atsakovės 30 000 Eur avansą, sumokėtą ieškovo pagal Preliminarią sutartį, nes iki šalių nustatyto termino nebuvo sudaryta pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės Preliminaria sutartimi nustatytą 30 000 Eur baudą, nes, pasak atsakovės, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.

19. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

20. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai.

21. Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai Civilinis kodeksas nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams.

22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas pagal Preliminarią sutartį sumokėjo 30 000 Eur avansą atsakovei. Byloje taip pat nėra ginčo, kad iki Preliminarioje sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (Preliminarios sutarties 3.3 punktas) pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė neginčija, kad ji turi pareigą grąžinti ieškovui avansą, nesudarius sutartu terminu pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-809/2003).

24. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovui jos sumokėtą 30000 avanso sumą, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl avanso grąžinimo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.237 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl pagrindinės sutarties nesudariusiai preliminariosios sutarties šaliai atsiradusios civilinės atsakomybės atlyginti kitos preliminariosios sutarties šalies nuostolius

25. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

26. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

27. Byloje nustatyta, kad pagal Preliminarią sutartį šalys susitarė, jog atsakovė už 220 000 Eur sumą parduos ieškovui Nekilnojamąjį turtą ir pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį šalys sudarys ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Preliminarios sutarties 3.3 punkte nurodyta, jog šalys supranta, kad atsižvelgiant į tai, kad šioje sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas yra ne tik įkeistas, tačiau ir areštuotas, todėl Pardavėjas po šios sutarties pasirašymo nedelsiant kreipsis tiek į hipotekos turėtoją dėl leidimo parduoti įkeistą daiktą išdavimo, tiek ir į Vilniaus apygardos teismą dėl leidimo išdavimo parduoti areštuotą turtą. Preliminari sutartis pasirašyta abiejų sutarties šalių ir iš ieškovo ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad ieškovui ši sutarties sąlyga yra žinoma ir atsakovė Preliminarios sutarties sudarymo metu atskleidė, kad ieškovo siekiamas įsigyti nekilnojamasis turtas yra ne tik įkeistas, bet ir areštuotas Vilniaus apygardos teismo. Šiame sutarties punkte, be kita ko, nurodyta, kad jeigu pardavėjui nepavyks gauti nors vieno iš aukščiau nurodytų leidimų dėl Nekilnojamojo turto pardavimo, tai ši sutartis pasibaigs be jokių neigiamų pasekmių nei vienai iš šalių.

28. Taigi, Preliminarios sutarties 3.3 punktas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas žinojo, suprato ir turėjo suprasti, jog nepavykus gauti nors vieno iš sutarties 3.3 punkte nurodytų leidimų dėl Nekilnojamojo turto pardavimo, Preliminari sutartis pasibaigs be jokių neigiamų teisinių pasekmių nei vienai iš šalių.

29. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį (DOK-13249) pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2023 m. gegužės 30 d. gavo kredito unijos „Taupa“ sutikimą dėl įkeisto Nekilnojamojo turto pardavimo bei paskesnio įkeitimo. Atsakovė 2023 m. birželio 6 d. prašymu dėl leidimo parduoti areštuotą turtą/laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-894-577/2023 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, nagrinėjantį minėtą civilinę bylą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė UAB „Takera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (leidimo parduoti areštuotą Nekilnojamąjį turtą). Šie atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė atliko veiksmus, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti pagal Preliminarios sutarties 3.3 punktą, tačiau teismas netenkino atsakovės prašymo dėl leidimo parduoti areštuotą turtą.

31. Ieškovas, kaip argumentą, pagrindžiantį atsakovės kaltę dėl pagrindinės Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo taip pat grindžia tuo, kad atsakovė pažeidė Preliminarios sutarties 9.4 punktą, t. y. iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d., neįvykdė pareigos raštu pranešti ieškovui, kad negavo minėtos sutarties 3.3 punkte aptartų sutikimų ar leidimų ir neinformavo, kad Preliminarioji sutartis pasibaigia. Taip pat atsakovė nesiūlė ieškovui pratęsti Preliminarios sutarties terminą arba sudaryt naują Preliminarią sutartį.

32. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad būtų raštu pranešusi ieškovui, jog nėra gavusi Preliminarios sutarties 3.3 punkte nurodytų sutikimų ir/ar leidimų. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesąlygojo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ir neįrodo, kad atsakovė yra nesąžininga ir kalta, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovo argumentai, kad preliminarios sutarties vykdymo metu atsakovė iš esmės negalėjo įvykdyti Preliminarios sutarties dėl kitų finansinių įsipareigojimų, atsakovės akcininkė ir įmonės vadovas sąmoningai kūrė dirbtines skolas atsakovei, yra tik ieškovo prielaidos ir samprotavimai, nepatvirtinti objektyviais duomenimis. Preliminarioje sutarties 3.3 punkte aiškiai atskleista, kad Nekilnojamas turtas yra įkeistas ir areštuotas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė neatskleidė ieškovui aplinkybių dėl turtui taikomų apribojimų. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas nesuprato Preliminarioje sutarties 3.3 punkto, 8.1 punkto sąlygų, kurios atleidžia atsakovę nuo atsakomybės, jei negaunamas kredito įstaigos sutikimas ir/ar Vilniaus apygardos teismo leidimas parduoti Nekilnojamąjį turtą. Be to, iš ginčo šalių susirašinėjimo akivaizdžiai matyti, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškovu, susirašinėjo el. laiškais tiek galiojant Preliminariai sutarčiai, tiek jai pasibaigus. Atsakovės siekį ir valią, kad Nekilnojamąjį turtą įsigytų ieškovas patvirtina tai, kad atsakovė po Preliminarios sutarties pasibaigimo leido ieškovui naudotis atsakovės Nekilnojamuoju turtu, jį įsirenginėti. Tai akivaizdžiai patvirtina ieškovo ketinimus ir siekį (kurių jis ir neneigia procesiniuose dokumentuose) ir po Preliminarios sutarties pasibaigimo įsigyti nuosavybėn atsakovės Nekilnojamąjį turtą. Atsakovės leidimas ieškovui naudotis Nekilnojamuoju turtu po Preliminarios sutarties pasibaigimo įrodo, kad šalys ir toliau bendradarbiavo ir tarėsi dėl galimybių butą įsigyti būtent ieškovui. Ieškovas neginčijo atsakovės nurodomų aplinkybių, kad atsakovė padėjo ieškovui suderinti, kad jis gautų kreditą pas Nekilnojamojo turto hipotekos turėtoją. Šios nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovas, kaip tik įrodo, kad atsakovė elgėsi sąžiningai, siekė, kad Nekilnojamąjį turtą įsigytų ieškovas ir po Preliminarios sutarties pasibaigimo. Varžytynių organizavimą ir Nekilnojamojo turto pardavimo tvarką varžytynėse reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos, tad akivaizdu, kad negalima vertinti, jog atsakovė yra kalta ar nesąžininga, jog antstoliui pardavinėjant Nekilnojamąjį turtą iš varžytinių, pripažintas varžytynių laimėtoju kitas pirkėjas, kuris 2015 m. sausio 15 d. Turtinių teisių (įsigyti varžytinėse perkamą turtą) perleidimo sutartimi Nr. 25/01-15 perleido savo teises ieškovui įsigyti iš varžytynių Nr. 277861 Nekilnojamąjį turtą.

33. Neginčytina, kad ieškovas yra vartotojas, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių bei ieškovo ir atsakovės į bylą pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad ieškovas suprato sutartas preliminarios sutarties sąlygas, šios sąlygos jam nebuvo atsakovės primestos, ieškovas norėjo ir siekė įsigyti Nekilnojamąjį turtą, Preliminarią sutartį pasirašė kiekviename puslapyje. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad Preliminarios sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir pažeidžiančios ieškovo interesus. Ieškovo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas panaikinti turto areštą, buvo palanki atsakovui, nes jam neatsiranda pareiga mokėti ieškovui 30 000 baudą, niekaip neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Priešingai, atsakovės kreipimasis i teismą dėl leidimo parduoti areštuotą turtą, įrodo atsakovės Preliminaria sutartimi nusistatytų sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Tenkinti ar ne į bylą pateiktą prašymą yra teismo diskrecija.

34. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovė vykdė tinkamai, nedelsdama preliminarios sutarties sąlygas, bendradarbiavo su ieškovu, šalys buvo aptarę aplinkybes, kurioms esant atsakovė atleidžiama nuo atsakomybės dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, atsakomybę šalinančio aplinkybės yra įrodytos, todėl teismas daro išvadą, kad neatsirado teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovui priteisti 30 000 Eur baudą, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 30 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 8 274 Eur žalos atlyginimo ir 1 799,97 Eur tiesioginių nuostolių (įsiskolinimo už komunalines paslaugas) atlyginimo.

38. Atsakovė 2025 m. spalio 16 d. pateikė į bylą pareiškimą dėl priešieškinio dalies atsisakymo, kuriame nurodo, kad pripažįsta, jog ieškovas yra sumokėjęs dalį įsiskolinimo už ginčui aktualų laikotarpį, kai ieškovas gyveno atsakovės nuosavybėje: 245,60 Eur pagal AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ atsakovui pateiktas sąskaitas; 71,54 Eur pagal UAB „Elektrum“ atsakovui pateiktas sąskaitas. Nurodo, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, jog atsakovė keitė buhalterines paslaugas teikiančią įmonę ir tai sąlygojo, kad priešieškinyje nebuvo nurodyta reikiama informacija ir ieškovo įsiskolinimo suma, todėl atsakovė atsisako reikalavimo 317,14 Eur įsiskolinimo už komunalines paslaugas sumoje.

39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

41. Atsakovė savo patirta 8 274 Eur žala (nuostoliais) įvardija atsakovės negautas pajamas, kurias atsakovė būtų gavusi, jei būtų turėjusi galimybę naudotis jai priklausančiu Nekilnojamuoju turtu jį nuomojant tuo laikotarpiu, kai atsakovė buvo turto savininkė, o ieškovas jau gyveno bute (laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.). Atsakovės manymu, ji Nekilnojamąjį turtą būtų galėjusi išnuomoti mažiausiai už 500 Eur per mėnesį, todėl atsakovės negautų pajamų suma laikotarpį už nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. iki 2025 m. sausio 17 d. sudaro 8 274 Eur.

43. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

45. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.579 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas.

46. Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė Buto nuomos sutartis. Ieškovas nepripažįsta, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę Nekilnojamojo turto nuomos teisiniai santykiai, nurodo, kad šalys nebuvo sutarę, jog ieškovas turi mokėti buto nuomos mokestį.

48. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reikalavusi ieškovą atlaisvinti Butą, kaip ir nėra duomenų, kad atsakovė, būdama Nekilnojamojo turto savininke būtų gynusi teismine tvarka savo tariamai pažeistą teisę dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Tai, kad tarp šalių vyko susirašinėjimai ar žodiniai pokalbiai, kad ieškovas mokėtų kredito įmokas už atsakovę, neįrodo buvus tarp šalių Nekilnojamojo turto nuomos teisinių santykių.

49. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo apsigyvenimas Bute ir naudojimasis Butu ginčui aktualiu laikotarpiu buvo neteisėtas, taigi atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Tarp atsakovės nurodomų hipotetinių negautų pajamų, kurias, pasak atsakovės, ji būtų gavusi, jei ginčo laikotarpiu būtų nuomojusi savo Nekilnojamąjį turtą, nesant ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl naudojimosi atsakovės Nekilnojamuoju turtu, nėra priežastinio ryšio.

51. Atsakovė priešieškinio reikalavimu prašo priteisti iš ieškovo 1799,97 Eur įsiskolinimą už Butui teiktas komunalines paslaugas. 2025 m. spalio 19 d. pareiškimu atsakovė, įvertinusi tai, kad ieškovas yra padengęs 317,14 Eur sumoje komunalinių paslaugų įsiskolinimą, atsisakė šioje sumoje savo pareikšto reikalavimo ir prašo priteisti iš ieškovo 1482,83 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas.

54. Atsakovės pateiktos aukščiau nurodytų paslaugų teikėjų sąskaitos-faktūros, mokėjimo pranešimai ir atsakovės pareiškime dėl priešieškinio dalies atsisakymo nurodomos aplinkybės dėl ieškovo įsiskolinimo sumų konkretiems paslaugų teikėjams, jas susumavus, patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Butui teiktų komunalinių paslaugų bendra suma sudaro ne 1 799,97 Eur (kaip nurodo atsakovė), o 1786,08 Eur (UAB „Šilėja“ – 629,51 Eur, Vilniaus atliekų sistemos administratorius – 71,84 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 723,64 Eur, UAB „Elektrum“ – 116,32 Eur, UAB „Ignitis“ – 244,77 Eur). Atsakovei atsisakius reikalavimo dėl 317,14 Eur įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo, atsakovės prašoma priteisti nuostolių (įsiskolinimo už Butui teiktas komunalines paslaugas) suma sudaro ne 1482,83 Eur (kaip nurodo atsakovė), o 1468,94 Eur.

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 punktas).